- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-20
- Bylos Nr.
- e2-673-910/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00981-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Atsakovas
- Ž. V.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Ž. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės Ž. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Studija1“ ieškinį atsakovei Ž. V. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) ,,Studija1“ (toliau – ir ieškovė) pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovės Ž. V. (toliau – ir atsakovė) 258 421,94 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi patenkino ieškovės BUAB „Studija1“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovei Ž. V. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis; turto nesant ar jo nepakankant, areštavo pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, paliekant teisę įmokėti pinigus į banko sąskaitą (-as), uždraudžiant disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leidžiant areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su ieškove, valstybe, išmokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojams; nurodė, kad bendra atsakovės areštuoto turto ir piniginių lėšų suma savo verte turi neviršyti 258 421,94 Eur sumos.
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškovės BUAB ,,Studija1“ ieškinį atsakovei Ž. V. dėl nuostolių atlyginimo atmetė. Sprendimas neįsiteisėjęs (apskųstas apeliacine tvarka).
4. Atsakovė Ž. V. 2023 m. gegužės 17 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 20 d. išnagrinėjo civilinę bylą ir nusprendė atmesti ieškovės BUAB ,,Studija1“ ieškinį atsakovei Ž. V. dėl nuostolių atlyginimo. Sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau, remiantis juo, matyti, kad yra paneigta prezumpcija dėl tikėtino ieškovės ieškinio pagrįstumo (pirmoji būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti), todėl, atsakovės vertinimu, yra pagrindas panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi atsakovės Ž. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė.
6. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs. Ieškovė šį teismo sprendimą yra apskundusi apeliacine tvarka, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 150 straipsnio 2 dalį, teismui atmetus ieškinį (ar jo dalį), laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Taigi nagrinėjamu atveju nustačius, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 258 421,94 Eur nuostolių priteisimo, kurio įvykdymui užtikrinti pritaikytos prašomos panaikinti laikinosios apsaugos priemonės, sprendimu buvo atmestas, tačiau šis nėra įsiteisėjęs, atsakovės prašymas negali būti tenkinamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės Ž. V. atžvilgiu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 20 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-964-861/2023 ir nusprendė atmesti ieškovės BUAB ,,Studija1“ ieškinį atsakovei Ž. V., tai rodo, kad išnyko ieškinio preliminaraus pagrįstumo sąlyga.
7.2. Esant nors ir neįsiteisėjusiam, bet byloje priimtam teismo sprendimui, kuris ieškovei yra nepalankus, t. y. ieškinys laikytas nepagrįstu, darytina labiau tikėtina išvada, kad nėra vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ieškinio prima facie pagrįstumo. Vien dėl to laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamoje byloje negalimas.
7.3. Byloje nėra jokių bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą, jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.
7.4. Atsakovė dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patiria itin didelių nepatogumų vykdydama individualią veiklą. Šiuo metu dėl pritaikytų areštų sąskaitoms ir nustatyto mažo lėšų panaudojimo limito negali susimokėti privalomų mokesčių, susijusių su 2022 m. gautomis pajamomis, dėl to yra skaičiuojami delspinigiai, taip pat negali atsiskaityti ir su paslaugų teikėjais. Dėl nepagrįsto ieškovės reikalavimo yra neproporcingai suvaržytos atsakovės teisės.
Atsiliepimas
8. Ieškovė BUAB ,,Studija1“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
8.1. Teismas jau nustatė, kad atsakovė yra nesąžininga (slepia mokesčius valstybei, dėl to perkėlė ieškovės veiklą į analogiška veikla užsiimančią mažąją bendriją (toliau – MB) „Studija35“) ir neįvykdys galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo.
8.2. Atsakovė veikė aplaidžiai, neteisėtai, padarė nuostolius ieškovės kreditoriams, taigi iki šios dienos egzistuoja reali grėsmė, kad atsakovė jai nuosavybės teise priklausantį turtą, įskaitant ir lėšas banko sąskaitose, gali perleisti tretiesiems asmenims arba perkelti už Lietuvos Respublikos ribų. Tik palikus galioti laikinąsias apsaugos priemones būtų užtikrintas galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas.
Šalies argumentai
8.3. Ieškovė, reikšdama reikalavimus atsakovei, nurodė aplinkybes ir pateikė įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimą, taip pat nurodė aplinkybes ir įrodymus, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
8.4. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pasikeitė nutartimi, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nustatytos aplinkybės, nors privalėjo tai padaryti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
9. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują įrodymą – www.rekvizitai.lt duomenis apie MB „Studija35“.
10. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl bylos rezultato ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015). Šiuo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2013).
11. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės pateiktu nauju įrodymu, prieina prie išvados, kad nurodyti duomenys nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku ir nėra reikšmingi, vertinant apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nes MB „Studija35“ nėra šios bylos dalyvė, o jos finansinė padėtis (veiklos nuostolingumas) nėra aktuali nagrinėjamo ginčo atveju. Be to, nurodyti duomenys yra viešai prieinami, todėl, esant poreikiui, teismas su jais gali susipažinti (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas nepriima ir nevertina ieškovės pateikto naujo įrodymo.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
14. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės Ž. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojamas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)panaikinimo
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad, jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs abi būtinąsias sąlygas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino ir areštavo atsakovei Ž. V. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis; turto nesant ar jo nepakankant, areštavo pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, paliekant teisę įmokėti pinigus į banko sąskaitą (-as), uždraudžiant disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leidžiant areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su ieškove, valstybe, išmokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojams; nurodė, kad bendra atsakovės areštuoto turto ir piniginių lėšų suma savo verte turi neviršyti 258 421,94 Eur sumos.
17. Atsakovė Ž. V. 2023 m. gegužės 17 d. pateikė teismui prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasi tuo, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 20 d. sprendimu atmetė ieškovės BUAB ,,Studija1“ ieškinį atsakovei Ž. V. dėl nuostolių atlyginimo, taigi yra paneigta prezumpcija dėl tikėtino ieškovės ieškinio pagrįstumo (pirmoji būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti). Pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi atsakovės prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs, o pagal CPK 150 straipsnio 2 dalį, teismui atmetus ieškinį (ar jo dalį), laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
18. Pažymėtina tai, kad, sprendžiant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą, nevertinamas įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumas, tačiau turi būti vertinamos atsakovės prašyme nurodytos aplinkybės, dėl kurių atsakovė prašo panaikinti įsiteisėjusia teismo nutartimi pritaikytas priemones.
19. Teismo nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, paprastai jų galiojimas laike teismo nutartimi specialiai nėra apibrėžiamas ir jos galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, kai ieškinys patenkinamas, arba iki įsiteisėjimo, kai ieškinys atmetamas, jeigu teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės nebuvo pakeistos ar panaikintos anksčiau (CPK 150 straipsnio 2 ir 3 dalys).
20. CPK 149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi.
21. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo instituto, pažymima, kad sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, jog teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jeigu dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-668/236/2017; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017).
22. Jau nurodyta, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Pažymėtina, kad preliminarus pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Taigi pradinėje proceso stadijoje ieškinio (ne)pagrįstumas vertintinas tik tikėtinumo aspektu.
23. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1081-943/2017 12 punktą; 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1062-178/2018 15 punktą; 2020 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1558-302/2020 25 punktą; 2023 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-537-467/2023 22 punktą ir kt.). Šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017).
24. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės pareikštą ieškinį atsakovei dėl nuostolių atlyginimo, kurio reikalavimų įvykdymui užtikrinti 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, 2023 m. balandžio 20 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinio netenkino, t. y. ginčą išsprendė iš esmės. Nors šis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs (CPK 279 straipsnio 1 dalis), tačiau, atsižvelgiant į šios nutarties 22-23 punktuose nurodytą teismų praktiką, nurodyta aplinkybė yra pakankama spręsti dėl preliminaraus ieškovės ieškinio nepagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Nesant vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – ieškinio prima facie pagrįstumo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamoje byloje negalimas.
25. Jau nurodyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis ir esmė – rizikos (grėsmės), kad ieškovui galbūt palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas ar jo įvykdymas bus apsunkintas, eliminavimas. Būtent grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nustatymas (kartu egzistuojant preliminaraus ieškinio pagrįstumo sąlygai) ir apsprendžia poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokios grėsmės buvimas ar nebuvimas kiekvienu atveju vertinamas individualiai konkrečioje byloje pagal joje nustatytas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-464/2020). Šiuo atveju nustačius, kad nėra preliminaraus ieškinio pagrįstumo sąlygos, neegzistuoja ir grėsmė būsimo sprendimo įvykdymui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti byloje.
26. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
Dėl procesinės bylos baigties
27. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą, nesivadovavo aktualia teismų praktika šiuo klausimu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo patenkinamas ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės Ž. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo patenkinti.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei Ž. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis; turto nesant ar jo nepakankant, piniginių lėšų, esančių pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, areštą, paliekant teisę įmokėti pinigus į banko sąskaitą (-as), uždraudžiant disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leidžiant areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su ieškove, valstybe, išmokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojams; nurodant, kad bendra atsakovės areštuoto turto ir piniginių lėšų suma savo verte turi neviršyti 258 421,94 Eur sumos.
Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.