Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. M. ir L. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-38-652/2016 pagal J. V., Ž. V. ieškinį atsakovams L. M. ir V. M. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Alytaus skyrius, sodininkų bendrija „Varsa“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovai prašė teismo priteisti iš atsakovų L. M. ir V. M. 282,31 Eur padarytai žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovams priklausančiame miško paskirties žemės sklype esantis medis užvirto ant ieškovams priklausančios tvoros, taip padarydamas jiems žalą.Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jie nieko nežino apie užvirtusius medžius ir nieko nematė, jokių tyčinių veiksmų neatliko, kad medžiai sulaužytų ieškovų tvorą.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėAlytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovų V. M. ir L. M. ieškovų J. V. ir Ž. V. naudai 200 eurų žalos atlyginimo, ir 362 eurus bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovų J. V. ir Ž. V. 218 eurų bylinėjimosi išlaidų atsakovų V. M. ir L. M. naudai. Priteisė iš ieškovų ir iš atsakovų po 9,04 pašto išlaidų valstybei. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, jog atsakovai tinkamai miško neprižiūrėjo ir netvarkė (šalių paaiškinimai, 2012 metų patikrinimo aktas, kuriame atsakovė įpareigota išpjauti avarinius medžius 3 metrų atstumu nuo tvoros, atsakovės pastaba patikrinimo akte, liudytojų parodymai, abiejų šalių pateiktos nuotraukos (ir diskelyje), aplinkybės nurodytos abiejų bylų procesiniuose dokumentuose).Teismas darė išvadą, kad atsakovai, būdami miško savininkai, neatliko veiksmų, kuriuos turėjo atlikti, nesutvarkė avarinių medžių, kurie virsdami ant ieškovų tvoros, padarė žalą, kadangi neteisėtais veiksmais, be kita ko, pripažįstamas įstatymuose nustatytų pareigų nevykdymas (neteisėtas neveikimas) (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), tai, neužtikrinę, kad pavojingai pasviręs medis būtų nupjautas ar kitaip pašalinta jo grėsmė asmenims ir jų turtui, atsakovai turi atsakyti už tokio neveikimo padarinius.Teismo vertinimu, ieškovų nurodytas žalos dydis yra pagrįstas, patvirtintas tinkamais įrodymais, iš kurių matyti, kad tvora yra suremontuota, o prašoma priteisti suma sumokėta darbų atlikėjui (CK 6.249 str.).Nustatant priteistinos žalos dydį iš atsakovų, teismas taip pat vertino ir ieškovų elgesį. Ieškovams, gretimo sklypo savininkams, kurių žemės sklypas ribojasi su mišku, taip pat taikytini atidumo ir rūpestingumo reikalavimai kaip vidutiniškai protingiems, atsargiems ir rūpestingiems asmenims, nes jie matė, jog pavirtęs medis yra avarinės būklės, matė galimas grėsmes, tačiau niekam nepranešė. Ir tik, pamatę jau užvirtusį medį ant jų tvoros 2014-08-01, kreipėsi į Alytaus apskrities policijos komisariatą (CK 6.246 str.). Tokius ieškovų veiksmus vertino kaip didelį neatsargumą, padėjusį žalai atsirasti (CK 6.282 str. 1 d.). Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, į tai, kad atsakovai yra pensinio amžiaus asmenys, teismas žalos atlyginimą sumažino iki 200 Eur (CK 6.282 str. 1, 3 d.).Bylinėjimosi išlaidas priteisė proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Apeliacinio ( atskirojo) skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovai prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-02-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovų ieškinį atmesti; perskaičiuoti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-02-04 sprendimu iš atsakovų ieškovų naudai priteistas visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Sprendimas priimtas netinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei atsakovų, byloje pateiktus neginčijamus įrodymus, t.y. juos vertinant neobjektyviai, ieškovų naudai, iš anksto suteikiant ieškovų pateiktiems įrodymams aukštesnę įrodomąją galią, t.y. pažeidžiant CPK 185 str. nuostatas. Teismas vertindamas įrodymus nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, dėl ko, padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi tikėtinumo taisykle, nurodant, kad ieškovų parodymai tikslesni, pažeidžiant CPK 3 str. nuostatas, kuris reglamentuoja, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, bei, įsitikinti, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja CPK 176 str. l d. Teismas nebuvo įsitikinęs dėl medžio užvirtimo aplinkybių. Tokį sprendimą priėmė, laikydamas esmine aplinkybe, kad medis su atplaiša buvo atsakovams priklausančiame miške. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kuriuose būtų fiksuota faktinė aplinkybė, kad užvirtęs medis ir atplaiša buvo atsakovams priklausančiame miške ir užvirto ant tvoros. Vien ta aplinkybė, kad medis užvirtęs ant tvoros iš miško pusės, negali būti pagrindiniu dalyku, tenkinti ieškinį. Visos fotonuotraukos darytos nežinia kurioje vietoje ties tvora iš ieškovams priklausančio sklypo pusės. Šių aplinkybių vietoje neužfiksavęs nei vienas iš antstolių. Niekas nematė nuvirtusio medžio nei miške, nei užvirtusio ant tvoros iš miško pusės. Ieškovų pateikta nuotrauka, kad su nudžiūvusiais lapais medis nuvirtęs ant tvoros, yra vietos fotofiksacija arba nežinia iš kur jų pačių atitemptas medis ar jo viršūnė ir nufotografuota iš sodo sklypo pusės. Teismas pagrįstais laikė prijungtoje prie šio civilinės bylos, kitoje byloje Nr. 2- 267-470/2015, esančius rašytinius įrodymus, tačiau, šie įrodymai faktiškai nieko bendro neturi su šia byla, kadangi nurodytoje byloje fiksuotos visiškai kitos aplinkybės, kitoje vietoje (kitame atsakovams priklausančiame miške), įvykusios kitu laiku, nes ir sprendimas toje byloje buvo priimtas jau 2015-04-13 t.y. iki ieškinio dėl žalos priteisimo pateikimo teismui.Atsakovams priklausantis miško paskirties žemės sklypas nesiriboja su ieškovų žemės sklypais, o ribojasi tik SB „Varsa“ sodo riba. Kad ieškovai kokiu būdu teisėtai būtų įgiję nuosavybėje 7 metrų pločio valstybinę žemė prie jiems priklausančių žemės sklypų, duomenų byloje nėra.2014-12-16 antstolio S. V., faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0127-14-033, konstatuota: medis, nuo kurio atlūžo atplaiša iki tvoros pažeistos vietos, atstumas 15.90 m. Logiška, kad, jei teismas pripažino, kad ieškovų žemės sklypo kadastriniai matavimai teisingi, tai nuo medžio iki pažeistos tvoros vietos atstumas 23.90 m.(15.90 m. plius 7 m metrai) ir vargu ar per tokį atstumą šaka ar medis galėjo siekti ieškovams priklausančią tvorą. Kelia abejonių ir tai, ar atplyšusi medžio šaka, galėjo nuversti žymiai storesnį medį. Tačiau, net ir tokiu atveju, medžio kritimo mechanizmas būtų buvęs lygiagrečiai su tvora.Atsakovams nuosavybės teise priklausantį mišką nuo sodų bendrijos žemės skiria sodo ribas žyminti aptverta vielos tvora. Teismas netyrė ir nesiaiškino kam priklauso perstatyta dalis-ginčo tvora, kas tikrasis statinio savininkas ir kam priklauso reikalavimo teisė. 2011-12-25 SB „Varsa“ valdybos narių susirinkimo protokole valdyba nurodė, kad tveriant tvorą nebūtų pažeistos kaimyno sklypo ribos. Ieškovų tvora pastatyta pažeidžiant šio protokolo reikalavimus, neišlaikius 7 metrų atstumo nuo sodo ribas žyminčios tvoros, ginčo tvora, pastatyta neleistinoje vietoje, savavališkai po medžiais jų pačių rizika.Nuvykus su antstoliu S. V. į vietą konstatuoti faktinių aplinkybių, nebuvo rasta nei medžio atplaišos, nei nugriuvusio medžio, niekur nesimatė išversto medžio kelmo. Antstolis fiksavo, kad tvoros stulpeliai nepažeisti ir nejuda, statūs. Iš antstolio G. S. 2015-11-25 faktinių aplinkybių konstatavimo akte Nr. 182-15-64 pridėtų fotonuotraukų nesimato nei nulūžusios medžio atplaišos, nei nuvirtusio medžio, nei išvirtusio medžio kelmo su šaknimis. Pateiktose fotonuotraukose matosi, kad kelmai yra seni, nupjauti horizontaliai, kas patvirtina, kad tikrai joks medis iš atsakovams priklausančio miško negalėjo užvirsti. Dėl nurodytų rašytinių įrodymų, kuriuose buvo fiksuojamos tos pačios faktinės aplinkybės, bet skirtingai, teismas nepasisakė, kas įtakojo neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui. Iš pateiktų fotonuotraukų matosi, kad medis nuo kuriuo atskilo atplaiša, auga už ąžuolo, kuris yra arčiau tvoros ir ąžuolas yra visiškai nepažeistas. Ieškovų pakviestas antstolis nefiksavo atplaišos ir nuvirtusio medžio ilgių, t.y. būtinų aplinkybių šioje byloje.Duomenų apie statybinių medžiagų įsigijimą tvoros remontui ir jų kainas, ieškovai teismui nepateikė. Skaičiuojant kainas, ieškovai privalėjo vadovautis Statybų reglamentu, kuris reglamentuoja Statinių statybos resursų poreikio skaičiavimo tvarką. O nenustačius tikrojo žalos dydžio, negali būti teisingai išspręstas ginčas. Kadangi tvora suremontuota, teismui nepateikus su tuo susijusių dokumentų, reikalavimas turėjo būti atmestas. Sąmata ir faktinės išlaidos gali labai skirtis. Kadangi stulpeliai nebuvo išjudinti, nereikėjo jų ir betonuoti. Dėl dviejų pažeistų lentų nebuvo reikalo demontuoti visą tvorą, nereikėjo jų ir perdažyti, nes prie jų, medžio viršūnės šakos nebuvo net prisilietę. Kelia abejonių, dėl kokių priežasčių ieškovai tvorą remontavo vos ne po metų laiko.Teismas priimdamas sprendimą vadovavosi 2012-08-23 privataus miško sklypo būklės, naudojimo, atkūrimo apsaugos patikrinimo akte esančiomis aplinkybėmis, tačiau šis aktas neturi nieko bendro su šia byla, kadangi aiškiai nurodyta, kad jis surašytas dėl atsakovams priklausančio miško sklypo, kurio kadastro numeris Nr. (duomenys neskelbtini), o ne 45 arų miško, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Miško sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) nesiriboja su ginčo tvora. Be to šiame akte nėra atsakovams jokių įpareigojimų, tai patariamojo, rekomendacinio pobūdžio nuorodos. Jei 2012 m. 45 arų miško sklype, būtų buvę avaringų medžių, miškininkai juos - privalėjo spalvotai pažymėti. Jei jie būtų buvę nepašalinti, atsispindėtų fotonuotraukose. Po akto surašymo, atsakovai nebuvo bausti ar įspėti, nes viską sutvarkė (miško sklype Nr. (duomenys neskelbtini)) 2012 m. atsižvelgdami į rekomendacijas. 2012-08-23 aktas buvo surašytas atsakovams nedalyvaujant t. y. miško savininkai nebuvo įspėti. Įrodymų, neturinčių nieko bendro su ginčo tvora ir atsakovams priklausančiu 45 arų miško sklypu vertinimas, įtakojo neteisėto sprendimo priėmimui.2014-08-21 Alytaus VPK VTS Prevencijos poskyrio tyrėjo priimtame nutarime, nurodytos aplinkybės pagal atsakovo paaiškinimą, dėl to, kad atsakovas 2014 metų liepos mėnesį pjovė išverstus medžius(sausuolius), niekuo nesietinas su šia byla, nes atsakovas tyrėjui nurodė aplinkybę, kad darbai vyko ne šitame 45 arų miške, o kitame miško sklype, pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytas aplinkybes teismas aiškina priešingai ieškovų naudai.Liudytoja I. D. melavo teismui, kad atsakovai neprižiūri miško. Ji nevaikšto po atsakovams priklausančius miškus ir nežino kur jie yra taip pat nežino kaip jie turi būti tvarkomi. Tai jos asmeninė nuomonė. Kaip ji nurodė teismui, nurodytų aplinkybių ji negalėjo matyti nei važiuodama pro šalį sodo teritorijoje esančiu keliuku iš miško pusės, nei važiuodama į miško pusę, (kadangi ieškovų ginčo tvorą užstoja šalia esanti aukšta tujų gyvatvorė pagal (duomenys neskelbtini) gatvę) ir ginčo tvoros nuo keliuko nesimato. Liudytojas V. K. parodė tokias aplinkybes, kokių net antstoliai nefiksavo, pvz. nulenktą tvoros stulpelį, sulaužytas kelias tvoros lentas (nors antstolis fiksavo vieną), kad medis buvo storokas, bet medžio rūšį tik spėja, kad galėjo būti uosis ir t.t. Dargi parodė, kad vasarą buvo genėjami krūmai, nors to nebuvo. Tačiau nei vienas iš apklaustu liudytojų nepatvirtino aplinkybės, kad jie buvo vietoje ir matė nurodytas aplinkybes ar jiems parodė ieškovai vietoje.Nepagrįstas teismo motyvas, kad atsakovai neatliko veiksmų, siekdami pašalinti grėsmę ieškovų turtui ( LR CK 6.263 str.). Nurodyto argumento nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys, t.y. atsakovai už miško nepriežiūrą nėra bausti ir niekas niekada dėl to jiems nereiškė jokių pretenzijų. Neaišku kokios pareigos atsakovai neatliko, kad dėl to galėjo kilti žala. Neįrodyta, kad tarp atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, atsakovų kaltė, t.y. byloje neįrodyta, kad atsakovų veiksmai (neveikimas) sukėlė turtinę žalą.Ieškovai Ž. V. ir J. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti ieškovams iš atsakovų 200 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Apeliacinio skundo teiginiai, kad, nesant byloje pakankamai įrodymų apie atsakovų padarytą ieškovams žalą, teismas padarė neteisingą išvadą ir priėmė neteisėtą sprendimą, nepagrįsti. Teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, materialinės ir procesinės teisės normų nepažeidė, sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Apeliaciniame skunde įrodinėjamos aplinkybės dėl ieškovams priklausančio žemės sklypo, kuris ribojasi su atsakovų 0,4500 ha ploto miško paskirties žemės sklypu, ribos ir kadastrinių matavimų neteisingumo ir neteisėtumo, ginčo tvoros pastatymo neleistinoje vietoje jau yra nustatytos įsiteisėjusiu Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-04-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-267-470/2015. Kauno apygardos teismo 2015-10-20 nutartimi apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas, todėl šios aplinkybės pakartotinai neįrodinėjamos. Atsakovai teismo posėdyje neginčijo, jog sklypus skirianti tvora užtverta ir priklauso ieškovams. Atsakovai siekdami, kad būtų panaikintas jiems nenaudingas teismo sprendimas, apeliaciniame skunde nurodo tokias naujas aplinkybes, kuriomis nesirėmė bylos nagrinėjimo metu t. y., kad liko neišaiškinta aplinkybė - ar ginčo tvora pastatyta sodo ribas žyminčios tvoros vietoje ir yra įtraukta į sodo buhalterijos apskaitą, kaip bendro naudojimo objektas, ar ieškovai tvorą pastatė prieš sodo tvorą, ar už jos; kad ieškovai nepateikė teismui duomenų, kad jie yra šio statinio savininkai ar bendraturčiai su sodo bendrija „Varsa“ ir statinys registro duomenyse įregistruotas jų vardu; kad teismas nurodytos aplinkybės netyrė, neanalizavo ir nepasisakė, kas įtakojo neteisėto sprendimo priėmimą. Tačiau ši aplinkybė jau išnagrinėta ir nustatyta įsiteisėjusiu 2015-04-13 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-267-470/2015. Atsakovai nepagrįstai teigia esą apie medžio atplaišą ar nuvirtusį medį ant tvoros nieko nežinojo, nes vietoje ant tvoros užvirtusių nematė, o ieškovai neparodė užgriuvusio medžio liudytojams. Priešingai, byloje pateikti įrodymai paneigia šiuos atsakovų teiginius. P. A. apskrities vyriausiojo policijos komisariato medžiagoje Nr. 52-At-01504-14 yra ieškovės J. V. 2014-08-01 protokolas - pareiškimas apie padarytą žalą bei paaiškinimas, foto lentelė, kurioje tyrėjas nufotografavęs ant tvoros užgriuvusį medį, taip pat ir V. M. 2014-08-21 paaiškinimas iš kurio akivaizdu, kad 2014-08-21 V. M. jau buvo žinoma apie užvirtusį ant ieškovų tvoros medį. Civilinėje byloje Nr. 2-267-470/2015 buvo pateiktas 2014-09-23 teismo posėdyje priešieškinis L. M. dėl žalos atlyginimo. Priešieškinyje buvo prašoma priteisti dėl miško savininkės L. M. nerūpestingumo ir kaltės padarytą žalą, sulaužius medinę lentų tvorą, skiriančią sodo sklypą nuo ieškovei priklausančio miško. 2015-11-18 teismo posėdyje apklausti liudytojai I. D. ir V. K., 2016-01-20 teismo posėdyje liudytojas A. I. parodė, kur matė sklype užvirtusį ant tvoros medį, liudytojas S. Š., policijos komisariato tyrėjas, parodė, jog, gavęs sodininkų bendrijos gyventojos pareiškimą, kad užgriuvo medis ir sugadino tvorą, apklausė V. M., kuris paaiškino daręs miške sanitarinį valymą, bet pjovimo darbų nevykdė ir tyčia to nedarė, medis galėjo užvirsti ant tvoros, tačiau dėl jo veiksmų tai negalėjo įvykti. Apeliacinio skundo teiginį, kad teismas, priimdamas sprendimą, be pagrindo vadovavosi 2012-08-23 privataus miško sklypo būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos patikrinimo akte esančiomis aplinkybėmis, nes šis aktas neturi nieko bendro su nagrinėjama byla paneigia minimame akte nurodytos aplinkybės ir dalyvavę surašant aktą asmenys. Su atsakovų apeliaciniu skundu pateiktame Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Alytaus teritorinio poskyrio vyriausiojo specialisto I. A. 2016-02-25 rašte Nr. S-1K-05-06 taip pat nurodytas tas pats 2012-08-23 surašytas Privataus miško sklypo miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos patikrinimo aktas, kuriame buvo rekomenduojama medžius, augančius šalia SB „Varsa“, pavirtusius į tvoros pusę, išpjauti bent 3 m. atstumu nuo tvoros.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosApeliacinis skundas netenkintinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, teismas sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimo. Dėl naujų įrodymų prijungimo. Apeliantai kartu su apeliaciniu skundu pateikė LR aplinkos apsaugos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Alytaus teritorinio poskyrio 2016 02 25 rašto Nr. S-1K-05-06 adresuoto L. M. kopiją, kurią prašo priimti į bylą, nes šį įrodymą gavo po teismo sprendimo. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantai dėl šio rašto gavimo galėjo kreiptis į minėtą įstaigą ir gauti atsakymą bei pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovams būtinybė pateikti šį įrodymą iškilo po teismo sprendimo priėmimo, todėl šis rašytinis įrodymas priimtinas ir vertintinas, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą (CPK 314 str.).Nagrinėjamoje byloje kilo deliktinės atsakomybės taikymo klausimas, nes žalos atsiradimas grindžiamas atsakovų kaip miško sklypo bendraturčių neteisėtais veiksmais (neveikimu) padaryta žala, kai neatliko veiksmų, kuriuos turėjo atlikti, t.y. neužtikrino, kad pavojingai pasviręs medis būtų nupjautas ar kitaip pašalinta jo grėsmė asmenims ir jų turtui, kuris virsdamas ant ieškovų sklypo tvoros, padarė žalą (CK 6. 263 str.). CK 6.263 str. 1 d. įtvirtina, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei atsakovų byloje pateiktus įrodymus, iš anksto suteikiant ieškovų pateiktiems įrodymams aukštesnę įrodomąją galią, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, dėl ko, padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą. Vertinant šiuos apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pasisakytina dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išvadas. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014). Pažymėtina, jog civilinio proceso normų pažeidimas gali būti pagrindu panaikinti teismo sprendimą tik tuo atveju, jeigu dėl tokio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1dalis). Taigi, sprendimui panaikinti nepakanka konstatuoti CPK normų pažeidimą, bet būtina nustatyti ir tokio pažeidimo pasekmę, t. y. neteisingą bylos išnagrinėjimą.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, vadovaudamasi paminėtomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškinį, nes ieškovai neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų (CPK 185 str.).

Nagrinėjamos bylos duomenys bei prijungtoje civ. byloje Nr. 2-267-470/2015 esantys duomenys apie nekilnojamojo turto įregistravimą, 2012 01 17 Registrų centro kadastro žemėlapio ištrauka, Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimas patvirtina, kad atsakovės L. M. nuosavybės teise įregistruotas 0, 4500 ha miško paskirties žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ribojasi su ieškovams Ž. V. ir J. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais: 0, 0865 ha, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0, 0768 ha, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) megėjų sodų bendrijoje „Varsa“, kurie ieškovų aptverti medine tvora ( prijungtos civ. bylos 1 t. b.l. 19, 30, 35, 46, 2 t. b. l. 36-39, 49, 104- 113).

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad esmine aplinkybe, vertinant atsakovų veiksmus (neveikimą), yra tai, kad ant ieškovų tvoros užvirtęs nulūžęs medis su atplaiša buvo iš atsakovų miško sklypo.

Apeliantai neigia savo atsakomybę dėl žalos atsiradimo, nurodydami, kad jie neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kad niekas nematė nuvirtusio medžio nei miške, nei užvirtusio ant tvoros iš miško pusės, kad nufotografuota iš sodo sklypo pusės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliantų teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų.

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovų reikalavimų pagrįstumą, išklausė šalių paaiškinimus, apklausė liudytojus I. D., V. K., A. I., S. Š., analizavo ir vertino rašytinius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su 2015 11 18, 2016 01 20 teismo posėdžių garso įrašais, kuriuose buvo apklausti liudytojai, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas liudytojų parodymus vertino teisingai, atsižvelgęs į įrodymų visumą. Tai, kad apeliantai kai kuriuos liudytojų parodymus vertina pagal savo požiūrį, neteikia pagrindo konstatuoti, kad teismas liudytojų parodymus perteikė netiksliai, o darė klaidingus apibendrinimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nėra aplinkybių, teikiančių pagrindą abejoti pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų I. D., V. K., A. I., S. Š. parodymais bei jais nesivadovauti. Priešingai nei teigia apeliantai, byloje apklausti liudytojai bei pateikti rašytiniai įrodymai patvirtino faktą, kad liudytojai matė ant ieškovų tvoros užvirtusį medį, kuris apgadino tvorą. P. A. apskrities vyriausiojo policijos komisariato medžiagoje Nr. 52-At-01504-14 yra ieškovės J. V. 2014-08-01 protokolas - pareiškimas apie padarytą žalą bei paaiškinimas, foto lentelė, kurioje tyrėjas nufotografavęs ant tvoros užgriuvusį medį, taip pat ir V. M. 2014-08-21 paaiškinimas, iš kurio matyti, kad 2014-08-21 atsakovui V. M. jau buvo žinoma apie užvirtusį ant ieškovų tvoros medį. Taip pat 2015-11-18 teismo posėdyje apklausti liudytojai I. D. ir V. K. patvirtino, kad atsakovai savo miško, kuris ribojasi su ieškovų (duomenys neskelbtini) sodo sklypu, netvarko, 2014 m. vasarą jie matė iš atsakovų miško pusės ant ieškovų sklypo tvoros užvirtusį medį, kuris kelis metrus buvo įvirtęs į sklypo teritoriją, ant tvoros užvirtęs medis buvo nulenkęs tvoros stulpelį ir sulaužęs kelias tvoros lentas. 2016-01-20 teismo posėdyje liudytojas A. I., dirbantis (duomenys neskelbtini), paaiškino, jog buvo nuvykęs į sodininkų bendriją „Varsa“, kur matė sklype užvirtusį ant tvoros medį, paėmė ten laukusios moters pareiškimą, nufotografavęs užfiksavo faktą, kad medis užkritęs ant tvoros, o tvora buvo pasvirusi. Liudytojas S. Š., policijos komisariato tyrėjas, paaiškino, kad, gavęs sodininkų bendrijos gyventojos pareiškimą, kad užgriuvo medis ir sugadino tvorą, apklausė V. M., kuris paaiškino daręs miške sanitarinį valymą, bet pjovimo darbų nevykdė ir tyčia to nedarė, medis galėjo užvirsti ant tvoros, tačiau dėl jo veiksmų tai negalėjo įvykti.

Apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo vadovavosi 2012-08-23 privataus miško sklypo būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos patikrinimo akte esančiomis aplinkybėmis, nes jis rekomendacinio pobūdžio, jame nurodytas kitas miško sklypas, kurio kadastro numeris Nr. (duomenys neskelbtini), o ne 45 arų miško, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kad Miško sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) nesiriboja su ginčo tvora, nepagrįsti. Iš nurodyto akto turinio matyti, kad jį surašė Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Alytaus teritorinio poskyrio vyr. specialistas, dalyvaujant atsakovei L. M., ieškovui Ž. V., SB „Varsa“ pirmininkei I. D. ir kitiems gretimų sklypų savininkams, rekomenduota išpjauti avarinius medžius augančius šalia SB „Varsa“ 3 m. atstumu nuo tvoros, tačiau duomenų, kad tokie darbai buvo atlikti byloje nėra. Su atsakovų apeliaciniu skundu pateiktame Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Alytaus teritorinio poskyrio vyriausiojo specialisto I. A. 2016-02-25 rašte Nr. S-1K-05-06 taip pat nurodytas tas pats 2012-08-23 surašytas Privataus miško sklypo miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos patikrinimo aktas, kuriame buvo rekomenduojama medžius, augančius šalia SB „Varsa“, pavirtusius į tvoros pusę, išpjauti bent 3 m. atstumu nuo tvoros, o dėl ribų tikslinimo nurodyta atlikti kadastrinius matavimus, taip pat nurodyta, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos inspektoriaus 2014 03 21 Nr.22V-59 ir 2014 10 10 Nr.22V-116 įsakymais „Dėl miško kirtimo ir tvarkymo darbai buvo leidžiami, tačiau reikalingas suderinimas su aukščiau minėta institucija. Apeliantai į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie 2012-08-23 akte nurodytų rekomendacijų įvykdymą, kitų duomenų, kad ėmėsi miško savininkams Miškų įstatymo 9 straipsnyje, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo ir naudojimo nuostatų reikalavimų, todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliantų neveikimas nebuvo priežastiniame ryšyje su pasekmėmis, kai ant ieškovų tvoros užvirtęs nulūžęs medis su atplaiša buvo iš atsakovų miško sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) pusės, ir kad dėl to nėra atsakovų kaltės (CK 6.246 – 6.249 str.).

Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovams priklausantis miško paskirties žemės sklypas nesiriboja su ieškovų žemės sklypais, o ribojasi tik SB „Varsa“ sodo riba. Kad ieškovai kokiu būdu teisėtai būtų įgiję nuosavybėje 7 metrų pločio valstybinę žemė prie jiems priklausančių žemės sklypų, duomenų byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų pozicija dėl aplinkybių, susijusių su ieškovų ir atsakovų sklypų ribomis žalos padarymo aplinkybių kontekste, byloje yra nenuosekli. Priešingai nei teigia apeliantai, atsakovo V. M. iniciatyva pakviesto antstolio S. V. 2014 m. gruodžio 15 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad V. M. parodė ir paaiškino, kad medinė tvora stovi jo sutuoktinei L. M. priklausančiame žemės sklype, tačiau ją pastatė kaimyninio žemės sklypo savininkai (1 t. b. l. 37). Pažymėtina, kad šalių ginčas dėl ieškovams priklausančių 2 žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie ribojasi su atsakovų 0,4500 ha ploto miško paskirties žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ribų nustatymo ir kadastrinių matavimų nuginčijimo išspręstas Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-04-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-267-470/2015. Kauno apygardos teismo 2015-10-20 nutartimi apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas, todėl turi prejudicinę reikšmę (CPK 182 str. 2 p.). 2015-04-13 sprendime nustatyta, kad ieškovės L. M. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai nekilnojamojo turto registre neįregistruoti (matavimai preliminarūs). Tuo tarpu atsakovų žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre, remiantis atliktais kadastriniais matavimais ir jų tikslinimu. Apeliantai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad būtų atlikę tikslius kadastrinius matavimus miško sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), besiribojančio su ieškovų sklypais, todėl teiginiai, kad miško sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesiriboja su ieškovų žemės sklypais, o ribojasi tik su SB „Varsa“ sodo riba nepagrįsti. Iš atsakovų atsiliepimo į ieškinį, tripliko turinio bei šalių paaiškinimų pirmosios instancijos teisme matyti, kad atsakovai neginčijo, jog sklypus skirianti tvora užtverta ir priklauso ieškovams (CPK 182 str. 5 p.), atsakovai nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su ieškovų žemės sklypus juosiančios medinės tvoros kaip statinio neteisėtumu, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nustatinėti apeliaciniame skunde nurodytų naujų aplinkybių (ar ginčo tvora pastatyta sodo ribas žyminčios tvoros vietoje ir yra įtraukta į sodo buhalterijos apskaitą, kaip bendro naudojimo objektas, ar ieškovai tvorą pastatė prieš sodo tvorą, ar už jos; kad ieškovai yra šio statinio savininkai ar bendraturčiai su sodo bendrija „Varsa“ ir statinys registro duomenyse įregistruotas jų vardu).

Aplinkybė, kad ieškovai nepakvietė atsakovų į įvykio vietos apžiūrą, nėra šiuo atveju reikšminga sprendžiant žalos atlyginimo klausimą. Kaip jau minėta, iš Alytaus apskrities VPK medžiagos Nr. 52-At-01504-14, ieškovai kreipėsi į Alytaus apskrities VPK su pareiškimu dėl turto sužalojimo, policijos vyr. tyrėjas A. I. 2014 08 01 paėmė pareiškimą iš J. V., buvo įvykio vietoje, iš medžiagoje esančios fotolentelės Nr. 1 matyti, kad yra sulaužyta tvoros dalis, ant tvoros užgriuvęs medis, išvirtęs stulpelis, išlaužta lenta, kita įlenkta. Vyr tyrėjas S. Š. 2014 08 21 apklausė atsakovą V. M., todėl apie turto sužalojimą atsakovai nuo 2014 08 21 žinojo.

Dėl žalos dydžio. Apeliantai teigia, kad teismas nenustatė tikrojo žalos dydžio, kad sąmata ir faktinės išlaidos gali labai skirtis, kad stulpelių nereikėjo betonuoti. nes stulpeliai nebuvo išjudinti.

Pagal CK 6.249 str. 1 d. ir CPK 178 str., šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, jų dydį nustato teismas, t. y. žala nepreziumuojama, jos dydį turi įrodyti ją patyręs asmuo. Nagrinėjamu atveju ieškovai ieškinyje bei patikslintame ieškinyje prašė priteisti 282, 31 Eur (974, 74 Lt) turtinę žalą, kurią sudaro: tvoros ardymas - 47, 153 Eur, tvoros stulpų betonavimas ir medžiagos – 73, 012 Eur, tvoros medinių panelių atstatymo darbai – 113, 490 Eur). Ieškovai pateikė patirtos žalos dydį pagrindžiančius įrodymus: UAB „Merittas“ sudarytą sąmatą 2014 m. rugpjūčio mėn. kainų lygiu, UAB „Merittas“ išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą už tvoros remontą bei 2015 04 15 kasos pajamų orderio kvitą apie 282, 31 Eur sumokėjimą, fotonuotraukas apie 2015 04 14 atliktus tvoros remonto darbus (1t. b. l. 10-11, 112-113). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad tokios išlaidos buvo patirtos, tačiau įvertinęs pačių ieškovų elgesį kaip didelį neatsargumą, nes ieškovai dar 2014 m. liepos mėnesį pamatė avarinį, pavirtusį link jų tvoros medį, niekam apie tai nepranešė, priteistinos žalos dydį sumažino iki 200 Eur (CPK 6.282 str. 1, 3 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priteistas turtinės žalos dydis, atsižvelgiant į jos padarymo aplinkybes, pobūdį bei mastą neprieštarauja CK 1. 5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CPK 185 str.).

Kiti skundų argumentai neaptariami, nes jie ginčo išsprendimui esminės reikšmės neturi. Atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai, nevisapusiškai įvertino visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai neįvertinto byloje esančių įrodymų visumos bei vadovavosi prielaidomis. Vien aplinkybė, jog teismas byloje esančius įrodymus bei aplinkybes vertino ne taip, kaip tikėjosi atsakovai bei priėmė atsakovams nepalankų procesinį sprendimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog toks teismo sprendimas yra nepagrįstas ir/ ar neteisėtas.

.Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas 2016 vasario 4 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantų apeliacinis skundas atmestinas, todėl jie neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovai prašo iš atsakovų priteisti turėtas 200 Eur dydžio advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė 2016 04 04 pinigų priėmimo kvitą apie ieškovo Ž. V. sumokėtą 200 Eur už dokumentų surašymą bei atstovavimo sutarties kopiją (2 t. b. l. 142-145, 146-147). Ieškovų prašoma priteisti 200 Eur suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 redakcija), kadangi Rekomendacijų 8, 11 p. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra numatytas koeficientas 1,3, t.y. maksimalus dydis gali būti 983, 97 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2015K4 – 756,90 Eur x 1, 3). Atmetus atsakovų apeliacinį skundą ieškovams iš atsakovų priteistinos 200 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantų į valstybės biudžetą priteisiamos 16, 46 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų (apeliantų) V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 100 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme ieškovui Ž. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti valstybei iš atsakovų V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 8, 23 Eur iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.