Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Aldona Sakalauskienė, sekretoriaujant I. B. ir D. S., dalyvaujant ieškovams J. V. ir Ž. V., jų atstovei advokatei V. T., atsakovams L. M. ir V. M., jų atstovui advokatui V. T., nedalyvaujant tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai ir Sodų bendrijai ,,Varsa“, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų J. V. ir Ž. V. ieškinį atsakovams L. M. ir V. M., tretiesiems asmenims dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. J. V. ir Ž. V. paaiškino, kad 2014 metų vasarą atsakovams priklausančiame miške, kuris prasideda už jų tvoros, buvo vykdomi miško pjovimo darbai, kad liepos mėnesio viduryje jie pamatę medžio atplaišą atsirėmusią į kitą medį, pasvirusį į jų tvoros pusę. Paaiškino, kad nesikreipė į atsakovus, nes jų tarpusavio santykiai buvo konfliktiški. Nurodė, kad įsigytame žemės sklype SB ,, (duomenys neskelbtini) jie negyvena, todėl atvykę 2014 metų rugpjūčio 1 dieną pamatė atplaišą kartu su nulūžusiu medžiu, užvirtusius ant jų tvoros, kuri buvo sugadinta: viena lenta sulaužyta, viena lenta įlenkta, stulpeliai išjudinti iš savo vietų. Paaiškino, kad į Aplinkos apsaugą neprisiskambino, todėl iškvietė policiją, kad konstatuotų faktą. Nurodė, kad žalą prašo priteisti pagal patikslintą UAB ,,Meritas“ atliktą sąmatą. Nurodė, kad šiuo metu tvora yra suremontuota ir už remontą sumokėti pinigai. Mano, kad žala atsirado dėl miško savininkų miško nepriežiūros, ką patvirtina nuotraukos byloje, liudytojų parodymai. Papildė, kad iki 2014-10-18 medžiai dar buvo užvirtę ant tvoros, o kai jie 2014-11-09 grįžo po atostogų, medžių nebebuvo, kad ginčas su atsakovais vyko ir kitoje byloje dėl sklypų ribos.

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas įteiktas tinkamai, atsiųstame rašte prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo Sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) atstovė į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas įteiktas tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos.

Liudytoja I. D. parodė, kad ji yra Sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkė. Nurodė, kad ieškovų žemės sklypo dalis ribojasi su atsakovams priklausančiu mišku, kad miško savininkai miško neprižiūri ir netvarko. Paaiškino, kad, 2014 metų vasarą, važiuodama pro šalį, pamatė ant ieškovų tvoros užvirtusį medį, kuris galėjo būti apie 15-20 metrų ilgio, į lapus neatkreipusi dėmesio, bet galėjęs būti alksnis, koks medžio ilgis buvo atsidūręs už tvoros, negalėjo pasakyti. Matė, kad tvoroje buvo sulaužytos viena ar dvi lentos.

L. V. K. parodė, kad užvirtusį ant ieškovų tvoros medį matė iš savo sklypo, kuris yra gretimai. Paaiškino, kad matė nulenktą tvoros stulpelį ir sulaužytas kelias lentas, kad nuvirtęs medis galėjo būti alksnis, kad medis buvo storokas. Matė, kad į nuvirtusį medį buvo atsirėmęs kitas medis. Matė, kad miške buvo genėjami krūmai tą vasarą.

Liudytojas A. I. parodė, kad jis dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėju, kad policijos budėtojo nurodymu nuvyko į Sodų bendriją (duomenys neskelbtini) kur pamatė ant tvoros užvirtusį medį. Nurodė, jog jokių tyrimų neatliko, tik paėmė pareiškimą iš tvoros savininkės.

L. S. Š. parodė, kad jis dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėju, kad tyrė šį įvykį, apklausė V. M., kuris nurodė, jog miške vykdė sanitarinį valymą ir, kad galėjo medis užvirsti ant tvoros, tačiau dėl jo veiksmų tai negalėjo įvykti. Ginčo, kad medis galėjo išvirsti ne iš jo miško nebuvo. Nurodė, kad tarp šių šalių tyrė ir kitus ginčus.

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Pažymėtina, kad kilus ginčui tarp šalių dėl sklypų ribos, 2015-04-13 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu ginčas buvo išspręstas, atmetus ieškovės L. M. ieškinį ir nustatant, kad J. V. ir Ž. V. žemės sklypų kadastriniai matavimai yra teisėti ir teisingi (t. 1, b. l. 119-123, t. 2, b. l. 40-47). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovams L. M. ir V. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,4500 miško paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio dalis ribojasi su ieškovams J. V. ir Ž. V. priklausančiu 0,0865 ha žemės sklypu, kurio unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 34-35, t. 2 b. l. 12, prijungta civilinė byla Nr. 2-267-470/2015, b. l. 46-56). Šalys neginčija fakto, kad 2015-08-01 rastas nuvirtęs medis su atplaiša ant ieškovų tvoros yra iš atsakovams priklausančio miško paskirties žemės sklypo. Šalys skirtingai aiškina medžio užvirtimo mechanizmą: ieškovai teigia, kad atsakovui V. M., tvarkant mišką, galimai buvo pjaunamas medis, kurio kelmą jie užfiksavo nuotraukoje, kuris virto ant kito medžio ir nuskėlė atplaišą, kuri, atsirėmus į medį, augantį netoli ieškovų tvoros, po kiek laiko jį nulaužė ir kartu užvirto ant tvoros; atsakovai aiškina, kad atsakovas V. M. neturėjo leidimo pjauti gyvo medžio, kurio kelmą ieškovai užfiksavo nuotraukoje, o ieškovų nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, nes atstumas nuo jų nurodyto kelmo iki tvoros yra 15,90 metrų, todėl medžio atplaiša negalėjo pasiekti tvoros. Iš ieškovų pateiktų nuotraukų, miško sklypo patikrinimo akto, ieškovų atsiliepimo į ieškinį byloje Nr. 2-267-470/2015, matyti, kad iki medžio užvirtimo ant tvoros atsakovams priklausančiame miške buvo pasvirusių medžių, atsakovai buvo įpareigoti juos pašalinti (t. 1, b. l. 4-5, 68-73, 146-148). Iš kitų ieškovo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad užvirtęs medis sugadino ieškovų tvorą, matyti viena sulaužyta, kita įlenkta lenta (t. 1, b. l. 8-9, 74-76). Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojų I. D. ir V. K. parodymai. Iš ieškovų pateiktos patikslintos tvoros remonto sąmatos, PVM sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderio, fotonuotraukų matyti, kad ieškovai už tvoros remontą pagal patikslintą sąmatą sumokėjo 282,31 eurus (t. 1, b. l. 112-118, 149). Iš ieškovų pateikto 2015-11-25 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad nustatyti atstumai pagal ieškovų parodymus: nuo ieškovų tvoros iki pirmojo medžio kelmo – 6,63 metrai, nuo pirmojo medžio kelmo iki medžio, nuo kurio nulūžusi atplaiša – 8,08 metrai, nuo medžio, nuo kurio nulūžusi atplaiša, iki antrojo medžio kelmo – 2,50 metrų (t. 2, b. l. .72-78). Iš atsakovų pateikto 2014-12-15 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad atsakovas V. M. nurodo, jog ieškovų tvora stovi jam priklausančiame žemės sklype, o iš 2015-12-16 protokolo matyti, kad atsakovo parodymu buvo konstatuotas 15,90 metrų atstumas nuo medžio iki pažeistos tvoros, ranka buvo pajudintas tvoros stulpelis (t. 1, b. l. 37-54).

P. M. įstatymo 9 straipsnio 2 dalį miško valdytojai, savininkai ir naudotojai privalo saugoti miškus nuo gaisrų, kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių, laiku ir tinkamai atkurti iškirstą mišką, mišką naudoti tokiais būdais, kurie padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai, racionaliai ūkininkauti miško žemėje (miške), palaikyti dirvožemio našumą, saugoti biologinę įvairovę, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. P. P. miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatus miškas tvarkomas, naudojamas ir atkuriamas pagal miškotvarkos projektus (išskyrus atvejus, nurodytus 13 p.), o miškų savininkai ar naudotojai turi laikytis privalomų vykdyti miškotvarkos projekto dalių. P. N. 19 p. leidimus kirsti mišką privačių miškų savininkams aplinkos ministro nustatyta tvarka išduoda Valstybinės miškų tarnybos, tačiau vykdyti atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai ar vėjavartos (20.2 p.), atrankinius sanitarinius kirtimus (20.3 p.), leidimas nereikalingas.

Kaip matyti iš nustatytų bylos aplinkybių atsakovai tinkamai miško neprižiūrėjo ir netvarkė (šalių paaiškinimai, 2012 metų patikrinimo aktas, kuriame atsakovė įpareigota išpjauti avarinius medžius 3 metrų atstumu nuo tvoros, atsakovės pastaba patikrinimo akte, liudytojų parodymai, abiejų šalių pateiktos nuotraukos (ir diskelyje), aplinkybės nurodytos abiejų bylų procesiniuose dokumentuose). Kaip nurodė ieškovai, avarinį medį, pasvirusį link jų tvoros, jie pamatė 2014 metų liepos mėnesį. A. V. M. neginčija, ir tai patvirtina jo atsiliepimas į ieškinį, paaiškinimas policijos pareigūnams, kad 2014 metų vasarą jis tvarkė mišką, pjovė išverstus medžius (sausuolius), vadinasi, turėjo pamatyti ir sutvarkyti visus avarinius medžius, t. y. turėjo pareigą prižiūrėti medžius, o grėsmės aplinkiniams atveju – nukirsti.

Nei viena šalis nenurodė, kad 2014 metų liepos – rugpjūčio mėnesiais medžiai galėjo išvirsti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.253 str.). Iš teismui pateiktų įrodymų, šalių ir liudytojų paaiškinimų, nėra galimybės tiksliai nustatyti medžio užvirtimo aplinkybių – ar tai buvo atsakovo V. M. nerūpestingų veiksmų pasekmė, valant mišką, ar tai įvyko dėl kitų priežasčių, tačiau teismas vadovaujasi ieškovų pateiktais tikslesniais įrodymais ir grįsdamas savo išvadą tikėtinumo taisykle nustato, kad galimai buvo tokios medžio užvirtimo aplinkybės, kaip nurodė ieškovai – atsakovui V. M. atliekant miško tvarkymo darbus (t. 1, b. l. 37-54, 71-80, 86-87). Iš ieškovų paaiškinimo matyti, kad atplaišą, atsirėmusią į medį prie jų tvoros, jie pamatę 2014 metų liepos mėnesį, tačiau niekur nesikreipė, o jau 2014-08-01 pamatė atplaišą su medžiu užvirtusius ant jų tvoros. Esminė aplinkybė, vertinant atsakovų veiksmus šioje situacijoje, yra tai, kad ant ieškovų tvoros užvirtęs nulūžęs medis su atplaiša buvo iš atsakovų miško sklypo.

Motyvuojamoji dalis

Darytina išvada, kad atsakovai, būdami miško savininkai, neatliko veiksmų, kuriuos turėjo atlikti, nesutvarkė avarinių medžių, kurie virsdami ant ieškovų tvoros, padarė žalą, kadangi neteisėtais veiksmais, be kita ko, pripažįstamas įstatymuose nustatytų pareigų nevykdymas (neteisėtas neveikimas) (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), tai, neužtikrinę, kad pavojingai pasviręs medis būtų nupjautas ar kitaip pašalinta jo grėsmė asmenims ir jų turtui, atsakovai turi atsakyti už tokio neveikimo padarinius. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str.).

Ieškovų nurodytas žalos dydis yra pagrįstas, patvirtintas tinkamais įrodymais, iš kurių matyti, kad tvora yra suremontuota, o prašoma priteisti suma sumokėta darbų atlikėjui (CK 6.249 str.).

Nustatant priteistinos žalos dydį iš atsakovų, taip pat vertintinas ir ieškovų elgesys. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovai avarinį, pavirtusį medį link jų tvoros pamatė 2014 metų liepos mėnesį (užvirto 2014-08-01), tačiau niekam nepranešė ir nieko neinformavo, nurodydami, kad nenorėjo konfliktuoti su atsakovais. Manytina, kad toks ieškovų elgesys nebuvo tinkamas tokioje situacijoje. Ieškovams, gretimo sklypo savininkams, kurių žemės sklypas ribojasi su mišku, taip pat taikytini atidumo ir rūpestingumo reikalavimai kaip vidutiniškai protingiems, atsargiems ir rūpestingiems asmenims, nes jie matė, jog pavirtęs medis yra avarinės būklės, matė galimas grėsmes, tačiau niekam nepranešė. Ir tik, pamatę jau užvirtusį medį ant jų tvoros 2014-08-01, kreipėsi į Alytaus apskrities policijos komisariatą (CK 6.246 str.). Tokie ieškovų veiksmai vertintini kaip didelis neatsargumas, kuris padėjo žalai atsirasti (CK 6.282 str. 1 d.). Atsižvelgiant į šią aplinkybę, į tai, kad atsakovai yra pensinio amžiaus asmenys, žalos atlyginimas mažintinas iki 200 eurų (CK 6.282 str. 1, 3 d.).

Bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintai reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Nustatytina, kad buvo patenkinta 71 procentas ieškovų reikalavimų. Ieškovų bylinėjimosi išlaidos sudaro 510,85 eurų, o atsakovų – 752,19 eurų (t. 2, b. l. 79, 85). Abiejų šalių nurodytos išlaidos yra pagrįstos įrodymais ir neprieštarauja CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Iš atsakovų L. M. ir V. M. priteistina 362 eurai bylinėjimosi išlaidų ieškovų J. V. ir Ž. V. naudai. Iš ieškovų J. V. ir Ž. V. priteistina 218 eurų bylinėjimosi išlaidų atsakovų L. M. ir V. M. naudai. Iš abiejų šalių priteistina po 9,04 eurus išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovų V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), ieškovų J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 200 eurų (du šimtus eurų) žalos atlyginimo, ir 362 eurus (tris šimtus šešiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovų J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 218 eurų bylinėjimosi išlaidų atsakovų V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš ieškovų J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir iš atsakovų V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), t. y. iš ieškovų ir atsakovų po 9,04 (devynis eurus 4 ct) pašto išlaidų valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinę (206 kab.).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.