- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- e2YT-8917-433/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03997-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Pareiškėjas
- Valstybės įmonės „Turto bankas“
- Suinteresuotas asmuo
- AB „SEB bankas“
- Kategorijos
- 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo Valstybės įmonės „Turto bankas“ skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, suinteresuotas asmuo AB „SEB bankas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė antstoliui Irmantui gaideliui skundą dėl antstolio veiksmu, kuriuo prašė panaikinti antstolio Irmanto Gaidelio 2020 m. sausio 24 d. patvarkymą Nr. S-20-8-3267, kuriuo skolininkė E. T. vykdomojoje byloje Nr. 0008/15/04110 buvo pakeista į naują skolininką valstybę. Skundė nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.62 str., kai palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė mirusiojo palikimą paveldi valstybė, kuriai, vadovaujantis 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259, atstovauja VĮ „Turto bankas“. VĮ „Turto bankas“ valstybės vardu paveldėjo E. T., mirusios (duomenys neskelbtini), nekilnojamąjį turtą. 2020 m. sausio 24 d. patvarkymu antstolis I. Gaidelis pakeitė skolininkę E. T. vykdomojoje byloje Nr. 0008/15/04110 į naują skolininką Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ „Turto banko“. VĮ „Turto bankas“ nesutinka su antstolio I. Gaidelio 2020 m. sausio 24 d. patvarkymu dėl skolininko pakeitimo bei mano, kad šis patvarkymas turi būti panaikintas dėl tokių priežasčių. Nei CK 5.63 straipsnyje, nei kitose materialiosios teisės normose nenustatyta, kad, esant paveldėjimo teisiniams santykiams, kreditorių reikalavimams, kurie jau yra vykdomi ar yra kokioje nors kitoje procesinėje teisminio teisių gynimo stadijoje, taikomas kitoks teisinis režimas, nei reikalaujama pagal CK 5.63 straipsnį. Dėl šių priežasčių kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka, o kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (tarp jų valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau yra vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje numatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai yra pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Kita vertus, kaip rodo pirmiau pateikta kasacinio teismo praktika, daugiausia problemų dėl CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų laikymosi kyla tais atvejais, kai palikimas pereina valstybei. Tokiu atveju šios normos informacinė funkcija nėra reikšminga - valstybė, skirtingai nei kiti įpėdiniai, negali pasirinkti paveldėjimo būdo ar atsisakyti priimti palikimą. Pagal CK 5.62 straipsnį paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu jis testamentu paliktas valstybei, patikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo ar iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų tikslus kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui. Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką. Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese ir yra reikšminga nustatyti, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-14 išplėstinė Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, kompleksiškai įvertino, ar valstybė, kaip paveldėtoja, pasižymi tokiomis specifinėmis savybėmis, dėl kurių kreditoriui būtų neprivalu laikytis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimų pareiškimo termino. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, viena vertus, valstybės paveldėjimo ypatumai sudaro pagrindą teigti, kad, valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis), neaktualu, jog ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus. Kita vertus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. CK 5.63 straipsnio 3 dalyje nustatytos išimtys siejamos tik su kreditoriaus reikalavimo teisine prigimtimi - kreditorių reikalavimų pateikimo tvarka netaikoma reikalavimams, pagrįstiems hipoteka ir įkeitimu, taip pat reikalavimams, susijusiems su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla. Išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jei išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei. Be to, CK 5.63 straipsnio 4 dalyje eksplicitiškai nustatyta praleisto kreditorių reikalavimo pateikimo termino pratęsimo galimybė - teismas gali pratęsti tokį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Įvertinusi visus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija sprendė, kad yra objektyvi būtinybė keisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartyje pradėtą formuoti praktiką, pagal kurią, kai įpėdinis informuojamas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus, praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576-578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą. Šiuo atveju patvarkyme teigiama, kad skolininkė mirė, o palikimą priėmė valstybė, todėl yra pagrindas skolininkę vykdomojoje byloje pakeisti skolininku valstybe. Pareiškėjas nesutinka su antstolio argumentais bei pažymi, jog, visų pirma, antstolis toje pačioje vykdomojoje byloje Nr. 0008/15/04110 dar 2018-06-29 priėmė patvarkymą Nr. S-18-8-11725, kuriuo skolininkę E. T. pakeitė skolininku Lietuvos Respublika. Pareiškėjas nesutiko su antstolio patvarkymu bei pateikė skundą, prašydamas minėtą patvarkymą panaikinti. Informuojame, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-09-10 nutartimi tenkino VĮ Turto banko skundą bei panaikino antstolio I. Gaidelio 2018-06-29 patvarkymą Nr. S-18- 8-11725 dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo. Vilniaus apygardos teismas 2018-10-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2771-803/2018 apelianto antstolio I. Gaidelio skundą atmetė bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-10 nutartį paliko nepakeistą. Tad klausimas dėl skolininko pakeitimo teisėtumo vykdomojoje byloje Nr. 0008/15/04110 jau yra išspręstas apeliacinės instancijos teismui priėmus 2018-10-29 nutartį. Nagrinėjamu atveju antstolis, ignoruodamas teismų sprendimus bei minėtuose sprendimuose nurodomus argumentus, neteisėtai bei pakartotinai toje pačioje vykdomojoje byloje dar kartą pakeitė skolininkę E. T. nauju skolininku Lietuvos Respublika. Pareiškėjo įsitikinimu, toks antstolio elgesys nesuderinamas su Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str. įtvirtintais antstolių veiklos principais. Antra, E. T. mirė (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, turto arešto akto išviešinimas viešame registre, nurodant konkrečius išieškotojus, kurių naudai vykdomas išieškojimas, turėjo būti atliktas per CK 5.63 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą, t.y. iki 2016-10-01. Šiuo atveju kaip matyti iš Turto arešto registro išrašo, skolininkės E. T. turto areštas vykdomojoje byloje Nr. 0008/15/04110 išviešintas tik 2017-06-01, t. y. ženkliai praleidus CK 5.63 straipsnyje įtvirtintą terminą. Vien tai, kad antstolis vykdo išieškojimą iš skolininkės, bei faktas, kad valstybei paveldėjimo teise perėjo mirusiojo skolininko turtas, dar nėra pakankamas pagrindas pakeisti skolininką vykdymo procese iš mirusiojo į naująjį skolininką (įpėdinį). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdami į pirmiau išdėstytą CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, turto arešto akto išviešinimas viešame registre, nurodant konkrečius išieškotojus, kurių naudai vykdomas išieškojimas, turėjo būti atliktas per CK 5.63 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą, t.y. iki 2016-10-01. Šiuo atveju, turto areštas vykdant išieškojimą išieškotojo naudai nebuvo atliktas CK 5.63 str. 1 d. nustatytu terminu. Be to, nei antstolis, nei išieškotojas po skolininkės mirties per 3 mėnesius nepareiškė kreditorinio reikalavimo remiantis CK 5.63 str. 1 d. ir kitais CK nustatytais ar teismų praktikoje pripažintais galimais būdais. Esant nurodytoms aplinkybėms, akivaizdu, jog kreditoriaus kreditoriniai reikalavimai nebuvo tinkamai išviešinti, vadinasi, kreditorius nėra pareiškęs savo reikalavimo CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais, todėl antstolio patvarkymai dėl skolininko pakeitimo naikintinas. Tai, kad antstolio patvarkymas dėl skolininko pakeitimo yra nepagrįstas bei atmestinas patvirtina ir teismų praktika. Šiuo atveju antstolis net negalėtų prašyti pratęsti praleistą CK 5.63 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, nes yra pasibaigęs (baigėsi 2019-10-01) CK 5.63 str. 4 d. nustatytas trejų metų naikinamasis terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti.
Antstolis Irmantas Gaidelis, išnagrinėjęs skundą, 2020-02-10 patvarkymu Nr. S-20-8-5393 atsisakė skundą patenkinti. Antstolis atsisakė tenkinti skundą tokiais motyvais. Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Vadovaujantis LR CK 5.2 str. 3 d. mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti. Valstybė savo teises ir pareigas paveldėjimo teisiniuose santykiuose įgyvendina per valstybės institucijas, kurios vykdo joms priskirtas funkcijas. Šiuo atveju valstybę atstovauja VĮ „Turto bankas“. Aiškindamas LR CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo LR CK 5.63 straipsnio prasme tikslas - suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą LR CK 5.63 str. 1 d. nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis. Atliekant įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, jų tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku. CK 5.63 str. 1 d. nenustato, kad įpėdiniui apie kreditorių reikalavimus turi tapti žinoma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Ši norma nustato kreditoriaus pareigą savo reikalavimus pareikšti nurodytu terminu, o įpėdiniui, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių (palikimo priėmimo būdo, reikalavimų pareiškimo būdo ir kt.) apie šiuos reikalavimus gali tapti žinoma ir vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 20 d. nutartyje c/b Nr. 3K-3-206-378/2019 konstatavo, kad „tais atvejais, kai informacija apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą iš palikėjo AIS sistemoje yra išviešinta tiek palikėjui gyvam esant, tiek po jo mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, ir palikimas pagal įstatymą pereina valstybei, atstovaujamai institucijos, esančios AIS duomenų gavėja, yra pagrindas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 str. 1 d. reikalavimai, reglamentuojantys kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo tvarką, todėl papildomai kreditoriaus veiksmai tokiais atvejais nereikalingi.“ Valstybinė mokesčių inspekcija yra Antstolių informacinės sistemos (toliau AIS) bei Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos (toliau PLAIS) duomenų gavėja, todėl vykdydamos savo funkcijas, turi teisę gauti duomenis ne tik apie skolininkus, išieškotojus bei išieškomų skolų dydį (AIS), bet ir kaip nurodymo teikėja, turi teisę gauti visus PLAIS duomenis, t. y. nurašymo nurodymo datą, numerį, nurašomų lėšų sumą, šio dokumento duomenis pateikusios institucijos duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad išieškoma skola nėra didelė, areštas skolininkės priklausančiam turtui taikytas nebuvo, tačiau 2016-01-28 d. Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (toliau PLAIS) pateiktas nurodymas areštuoti skolininkei priklausančias pinigines lėšas. Antstolis apie mirusiajai priklausančio turto (piniginių lėšų) paveldėjimą valstybės vardu informavo Valstybinę mokesčių inspekciją, kuri yra AIS ir PLAIS duomenų gavėja. Valstybinė mokesčių inspekcija surinkusi duomenis apie visą E. T. priklausantį turtą, duomenis perdavė VĮ „Turto bankas“ dėl turto paveldėjimo valstybės vardu inicijavimo. Taigi, valstybei, prieš priimant palikimą, buvo žinoma, jog palikėja turėjo skolų, kurių išieškojimas vykdomas priverstine tvarka. Taip pat buvo žinoma apie jo apimtį, kadangi informacija apie vykdomą išieškojimą iš skolininkės bei jos apimtį dar iki skolininkės mirties buvo išviešinta informacinėje sistemoje, kurios duomenų gavėja yra Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Valstybė turi teisę gauti duomenis iš institucijų bei registrų, kurių steigėja ar savininke pati valstybė yra. Taigi, VĮ „Turto bankas“, kaip valstybės įgaliotas asmuo, turi teisę papildomai gauti informaciją iš Antstolių informacinės sistemos apie mirusio asmens atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas. Tokią informaciją galima gauti ir tiesiogiai kreipiantis į Antstolių rūmus, kadangi yra kaupiama informacija apie visas valstybėje vykdomas vykdomąsias bylas. Valstybės interesas perimti paveldėtą turtą yra lygiavertis kreditoriaus teisėtam lūkesčiui gauti savo reikalavimų, kurių pagrįstumas patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir kurie vykdomi priverstine tvarka, patenkinimą. Atsižvelgiant į tai, kad duomenis apie mirusiosios įsiskolinimą buvo išviešinti dar iki skolininkės mirties, antstolio 2020-01-24 priimtas patvarkymas dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo Nr. S-20-8-3267 vykdymo procese priimtas teisėtai ir pagrįstai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB „SEB“ bankas pateiktame teismui atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su skundu. Atsiliepime nurodo, kad antstolis vykdomąją bylą vykdo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-24 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-26761-433/2015. Skolininku vykdomojoje byloje buvo E. T.. Pareiškėjas skundžia antstolio 2020-01-24 priimtą patvarkymą Nr. S-20-8-3267, kuriuo antstolis vykdomojoje byloje pakeitė skolininką iš E. T. į Lietuvos Respubliką. Vykdomoji byla antstolio kontoroje buvo užvesta pagal banko 2015-09-30 prašymą Nr. 01.10.03. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad atsižvelgiant į CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, turto arešto akto išviešinimas viešame registre, nurodant konkrečius išieškotojus, kurių naudai vykdomas išieškojimas, turėjo būti atliktas per CK 5.63 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą, t.y. iki 2016-10-01. Šiuo atveju kaip matyti iš Turto arešto registro išrašo, skolininkės E. T. turto areštas vykdomojoje byloje Nr. 0008/15/04110 išviešintas tik 2017-06-01, t. y. ženkliai praleidus CK 5.63 straipsnyje įtvirtintą terminą. Vien tai, kad turto areštas išviešintas 2017-06-01, bet faktas, jog vykdomoji byla yra pradėta dar 2015 m. rugsėjo mėnesį Valstybei buvo žinomas ne tik 2017-06-01, bet nuo pat pradžių, kuomet pradėta vykdomoji byla. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-09-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-687/2019 plėtodamas teismų praktiką nustatė, kad tais atvejais, kai informacija apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą iš palikėjo AIS yra išviešinta tiek palikėjui gyvam esant, tiek po jo mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, ir palikimas pagal įstatymą pereina valstybei, atstovaujamai institucijos, esančios AIS duomenų gavėja, yra pagrindas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai, reglamentuojantys kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo tvarką, todėl papildomi kreditoriaus veiksmai tokiais atvejais nereikalingi. Valstybė paveldėjimo teisiniuose santykiuose yra atstovaujama VĮ „Turto bankas“, kurios viena iš funkcijų - inicijuoti paveldėtino turto paveldėjimą valstybės vardu. Įgyvendindama šią funkciją VĮ „Turto bankas“ turi teisę naudotis valstybės informaciniais ištekliais, kuriuos sudaro kelioms institucijoms svarbi informacija, apdorojama valstybės informacinėse sistemose ir žinybiniuose registruose, ir šią informaciją apdorojančios informacinės sistemos ir valstybės registrai (Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 3 straipsnis). Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad valstybės informacinė sistema - valstybės institucijai (institucijoms) ar valstybės įstaigai (įstaigoms) teisės aktų nustatytoms funkcijoms, išskyrus vidaus administravimą, atlikti reikalingą informaciją apdorojanti teisinių, organizacinių, techninių ir programinių priemonių visuma. To paties įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad institucijos .valdoma informacija yra vieša ir įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatyta tvarka teikiama institucijoms ir kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip. Tiek PLAIS, tiek AIS yra informacinės sistemos, patenkančios į minėto įstatymo reglamentavimo sritį. CPK 624¹ straipsnio 1 dalis nurodo, jog informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo antstolio veikloje, taip pat elektroninės vykdomosios bylos tvarkymo ypatumus, be šio kodekso, nustato Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas. Antstolių informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 (nauja redakcija nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d.), 23 punktas nustato, kad antstolių informacinės sistemos duomenų gavėjai yra kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos ir finansų įmonės, kurios teikia finansines paslaugas, susijusias su rizikos prisiėmimu, kreditingumo vertinimo paslaugas teikiančios įmonės, Valstybinė mokesčių inspekcija, teismai, bankroto administratoriai, kiti asmenys, kurie turi teisę gauti duomenis teisės aktų nustatytoms funkcijoms vykdyti. Šiame punkte nurodytiems duomenų gavėjams, išskyrus bankroto administratorius (bankroto administratoriams teikiami duomenys apie jų skelbtų elektroninių varžytynių vykdymą), teikiami šių nuostatų 15.2-15.4,16.3-16.9 papunkčiuose išvardyti duomenys. AIS nuostatų 11.2 punkte įtvirtinta, kad Antstolių informacinės sistemos paslaugų gavėjai, be kita ko, yra ir asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka tiesioginėms funkcijoms atlikti yra reikalingi Antstolių informacinės sistemos duomenys. Turto bankas yra AIS duomenų gavėja, todėl, vykdydama savo funkcijas, turi teisę gauti duomenis apie skolininkus, išieškotojus bei išieškomų skolų dydį, o valstybės paveldėjimo atveju - informaciją apie tai, ar palikėjo atžvilgiu nėra pradėtų vykdomųjų bylų, nes pareiškėjo įstatų 12.1. punktas numato, kad pareiškėjas perima, įvertina konfiskuotą, valstybės paveldimą ir paveldėtą, valstybei perduotą nekilnojamąjį turtą, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijas ir tvarko šio turto ir akcijų apskaitą. Kasacinis teismas 2019-06-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019 (44 punktas) konstatavo, kad tais atvejais, kai informacija apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą iš palikėjo AIS yra išviešinta tiek palikėjui gyvam esant, tiek po jo mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, ir palikimas pagal įstatymą pereina valstybei, atstovaujamai institucijos, esančios AIS duomenų gavėja, yra pagrindas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai, reglamentuojantys kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo tvarką, todėl papildomi kreditoriaus veiksmai tokiais atvejais nereikalingi. Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą bei naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką paveldėjimo klausimais konstatuotina, kad valstybė žinojo apie vykdomąją bylą, žinojo, kad yra įsiskolinimas bankui ir konkrečiam ginčui neturi įtakos turto arešto išviešinimo laikas, nes informacija apie vykdomąją bylą iš esmės buvo pakankama valstybei, kaip turto perėmėjai, žinoti, kokį ji turtą perima ir kokia apimtimi turės atsiskaityti su mirusio skolininko kreditoriais. Galiojant AIS duomenims apie skolą, po to, kai valstybė priėmė palikimą, antstolis galėjo priimti patvarkymus dėl skolininko pakeitimo (CPK 596 straipsnio 1 dalis), ką būtent antstolis skundžiamu patvarkymu ir padarė. Nurodo, kad skundžiamas antstolio patvarkymas yra pagrįstas, turėtų būti paliktas galioti, o skundas dėl antstolio veiksmų atmestas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Vykdomosios bylos Nr. 0008/15/04110 medžiaga nustatyta, kad antstolis Irmantas Gaidelis vykdo 2015 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-26761-433/2015 dėl 76,25 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės E. T. išieškotoja AB „SEB bankas“ naudai. Gyventojų registro tarnybos duomenimis, skolininkė E. T. mirė (duomenys neskelbtini).
2016-01-28 antstolis Irmantas Gaidelis Piniginių lėšų apribojimo informacinei sistemai (toliau – PLAIS) pateikė tos pačios dienos Patvarkymą areštuoti lėšas Nr. S-16-126 skolininkės E. T. pinigines lėšas Nr. S-16-126 ir nurodė priverstinai nurašyti 215,47 Eur sumą. Patvarkyme nurodoma, kad išieškotojas yra AB „SEB bankas“. Duomenų, kad šis areštas būtų panaikintas, vykdomojoje byloje nėra.
2017 m. birželio 1 d. turto arešto aktu, priimtu vykdomojoje byloje Nr. 0008/15/04110, antstolis Irmantas Gaidelis areštavo skolininkės E. T. turtines teises į išmokėtinas pinigines lėšas pagal pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su UAGDPB „Aviva Lietuva“. Turto arešto aktų registre buvo nurodyta, kad asmuo, kurio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikomi turto areštai, yra AB SEB bankas, o turto arešto akto pagrindas – Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. e2-26761-433/2015, išduotas 2015 m. rugsėjo 24 d. (turto arešto mastas – 195,64 Eur).
Testamentų registro duomenimis, 2018 m. balandžio 6 d. įregistruotas E. T. palikimo priėmimo faktas, palikimą priėmė Lietuvos Respublika, pateikusi pareiškimą Vilniaus miesto 6-ajam notarų biurui. Pagal 2018 m. gegužės 9 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą Reg. Nr. JP4-163 paveldėjimo teise Lietuvos Respublikai perėjo E. T. pensijų kaupimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta 2007 m. vasario 1 d. su uždarąją akcine gyvybės draudimo ir pensijų bendrove „Aviva Lietuva“ ir E. T. nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas. Pagal 2018 m. gegužės 30 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą Reg. Nr. SK3-14233 paveldėjimo teise Lietuvos Respublikai perėjo E. T. nuosavybės teise priklausiusi transporto priemonė ir E. T. bankų sąskaitose esančios lėšos.
2020 m. sausio 24 d. antstolis Irmantas Gaidelis vykdomojoje byloje Nr. 0008/15/04110 priėmė patvarkymą Nr. S-20-8-3267 dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo į skolininkę Lietuvos Respubliką.
Pareiškėja šį patvarkymą prašo panaikinti nurodydama, kad yra praleistas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį turėjo būti pareikštas reikalavimas.
Vykdymo proceso tikslas – kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas antstolis atlieka vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso VI dalies normomis bei jų įgyvendinimo tvarką reglamentuojančia Sprendimų vykdymo instrukcija bei kitais norminiais teisės aktais. Sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų norminių teisės aktų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 str. 2 d.). Konkretaus asmens atžvilgiu priimto teismo sprendimo vykdymą garantuoja valstybė. Priverstinio vykdymo veiksmus atlieka antstolis – valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra suteikusi vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas (CPK 634 str. 1, 2 d., Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.). Būtent antstolis yra valstybės įgaliotas pareigūnas, priverstinai vykdantis įsiteisėjusius teismo procesinius sprendimus ir prisiimantis atsakomybę, įskaitant ir civilinę, dėl tinkamo priverstinio vykdymo proceso organizavimo, vykdymo proceso teisėtumo, operatyvumo ir pan. principų užtikrinimo vykdymo procese. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (LR Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Pagal CPK 634 str. 2 d. antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstolis neturi kompetencijos spręsti dėl pateikto vykdyti vykdomojo dokumento turinio.
Pažymėtina, kad paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką, pagal kurią, mirus skolininkui, jo kreditoriaus reikalavimai pereina mirusiojo įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Nurodyta palikėjo kreditorių reikalavimų pateikimo tvarka netaikoma reikalavimams, pagrįstiems hipoteka ir įkeitimu arba susijusiems su paveldimos individualiosios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (CK 5.63 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį kreditoriui, praleidusiam trijų mėnesių terminą reikalavimams palikėjo įpėdiniams pareikšti, teismas gali pratęsti šį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad CK 5.63 straipsnio nuostatos dėl kreditorių reikalavimų pareiškimo palikėjo įpėdiniams tvarkos bei terminų privalomos ir antstoliui, vykdymo procese sprendžiančiam mirusio skolininko pakeitimo jo teisių perėmėju klausimą (CPK 596 straipsnis). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš esmės analogiškoje civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas skolininko vykdymo procese pakeitimo klausimas, kai mirusio skolininko turtą paveldėjo valstybė, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, pateiktais išaiškinimais, nurodė, kad, nepaisant to, jog valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) neaktualu, kad ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas. Taigi tam, kad kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016, 20, 21 punktai). Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos pažymėta, jog išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jeigu išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, teismų praktika aptariamos kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad mirusio asmens kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytos reikalavimų pareiškimo tvarkos bei terminų ir tais atvejais, kai mirusio skolininko turtą paveldi valstybė, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualiosios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013; 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1024-450/2017; 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1304-614/2017; 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1378-553/2017; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1464-881/2017; kt.). Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019 konstatavo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje tinkamais kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo būdais pripažįstami ne tik tiesiogiai CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įvardyti būdai, bet ir tokie teisiškai reikšmingi veiksmai bei faktai, atlikti arba įvykę įstatymo nustatytu laiku, kuriems esant įpėdiniui sudaroma galimybė žinoti apie palikėjo prievoles ir jų mastą bei kreditoriaus siekį gauti savo reikalavimų patenkinimo. Be to, teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsižvelgiant į visuomeninių santykių dinamiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje galimas ir būtinas tolesnis CK 6.63 straipsnio nuostatų taikymo ir aiškinimo plėtojimas, kartu pripažįstant tinkamais ir kitus kreditorių reikalavimų pareikšimo būdus, nors tiesiogiai neįtvirtintus šioje teisės normoje, tačiau atitinkančius jos tikslus. Taip pat teisėjų kolegija konstatavo, kad tais atvejais, kai informacija apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą iš palikėjo AIS sistemoje yra išviešinta tiek palikėjui gyvam esant, tiek po jo mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, ir palikimas pagal įstatymą pereina valstybei, atstovaujamai institucijos, esančios AIS duomenų gavėja, yra pagrindas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai, reglamentuojantys kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo tvarką, todėl papildomi kreditoriaus veiksmai tokiais atvejais nereikalingi. Toks aiškinimas nepaneigia kasacinio teismo praktikos dėl valstybės statuso paveldėjimo procese, o tik šią praktiką plėtoja ir atitinka įstatymų leidėjo tikslus įtvirtinant valstybės paveldėjimo pagal įstatymą galimybę bei civilinių teisinių santykių stabilumo principą tuo aspektu, kad valstybės interesas perimti paveldėtą turtą yra lygiavertis kreditoriaus teisėtam lūkesčiui gauti savo reikalavimų, kurių pagrįstumas patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir kurie vykdomi priverstine tvarka, patenkinimą. Byloje nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: 1) informacija AIS apie skolų išieškojimą išviešinta dar esant gyvai palikėjai, kuri mirė (duomenys neskelbtini); 2) palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas 2018 m. gegužės 9 d.; 3)VĮ „Turto bankas“ 2018-06-18 raštu Nr. (16.6-44)SK4-8047 paprašė antstolių pateikti informaciją apie vykdomus išieškojimus iš palikėjos, nes ši informacija bus reikalinga sprendžiant atsiskaitymo su kreditoriais klausimą realizavus valstybės turtą.
Taigi, įvertinus vykdomojoje byloje esančius duomenis, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, konstatuotina, jog mirusi skolininkė E. T. 2020-01-24 patvarkymu Nr. S-20-8-3267 vykdomojoje byloje Nr. 0008/15/04110 galėjo būti pakeista naująja skolininke Lietuvos Respublika, todėl remiantis išdėstytais argumentais, antstolio veiksmuose nėra nustatyta neteisėtumo požymių, pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510 straipsniu,
nutaria:
atmesti pareiškėjo Valstybės įmonės „Turto bankas“ skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu apeliacine tvarka gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.