- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-03
- Bylos Nr.
- 2A-200-230/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-01052-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė (pirm.), Nijolia Indreikienė (pran.), Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- I. R.
- Atsakovas
- sodininkų bendrijai „Migla“
- Kategorijos
- 2.2.2.7Juridinio asmens organai
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo I. R. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-58-182/2015 pagal ieškovo I. R. ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „Migla“ dėl visuotinio narių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir jų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė pripažinti SB „Migla“ 2014 m. rugsėjo 6 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimus „Dėl narių priėmimo“, „Dėl pakartotinio sodininkų bendrijos primininko rinkimo“, „Dėl bendrijos vidaus tvarkos taisyklių priėmimo“ negaliojančiais ir juos panaikinti nuo priėmimo momento, pripažinti SB „Migla“ 2014 m. spalio 14 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimus „Dėl naujų narių priėmimo“, „Dėl pakartotinio sodininkų bendrijos pirmininko rinkimo“, „Dėl bendrijos vidaus tvarkos taisyklių“ negaliojančiais ir juos panaikinti nuo priėmimo momento, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 6 d. susirinkimas yra neteisėtas, kadangi 2014 m. gegužės mėnesį SB „Migla“ visuotiniame susirinkime buvo neteisėtai priimtas sprendimas dėl bendrijos pirmininko perrinkimo. Nebūdamas bendrijos pirmininku A. J. neteisėtai sušaukė 2014 m. rugsėjo 6 d. visuotinį SB „Migla“ susirinkimą, susirinkime nebuvo kvorumo, todėl šio susirinkimo priimti sprendimai neteisėti ir negaliojantys nuo jų priėmimo. Be to, susirinkime buvo svarstomi klausimai, apie kuriuos valdymo organas iš anksto neinformavo sodininkų, jiems nebuvo galima susipažinti su siūlomų sprendimų variantais. Taip pat nėra aiškus bendrijos narių bendras skaičius, jo manymu, narių yra apie 102, todėl didžioji dalis bendrijos narių nebuvo informuoti apie susirinkimą. Neaišku, ar susirinkimuose dalyvavę asmenys priimant sprendimus buvo sodininkų bendrijos nariai. 2014 m. spalio 14 d. susirinkimo sušaukimas ir sprendimų priėmimas visiškai neatitiko CK, sodininkų bendrijų įstatymo ir bendrijos įstatų, susirinkimas buvo neteisėtas, susirinkimą šaukė neįgaliotas asmuo, nebūdamas valdymo organu, susirinkime nebuvo kvorumo, buvo melagingai nurodoma, kad susirinkimas pakartotinas. Susirinkime nedalyvavo bendrijos nariai, o dalyvavusieji nepriklauso bendrijai, jų tapatybės, narystės ir įgalinimų niekas netikrino. Nebuvo laikomasi nuostatų dėl susirinkimo sušaukimo minimalaus laiko. Kadangi neteisėtas yra 2014 m. rugsėjo 6 d. susirinkimas, todėl negali būti teisėtu ir pakartotiniu vadinamas 2014 m. spalio 14 d. susirinkimas. Balsavimas raštu sodininkų bendrijos įstatuose nenumatytas, todėl toks balsavimas neteisėtas. Be to, A. J. negali būti sodininkų bendrijos nariu, nes jis nėra žemės sklypo savininkas, sklypo savininke yra jo žmona.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo I. R. valstybei 11,15 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, jog 2014 m. gegužės 10 d. buvo organizuotas sodininkų bendrijos narių susirinkimas. Susirinkimo metu nuspręsta priimti 9 naujus narius, be to, bendrijos pirmininkas S. K. atsisakė pirmininko pareigų, todėl buvo svarstytas į darbotvarkę iš anksto neįtrauktas klausimas – naujo pirmininko rinkimai, iš trijų kandidatų išrinktas A. J.. VĮ Registrų centras neregistravo naujų duomenų apie sodininkų bendrijos primininką, nes pateikti dokumentai neatitiko įstatymo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, SB „Migla“ nariai apklausos būdu raštu balsavo už SB „Migla“ 2014 m. gegužės 10 d. susirinkimo nutarimo dėl sodininkų bendrijos pirmininko rinkimų rezultatų panaikinimo. Iš 65 narių 40 narių pritarė 2014 m. gegužės 10 d. sprendimo dėl pirmininko rinkimų panaikinimui. Bendrijos atstovas A. J. ir buvęs pirmininkas S. K. nurodė, jog bendrijos narių sąrašo bendrijoje nėra. Iš Alytaus apskrities archyvo, Druskininkų savivaldybės administracijos raštų matyti, kad SB „Migla“ steigėjų – narių sąrašų archyvuose taip pat nėra. Atsakovės atstovas pateikė teismui patikslintą SB „Migla“ sąrašą, iš kurio matyti, kad SB „Migla“ šiuo metu yra 65 bendrijos nariai. Į šį sąrašą neįtrauktas ieškovas I. R., kurio narystė yra nustatyta 2015 m. kovo 6 d. teismo nutartimi, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-34-970/2015. Išanalizavęs pateiktą SB „Migla“ sklypų savininkų ir bendrijos narių sąrašą teismas nustatė, kad 37 nariai buvo priimti iki 2014 metų, 2014 m. gegužės 10 d. buvo priimti 9 nariai, o 17 narių buvo priimti 2014 m. spalio 14 d. (37+9+17+2=65), iš viso, įskaitant ieškovą, bendrijoje yra 66 nariai. Šie bendrijos duomenys jokiais leistinais įrodymais byloje nebuvo paneigti, o ieškovas įrodymų, kurie patvirtintų, jog bendrijos narių yra daugiau, teismui nepateikė. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendė, kad nėra pagrindo nesiremti SB „Migla“ pateiktais duomenimis apie sodininkų bendrijos narių skaičių, tačiau pažymėjo, kad balsuojant dėl 2014 m. gegužės 10 d. sodininkų bendrijos narių sprendimo dėl bendrijos primininko rinkimų panaikinimo narių skaičius, įskaitant ieškovą, kuris nėra nurodytas sąraše, buvo 47 (37+9+1). Teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis apie bendrijos narių priėmimą, sprendė, kad iš 40 pasirašiusiųjų už sprendimo panaikinimą 25 asmenys buvo bendrijos nariais, o 15 asmenų tuo metu balsuojant dar nebuvo priimti į narius. Kadangi 25 nariai yra daugiau nei ½ iš 47 narių, teismas pripažino, kad sprendimas priimtas teisėtai. Panaikinus 2014 m. gegužės 10 d. SB „Migla“ visuotinio narių susirinkimo sprendimą dėl A. J. išrinkimo primininku, 2014 m. rugpjūčio 18 d. 8 SB „Migla“ nariai nutarė 2014 m. rugsėjo 6 d. sušaukti naują susirinkimą, o 2014 m. rugsėjo 25 d. buvo nutarta sušaukti 2014 m. spalio 14 d. 18 val. pakartotiną susirinkimą pagal neįvykusio 2014 m. rugsėjo 6 d. susirinkimo darbotvarkę, susirinkimo organizavimą pavesti A. J.. Teismas taip pat nustatė, kad SB „Migla“ įstatai įregistruoti 2001 m., po jų įregistravimo pasikeitė Sodininkų bendrijų įstatymas (SBĮ), tačiau SB „Migla“ įstatai nebuvo pataisyti taip, kad atitiktų SBĮ normas, todėl teismas sprendė, kad visuotinio sodininkų bendrijos susirinkimo šaukimui turi būti taikomos SBĮ nustatytos normos. Iš 2014 m. rugpjūčio 18 d. 8 bendrijos narių pasitarimo protokolo matyti, kad 8 sodininkų bendrijos nariai nutarė 2014 m. rugsėjo 6 d. 14 val. šaukti susirinkimą, todėl teismas, atsižvelgdamas į bendrą bendrijos narių skaičių (47 nariai), buvusį 2014 m. rugpjūčio 18 d., sprendė, kad 8 bendrijos narių grupė pagal SBĮ 16 str. nuostatas buvo pakankamo dydžio inicijuoti 2014 m. rugsėjo 6 d. susirinkimą. Vykdydamas šį iniciatyvinės grupės sprendimą, A. J. sodininkų bendrijos nariams pasirašytinai įteikė pranešimus apie 2014 m. rugsėjo 6 d. SB „Migla“ narių susirinkimą bei darbotvarkę, apie susirinkimą paskelbė bendrijos skelbimų lentoje, taigi buvo įvykdytas įstatymo reikalavimas apie šaukiamą bendrijos narių susirinkimą kiekvienam bendrijos nariui pranešti raštu arba pasirašytinai, arba vietos laikraštyje (jeigu toks yra) ir viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad SB „Migla“ pirmininkas S. K. realiai atsistatydino 2014 m. gegužės 10 d. (perdavė įmonės antspaudą, dalį dokumentų), o 2014 m. gegužės 10 d. susirinkime priimtus sprendimus dėl naujojo pirmininko išrinkimo pripažinus negaliojančiais, iniciatyvinė grupė objektyviai neturėjo galimybės sodininkų bendrijos valdymo organui įteikti paraiškos, todėl tai, kad susirinkimą sušaukti buvo pavesta A. J., teismas nelaikė esminiu procedūriniu pažeidimu. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad 2014 m. rugsėjo 6 d. susirinkimas buvo sušauktas laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Iš 2014 m. rugsėjo 6 d. sodininkų susirinkime dalyvavusių narių sąrašo matyti, kad susirinkime dalyvavo 33 bendrijos nariai, iš jų 11 buvo registruota tų, kurie balsavo raštu, taigi realiai susirinkime dalyvavo tik 22 asmenys ir net jei jie visi 2014 m. rugsėjo 6 d. buvo bendrijos nariais, jų skaičius nesiekė nustatyto kvorumo. VĮ Registrų centras neįregistravo naujo SB „Migla“ vadovo, kadangi nustatė, kad 11 bendrijos narių savo nuomonę buvo pareiškę iš anksto raštu, tačiau toks balsavimo būdas nebuvo numatytas įstatuose, todėl šie balsai negalėjo būti įskaičiuoti į kvorumą. VĮ Registrų centras nustatė, kad susirinkime nebuvo kvorumo ir šis susirinkimas pagal SBĮ nuostatas laikomas neįvykusiu. Teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, sprendė, jog 2014 m. rugsėjo 6 d. SB „Migla“ narių susirinkimas pagrįstai pripažintas neįvykusiu, todėl nėra įstatyminio pagrindo SB „Migla“ 2014 m. rugsėjo 6 d. sodininkų susirinkime priimtų sprendimų pripažinti negaliojančiais ir juos panaikinti. Teismas taip pat pažymėjo, kad nebuvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų ir organizuojant pakartotinį 2014 m. spalio 14 d. susirinkimą. Iš 2014 m. spalio 14 d. SB „Migla“ narių susirinkimo protokolo teismas nustatė, kad už A. J. balsavo 21 narys, tačiau protokole vėl nenurodyta, kaip balsavo bendrijos nariai dėl naujų narių priėmimo. 2014 m. spalio 14 d. SB „Migla“ susirinkime dalyvavo 21 bendrijos narys, tarp jų 7 asmenys, kurie bendrijos nariais tapo 2014 m. spalio 14 d. tame pačiame susirinkime. Pagal SBĮ 16 str. 10 d., pakartotiniame susirinkime kvorumas nereikalingas. Sprendimai bendrijos narių susirinkime priimami paprasta ar šio straipsnio 12 dalyje nustatytais atvejais – kvalifikuota visų susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių balsų dauguma. Į dalyvaujančių bendrijos susirinkime narių skaičių įskaičiuojami ir tie nariai, kurie iš anksto yra pareiškę savo nuomonę raštu. Todėl net atmetus 2014 m. spalio 14 d. susirinkimo metu priimtus narius (7 asmenis), susirinkimas vis tiek būtų laikomas įvykusiu, jame dalyvaujant 14 narių. Kadangi A. J. buvo išrinktas absoliučia balsų dauguma, teismas konstatavo, jog sprendimas buvo priimtas kvalifikuota susirinkime dalyvavusių asmenų dauguma. 2014 m. spalio 14 d. susirinkimo protokole 1 klausimu svarstytas naujų narių priėmimas. Nutarta priimti į bendrijos narius 17 asmenų, tarp jų ir A. J.. Nors protokole nenurodyta, tačiau iš A. J. paaiškinimų, liudytojų parodymų teismas sprendė, kad 2014 m. spalio 14 d. susirinkimo nariai visus sprendimus priėmė vienbalsiai, todėl A. J. ir kiti 16 asmenų 2014 m. spalio 14 d. buvo priimti SB „Migla“ nariais. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad A. J. galėjo būti išrinktas SB „Migla“ bendrijos primininku. Kaip matyti iš 2014 m. rugsėjo 6 d. protokolo, SB „Migla“ yra gavusi V. J. prašymą atšaukti ją iš bendrijos narių (ji prašymu išstojo iš bendrijos narių), todėl teismas konstatavo, kad esant tokiam V. J. prašymui, A. J., būdamas A. J. sutuoktiniu ir būdamas sodininku, galėjo būti priimtas į SB „Migla“ narius.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas I. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti SB „Migla“ 2014-09-06 ir 2014-10-14 visuotinio narių susirinkimo nutarimus „Dėl naujų narių priėmimo“, „Dėl pakartotinio sodininkų bendrijos pirmininko rinkimo“, „Dėl bendrijos vidaus tvarkos taisyklių“ negaliojančiais ir juos panaikinti nuo priėmimo momento, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendė, kad narių susirinkimus gali sušaukti ne valdymo organas, kuris įregistruotas viešame registre, o iniciatoriai, kurie gali pavesti juos organizuoti bet kam, netgi ne bendrijos nariui A. J.. Ši iniciatyvinė grupė, teismo nuomone, gali vykdyti valdymo organo funkcijas, nors jos niekas neišrinko, jokių įgalinimų jai nesuteikė ir net jų narystė bendrijoje nepatvirtinta jokiais dokumentais. Pagal dar neišrinkto pirmininko A. J. sąrašus iniciatoriai net nėra bendrijos nariais. Be to, teismas dėl sodininkų bendrijos narių skaičiaus nustatymo rėmėsi ne dokumentu, kurio privalomumas numatytas Sodininkų bendrijos įstatyme, o A. J. pateiktu sąrašu ir jame nurodytu narių skaičiumi. Tokiu būdu buvo iškreipta įrodinėjimo tvarka, perkeliant įrodymų pateikimo pareigą šaliai, kuri įrodymų neturi ir negali turėti, todėl pateikti neprivalo. Pagal įstatymą tokius įrodymus privalo turėti sodininkų bendrija, t. y. atsakovė. Tačiau teismas klaidingai sprendė, kad atsakovės valdymo organo, įregistruoto viešame registre iki skundžiamų susirinkimų sušaukimo, pirmininko S. K. veikimas yra neprivalomas, kadangi jis atidavė antspaudą bei parašė prašymą atleisti jį iš pirmininko pareigų. Įstatymas numato, kad juridinio asmens valdymo organas yra tas, kuris įregistruotas viešame registre. Dėl S. K. atleidimo iš pareigų nebuvo priimtas sprendimas bendrijos susirinkime. Taigi teismas neteisingai sprendė, jog už valdymo organą net jo neatleidus ir jam esant gyvam ir veiksniam, nevengiančiam savo pareigų vykdymo gali veikti iniciatyvinė grupė, perimdama bendrijos pirmininko funkcijas. A. J. kaip pirmininkas bendrijos narius galėjo nustatyti tik po to, kai būtų teisėtai išrinktas (ar bent po 2014-10-14 dienos). Tačiau iki šio laiko būdamas net ne bendrijos nariu (teismas nustatė, kad jis priimtas į bendrijos narius tik 2014-10-14) jis negali sudaryti juridinę galią turinčius narių sąrašus. Tad A. J. pateikti narių sąrašai yra niekiniai ir teismas negalėjo jais vadovautis. Todėl neįrodžius bendrijos narių skaičiaus ir jų narystės tikrumo, negalima vertinti, kad susirinkime dalyvavo ir į jį buvo kviečiami sodininkų bendrijos nariai. Nežinant, kiek turi būti narių, negalima nustatyti, ar visi buvo informuoti, ar turėjo teisę dalyvauti ir dalyvavo susirinkime bei ar visi A. J. nurodyti asmenys sudaro tik 65 narius. Teismo argumentas, jog VĮ Registrų centras pateikti dokumentai neturi įrodomosios galios, yra nepagrįstas, nes su jais pateikta kadastrinio žemėlapio ištrauka aiškiai parodo sodo teritorijos ribas, sklypų skaičių bei nurodo tą patį visų sklypų unikalių numerių bloko numerį. Taigi VĮ Registrų centras dokumentai yra pakankami konstatuoti, kad savininkų ir tuo pačiu narių, turinčių teisę būti ir galimai esančių nariais, skaičius nėra 65 ar 66, o yra ženkliai didesnis. Taip pat nepagrįsti teismo argumentai dėl įstatų neatitikimo įstatymui, t. y. nors įstatai senos redakcijos, visos jų nuostatos atitinka įstatymą. Tad teismas turėjo į tai atkreipti dėmesį bei įvertinti atsakovės veiksmus pagal įstatymo ir įstatų nuostatas. Taip pat nepagrįsta teismo išvada apie A. J. teisę būti bendrijos nariu. Akivaizdu, kad jis tokios teisės neturi ir byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Teismo argumentas, kad jis yra sodininkas ar daržininkas, kad jis žemės sklypą valdo bendrai su sutuoktine, nepagrįsti. SBĮ nėra teismo nurodomų sąvokų, suteikiančių teisę, neturint nuosavybės į žemės sklypą, būti sodininkų bendrijoje nariu, o kaip to sąlyga – būti išrinktam į bendrijos valdymo organus. Iš VĮ Registrų centras pažymos aiškiai matyti, kad jis neturi nuosavo žemės sklypo sodininkų bendrijos teritorijoje, nevaldo jo bendrai su kuo nors kitu, neturi bendros jungtinės nuosavybės. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsakė į visus ieškinyje ir paaiškinime raštu nurodytus argumentus. Susirinkimai nebuvo tinkamai organizuoti, nebuvo tinkamai organizuotas narių pakvietimas į susirinkimą, 2014 m. spalio 14 d. susirinkimas nebuvo pakartotinas susirinkimas, susirinkimuose nebuvo reikiamo bendrijos narių kvorumo.
Atsiliepimas
Atsakovė SB „Migla“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą su jame išdėstytais argumentais nesutinka ir nurodo, jog buvęs sodininkų bendrijos pirmininkas S. K. VĮ Registrų centras kaip pirmininkas nebuvo įregistruotas, savo pareigų atsisakė 2014-05-10 vykusiame bendrijos narių susirinkime. Todėl sodininkų bendrijos nariai ėmėsi iniciatyvos pravesti susirinkimus ir išrinkti bendrijos pirmininką. Kadangi bendrijos įstatuose nebuvo įtvirtinta pirmininko rinkimo tvarka, jo darbo kadencija, nenurodyta bendrijos narių informavimo apie susirinkimus tvarka ir susirinkimų šaukimo tvarka, todėl bendrijos nariai, šalindami šiuos trūkumus, vadovavosi SBĮ nuostatomis. Ieškovas jokių įrodymų, pagrindžiančių bendrijos narių skaičių nepateikė. Bendrijos narių skaičius buvo nustatytas remiantis turimu sodininkų bendrijos nario pažymėjimu, įstatų 15, 16 p., SBĮ 21 str. 4 d. Pažymi, kad VĮ Registrų centras, patikrinęs SB „Migla“ pateiktus 2014-10-14 susirinkimo dokumentus, trūkumų nebenustatė ir S. J. įregistravo sodininkų bendrijos pirmininku.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl sodininkų bendrijos „Migla“ 2014 m. rugsėjo 6 d. ir 2014 m. spalio 14 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimų „Dėl narių priėmimo“, „Dėl pakartotinio sodininkų bendrijos primininko rinkimo“, „Dėl bendrijos vidaus tvarkos taisyklių priėmimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovas prašė juos pripažinti negaliojančiais ir panaikinti, kadangi visuotiniai narių susirinkimai buvo sušaukti neteisėtai, nesilaikant jo sušaukimo tvarkos, susirinkimus šaukė neįgaliotas asmuo, susirinkimuose nebuvo kvorumo, nėra aiškus bendrijos narių skaičius, 2014 m. spalio 14 d. susirinkimas nepagrįstai laikytas pakartotinu susirinkimu, be to, bendrijos pirmininku išrinktas A. J. nėra sodininkų bendrijos narys. Pirmosios instancijos teismas šiuos ieškovo reikalavimus atmetė, kadangi nenustatė pažeidimų priimant ginčijamus susirinkimo nutarimus, tačiau ieškovas su tuo nesutinka, faktiškai nurodydamas tuos pačius ieškinio reikalavimus pagrindžiančius motyvus.
Dėl bendrijos narių skaičiaus nustatymo
Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai nustatė bendrijos narių skaičių, nes narių bendrijoje yra ne 66 nariai, o žymiai daugiau, ką, jo nuomone, patvirtina VĮ Registrų centro duomenys apie sklypų skaičių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nustatė, kad bendrijoje yra 66 nariai. Tokią išvadą teismas grindė pateiktu sodininkų bendrijos narių sąrašu (t. 1, b. l. 42–43, t. 2 b. l. 71–72), pripažinęs, kad į jį yra nepagrįstai neįtrauktas ieškovas, kurio narystę bendrijoje teismas laikė esant nustatytą. Kadangi teismas, remdamasis bendrijos atstovo A. J. ir buvusio bendrijos pirmininko S. K. parodymais, nustatė, jog bendrijos narių sąrašo iki tol nebuvo, o iš Alytaus apskrities archyvo ir Druskininkų savivaldybės administracijos raštų (t. 1, b. l. 94, 95) matyti, kad SB „Migla“ steigėjų – bendrijos narių sąrašų archyvuose nėra, todėl pirmosios instancijos teismas, turėdamas nustatyti ginčo išsprendimui reikšmingą aplinkybę – bendrijos narių skaičių, pagrįstai ją nustatė iš byloje pateiktų įrodymų visumos, t. y. iš pagal bendrijos turimus duomenis sudaryto patikslinto bendrijos narių sąrašo (t. 1, b. l. 42–43, t. 2 b. l. 71–72), sodininkų bendrijos „Migla“ sklypų savininkų sąrašo (t. 1. b. l. 116–120), bendrijos atstovo paaiškinimų ir nurodyto liudytojo S. K. parodymų, SB „Migla“ 2000-08-23 steigiamojo susirinkimo protokolo (civilinės bylos Nr. 2-34-970/2015, b. l. 124). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas bendrijos narių skaičių nustatė, ne vien remdamasis pateiktu patikslintu sąrašu, bet įvertinęs ir kitus byloje pateiktus įrodymus, todėl, nustatydamas šią faktinę bylos aplinkybę, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų įstatyme ir suformuotų teismų praktikoje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse taip pat yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje S. M. v. UAB „Y. W. Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; kt.).Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas egzistuoja, nei neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“; bylos Nr. 3K-3–416/2007; ir kt.).
Pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, įvertino visus įrodymus, pateiktus byloje bendrijos narių skaičiui pagrįsti, todėl tinkamai nustatė šią faktinę bylos aplinkybę – bendrijos narių skaičių. Ieškovas, teigdamas, kad nustatytas neteisingas bendrijos narių skaičius, nenurodo, koks jų skaičius yra faktiškai, nenurodo, kokie asmenys nurodyti bendrijos narių sąraše yra įtraukti nepagrįstai, o kokie buvo iš viso neįtraukti. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl tokių abstrakčių argumentų, kuriais grindžiamas nustatyto fakto – bendrijos narių skaičiaus neteisingumas, neturi galimybės tai tinkamai įvertinti. Jokiais konkrečiai argumentais nepagrįstos apelianto abejonės dėl teismo nustatyto bendrijos narių skaičiaus nesuteikia apeliacinės instancijos teismui konkretaus pagrindo nustatyti šios teismo išvados neteisingumo ar jos nepagrįstumo. Pažymėtina, kad ir pats ieškovas pripažįsta, jog bendrijos narių skaičius gali būti žinomas tik pačiai bendrijai, o teismas būtent jos pateiktų įrodymų pagrindu ir nustatė šią faktinę aplinkybę.
Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendrijos narių skaičių, nepagrįstai atmetė VĮ Registrų centras duomenis apie sodo teritorijos sklypo ribas, sklypų skaičių (t. 1, b. l. 142–149). Tačiau pagal bendrijos įstatų 15 punktą, bendrijos nariai nuo jos įregistravimo tampa žemės sklypų savininkai, kurie dalyvavo bendrijos steigiamajame susirinkime ir yra įtraukti į steigėjų sąrašą; pateikę bendrijos pirmininkui rašytinius prašymus, bendrijos nariais taip pat gali tapti žemės sklypų savininkai, nuomininkai, naudotojai, visuotiniam narių susirinkimui priėmus sprendimą priimti juos į bendriją. Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau SBĮ) 21 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad bendrijos nario teises ir pareigas sodininkas įgyja nuo įstojimo į bendriją dienos, išskyrus atvejus, kai sodininkai nariais tampa nuo bendrijos įregistravimo; į bendriją įstojama ir iš jos išstojama bendrijos įstatų nustatyta tvarka. Taigi tiek bendrijos įstatai, tiek SBĮ narystę bendrijoje sieja su valingais žemės sklypo savininko veiksmais jam siekiant tapti bendrijos nariu ir bendrijos valdymo organų valingais veiksmais, nukreiptais priimti asmenį į bendrijos narius, taigi narystė bendrijoje neatsiranda vien fakto, kad asmuo įgijo nuosavybės teisę į sodo žemės sklypą, pagrindu. Todėl VĮ Registrų centro duomenys apie žemės sklypus ir jų savininkus (t. 1, b. l. 142–149), kuriais remiasi apeliantas, nepatvirtina šių asmenų narystės bendrijoje, ką beje nurodė ir pats VĮ Registrų centras savo 2015-04-20 rašte, nurodydamas, kad duomenų, ar žemės sklypų savininkai yra būtent SB „Migla“ nariai, nėra (t. 1, b. l. 140). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendrijos narių skaičių, pagrįstai nesirėmė vien šiuo žemės sklypų savininkų sąrašu, o bendrijos narių skaičius ir jų sąrašas pagrįstai buvo nustatytas, remiantis bendrijos turimais duomenimis apie žemės sklypų savininkus ir kitus fiksuotus duomenis apie narystę bendrijoje. Pagal SBĮ 6 straipsnio 1 dalį mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai gali priklausyti ne tik bendrijos nariams, bet ir kitiems asmenims, t. y. SBĮ reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkai, sodininkų bendrijos nariai, bet ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus.
Dėl susirinkimo sušaukimo tvarkos
Apelianto teigimu, teismas klaidingai sprendė, kad bendrijos narių susirinkimus gali šaukti ne valdymo organas, įregistruotas viešame registre, o iniciatoriai. Tačiau neeilinio susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisė numatyta ir tam tikrai bendrijos narių grupei tiek bendrijos įstatais, tie SBĮ nuostatomis. Sodininkų bendrijos „Migla“ įstatų 22 punkte nustatyta, kad neeilinis bendrijos narių susirinkimas gali būti šaukiamas revizoriaus arba trečdalio bendrijos narių reikalavimu, neeilinį susirinkimą bendrijos pirmininkas gali šaukti ir savo iniciatyva. Pagal SBĮ 16 straipsnio 1 dalį (redakcija, gauliojusi ginčo susirinkimų metu), bendrijos narių susirinkimo (eilinio ir neeilinio) šaukimo iniciatyvos teisę turi bendrijos valdymo organas, 1/10 bendrijos narių ir revizijos komisija (revizorius). Kadangi įstatai buvo įregistruoti 2001 m. balandžio 20 d. ir vėliau nebuvo pakeisti, o vėlesnės SBĮ nuostatos numatė neeilinio bendrijos narių sušaukimo teisę ir 1/10 bendrijos narių, todėl ši bendrijos narių teisė negali būti ribojama ir šiuo atveju prioritetas ir viršenybė teiktini ginčo santykių metu galiojančiai teisės normai. SBĮ 31 straipsnio 1 dalyje būtent ir yra nustatyta, kad bendrijų, susivienijimų ir draugijų, įsteigtų iki šio Įstatymo įsigaliojimo, įstatai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja Civiliniam kodeksui, šiam ir kitiems įstatymams, o 2 dalyje – kad bendrijų, susivienijimų ir draugijų įstatus, prieštaraujančius Civiliniam kodeksui, šiam ir kitiems įstatymams, turi pakeisti pirmasis po šio Įstatymo įsigaliojimo sušauktas jų organas, turintis teisę keisti įstatus. Kadangi buvo nustatyta, kad 8 bendrijos narių grupė, o tai yra daugiau kaip 1/10 tuo metu buvusių bendrijos narių (47 nariai), 2014 m. rugpjūčio 18 d inicijavo 2014 m. rugsėjo 6 d. bendrijos narių susirinkimo sušaukimą, ką patvirtina byloje pateiktas protokolo nuorašas (t. 1, b. l. 28–29), todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad bendrijos narių susirinkimus galėjo sušaukti tik bendrijos pirmininkas. Nors ieškovas teigia, kad iniciatyvinės grupės nariai nebuvo bendrijos nariais, tačiau šio apeliacinio skundo argumento niekaip nepagrindžia, ir atvirkščiai, teismas pagrįstai nustatė, kad iniciatyvinės grupės nariai buvo bendrijos nariai nuo 1987–1989 m. Tai, kad iniciatyvinės grupės pavedimą organizuoti susirinkimą vykdė ne šios grupės narys, nepaneigia iniciatyvinės grupės teisės šaukti bendrijos narių susirinkimą ir nepažeidžia SBĮ reikalavimų, nustatytų tokio susirinkimo sušaukimo tvarkai. SBĮ 16 straipsnio 3 dalies (redakcija, galiojusi ginčo santykių metu) nustatė, kad bendrijos narių susirinkimo šaukimo iniciatoriai valdymo organui pateikia paraišką. Joje turi būti nurodytos bendrijos narių susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, iniciatorių atstovas, pateikti pasiūlymai dėl susirinkimo darbotvarkės, vietos ir datos, siūlomų sprendimų projektai. Bendrijos narių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo paraiškos gavimo dienos. Iniciatyvinės grupės susirinkimo protokolas patvirtina, kad šie reikalavimai iš esmės buvo įvykdyti. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ankstesnis bendrijos pirmininkas S. K. dar 2014-05-10 parašė pareiškimą atleisti jį iš pirmininko pareigų (civilinės bylos Nr. 2-34-970/2015 b. l. 55) ir 2014-06-30 perdavė pinigines lėšas ir dokumentus (t. 1, b. l. 166–167), kas patvirtina, kad S. K. nuo šio momento faktiškai nebevykdė bendrijos pirmininko pareigų, todėl pateikti jam paraišką dėl susirinkimo sušaukimo būtų buvę neracionalu ir iš esmės nepagrįsta. Todėl toks procedūrinis pažeidimas (paraiškos nepateikimas buvusiam bendrijos pirmininkui), jei jis ir būtų konstatuotas, pagrįstai nelaikytas esminiu, turėjusiu įtakos ieškovo ar kitų bendrijos narių teisių pažeidimui. Pažymėtina, kad ir pats ieškovas nenurodė, kaip tai įtakojo jo teisių pažeidimą, todėl toks neesminis pažeidimas gali būti vertinamas kaip formalus susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimas, neteikiantis pagrindo panaikinti skundžiamus bendrijos narių susirinkimų nutarimus. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas apskritai nenurodo, kokios jo teisės buvo pažeistos, o susirinkimų nutarimų neteisėtumą grindžia vien tuo, kad tik buvęs pirmininkas S. K. galėjo inicijuoti ir vykdyti bendrijos narių susirinkimo sušaukimą. Tačiau negalima pripažinti negaliojančiu juridinio asmens organo sprendimo vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių nei pačiai sodininkų bendrijai, nei jos nariams ar viešajam interesui. Ir pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nenustačius, kad asmens teisės ar saugomi interesai yra pažeisti, kreipimasis į teismą laikomas nepagrįstu.
Dėl kitų procedūrinių pažeidimų
Apeliaciniam teismui nustačius, kad pirmosios instancijos teismas vis tik tinkamai nustatė bendrijos narių skaičių, nelieka jokio pagrindo abejonėms, jog ne visiems bendrijos nariams buvo pranešta apie susirinkimus, o susirinkimų metu buvo neteisingai nustatytas kvorumas. Ieškovas apeliaciniame skunde perkelia visas jo ieškiniuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, kartu nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas į juos neatsakė. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė dėl visų ieškovo reikalavimus pagrindžiančių aplinkybių, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir, vadovaudamasis teisės normų reikalavimais, teisingai išsprendė ginčą toje apimtyje, kokioje jis buvo iškeltas. Todėl ieškovo apeliacinio skundo dalis, kurioje perkeltos ieškiniuose nurodytos aplinkybės ir ieškinių teisiniai argumentai, neatitinka apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų jame nurodyti, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio reikalavimų nagrinėjimas iš naujo apeliacinės instancijos teisme nėra numatytas, nes apeliacijos esmė – neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo sprendimų peržiūrėjimas (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdama į tai, kolegija tik konstatuoja, kad pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kuriomis nebuvo konstatuoti procedūriniai ginčo susirinkimų pažeidimai, tarp jų ir išvadai, jog 2014 m. spalio 14 d. susirinkimas buvo pakartotinas susirinkimas. Be to, ir kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2011-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011) ir kt.)
Dėl A. J. narystės bendrijoje
Nauju bendrijos pirmininku buvo išrinktas A. J., kuris bendrijos nariu ir pirmininku tapo tame pačiame bendrijos narių susirinkime, t. y. 2014 m. spalio 14 d (t. 1, b. l. 76–78). Ieškovas nesutinka su teismo išvada, kad A. J. galėjo tapti bendrijos nariu, kadangi jis neturi nuosavybės teisės į žemės sklypą, nes jis nuosavybės teise priklauso jo sutuoktinei. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad, remiantis SBĮ 2 straipsnio 4 dalimi, sodininkas mėgėjas (toliau – sodininkas) – fizinis asmuo, nuosavybės ar kitomis teisėmis nes SBĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrijos nariu gali būti mėgėjų sodo teritorijos, kurioje įsteigta bendrija, sodininkas. Jeigu mėgėjų sodo teritorijoje esantį žemės sklypą nuosavybės ar kitomis teisėmis valdo keli fiziniai asmenys (sodininkai), bendrijos nariu gali būti tik vienas iš jų. Kadangi sklypo savininkės V. J. narystė pasibaigė jai 2014-09-06 išstojus iš bendrijos, kas atitinka SBĮ 21 straipsnio 4 dalies reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškindamas nurodytas teisės normas, pagrįstai sprendė, kad A. J. galėjo tapti bendrijos nariu. Ieškovas neginčija aplinkybių, kad A. J. yra sodininkas, o sklypo savininkė yra A. J. sutuoktinė, todėl yra nenuginčytos teismo nustatytos sąlygos, dėl kurių pripažinta, kad A. J. galėjo tapti sodininkų bendrijos nariu.
Byloje nustačius, kad ginčijami visuotinio sodininkų bendrijos „Migla“ narių susirinkimo nutarimai buvo priimti nepažeidžiant susirinkimo sušaukimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, jie atitiko daugumos bendrijos narių valią, nepažeidė nei ieškovo, nei kitų bendrijos narių interesų, laikytina, kad teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo I. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 6,97 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.