Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-09-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-485-1033/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-30
Bylos Nr.
II-485-1033/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01356-2021-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Rolandas Bužinskas (pirm.)
Pažeidėjas
G. G. T.
Nukentėjusysis
N. L. K.
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Advokatai
Šarūnas Jazukevičius
Kategorijos
Skundas Nr. II-485-1033/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01356-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. rugsėjo 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Sabinai Dianai Bakaitytei, Akvilei Nemanienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. G. T.,jos įgaliotam atstovui advokatui Šarūnui Jazukevičiui,nukentėjusiai N. L. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. G. T., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. balandžio 23 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-11264-2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas A. G. 2021 m. kovo 10 d., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. 10-ANR_P-22023-2021 (toliau – Protokolas) G. G. T. dėl to, kad ji 2020 m. rugpjūčio 21 d. apie 18.11 val. Vilniuje, Dunojaus -Sukilėlių – Rasų - Ribiškių Didžioji gatvių sankryžoje, vairuodama automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) ženklo 507 „Eismo kryptis sankryžoje“ reikalavimus, iš eismo juostos, iš kurios leidžiama sukti tik į kairę, važiuodama tiesiai įvažiavo į sankryžą užsidegus raudonam šviesoforo signalui ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu, sukusiu į kairę ir išvažiuojančiu iš sankryžos automobiliu „Honda HR-V“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo N. L. K.. Tokiais veiksmais G. G. T. pažeidė KET 507, 165 ir 73.11 punktų reikalavimus bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 ir 4 dalyse. Administraciniu nurodymu G. G. T. buvo paskirta 30 Eur bauda, kuri turėjo būti sumokėta iki 2021 m. kovo 25 d., tačiau ji baudos nesumokėjo (b. l. 34-35).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjas M. U., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą (ROIK 21129315616), nenustatęs atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, 2021 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-11264-2021 (toliau – Nutarimas) G. G. T. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 1 ir 4 dalyse, padarymą paskyrė subendrintą administracinę nuobaudą – 75 eurų dydžio baudą (b. l. 36-37).

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukta G. G. T. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Nutarimą, administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti ir grąžinti bylą Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui visapusiškam nusižengimo ištyrimui. Taip pat prašo priteisti jai iš policijos komisariato išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (3 448,50 Eur). Skunde nurodo, kad Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate tyrimas buvo atliekamas labai ilgai, užtruko beveik 7 mėnesius (iki 2021-03-10), tačiau buvo atliktas nevisapusiškai ir neišsamiai (ANK 563, 567 str.), nustatyta tvarka nebuvo šauktas ir liudytoju apklaustas nei vienas asmuo, iš esmės neatliktas nei vienas būtinas ir teisėtas procesinis veiksmas, nenustatytas tikrasis eismo įvykio kaltininkas, o pareiškėja G. G. T. patraukta administracinėn atsakomybėn nepagrįstai, nesurinkus jokių leistinų, teisėtų ir reikšmingų duomenų, atskleidžiančių tiriamo eismo įvykio aplinkybes. Dėl to buvo padarytos klaidingos išvados, į G. G. T. nurodytus reikšmingus argumentus ir motyvus nebuvo reaguota. Į bylą nebuvo surinkta jokių objektyvių, teisėtų duomenų, kurie patvirtintų, kad G. G. T. vairuojamas automobilis BMW į sankryžą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Priešingai, bylos duomenys leidžia teigti, kad pareiškėja į sankryžą įvažiavo degant leidžiamam žaliam arba bent jau geltonam šviesoforo signalui, todėl ji galėjo teisėtai užbaigti pradėtą manevrą. Eismo įvykio schema patvirtina, kad ne automobilis BMW susidūrė su automobiliu „Honda“, o būtent pastarasis automobilis priekiniu bamperiu atsitrenkė į automobilį BMW vairuotojo pusės dureles, šiam automobiliui jau pravažiavus didesnę dalį sankryžos. Pagal KET 162, 165 ir 157 punktų nuostatas G. G. T., vairuodama automobilį BMW, turėjo teisę įvažiuoti į sankryžą degant tiek žaliam, tiek geltonam šviesoforo signalui ir turėjo teisę užbaigti pradėtą manevrą, bet nedavusi kelio į ją atsitrenkė automobilio „Honda“ vairuotoja, kuri ir yra šio eismo įvykio kaltininkė. Automobilio „Honda“ vairuotojos neatidumas, savo vairavimo įgūdžių pervertinimas, reakcijos stoka, neįsitikinimas manevro saugumu yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais – kilusiu eismo įvykiu ir jo metu padaryta žala tretiesiems asmenims. Tuo tarpu pareiškėjos veiksmai – naudojimasis savo pirmumo teise, nesąlygojo eismo įvykio kilimo. Nutarime nurodyta, kad G. G. T. į sankryžą įvažiavo iš eismo juostos, skirtos posūkiui į kairę yra deklaratyvi, klaidinga ir jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta. G. G. T. važiavo su kitais automobiliais, sukusiais į dešinę pusę, viena eismo juosta, turėdama tikslą per sankryžą pravažiuoti tiesiai ir šį manevrą teisėtai atliko. Jeigu pareiškėja į sankryžą būtų įvažiavusi eismo juosta, skirta posūkiui į kairę, ir važiavusi tiesiai, tai būtent jos vairuotas automobilis būtų atsitrenkęs į automobilį „Honda“, kuris sankryžoje jau buvo užėmęs plotą, esantį priešais minėtą eismo juostą, skirtą posūkiui į kairę. Net jeigu būtų surinkta duomenų, kad G. G. T. prieš sankryžą šiek tiek pasislinko į kairę pusę, siekdama apvažiuoti automobilį, priešais sukusį į dešinę pusę, nebūtų jokio pagrindo išvadai, kad ji pažeidė KET ženklą Nr. 507, nes į pačią sankryžą įvažiavo iš tinkamos eismo juostos ir turėjo teisę važiuoti tiesiai. Pagal teismų praktiką ta aplinkybė, kad vairuotojas nevažiavo kuo arčiau važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, nelaikytina KET pažeidimu, sąlygojusiu eismo įvykio sukėlimą (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinėse bylose Nr. ATP-326-172/2015, ATP-1406-149/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-511/2017). Be to teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal KET 157 punktą, vairuotojas, sukdamas į kairę (apsisukdamas) privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti – ir lenkiančioms transporto priemonėms (Kauno apygardos teismo nutartys Nr. ATP-1186-175/2015, ATP-89-397/2017, ATP-558-397/2013). Vairuotojo, darančio sankryžoje kairiojo posūkio manevrą, imperatyvi pareiga duoti kelią išlieka net tuo atveju, jeigu kitas vairuotojas į sankryžą įvažiuoja degant draudžiamam šviesoforo signalui (Vilniaus apygardos teismo 2015-07-23 nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-799-166/2015). Sprendžiant panašaus pobūdžio bylas, didelę reikšmę turi transporto priemonių susidūrimo ir apgadinimų mechanizmas, nes pagal tai yra nustatoma, kuri transporto priemonė į kurią atsitrenkė. Nagrinėjamu atveju automobilio „Honda“ vairuotoja priekiu atsitrenkė į G. G. T. vairuojamą automobilį BMW, vairuotojo pusės dureles, kai automobilis BMW jau pravažiavo reikšmingą sankryžos dalį, todėl už sukeltą eismo įvykį yra atsakinga būtent automobilio „Honda“ vairuotoja N. L. K., o ne pareiškėja (b. l. 6-18).

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti. Nurodė, kad priimant Nutarimą buvo išsamiai įvertinti visi byloje surinkti įrodymai ir priimtas motyvuotas nutarimas, kuriame išdėstytos jo priėmimo aplinkybės. Pareiškėjos G. G. T. administracinis nusižengimas yra įrodytas, todėl prašo netenkinti skundo (b. l. 4).

Administracinėn atsakomybėn patraukta G. G. T. teismo posėdyje skundą palaikė ir nurodė, kad ji vairavo automobilį BMW baltos spalvos, važiavo sankryžoje tiesiai. Dalis automobilių suko į dešinę, buvo dvi juostos, viena juosta tiesiai, o kita juosta - važiuoti į kairę. Ji nebuvo įsukusi į juostą, skirtą sukti į kairę, nereikėjo kirsti tos juostos. Sankryžoje moteris su automobiliu „Honda“ važiavo ir jos nematė. Moteris pati pasakė po įvykio, kad jos nematė, nors ji (G. G. T.) jai signalizavo ir važiavo pakankamai lėtai. Ta moteris sankryžoje įvažiavo į jos automobilį, o apkaltino ją. Važiuodama ji laikėsi kelių eismo taisyklių, įvažiavo į sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui, tačiau negali pasakyti ar jis mirksėjo. Po eismo įvykio ji kvietė policiją, bet buvo ir kitų asmenų, kurie kvietė, nes 3 kartus buvo kviesta policija. Jos automobilio techninė apžiūra negaliojo, bet automobilis buvo techniškai tvarkingas. Eismo įvykio metu jos automobilio vaizdo registratorius neveikė. Moteris automobilio priekiniu bamperiu įvažiavo į jos automobilio vairuotojo pusės dureles, todėl ji negalėjo jų atidaryti ir išlipti, dėl to išlipo pro keleivio pusės dureles. Ji važiavo su keleiviu, kuris išvyko į (duomenys neskelbtini).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotas atstovas Š. Jazukevičius prašė skundą tenkinti, nes mano, jog policija nesurinko duomenų, patvirtinančių pareiškėjos kaltę, o iš surinktų duomenų, tokios išvados negali būti daromos, abejonių yra daugiau nei reikia. Būtų logiškas sprendimas išteisinti asmenį, kurio kaltė neįrodyta, ir grąžinti bylą Institucijai tirti iš naujo, kad būtų nustatytas tikrasis eismo įvykio kaltininkas. Iš nuotraukų matosi automobilio BMW apgadinimai nuo priekinių durelių iki galinio sparno, kas neginčijamai patvirtina, kad kontaktas tarp transporto priemonių įvyko G. G. T. automobiliui priekine dalimi jau pravažiavus kitą automobilį, o tai leidžia neabejotinai teigti, kad ne pareiškėja, o nukentėjusioji, pažeidusi KET 9, 157 ir 161 punktus, darydama posūkį, t. y. užbaigdama manevrą (judėdama) atsitrenkė į pareiškėjos automobilį, ką patvirtina apgadinimai ir nuotraukos iš eismo įvykio vietos. Visi vairuotojai, darantys sankryžoje kairiojo posūkio manevrą, privalo praleisti sankryžoje lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiuojančius automobilius, netgi jei važiuoja draudžiamam signalui užsidegus. Automobilis įgyja pirmenybę prieš vairuotojus sukančius į kairę, kurie turi praeiga praleisti, tai yra imperatyvi pareiga. Nukentėjusioji norėjo užbaigti manevrą, bet turėjo praleisti pareiškėją, ko nepadarė, todėl yra atsakinga už sukeltą eismo įvykį. Tai, kad pareiškėja važiavo per raudoną šviesą yra nereikšminga aplinkybė, be to ši aplinkybė neįrodyta, o visos abejonės traktuojamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Kad pareiškėja važiavo per raudoną, negali atitikti tikrovės, nes abiem automobiliams šviesoforo signalas degė tas pats. Policijos pareigūnai netaikė teismų praktikos, priėmė neteisingą sprendimą, todėl prašo grąžinti bylą tirti iš naujo ir priteisti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nukentėjusioji N. L. K. teismo posėdyje paaiškino, kad ji važiavo nuo “Audėjo” į Pavilnį, norėjo sankryžoje pasukti į kairę. Važiavo savo automobiliu “Honda”, važiavo viena. Jai degė žalia šviesa ir ji iš antros eilės pirma įvažiavo į sankryžą, jos priekyje kitų mašinų, kliūčių nebuvo. Iš pirmosios juostos tuo metu buvo galima važiuoti tiesiai. Sankryžą ji gerai pažįsta, visada atidžiai joje važiuoja. Nuo Vilniaus oro uosto pusės automobiliai iki paskutinės minutės tiesiai važiuoja. Kai jiems užsidegė raudona šviesa, priekyje keli automobiliai jau sustojo. Ji pradėjo judėti besibaigiant degti geltonai šviesai, greitis buvo nedidelis, kai staiga dideliu greičiu su signalu atlėkė baltos spalvos automobilis. Ji nesitikėjo, kad tas automobilis iš antros juostos, kur galima sukti į kairę, važiuos tiesiai. Ji staigiai stabdė ir tas automobilis dideliu greičiu pračiuožė pro jos automobilio priekį. Jeigu nebūtų stabdžiusi, tai BMW automobilis būtų “nunešęs” jos automobilį, buvo sekundžių klausimas. Negali tiksliai pasakyti, kaip automobilis BMW manevravo. Ji stovėjo sankryžoje ten, kur reikia stovėti, atstumo metrais negali nurodyti. BMW įvažiavo į sankryžą galimai degant raudonam signalui, nes jai baigė mirksėti geltona šviesa, todėl pradėjo važiuoti, reikėjo atlaisvinti sankryžą, nes pradeda važiuoti kitos mašinos. Eismo įvykio metu buvo apgadintas jos automobilio priekinis bamperis. Po atsitrenkimo tas kitas automobilis per šaligatvį nulėkė į pievą. Ji labai išsigando dėl to automobilio vairuotojos, bet paskui matė, kad ji išlipo. Prie jos (nukentėjusios) priėjo žmonės ir patys įvedė numerius į jos telefoną, nes ji buvo labai susijaudinusi. BMW vairuotoja buvo agresyvi, ją kurčia išvadino, todėl suprato, kad ir jai buvo stresas. Greitoji pagalba nebuvo kviesta. Pareiškėja automobiliu BMW važiavo dviese su užsieniečiu, nes kalbėjo angliškai. Ji (nukentėjusioji) turi didelę vairavimo patirtį, niekada nebuvo nutraukusi vairavimo, važiuoja kiekvieną dieną. Jos automobilis “Honda” buvo sugadintas, remontuoti buvo per brangu, todėl mašinos neremontavo. Ji pasirašė eismo įvykio schemą ir dokumentus, kuriuos davė pasirašyti policijos pareigūnai, nes jais pasitiki. Nė vieno liudininko ji nepažįsta, jie patys prisistatė po eismo įvykio. Jos sąžinė rami, žino, kad elgėsi ir viską darė teisingai, niekur neskubėjo, važiavo pagal taisykles. Policijos sprendimas yra teisingas ir sieks, kad toks ir liktų.

Liudytojas P. Š. paaiškino, kad pagal iškvietimą su kolega atvykę į eismo įvykio vietą rado du eismo dalyvius - dvi moteris. Automobilio “Honda” vairuotoja paaiškino, kad ne iš tos eismo juostos kita vairuotoja kirto sankryžą, o kita moteris sakė, kad iš leidžiamos eismo juostos kirto sankryžą, bet jos nepraleido ir įvyko eismo įvykis. Parodymai buvo skirtingi, bet atsirado liudininkai, kurie raštu paaiškino, kad BMW vairuotoja kirto ne iš tos juostos sankryžą. Surinktą medžiagą jie perdavė Kelių policijai tolimesniam tyrimui. Jo surašytas 2020-08-21 tarnybinis pranešimas yra teisingas (b. l. 42). Jis nubraižė eismo įvykio schemą, su kuria abu eismo dalyviai sutiko. Liudininkai G. Č. ir M. D., kurie matė eismo įvykį, parašė paaiškinimus, jie pridėti prie įvykio medžiagos. Automobiliai po įvykio stovėjo, nepajudėjo. Automobilis “Honda” buvo užėmęs pusę eismo juostos ir atlikinėjo kairį posūkį, o BMW automobilis atsitrenkė į stovintį “Honda” automobilį. Kokie buvo automobilių apgadinimai neatsimena. Įvykio vietoje asmenys buvo priėję prie jų (policijos pareigūnų) ir buvo paimti jų paaiškinimai. Kitoje pusėje paaiškinimų parašyta dėl atsakomybės už melagingus parodymus, liudytojai buvo supažindinti, kad gali paskaityti dėl melagingų parodymų davimo. Nukentėjusioji sakė, kad dar buvo liudytojų, bet jie paėmė paaiškinimus iš tų, kurie fiziškai buvo eismo įvykyje. Jeigu eismo įvykio dalyviai turi kitų liudytojų mačiusių įvykį kontaktus, jie gali vėliau surašyti paaiškinimus.

Liudytoja M. K. teismo posėdyje paaiškino, kad ji stovėjo sankryžoje už nukentėjusios moters automobilio ir laukė galimybės pravažiuoti, sukti į kairę. Šviesoforas pradėjo geltonai mirksėti, nukentėjusios automobilis jau stovėjo viduryje sankryžos, o ji tik iki pusės buvo įvažiavusi. Jau degė raudona šviesa, o pareiškėja važiavo iš viršaus (nuo Liepkalnio) ir, atsitrenkusi į nukentėjusios automobilį, nuvažiavo. Pareiškėjos automobilis važiavo nuo Liepkalnio į apačią ta juosta, kuria negalėjo važiuoti, nes tie automobiliai, kurie norėjo važiuoti tiesiai, sustojo. Nežino ar schemoje teisingai stovi automobiliai. Nukentėjusioji taip stovėjo, kad eismui netrukdė, laukė manevro pabaigimo. Ji (liudytoja) buvo sekantis automobilis už nukentėjusios ir abi laukė momento, kada galės pabaigti savo manevrą. Ten nėra šviesoforo (sekcijos) su atskiru pasukimu į kairę. Ar buvo nukentėjusios minimalus bandymas pajudėti negali pasakyti. Po įvykio ji sustojo, padavė savo kontaktus nukentėjusiajai ir išvažiavo.

Iš esmės analogiškus paaiškinimus dėl eismo įvykio liudyoja M. K. nurodė ir savo rašytiniame paaiškinime policijai (b. l. 51).

Liudytojas G. Č. teismo posėdyje paaiškino, kad jis su mašina – minivenu “Renault Espace” važiavo nuo Liepkalnio gatvės pirma juosta, užsidegė raudonas šviesoforo signalas. Jis sustojo trečias nuo šviesoforo, norėjo sukti į dešinę, į Pavilnį. Per šoninį veidrodėlį pamatė dideliu greičiu lekiančią mašiną, kilo įtarimas, kad kažkas bus, nes daug metų dirba vairuotoju. Nestabdoma mašina darė įtartinus manevrus, ji matė “Hondą” automobilį, bet kažkodėl nestabdė. Šviesoforo signalas buvo tas pats abiems automobiliams. Sekcijų nėra ant šviesoforo, ženklai įspėjamieji ir ant asfalto pažymėjimai yra. Pravažiavo tas automobilis pro jį, vairuotojo pusę, antra juosta, iš kurios negalima tiesiai važiuoti, tą žino tiksliai, kasdien važiuoja tuo keliu. Jis negirdėjo garsinio signalo ar stabdymo. Girdėjo susidūrimo garsą, bet nematė pačio susidūrimo, nes buvo keletas mašinų jo priekyje, stovėjo gal 20 metrų atstumu nuo sankryžos, matė BMW stogą. Automobilis “Honda” stovėjo sankryžoje, kad pabaigtų manevrą, todėl nesvarbu koks jam dega šviesoforas, raudonai šviesai degant manevrą turi teisę “Honda” pabaigti. Automobilį “Honda” matė po įvykio, sustojo, buvo išorės įbrėžimai, bet galėjo ši mašina važiuoti, nukentėjo ir kita mašina.

Iš esmės analogiškus paaiškinimus dėl eismo įvykio liudyojas G. Č. nurodė ir savo rašytiniame paaiškinime policijai (b. l. 56).

Liudytojas M. D. teismo posėdyje paaiškino, kad jis važiavo namo iš darbo, leidosi žemyn nuo Liepkalnio ir sankryžoje suko į Juodąjį kelią, į dešinę pusę, link Pavilnio. Kai pasuko į dešinę, tuo metu dar nemirkčiojo joks šviesoforas. Pradėjo važiuoti ir išgirdo garsą. Į veidrodėlį pasižiūrėjo, bet mašinų nematė, tik matė, kad šviesoforas degė raudonas ir pradėjo mirksėti. Pagalvojo, kad kažkas norėjo pralėkti ir į kitos mašinos galą įvažiavo. Pasižiūrėjęs jis nuvažiavo, tačiau paskui gal po valandos, važiavo į treniruotę ir pamatė, kad stovi mašinos. Sustojęs nuėjo prie policininko, pasakė ką matė, pareigūnas liepė surašyti viską ir jis surašė. Truputį chaosas ten buvo. Susidūrimo nematė, bet girdėjo garsą. Kažkokio ilgo cypimo, stabdymo garso negirdėjo, tik pagalvojo, kad kažkas užstabdė, o kitas įvažiavo į galą. Garsinio signalo negirdėjo. Jo automobilio langai buvo uždaryti, bet stoglangis buvo pravertas, garsiai muzikos neklausė. Tiksliai neatsimena ką rašė savo paaiškinime. Pagarsinus šio liudytojo paaiškinimą (b. l. 54), jis nurodė, kad šviesoforo spalvas gal sumaišė, buvo įsitikinęs, kad raudona buvo, gal apie kitą šviesoforą rašė, kur suko, kai žalias signalas buvo.

Savo rašytiniame paaiškinime 2020-08-21 M. D. nurodė, kad jis pasuko į dešinę esant žaliam šviesoforo signalui, išgirdo pypsint ir stabdymą, matė kaip žalias signalas pasikeitė į geltoną ir po to į raudoną. Nuo jo nuvažiavimo nuo sankryžos ir atsisukimo į veidrodėlį buvo praėję gal būt apie 3-4 sekundes (b.l. 54).

Institucijos atstovas apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai, tačiau į posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, atidėti bylos nagrinėjimą neprašė, savo poziciją išdėstė atsiliepime į skundą, todėl skundas išnagrinėtas atstovui nedalyvaujant.

Skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymą, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimą. Šis administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 90 eurų.

ANK 417 straipsnio 4 dalyje nustatyta atsakomybė už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles. Šis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 60 iki 90 eurų.

Skundžiamu Nutarimu G. G. T. pripažinta kalta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 1, 4 dalyse ir nubausta subendrinta 75 Eur dydžio bauda už tai, kad 2020-08-21 apie 18.11 val. Vilniuje, Dunojaus -Sukilėlių - Rasų - Ribiškių Didžioji gatvių sankryžoje, vairuodama automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė KET ženklo 507 „Eismo kryptis sankryžoje“ bei 165 ir 73.11 punktų reikalavimus, iš eismo juostos, iš kurios leidžiama sukti tik į kairę, važiuodama tiesiai įvažiavo į sankryžą užsidegus raudonam šviesoforo signalui ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu, sukusiu į kairę ir išvažiuojančiu iš sankryžos automobiliu „Honda HR-V“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo N. L. K.. Pareiškėja nesutinka su Nutarimu, prašo jį panaikinti ir gražinti bylą Institucijai tirti nusižengimą iš naujo.

Teismas, išnagrinėjęs skundą ir prie jo pateiktą bylos medžiagą, įvertinęs pareiškėjos G. G. T., jos įgalioto atstovo, nukentėjusios ir liudytojų paaiškinimus, konstatuoja, kad G. G. T. padarė jai inkriminuotus administracinius nusižengimus, todėl tenkinti jos skundą nėra pagrindo.

G. G. T. padarytą administracinį nusižengimą patvirtina nukentėjusios N. L. K. paaiškinimai teisme, kad esant žaliam šviesoforo signalui ji pirmoji įvažiavo į sankryžą ir laukė momento užbaigti manevrą, o besibaigiant degti geltonai šviesai ir sustojus priešinga kryptimi pirma eismo juosta važiuojantiems automobiliams, ji pradėjo lėtai judėti norėdama išvažiuoti iš sankryžos, jos greitis buvo nedidelis, kai staiga dideliu greičiu iš priešais esančios antros juostos, iš kurios galima sukti tik į kairę, atlėkė baltos spalvos automobilis, kuris pračiuožė pro jos automobilio priekį, atsitrenkdamas į priekinį bamperį, jį apgadino ir per šaligatvį nulėkė į pievą. Liudytoja M. K. patvirtino, kad BMW automobilis įvažiavo į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, važiavo antra eismo juosta, iš kurios galima sukti tik į kairę ir iš kurios tiesiai negalėjo važiuoti, ir atsitrenkė į nukentėjusios automobilį „Honda“. Liudytojas G. Č. taip pat patvirtino, kad tiek jis, tiek prieš jį važiavusios kelios mašinos pirmoje juostoje jau buvo sustojusios užsidegus raudonam šviesoforo signalui, kai pamatė, kad jį aplenkęs automobilis BMW įvažiavo į sankryžą antra eismo juosta, iš kurios buvo galima sukti tik į kairę, bet nuvažiavo tiesiai ir atsitrenkė į sankryžoje jau stovėjusį ir manevrą ketinusį užbaigti automobilį „Honda“. Yra įsitikinęs, kad BMW vairuotoja matė sankryžoje stovintį automobilį „Honda“, tačiau nestabdė, darė įtartinus manevrus. Liudytojas policijos pareigūnas P. Š. taip pat patvirtino, kad jam su kolega atvykus pagal iškvietimą į įvykio vietą nukentėjusioji automobilio „Honda“ vairuotoja ir priėję liudytojai patvirtino, kad dėl eismo įvykio sukėlimo yra kalta BMW automobilio vairuotoja, nes pažeidė kelių eismo taisykles, važiavo per sankryžą ne iš tos eismo juostos ir degant draudžiamam šviesoforo signalui, nors pati BMW vairuotoja tai neigė, sakė, kad jos nepraleido automobilis „Honda“.

Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusios N. L. K. ir liudytojų M. K., G. Č. bei P. Š., kurie vieni kitų nepažįsta ir yra nešališki, parodymais, nes jie yra nuoseklūs, neprieštarauja bylos medžiagai ir vieni kitus papildo. Tuo tarpu pareiškėjos G. G. T. nurodytos aplinkybės, kad ji važiavo per sankryžą pirma eismo juosta ir degant leidžiamam šviesoforo signalui, o jos nepraleido nukentėjusioji N. L. K. akivaizdžiai prieštarauja nukentėjusios ir liudytojų parodymams, byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl tokius pareiškėjos parodymus teismas vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės.

Nors teismo posėdyje nebuvo apklaustas liudytojas M. V., kuris pranešė, jog sankryžoje susidūrė automobiliai BMW ir „Honda“, nesutaria dėl kaltės (b.l. 43), tačiau iš šio liudytojo rašytinio paaiškinimo policijai, pasirašyto elektroniniu parašu, matyti, kad jam važiuojant žemyn Dunojaus gatve kaire (antra) eismo juosta ir ruošiantis sukti į Rasų gatvę, priešais jį važiavo baltos spalvos automobilis BMW. Šviesoforo signalui pasikeitus į geltoną priešais važiavęs automobilis padidino greitį. Sankryžoje tuo metu stovėjo automobilis „Honda“ ir ruošėsi sukti į kairę (į Ribiškių g.). Jau užsidegus raudonam šviesoforo signalui „Honda“ užbaiginėjo manevrą, kai automobilis BMW iš kairės juostos, skirtos sukti į kairę, įvažiavo į sankryžą ir bandė ją pervažiuoti tiesiai. Tada įvyko avarija (b.l. 48, 49). Liudytojo M. V. rašytinis paaiškinimas papildo teisme apklaustų liudytojų M. K., G. Č. ir nukentėjusios N. L. K. paaiškinimus, kad eismo įvykį sukėlė automobilio BMW vairuotoja, todėl teismas neturi pagrindo netikėti tiesiogiai įvykį mačiusio liudytojo M. V. rašytiniais paaiškinimais. Be to teismo posėdyje buvo apklaustas liudytojas M. D., kuris paaiškino, kad paties eismo įvykio nematė, pravažiavęs sankryžą ir pasukęs į dešinę nuo Liepkalnio link Pavilnio, girdėjo susidūrimo garsą, tačiau pagal veidrodėlyje matytą sankryžos vaizdą, šviesoforų signalų pasikeitimą, pagalvojo, jog kažkas norėjo pralėkti ir į kitos mašinos galą įvažiavo. Ši aplinkybė atitinka liudytojo M. V. rašytiniame paaiškinime nurodytą aplinkybę, kad prieš jį antra eismo juosta važiavęs automobilis BMW, šviesoforo signalui pasikeitus į geltoną, padidino greitį ir važiuodamas per sankryžą susidūrė su automobiliu „Honda“, užbaigiančiu manevrą.

Be nukentėjusios ir liudytojų parodymų G. G. T. kaltę pagrindžia ir rašytinė bylos medžiaga: Vilniaus apskrities VPK vyriausiojo patrulio P. Š. 2020-08-21 tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio, kuriame nurodyta, kad jam su kolega D. B. atvykus į įvykio vietą, N. K. paaiškino, kad jai važiuojant iš Sukilėlių g. link Ribiškių Didžioji g., nuo Dunojaus g. atvažiavo automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir per draudžiamąjį (raudoną) signalą iš antros eismo juostos, kur galima sukti tik į kairę, važiavo tiesiai ir atsitrenkė į ją. G. G. T. jam (liudytojui) aiškino, kad važiavo automobiliu BMW nuo Dunojaus g. link Sukilėlių g., į sankryžą įvažiavo ir jos nepraleido automobilis „Honda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ko pasekoje ji nuvažiavo nuo kelio. Naudojo garsinį signalą, bet jis nepadėjo. Kadangi automobiliui BMW nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, G. T. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Įvykį matė ir gali paliudyti dėl kokių priežasčių įvyko eismo įvykis M. D. ir G. Č. (b. l. 42); eismo įvykio vietos schema, iš kurios matosi sankryžos situacija, eismo juostos, jų išsidėstymas, automobilių padėtys po susidūrimo, atstumai. Iš schemos matyti, kad automobilis „Honda“ yra pilnai įvažiavęs į sankryžą už užėmęs vietą prieš Dunojaus gatvės antrą eismo juostą, iš kurios galima važiuoti tik į kairę. Prieš pirmąją Dunojaus g. eismo juostą „Honda“ nėra įvažiavęs ir ja važiuojantiems automobiliams netrukdo. Pagal schemą susidūrimas įvykio būtent ties Dunojaus g. antrąja eismo juosta, o ne ties pirmąja, iš kurios leidžiama važiuoti tiesiai arba sukti į dešinę (b. l. 45). Nors G. G. T. teigia, kad ji važiavo pirma juosta, kai į ją trenkėsi automobilis „Honda“, tačiau ji negalėjo važiuoti pirma juosta, nes joje prie raudono šviesoforo signalo jau buvo sustoję trys automobiliai (trečiasis stovėjo liudytojas G. Č.). Be to pagal eismo įvykio schemą matyti, kad jeigu G. G. T. būtų važiavusi pirma eismo juosta, automobilių susidūrimo būtų išvengta, nes ji būtų laisvai pravažiavusi neatsitrenkdama į „Honda“ automobilį. Pažymėtina, kad ginčo dėl eismo įvykio vietos schemos teisingumo byloje nekilo, su schema abi vairuotojos buvo susipažinę ir pasirašė.

Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės kairės pusės durys ir užpakalinis kairės pusės sparnas, o automobilio „Honda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis bamperis (b. l. 46). Iš G. G. T. pateiktų fotonuotraukų USB laikmenoje matyti, kad automoblio BMW apgadinimuose matosi šoninio braukimo (slydimo) žymės (nuotraukos IMG_0133_(duomenys neskelbtini) IMG_0139_(duomenys neskelbtini) kas atitinka nukentėjusios N. L. K. paaiškinimus, kad automobilis BMW važiuodamas pračiuožė pro jos automobilio „Honda“ priekį ir apgadino jos automobilio priekinį bamperį.

KET ženklas Nr. 507 „Eismo kryptis sankryžoje“ nurodo eismo juostų skaičių ir kryptis, kuriomis leidžiama važiuoti kiekviena eismo juosta. Kai leidžiama sukti į kairę, iš kairės kraštinės eismo juostos leidžiama ir apsisukti. Pagal šį kelio ženklą sankryžoje negalima važiuoti tiesiai, kai leidžiama sukti tik į kairę (ir apsisukti).

KET 165 punktas nustato, kad esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui, o KET 73.11 punktas nurodo, jog raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą; jeigu signale yra juoda (-os) rodyklė (rodyklės), ji (jos) informuoja, kuria (kuriomis) kryptimi (kryptimis) bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam signalui.

Byloje nustatyta, kad G. G. T. nesilaikė minėtų KET punktų reikalavimų bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 1 ir 4 dalyse, todėl atmestini pareiškėjos ir jos atstovo argumentai, kad pareiškėja važiuodama per sankryžą turėjo pirmumą nukentėjusios N. L. K. atžvilgiu ir pastaroji privalėjo ją praleisti. G. G. T. patraukta administracinėn atsakomybėn pagrįstai, jos veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

Teismas, išnagrinėjęs skundą, sprendžia, kad Institucija, priimdama Nutarimą, teisingai vertino administracinio nusižengimo aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, nuobauda paskirta sankcijos ribose ir nėra per griežta, todėl Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį nėra pagrindo. Dėl to G. G. T. skundas netenkinamas.

Pareiškėja G. G. T. skundu taip pat prašė priteisti jos naudai iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas 3 448,50 Eur bylinėjimosi už advokato teisines paslaugas.

ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra procese pakvietė dalyvauti ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis. BPK 103 straipsnio 6 punkte numatyta, kad proceso išlaidomis gali būti pripažįstamos kitos išlaidos, kurias teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-267/2009, 2K-174/2014, 2K-303/2014). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmetamas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato paslaugoms apmokėti nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

G. G. T. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. balandžio 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-11264-2021 (ROIK: 21129315616) palikti nepakeistą.

G. G. T. prašymą dėl 3 448,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas priteisimo iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atmesti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas