- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-23
- Bylos Nr.
- ATP-799-166/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-04581-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stasys Punys
- Advokatai
- Indrė Panavaitė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Stasys Punys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Z. Š. advokatės Indrės Panavaitės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutarties, kuria netenkintas Z. Š. skundas ir Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. kovo 6 d. nutarimas Nr. 10N-26881643-15 paliktas nepakeistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 10N-26881643-15 Z. Š. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, nubaudė už tai, kad jis, 2015 m. sausio 23 d., apie 12.16 val., Kareivių - Verkių gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį Volkswagen Caravelle, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdamas sankryžoje į kairę nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiam automobiliui Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, eismo įvykio metu sugadinti abu automobiliai ir nukentėjo vairuotoja M. G. (buvusi S.), tuo savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 157 punktų reikalavimą.
Taip pat Z. Š. tuo pačiu nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 3 dalį, už tai, kad jis, 2015 m. vasario 2 d., apie 23.05 val., Švitrigailos- Ševčenkos gatvėje, Vilniuje, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiavo 78 km/h greičiu, tuo savo veiksmais pažeidė KET 127 punkto reikalavimą.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, minėtu nutarimu Z. Š., už pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalyje bei 124 straipsnio 3 dalyje skirta administracinė nuobauda – 145 EUR bauda.
Šalies argumentai
Z. Š. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašė panaikinti VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. kovo 6 d. nutarimą Nr. 10N-26881643-15 dalyje, kurioje jis pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalyje administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, likusią nutarimo dalį, kuria jis nubaustas pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 1 d. nutartimi Z. Š. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. kovo 6 d. nutarimas Nr. 10N-26881643-15 paliktas nepakeistas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Z. Š. atstovė advokatė Indrė Panavaitė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-01 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - 2015-03-06 Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos priimtą nutarimą Nr. 10N- 26881643-15 dalyje, kuria Z. Š. yra pripažintas kaltu padaręs LR ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus administracinius teisės pažeidimus, panaikinti ir šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą. Skunde nurodoma, jog vairuotojos – M. G. veiksmai - įvažiavimas į šviesoforu reguliuojamą sankryžą užsidegus eismą draudžiančiam šviesoforo signalui, t.y, neturint teisės būti sankryžoje ir per ją judėti, yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis, kurios kilo šiam automobiliui susidūrus su turėjusiu teisę per sankryžą judėti Z. Š. vairuojamu automobiliu. Pažymima, jog jei M. G., neturėdama tam teisės (atitinkamai - pažeisdama KET reikalavimus), nebūtų įvažiavusi į sankryžą, apie jokį galimą Z. Š. padarytą pažeidimą nebūtų pagrindo samprotauti, nes Z. Š., vykdydamas KET reikalavimus, būtų išvažiavęs iš sankryžos ir su jokiomis transporto priemonėmis nesusidūręs. Apeliantės manymu, šioje situacijoje dėl minėtų priežasčių Z. Š. veiksmai negalėjo būti įvertinti, kaip pažeidžiantys KET 157 punkto reikalavimus. Pažymima ir tai, jog tą, ką nufilmavo vaizdo registratorius, dar nereiškia, jog objektyviai lygiai toks pat "vaizdas" turėjo būti užfiksuotas vairuotojo sąmonėje, jo laiku į tai sureaguota ir padarytas vienoks ar kitoks sprendimas, kad išvengti eismo įvykio. Atkreipiamas dėmesys, jog byloje nėra jokių nustatytų objektyvių duomenų, kokiu greičiu per sankryžą važiavo Z. Š. be to, iš vaizdo registratoriaus įrašo apie jokį didelį greitį negalima spręsti, pareiškėjas prieš susidūrimą pristabdė, t.y, lėtino greitį. Pasak apeliantės nėra pagrindo teigti, jog Z. Š. pažeidė KET 157 punkto ar kuriuos kitus KET reikalavimus, nes nenumatė ir negalėjo numatyti, jog pažeisdamas KET reikalavimus priešinga eismo kryptimi atvažiuos automobilis, kuris neturėjo teisės įvažiuoti į sankryžą, o jį pastebėjęs Z. Š. jau neturėjo galimybės išvengti susidūrimo, kas reiškia, kad jo veiksmuose nėra LR ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo.
Atsikirtime į apeliacinį skundą nukentėjusioji M. G. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą bei priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kadangi būtent Z. Š. neteisėti veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, todėl prašo palikti apylinkės teismo nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Iš Z. Š. atstovės advokatės apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neskundžia ir iš esmės sutinka su jo veiksmų teisiniu vertinimu bei paskirta nuobauda pagal ATPK 124 str. 3 d., todėl apeliacinis skundas nagrinėjamas jo ribose. Tuo tarpu apeliaciniame skunde ginčijami ir pateikiami argumentai, susiję su kitais Z. Š. inkriminuotais teisės pažeidimų kvalifikavimais pagal ATPK 127 str. 1 d., 2 d., tačiau aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Z. Š. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, tai yra būtent Z. Š. pažeidus KET reikalavimus kilo eismo įvykis.
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos, skundžiamu nutarimu Z. Š. nubaustas už ATPK 127 str. 1 d. ir 2 d. numatytų pažeidimų padarymą, t. y. už KET pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ir nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą). Pažeidimų sudėtis yra materialioji, todėl atsakomybei dėl pažeidimų reikšmingas pažeidimo sudėties elementas yra priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių nustatymas. Vertinant KET pažeidimą, būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika nulėmė susidūrimą ir pasekmių (nežymų sveikatos sutrikdymą ir transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą)) atsiradimą.
ATP protokole, kuriame formuluojamas kaltinimas, nurodyta, kad eismo įvykis kilo dėl Z. Š. 157 punkto reikalavimo nesilaikymo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 157 punkte reglamentuota, jog sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms.
Nors Z. Š. nurodo, jog jis laikėsi KET reikalavimų, į sankryžą įvažiavo degant leidžiamam šviesoforo signalui, o eismo įvykis kilo dėl kito vairuotojo - M. G. veiksmų, jai įvažiavus į šviesoforu reguliuojamą sankryžą užsidegus eismą draudžiančiam šviesoforo signalui, tačiau atsižvelgiant į aukščiau nurodytas nuostatas, šiuo atveju nėra svarbu, koks šviesoforo signalas degė eismo dalyviui sankryžoje sukančiam į kairę. Nagrinėjamu atveju abu vairuotojai važiavo lygiareikšmiu keliu ir nei Z. Š., nei M. G. neturėjo pirmumo teisės. Iš esmės neneigiama Z. Š. teisė pradėjus posūkio į kairę manevrą degant leidžiamam šviesoforo signalui jį pabaigti, nepaisant, koks šviesoforo signalas užsidega išvažiuojant iš sankryžos. Tuo tarpu sutiktina, jog vairuotoja M. G. pažeidė KET reikalavimus, kadangi į sankryžą įvažiavo draudžiamam šviesoforo signalui ( pastebėtina, kad už šį pažeidimą ji buvo nubausta), tačiau bet kuriuo atveju vairuotojai, darantys sankryžoje kairio posūkio manevrą, privalo praleisti sankryžoje lygiareikšmiu keliu tiesiai važiuojančius, netgi, jeigu tiesiai važiuojantis per sankryžą važiuoja jau užsidegus draudžiamam geltonam signalui. Nors Z. Š. apeliuoja į tai, kad M. G. įvažiavo į sankryžą draudžiančiam šviesoforo signalui, tačiau pritartina skundžiamos nutarties išvadai, jog netgi V. G. į sankryžą įvažiavo degant draudžiančiam signalui, ji vis tiek įgyja pirmenybę prieš vairuotojus, sukančius į kairę, o šie turi pareigą praleisti tiesiai priešinga kryptimi važiuojančius vairuotojus. Kadangi Z. Š. sankryžoje sukdamas į kairę nepraleido priešinga kryptimi tiesiai važiavusios M. G., jis kaltu dėl eismo įvykio pripažintas pagrįstai. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, į kuriuos esminius jau motyvuotai atsakė apylinkės teismas skundžiama nutartimi atmesdamas Z. Š. skundą, nedaro skundžiamų sprendimų niekiniais. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti, Z. Š. atstovės advokatės apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą ir Z. Š. atstovės advokatės Indrės Panavaitės apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.