- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-19
- Bylos Nr.
- ATP-1406-149/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-07975-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Leonarda Gurevičienė
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Leonarda Gurevičienė, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-25 nutarties, kuria teismas G. M. skundo netenkino ir Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus 2013-06-11 nutarimą Nr. 10N-2665452-13 paliko nepakeistą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. M. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus 2013-06-11 nutarimu Nr. 10N-2665452-13 nubaustas 150 Lt bauda už tai, kad padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., o būtent: jis 2013 m. gegužės 22 d., apie 19.06 val., Ateities g. – Bitininkų g. sankryžoje, vairuodamas automobilį „Subaru“, v/n (duomenys neskelbtini), suko į kairę pusę, į Bitininkų gatvę, nepraleido priešais važiuojančio automobilio „Peugeot“, v/n (duomenys neskelbtini), su juo susidūrė, eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (aktuali red.), 9 p. reikalavimą, numatantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, 161 p. reikalavimą, numatantį, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, ir lenkiančioms transporto priemonėms.
Šalies argumentai
Šį nutarimą G. M. apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos pareigūno nutarimą ir bylą jam nutraukti. Skunde nurodė, kad jis 2013-05-22, apie 19.00 val., važiuodamas gatve ir sukdamas į kairę, į Bitininkų gatvę, laikėsi KET reikalavimų, t. y. įsitikino, kad dega pėsčiųjų šviesoforo raudonas signalas automobiliams, važiuojantiems Ateities gatve abejomis kryptimis, matė artėjančius priešpriešinius automobilius bei įvertino, jog jie mažina greitį ir galės sustoti prie „stop“ linijos. Tada pastebėjo, kad automobilis „Peugeot“ nesustojo prieš raudoną šviesoforo signalą ir juda link jo automobilio. Jis, t. y. G. M., iki pusės įvažiavęs į antrąją „Peugeot“ automobilio judėjimo krypties juostą iš karto pilnai sustabdė automobilį, tuo tarpu „Peugeot“, net nebandydamas kaip nors išvengti susidūrimo, trenkėsi į jo automobilio priekinę dešinę dalį, šiek tiek pastumdamas automobilį. Jis, t. y. G. M., išlipo iš automobilio, paklausė, ar nėra sužeistų žmonių, liudytojas J. B. pasakė, kad matė, jog jis pradėjo manevrą jau kelias sekundes degant raudonam pėsčiųjų šviesoforo signalui, vėliau tą patį patvirtino apklaustas dėl eismo įvykio aplinkybių. Jo, t. y. G. M., įsitikinimu, pareigūnas, priėmęs nutarimą, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nemotyvavo, kodėl vadovavosi tik „Peugeot“ vairuotojo poziciją patvirtinančiais liudytojų parodymais, nors šie keleiviai yra vairuotojo P. G. giminaičiai, bei nevertino J. B. parodymų, taip pat visiškai nevertino to, ar „Peugeot“ vairuotojas galėjo išvengti susidūrimo, ar neviršijo leistino greičio.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepimu į G. M. skundą prašė skundo netenkinti. Nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta objektyvių duomenų, kad automobilio „Peugeot“ vairuotojas P. G. būtų viršijęs leistiną greitį (eismo įvykio vietos schemoje ir įvykio vietoje darytose nuotraukose nėra užfiksuota automobilio „Peugeot“ stabdymo žymių, kurios būtų likusios, jei vairuotojas važiuotų dideliu greičiu ir stabdytų), taip pat nebuvo nustatyta, kad „Peugeot“ vairuotojas reguliuojamą pėsčiųjų perėją pravažiavo esant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. G. M., vairuodamas automobilį „Subaru Legacy“, v/n. (duomenys neskelbtini), neįvykdė KET 9, 161 p reikalavimų, t. y. nedavė kelio priešinga kryptimi važiuojančiam automobiliui ir su juo susidūrė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-25 nutartimi G. M. skundo netenkino, savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad jog skundo teiginiai nepasitvirtino.
Nurodė, kad, nors liudytojai B. G., D. M., E. M. yra susiję giminystės ryšiais su nukentėjusiuoju, buvo jo vairuojamo automobilio keleiviai, todėl galėjo ne visą laiką stebėti kelią, eismo juostas, šviesoforo signalus, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo netikėti su bylos dalyviais nesusijusių liudytojų J. B. ir A. D. parodymais. Teismas, vertindamas šių liudytojų parodymus, atkreipė dėmesį į tai, kad šie liudytojai įvykį stebėjo iš skirtingų vietų – liudytoja A. D. buvo ties pėsčiųjų perėja, o J. B. – stebėjo iš kitos sankryžos pusės, už G. M. automobilio, tai yra, P. G. vairuojamo automobilio važiavimas per pėsčiųjų perėją buvo geriau matomas A. D., o ne J. B., o tai, kad nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog P. G. būtų sukėlęs pavojų pėstiesiems, teismo teigimu, patvirtina liudytojos A. D. nurodomą aplinkybę, jog tik po automobilių susidūrimo per perėją pradėjo eiti žmonės. Liudytoja A. D. teismo posėdžio metu nubraižė schemą, parodė padėtį, iš kurios ji stebėjo eismo įvykį, todėl liudytojos rašytiniame paaiškinime nurodytą aplinkybę, jog atvažiuojantis automobilis suko į dešinę, teismas vertino apsirikimu, nemažinančiu liudytojos parodymų patikimumo.
Teismas padarė išvadą, kad šiai bylai esminė aplinkybė yra ta, jog susidūrimas vyko nereguliuojamojoje sankryžoje, todėl skundą padavęs asmuo privalėjo besąlygiškai vykdyti kelių eismo taisyklių reikalavimą, numatantį pareigą į kairę pusę sukančio automobilio vairuotojui duoti kelią jam priešais tiesiai važiuojančiam automobiliui, todėl kritiškai vertino skundą padavusio asmens paaiškinimus, jog jis stebėjo ne iš priekio važiuojančius automobilius, o jiems užsidegantį šviesoforo signalą.
Be to, teismas, vertindamas kelių eismo įvykio schemoje užfiksuotą automobilio „Subaru“ padėtį – ties sankryžos pradžia, konstatavo, kad G. M. suko į kairę neprivažiavęs sankryžos vidurio, o P. G., priešingai, jau buvo pravažiavęs sankryžą, todėl teismas padarė išvadą, kad schemoje užfiksuota automobilių padėtis patvirtina nukentėjusiojo P. G. paaiškinimą, jog G. M. bandė „prašokti“, tai yra atliko staigų manevrą į kairę, pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, nepraleisdamas iš priekio atvažiuojančio automobilio. Teismas nesivadovavo G. M. paaiškinimais, kad nuo smūgio automobilį šiek tiek pasuko, konstatuodamas, jog tokių duomenų, kad automobilis būtų nublokštas atgal, byloje nėra. Kad nukentėjusiojo automobilis nevažiavo dideliu greičiu, darytina ir iš kelių eismo įvykio schemos, kurioje neužfiksuota stabdymo žymių, kurios, kaip nurodoma institucijos atsiliepime, būtų likusios, jei vairuotojas stabdytų važiuodamas dideliu greičiu. Teismas taip pat konstatavo, jog skundo argumentas, kad nukentėjusysis nesistengė išvengti įvykio, pagrįsta tik paties skundą padavusio asmens nuomone.
2013-11-19 Vilniaus apygardos teisme gautas G. M. apeliacinis skundas kuriuo jis prašo panaikinti Vilniau miesto apylinkės teismo 2013-10-25 nutartį bei Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus 2013-06-11 nutarimą Nr. 10N-2665452-13 ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Šalies argumentai
Skunde apeliantas nurodo, kad jis nepažeidė KET 9 ir 161 punktų nuostatų, o jeigu ir pažeidė, tai byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad būtent šie pažeidimai sąlygojo eismo įvykio kilimą ir „Peugeot“ automobilio sugadinimą. Teigia, kad turėjo būti neginčijamai nustatyta, kad jis manevrą į kairę darė tuomet, kai automobiliui „Peugeot“ degė leistinas šviesoforo signalas. Teigia, kad teismas tinkamai neargumentavęs atsisakė skirti ekspertizę ir tokiu būdu užkirto kelią nustatyti tikrąjį eismo įvykio kaltininką. Teigia, kad teismas vadovavosi prieštaringais liudytojos A. D. parodymais bei nepatikimais P. G. giminaičių parodymais ir nepagrįstai atmetė liudytojo J. B. parodymus.
Motyvuojamoji dalis
G. M. apeliacinis skundas netenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. atsako tas, kas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
KET 36 punkte nustatyta, kad, jeigu šviesoforo arba reguliuotojo signalai draudžia važiuoti per pėsčiųjų perėją, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“ linija“, šviesoforą, o jeigu jų nėra – prieš pėsčiųjų perėją. Vairuotojams, kurie užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti nurodytose vietose tik staigiai stabdydami, leidžiama važiuoti toliau.
KET 161 punkte nustatyta, kad, sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti ir lenkiančioms transporto priemonėms.
Vilniaus AVPK 2013-06-11 nutarime Nr. 10N-2665452-13 nurodyta, jog nėra objektyvių duomenų, kad automobilio „Peugeut 807“ v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas P. G. būtų įvažiavęs į įreguliuojamą pėsčiųjų perėją degant draudžiamam šviesoforo signalui, tuo tarpu G. M., vairuodamas automobilį „Subaru Legacy“, v/n. (duomenys neskelbtini), privalėjo duoti kelią automobilio „Peugeut 807“ vairuotojui važiuojančiam lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi, tačiau to nepadarė, kas buvo pagrindinė priežastis šiam eismo įvykiui kilti.
Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik prieštaringais ir nepatikimais nukentėjusiojo pusės liudytojų parodymai ir nesivadovavo liudytojo J. B. parodymais atmestini kaip nepagrįsti.
Apklaustas teismo posėdyje liudytoju J. B. parodė, kad įvykio metu jam degė raudonas šviesoforo signalas, iki šviesoforo dar tikrai buvo automobilių, jis įvykį matė, girdėjo didžiulį trenksmą, su kokiu automobiliu susidūrė G. M. vairuojamas automobilis, ir kokios jis spalvos, pasakyti negalėjo, nurodė, kad priešais jį buvo Subaru automobilis. Prisimena, kad automobilyje buvo pilna žmonių, iš jo buvo išlipęs vairuotojas.
Apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo apelianto ir liudytojo J. B. parodymais, kadangi jie neatitinka faktinių bylos aplinkybių, juos paneigia kiti byloje esantys įrodymai.
Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad apylinkės teismas nepagrįstai neskyrė ekspertizės, pažymėtina, kad ekspertizė skiriama tais atvejais, kai teismas nusprendžia, jog administracinio pažeidimo aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos specialios žinios.
Tai, kad G. M. pažeidė KET 9 ir 161 punktų reikalavimus neginčijamai įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 10N-2665452-13 (b.l. 14); Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulio Vyginto Šimonio 2013-05-22 tarnybiniu pranešimu (b.l. 16); Eismo įvykio vietos schema (b.l. 17); nukentėjusiojo P. G. paaiškinimu (b.l. 21); liudytojų D. M. paaiškinimu (b.l. 22); B. G. paaiškinimu (b.l. 23); E. M. paaiškinimu (b.l. 24); A. D. paaiškinimu (b.l. 27,28); nukentėjusiojo ir liudytojų apylinkės teisme duotais parodymais; kitais rašytiniais byloje esančiais įrodymais.
Šių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad eismo įvykio kaltininkas yra G. M., tai yra neginčijamai įrodyta, kad jis, vairuodamas automobilį „Subaru Legacy“, v/n. (duomenys neskelbtini) ir darydamas manevrą, o būtent, sukdamas į kairę nereguliuojamoje sankryžoje, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio automobiliui „Peugeut 807“ v/n (duomenys neskelbtini), važiuojančiam lygiareikšmiu keliu tiesiai, ko pasėkoje du automobiliai susidūrė. G. M. veiksmai yra priežastiniame ryšyje su atsiradusiais padariniais, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai jos padarytą pažeidimą kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. Apeliacinio skundo argumentai aukštesnės instancijos teismo vertintini, kaip G. M. gynybinė versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-25 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, G. M. apeliaciniame skunde pateikdamas subjektyvų skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimą, nepateikė aukštesnės instancijos teismui objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima šią nutartį panaikinti ar pakeisti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą ir G. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.