Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. A. atstovės advokatės Brigitos Pauliukevičienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarties S. A. administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo registravimo skyriaus (toliau – Kauno apskrities VPK) specialisto 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu S. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį buvo nubaustas 50 Eur bauda už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 24 d. 8 val. 55 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas autobusą, neatsižvelgė į jo ypatumus, sankryžoje sukdamas į kairę, neįsitikino, kad tai yra saugu, nedavė kelio, priešpriešiais tiesiai, lygiareikšmiu keliu važiavusiai transporto priemonei ir ją kliudė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais savo veiksmais S. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 157 punktų reikalavimus. Nutarimą apskundus teismui, Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi Kauno apskrities VPK specialisto 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu paskirta nuobauda palikta nepakeista ir S. A. skundas netenkintas. Teismas padarė išvadą, kad būtent dėl to, kad S. A. vairuodamas transporto priemonę, sankryžoje sukdamas į kairę neįsitikino, kad tai yra saugu, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai lygiareikšmiu keliu važiavusiai transporto priemonei ir su ja susidūrė.Apeliaciniu skundu S. A. atstovė advokatė B.Pauliukevičienė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. II-228-660/2016, ir bylą S. A. atžvilgiu nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

S. A. atstovės advokatės B.Pauliukevičienės apeliacinis skundas atmetamas. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeitė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869, toliau – ANT įgyvendinimo įstatymas) 5 straipsnio nuostatas, administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 2 dalis); administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 3 dalis); kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Atsižvelgiant į minėtąjį reglamentavimą, šiuo atveju taikytinos ANK nuostatos.Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu sprendžiant S. A. administracinės atsakomybės klausimą ir pažymi, jog neteisingai nustatytas priežastinis ryšys tarp administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų ir atsiradusių eismo įvykio padarinių, tačiau sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais aukštesnysis teismas neturi pagrindo. ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę tam, kas pažeidė Kelių eismo taisykles ir tai nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Šio administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą ATPK straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (Kelių eismo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) bei priežastinį ryšį tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir turto sugadinimo. Priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių yra suprantamas kaip santykis, kuriam esant atitinkama veika sukelia ir nulemia nusikalstamas pasekmes. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, būtinąja įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga pripažįstama tada, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, kelių eismo įvykis neįvyktų.

8.1.Iš administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų matyti, kad S. A. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nubaustas už tai, kad, sankryžoje sukdamas į kairę, neįsitikino, kad tai yra saugu, nedavė kelio priešpriešiais teisiai, lygiareikšmiu keliu važiavusiai transporto priemonei ir ją kliudė, dėl ko buvo apgadintos dvi transporto priemonės. Administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad eismo įvykis įvyko šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje. Pasak S. A. ir A. R., abu jie į sankryžą įvažiavo esant leidžiamam (žaliam) šviesoforo signalui. Ši aplinkybė nėra paneigta ir nėra ginčijama. S. A. paaiškino, kad sankryžoje jis suko į kairę, A. R. nurodė važiavusi tiesiai. Tokie paaiškinimai tarpusavyje neprieštarauja, taip pat atitinka ir byloje esančioje eismo įvykio schemoje bei patrulio tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes. KET 157 punkte imperatyviai nurodyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti – ir lenkiančioms transporto priemonėms. Įvertinus minėtą reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad S. A. sankryžoje sukdamas į kairę, privalėjo praleisti tiesiai važiuojantį A. R. automobilį, tačiau to nepadarė. Nors S. A. tvirtina, kad jis praleido visus tiesiai važiavusius automobilius, o pasikeitus šviesoforo signalui iš geltonos į raudoną, eismas sustojo ir tuo metu jam buvo galima užbaigti manevrą ir išvažiuoti iš sankryžos, dėl šios priežasties savo veiksmų teisėtumą grindžia KET 161 ir 162 punktų nuostatomis, t.y. nors ir leidžiamas šviesoforo signalas, privalu duoti kelią transporto priemonėm išvažiuojančiom iš sankryžos. Tačiau pažymėtina, jog šioje situacijoje A. R. taip pat buvo įvažiavusi ir sustojusi sankryžoje ir turėjo pabaigti manevrą, todėl minėtas apelianto argumentas nepaneigia, jog S. A. privalu buvo laikytis KET 157 punkto reikalavimo.

8.3. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog S. A. kaltės nepatvirtina liudytojų parodymai. Policijos pareigūnas A. J., vykęs į eismo įvykio vietą, teismui parodė, jog buvo nustatyta aplinkybė, kad autobusas važiavo į kairę ir susidūrė su automobiliu, kuris važiavo tiesiai. Autobusas suko į kairę iš Utenos g., todėl pagal Kelių eismo taisykles jis turėjo praleisti kitas transporto priemones ir nesudarinėti kliūčių (b.l. 33). Policijos pareigūnas E. I. teisme parodė, kad jo ir kitų skyriuje dirbančių pareigūnų nuomone, pirmumą turėjo „VW Golf“ vairuotoja, o autobuso vairuotojas turėjo praleisti priešinga kryptimi tiesiai važiuojantį automobilį. Kito automobilio vairuotoja minėjo, kad spėjo sustoti ir autobusas sukdamas į kairę pusę kliudė jos automobilį (b. l.30). Iš bylos duomenų matyti, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymu teismo posėdyje buvo apklaustos liudytojos I. A., G. N. ir P. P., tačiau įvertinus jų parodymus matyti, jog jos nenurodė aplinkybių, kurios yra reikšmingos nagrinėjant šią bylą, nes paties susidūrimo nematė, be to, darant autobusui kairį posūkį, liudytojos nematė netgi priešpriešiais buvusių automobilių (A. R. važiavimo kryptimi). Todėl darytina išvada, jog apylinkės teismas pagrįstai nesirėmė minėtų liudytojų parodymais, nes jie nėra objektyviu ir patikimu įrodymų šaltiniu, o dėl liudytojų nurodytos aplinkybės, jog į sankryžą autobusas įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, ginčo nėra.

Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog S. A. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą įrodyta. Aplinkybė, jog apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, teismo nutarties neteisėta nedaro ir tai nereiškia teismo šališkumo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog techniniu požiūriu tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nagrinėjamo eismo įvykio kilimu buvo autobuso Soliaris Urbino 12 vairuotojo S. A. veiksmai – kadangi jis sankryžoje sukdamas į kairę neįsitikino, kad tai yra saugu, nedavė kelio priešpriešiais tiesiai lygiareikšmiu keliu važiavusiai transporto priemonei ir su ja susidūrė, kadangi KET 157 punktas aiškiai ir nedviprasmiškai numato, jog sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę. Tokiais S. A. veiksmais taip pat buvo pažeistas KET 9 punktas, numatantis, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Apeliaciniame skunde yra išreikštas prašymas, jog būtų paskirtas žodinis bylos nagrinėjimas. ANK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus, t.y., jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas arba proceso šalis pateikia motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kadangi nagrinėjamu atveju teismas nenustatė būtinumo bylą nagrinėto žodinio proceso tvarka, apelianto prašymas netenkintinas.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta (su jame išdėstytais motyvais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas), naikinti ar keisti ją apeliacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra. Tačiau, vadovaujantis ANK įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, S. A. padarytas administracinis teisės pažeidimas, perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį.

11.1.Atsižvelgiant į tai, kad tapataus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo atitikmens naujajame ANK nėra, tačiau ANK 417 straipsnio 8 dalis numato administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, todėl S. A. veiksmai, skundžiamu apylinkės teismo nutarimu kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį perkvalifikuojami į ANK 417 straipsnio 8 dalį. Dėl šios priežasties iš naujo spręstinas ir S. A. už ANK 417 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą skirtinos administracinės nuobaudos klausimas.

11.2.Sutinkamai su ANK 417 straipsnio 8 dalimi, Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje, be kita ko, buvo numatyta bauda nuo 28 Eur iki 57 Eur. Kauno apskrities VPK specialistas S. A., nenustatęs jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, skyrė didesnę nei sankcijoje nustatytas vidurkis baudą (vidurkis - 43 Eur), t.y. 50 Eur. Perkvalifikuojant pažeidimą, administracinė nuobauda S. A. skirtina pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 1 ir 2 dalimis, atsižvelgiama į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą – įvykdytas nusižengimas, kurio metu apgadintos transporto priemonės, įvertintina S. A. asmenybė – praeityje už Kelių eismo taisyklių pažeidimą jis buvo ne kartą baustas, turi galiojančią nuobaudą, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe šiuo atveju nepripažintina ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodyta aplinkybė (padarytas pakartotinis pažeidimas), kadangi pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės nusižengimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Esant šių aplinkybių visumai, manytina, jog administracinės nuobaudos paskirtis, įtvirtinta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus geriausiai įgyvendinta S. A. paskyrus baudą, nustatant vidutinį jos dydį, įtvirtintą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, t. y. 11 (vienuolika) eurų. Skirti švelnesnės rūšies administracinę nuobaudą – įspėjimą, vertinamu atveju teisinio pagrindo nėra.

12.Esant išdėstytoms aplinkybėms, nors ir netenkinant S. A. atstovės advokatės B.Pauliukevičienės apeliacinio skundo, skundžiama Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartis keičiama, pritaikant galiojančio ANK nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsnio 3 dalimi, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, teismas,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartį pakeisti:

S. A. veiką, iš ATPK 127 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 8 dalį ir už šio administracinio nusižengimo padarymą S. A. paskirti 11 (vienuolikos) eurų baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.