Kauno apygardos teismo nutartis

2015-12-10 · Byla Nr. ATP-1186-175/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-10
Bylos Nr.
ATP-1186-175/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-04192-2015-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algerdas Urbšys
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1186-175/2015;Teisminio proceso Nr. 4-69-3-04192-2015-6;Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.7.4.4.; 3.26.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto 2015-05-15 nutarimu G. G. pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., ir nubausta 50 Eur bauda. G. G. nubausta už tai, kad 2015-05-12, 11.00 val., (duomenys neskelbtini) , ties (duomenys neskelbtini) namu, vairuodama automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų atsargumo priemonių, važiuodama per sankryžą, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to automobilio „Opel Zafira“ vairuotojas, vengdamas susidūrimo, keitė važiavimo kryptį ir atsitrenkė į bordiūrą, įvykio metu buvo apgadintas automobilis. Tokiais veiksmais G. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 157 p. reikalavimus.

Apskundus nutarimą Kauno apylinkės teismui, šis 2015-10-19 nutartimi G. G. skundą atmetė ir paliko galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto 2015-05-15 nutarimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde G. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-10-19 nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad nuobauda buvo paskirta nepagrįstai, todėl nutartis turi būti panaikinta. G. G. tvirtina, kad KET nepažeidė ir jokio administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Pirmosios instancijos teismas nepilnai, neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes dėl to priėmė neteisingą sprendimą. Teismas nepagrįstai liudytojos M. S. parodymus laikė nepatikimais tvirtindamas, kad liudytoja suinteresuota duoti tokius parodymus vien dėl to, kad yra buvusi kolegė. Bylos baigtis niekaip neturi tiesioginės įtakos liudytojos nei materialinėms teisėms, nei pareigoms. Taip pat teismas nutartyje mini, kad liudytojos parodymai prieštarauja kitų įrodymų visumai, t. y. būtent administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenims, eismo įvykio vietos schemos, tarnybinio pranešimo duomenims. Tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole nustatytos aplinkybės surašytos remiantis tik išskirtinai automobilio „Opel Zafira“ vairuotojo V. A. parodymais, kuriems buvo suteikta didesnė įrodomoji reikšmė, neatsižvelgiant nei į apeliantės, nei į liudytojos parodymus. Atsižvelgiant į tai, kad V. A. parodymai prieštarauja apeliantės ir liudytojos parodymams, jie turėjo būti vertinami, kaip abejotini. Be to, liudytojos M. S. parodymai neprieštarauja eismo įvykio vietos schemai, o tik patvirtina, kad įvykio vietos schema nubraižyta teisingai. Pareigūnų tarnybiniame pranešime surašyti vairuotojų paaiškinimai ir nurodytos aplinkybės, kurios patvirtina eismo įvykio vietos schemą. Taip pat skunde nurodyta, kad su apeliante važiavo M. S., todėl nekyla abejonių, kad liudytoja matė įvykio aplinkybes ir jas nurodė teisingai. G. G. skunde atkreipia dėmesį į tai, kad V. A. parodymai yra prieštaringi. Savo pirminiame paaiškinime jis nurodė, kad apeliantės automobilis stovėjo sankryžoje, o apklausiamas teisme jau nurodė, kad priešais jį važiuojantis automobilis pradėjo daryti manevrą į kairę. Dėl to V. A. parodymai negalėjo būti vertinami kaip neabejotini. Teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo netikėti V. A. parodymais, tačiau paminėtos aplinkybes verčia pagrįstai abejoti jo parodymų patikimumu. Taip pat teismas nutartyje neteisingai rašo, kad vairuotoja trenksmą išgirdo, kai pabaiginėjo manevrą. G. G. pabrėžia, kad ji paliudijo, jog trenksmą išgirdo ne kai pabaiginėjo manevrą, o tęsdama manevrą, t. y. praleidusi visas priešais važiuojančias transporto priemones suko į kairę, pradėjus judėti, išgirdo trenksmą, todėl, pabaigusi pradėtą manevrą, sustojo pažiūrėti, kas įvyko, ar nereikia pagalbos. G. G. skunde nurodo ir tai, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepime nepagrįstai nurodyta, kad automobilių padėtys ir vietos po eismo įvykio atitinka pareigūno išvadą dėl jos kaltės, kadangi automobilių padėtys tik patvirtina faktus, kad „Opel Zafira“ vairuotojas atsitrenkė į bordiūrą, o apeliantė tik sustojo pažiūrėti, ar nereikia pagalbos. Vien faktas, kad automobilio „Opel Zafira“ vairuotojas atsitrenkė į bordiūrą, negali būti laikomas pakankamu ir nenuginčijamu įrodymu apeliantės kaltei pagrįsti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo Kauno apylinkės teismo 2015-10-19 nutartį palikti nepakeistą, o G. G. skundo netenkinti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniame skunde ginčijamos apylinkės teismo nutartyje padarytos išvados dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo. Savo nesutikimą su apylinkės teismo išvadomis apeliantė grindžia tuo, kad byloje, pasak jos, nėra jokių objektyvi įrodymų, kurie patvirtintų, kad V. A. vairuojamas automobilis į bordiūrą atsitrenkė dėl jos kaltės.

Pagal ATPK 127 str. 1 d. administracinė atsakomybė numatyta už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Iš administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų matyti, kad G. G. pagal ATPK 127 str. 2 d. nubausta už tai, kad, sankryžoje sukdama į kairę, nepraleido tiesiai per sankryžą važiuojančio automobilio „Opel Zafira“, automobilio vairuotojas buvo priverstas pakeisti važiavimo kryptį, kas nulėmė jo vairuojamo automobilio atsitrenkimą į kelio bordiūrą ir automobilio apgadinimą. Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, kad tokios teismo išvados yra nepagrįstos objektyviais ir neginčijamais įrodymais, priešingai, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad apeliantė KET reikalavimų nepažeidė, sutikti su tokiu skunde dėstomu įrodymų ir faktinių aplinkybių vertinimu aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

Įrodymų vertinimo bendrieji principai išdėstyti ATPK 257 str. Pagal šio straipsnio nuostatas, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. turinio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aukštesniojo teismo vertinimu, aukščiau paminėtos įrodymų vertinimo taisyklės pažeistos nebuvo, teismo nutartis atitinka faktinę bylos medžiagą, yra pagrįsta išanalizuotų įrodymų visetu, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Pritartina skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padarytoms išvadoms, kad G. G. padaryti KET 9 ir 157 p. pažeidimai nagrinėjamu atveju nulėmė tai, kad V. A. staigiai turėjo keisti važiavimo kryptį, dėl ko atsitrenkė į bordiūrą. Administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad eismo įvykis įvyko šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje. G. G., automobilio „Opel Zafira“ vairuotojo V. A. parodymais, taip pat ir liudytojos M. S. paaiškinimais nustatyta, kad eismo įvykio metu šviesoforai veikė. Pasak G. G. ir V. A., abu jie į sankryžą įvažiavo esant leidžiamam (žaliam) šviesoforo signalui. Ši aplinkybė nėra paneigta ir nėra ginčijama. G. G. paaiškino, kad sankryžoje ji suko į kairę, V. A. nurodė važiavęs tiesiai. Tokie paaiškinimai tarpusavyje neprieštarauja, taip pat atitinka ir byloje esančioje eismo įvykio schemoje bei patrulės tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes. KET 157 str. imperatyviai nurodyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti – ir lenkiančioms transporto priemonėms. Įvertinus paminėta, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad G. G., sankryžoje sukdama į kairę, privalėjo praleisti tiesiai važiuojantį V. A. automobilį, tačiau to nepadarė, dėl ko V. A. buvo priverstas atlikti staigų manevrą į dešinę. Nors G. G. tvirtina, kad ji praleido visus tiesiai važiavusius automobilius, taip pat ir V. A. vairuojamą automobilį, tokie paaiškinimai, įvertinus šią konkrečią situaciją, yra nelogiški, jų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs, patikimi ir abejonių nekeliantys įrodymai. Šią apeliantės versiją pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir pagrįstai ją atmetė, kaip neatitinkančią faktinių aplinkybių. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad V. A., esant leidžiamam šviesoforo signalui sankryžoje važiuodamas tiesiai, staiga važiavimo kryptį į dešinę pakeitė ne dėl G. G. padaryto KET pažeidimo, o dėl kitų aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo paaiškinimus laikė patikimais ir vertino juos kaip vieną iš G. G. kaltę dėl padaryto pažeidimo patvirtinančiu įrodymu. Nors apeliantė teigia, kad V. A. parodymai yra prieštaringi, nes savo pirminiame paaiškinime jis nurodė, kad automobilis „Toyota“ sankryžoje stovėjo, o teisme jau teigė, kad priešais jį važiuojantis automobilis pradėjo daryti manevrą į kairę, su tokiu vertinimu aukštesnysis teismas nesutinka. Analizuojant V. A. parodymus akivaizdu, kad tariami neatitikimai jo parodymuose yra išimti iš jo paaiškinimų konteksto. Tiek savo pirminiame paaiškinime, tiek apklausiamas teisme V. A. nurodė, kad sankryžoje priešais jį buvęs automobilis, kuriam taip pat degė leidžiamas šviesoforo signalas, darė staigų manevrą į kairę, dėl ko jis, siekdamas išvengti susidūrimo, buvo priverstas pasukti į dešinę. Jokių esminių prieštaravimų ar neatitikimų V. A. parodymuose teismas neįžvelgia, todėl, priešingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, laiko juos objektyviais ir patikimais. Dėl liudytojos M. S. parodymų vertinimo pažymima, kad, nors liudytoja ir nurodė tapačias aplinkybes, kaip ir G. G., pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumą, remdamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstai M. S. parodymų nelaikė vienareikšmiškai G. G. kaltę paneigiančiu įrodymų šaltiniu. Teismas nutartyje dėl liudytojos M. S. parodymų vertinimo motyvuotai pasisakė, nurodė argumentus, kodėl jos parodymų nelaiko objektyviu ir patikimu įrodymų šaltiniu. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės ir subjektyvus byloje surinktų įrodymų bei nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytų išvadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas dėl G. G. administracinės atsakomybės, ATPK 257 str. nuostatų nepažeidė, nutartyje padarytos išvados tinkamai argumentuotos ir pagrįstos. Vien tai, kad apeliantės netenkina pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas ir ji kitaip, negu teismas, vertina byloje surinktus įrodymus, nereiškia, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrino tinkamai ir teisingai pripažino, kad dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo G. G. nubausta pagrįstai. Naikinti apylinkės teismo nutartį skunde dėstomais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., 302¹³ str.,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą ir G. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Algerdas Urbšys