Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliaus – Institucijos) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-06 nutarimo, kuriuo panaikintas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2014-12-11 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-22959793-14 ir nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla L. B. atžvilgiu, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja J. S. 2014 m. gruodžio 4 d. surašė L. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P- 22620951-14 už tai, kad šis 2014-06-17 18.41 val. A. Kojelavičiaus g. - S. Batoro g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį VOLVO S60, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir neatsargus, nevažiavo kuo arčiau važiuojamosios dalies dešiniojo važiuojamos dalies krašto, važiuodamas pagrindiniu keliu ir artėdamas link sankryžos su šalutiniu keliu, pradėdamas lenkti priekyje ta pačia kryptimi važiavusį automobilį, neįsitikino, jog spės grįžti į savo eismo pusę iki nelygiareikšmių kelių sankryžos, dėl ko susidūrė su į sankryžą šalutiniu keliu įvažiuojančiu automobiliu FORD MONDEO, v.n. (duomenys neskelbtini), vairuojamu O. G., ko pasekmėje buvo apgadintos abi transporto priemonės. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais L. B. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) (toliau - ir KET) 9, 105, 145.1 punktų reikalavimus ir jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį.

Išnagrinėjusi L. B. administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja J. S. 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-22959793-14 pripažino L. B. kaltu dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., ir skyrė jam 150 Lt (43 Eur) bauda.

Nesutikdamas su 2014-12-11 nutarimu, L. B. jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti. 2015-02-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu L. B. skundas buvo patenkintas ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2014-12-11 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-22959793-14 panaikintas, o administracinio teisės pažeidimo byla L. B. atžvilgiu nutraukta, teismui padarius išvadą, jog L. B. veiksmuose nebuvo administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., sudėties požymių.

Skunde teigiama, jog L. B., vairuodamas automobilį VOLVO S60, v.n. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir neatsargus, nevažiavo kuo arčiau važiuojamos dalies dešiniojo krašto, važiuodamas pagrindiniu keliu ir artėdamas link sankryžos su šalutiniu keliu, pradėdamas lenkti priekyje ta pačia kryptimi važiavusį automobilį, neįsitikino, jog spės grįžti į savo eismo pusę iki nelygiareikšmių kelių sankryžos, dėl ko susidūrė su į sankryžą šalutiniu keliu įvažiuojančiu automobiliu Ford Mondeo, v.n. (duomenys neskelbtini), vairuojamu O. G., ko pasekmėje buvo apgadintos abi transporto priemonės. L. B. tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 145.1 punkto reikalavimus, numatančius jog „lenkti draudžiama šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, ‚Šalutinis kelias iš dešinės (kairės)“ arba „Pagrindinis kelias“, bei reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose“.

Pažymėtina, kad L. B. važiuodamas pagrindiniu keliu ir pradėdamas lenkti priekyje ta pačia kryptimi važiavusius automobilius (kaip nurodė savo rašytame paaiškinime lenkė du automobilius, kurių vienas jų buvo vadinamas „kemperis“), neįsitikino, jog tai daryti saugu ir spės grįžti į savo eismo pusę iki nelygiareikšmių kelių sankryžos link kurios jis artėjo. Nors A.Kojelavičiaus gatvė, kuria važiavo L. B., nėra pažymėta linija, skiriančia eismo puses, bet važiuojamoji dalis yra siaura ir vingiuota, kas reikalauja vairuotojo atidumo ir atsargumo. Taip pat pažymėtina, jog L. B. savo paties rašytame paaiškinime, nurodė, jog „..iš šalutinio kelio, žinojau, kad jis yra šalutinis, įlėkė į sankryžą automobilis...“. Iš to aišku, jog L. B. važiuodamas A. Kojelavičiaus gatve ir pradėdamas dviejų priekyje jo važiuojančių automobilių lenkimą, žinojo jog jis artėja link nelygiareikšmių kelių sankryžos, dėl ko turėjo įvertinti, ar jis spės baigti lenkimo manevrą ir grįžti į savo eismo pusę iki nelygiareikšmių kelių sankryžos. Atkreiptinas dėmesys, kad ant A.Kojelavičiaus kelio važiuojamos dalies siauros ištisinės linijos (kuri yra nusitrynusi) ar kelio ženklų nebuvimas nesuteikia vairuotojui teisės būti neatsargiam ir kelti pavojų kitiems eismo dalyviams (KET 9 punkto reikalavimas), kai jis žino, jog artėja link sankryžos su šalutiniu keliu, ką patvirtino L. B. iš karto po eismo įvykio savo ranka rašytame paaiškinime.

L. B. vairuojamu automobiliu, važiuodamas A.Kojelavičiaus gatvės priešinga eismo puse ir lenkdamas priekyje ta pačia kryptimi važiuojančius automobilius privažiavo nelygiareikšmių kelių sankryžą su S.Batoro gatve, kur tuo metu iš šalutinio kelio (S.Batoro gatvės) į sankryžą įvažinėjo automobilis Ford Mondeo, v.n. (duomenys neskelbtini), vairuojamas O. G. su kuriuo jis ir susidūrė. Kadangi L. B. vairuojamas automobilis lenkimo metu buvo dalinai išvažiavęs į priešingą eismo pusę (2014-11-07 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1716(14), įvyko susidūrimas su į sankryžą iš šalutinio kelio (S.Batoro gatvės) įvažiavusiu automobiliu Ford Mondeo. Eismo įvykio metu iš šalutinio kelio (S.Batoro gatvės) į A.Kojelavičiaus gatvę įvažiavęs automobilis Ford Mondeo buvo savo eismo pusėje, t.y, važiavo arčiau važiuojamos dalies dešiniojo krašto.

Skunde teigiama, jog tai, kad transporto priemonių susidūrimas įvyko sankryžoje, užfiksuota ir tą patvirtina kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas bei įvykio vietos planas. Todėl esant tokioms aplinkybėms, pažymima, jog eismo įvykio kilimą sąlygojo ne tik iš šalutinio kelio – S.Batoro gatvės, į sankryžą įvažiavusios automobilio Ford Mondeo, v.n (duomenys neskelbtini) vairuotojos O. G. Kelių eismo taisyklių punktų 9 ir 158 punktų pažeidimas, bet ir L. B. veiksmais padarytas Kelių eismo taisyklių 9; 105; 145.1 punktų pažeidimai, t.y, tai, kad jis, vairuodamas automobilį VOLVO S60, v.n. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir neatsargus, nevažiavo kuo arčiau važiuojamos dalies dešiniojo krašto, važiuodamas pagrindiniu keliu ir artėdamas link sankryžos su šalutiniu keliu, pradėdamas lenkti priekyje ta pačia kryptimi važiavusį automobilį neįsitikino, jog spės grįžti į savo eismo pusę iki nelygiareikšmių kelių sankryžos.

Taip pat skunde nurodoma, jog už kelių eismo taisyklių pažeidimą O. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 127 str. 2 d. bei paskirta administracinė nuobauda. Taip pat ir L. B. už kelių eismo taisyklių pažeidimą buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 127 str. 2 d. ir paskirta administracinė nuobauda. L. B. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., įrodyta surinkta medžiaga – kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, įvykio vietos planu, transporto priemonių apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolais, 2014-11-07 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1716(14), L. B. ir O. G. paaiškinimais.

Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog apie Vilniaus miesto apylinkės teisme paskirtą L. B. administracinės bylos nagrinėjimo datą, vietą ir laiką nebuvo pranešta suinteresuotam asmeniui – dalyvei O. G..

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog L. B. veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., sudėties. ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad L. B. veiksmuose nėra jam inkriminuoto pažeidimo sudėties. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 m. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Konstatuodamas, kad L. B. veiksmuose nėra ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais (2014-06-17 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, eismo įvykio vietos planu, fotolentelėmis, 2014-11-07 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialist išvada Nr. 11-1716(14), nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apeliaciniame skunde Institucija iš esmės dėsto Vilniaus apskrities VPK KPV Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2014-06-17 protokole ir 2014-12-11 nutarime užfiksuotas ir konstatuotas aplinkybes, tačiau nepateikia jokių naujų argumentų, dėl kurių nebūtų pasisakę apylinkės teismas savo 2015-02-06 nutarime ir kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, L. B. suformuluotame kaltinime nebuvo inkriminuotas lenkimas sankryžoje, kur, pagal KET 145.1 p., draudžiama tokį veiksmą atlikti, nenurodoma, jog jis atliko automobilio lenkimą sankryžoje, o tik nurodoma, kad artėdamas link sankryžos su šalutiniu keliu, pradėdamas lenkti priekyje ta pačia kryptimi važiavusį automobilį, neįsitikino, jog spės grįžti į savo eismo pusę iki nelygiareikšmių kelių sankryžos. Įvykio metu galiojusios KET redakcijos 145.1 p. numatė, kad draudžiama lenkti šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės (kairės)“ arba „Pagrindinis kelias“, bei reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. Kojelavičiaus gatvėje, toje vietoje, kuria važiavo L. B. ir darė lenkimą, tokių ženklų nėra. Vadinasi, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog savo veiksmais L. B. KET 145.1 p. reikalavimų nepažeidė.

Be to, iš byloje surinktų duomenų (L. B. paaiškinimų, įvykio vietos nuotraukų, eismo įvykio plano) matyti, kad ta A. Kojelavičiaus g. vieta, kur L. B. lenkė kitas transporto priemones, nėra pažymėta jokiu horizontaliu kelio ženklinimu, nuotraukose nesimato jokių linijų ant kelio, t.y. nėra horizontalaus ženklinimo ištisine linija, kas draustų toje kelio atkarpoje automobiliui daryti lenkimą ją kertant ir važiuoti priešpriešine eismo juosta, taiga apylinkės teismo išvada, kad L. B. lenkdamas ta pačia kryptimi važiuojančius automobilius ir išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą KET nuostatų nepažeidė, yra visiškai pagrįsta. Taip pat apylinkės teismas padarė tinkamą išvadą, jog nagrinėjamuoju atveju tai, kad L. B. nevažiavo kuo arčiau važuojamosios dalies dešiniojo krašto, nelaikytina KET pažeidimu, sąlygojusiu eismo įvykio kilimą.

Institucijos teigimu, L. B. važiuodamas A. Kojelavičiaus gatve ir pradėdamas priekyje važiuojančių automobilių lenkimą, žinojo, jog jis artėja link nelygiareikšmių kelių sankryžos, dėl ko turėjo įvertinti aplinkybę, ar jis spės baigti lenkimo manevrą ir grįžti į savo eismo juostą iki nelygiareikšmių kelių sankryžos. Šį teiginį Institucija grindžia tuo, kad L. B. savo rašytiniame paaiškinime iš karto po įvykio nurodė, jog jis žinojo, kad kelias, iš kurio išvažiavo automobilis, su kuriuo susidūrė jo vairuojamas automobilis, yra šalutinis. Institucija taip pat teigia, jog siauros ištisisnės linijos (kuri yra nusitrynusi) ant A. Kojelavičiaus kelio važiuojamosios dalies ar kelio ženklų nebuvimas nesuteikia teisės vairuotojui būti neatsargiam ir kelti pavojų kitiems eismo dalyviams, kai jis žino, jog artėja link sankryžos su šalutiniu keliu. Teismas pažymi, kad administracinę atsakomybę pagal ATPK 127 str. 2 d. sukelia KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą. Asmens žinojimas, ar nežinojimas apie šalutinio kelio jo važiuojamojoje dalyje buvimą savaime nereiškia KET punktų pažeidimo ir negali sukelti jam administracinės atsakomybės. Administrcinę atsakomybę pagal minėtą straipsnį gali sukelti kelio ženklų, ženklinimo ar kitų eismo saugumo reikalavimų, numatytų KET, pažeidimas, kas nagrinėjamuoju atveju L. B. veiksmuose nustatytas nebuvo.

Apylinkės teismas skundžiamame nutarime pagrįstai nurodė, kad įvykio metu galiojusios KET redakcijos 9 ir 105 punktai yra normos, nustatančios bendrojo pobūdžio pareigas kelių eismo dalyviams, nenumatančios jokių konkrečių pareigų ar draudimų, todėl, vien šių punktų nurodymas administracinio teisės pažeidimo protokole nėra administracinės atsakomybės pagrindas nagrinėjamuoju atveju.

Pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-15-2012).Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino neišsamiai išnagrinėjęs bylos aplinkybes. Šio teismo priimtame sprendime visi bylos nagrinėjimo metu ištirti duomenys yra išanalizuoti, visi įrodymai aptarti ir įvertinti. Vadovaujantis konstituciniu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išvedamu in dubio pro reo principu visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, yra vertinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad L. B. padarė administracinio teisės pažeidimo protokole jam inkriminuotos KET pažeidimus.

Tai, kad, kaip nurodo Institucija savo skunde, apie Vilniaus miesto apylinkės teisme paskirtą L. B. administracinės bylos nagrinėjimo datą, vietą ir laiką nebuvo pranešta suinteresuotam asmeniui – dalyvei O. G., nelaikytina proceso pažeidimu, kadangi O. G. šioje byloje nėra asmuo, kuriam pagal ATPK 299 str. 1 d. 1 p. turi būti pranešama apie apeliacinio skundo, dėl L. B. atžvilgiu priimto nutarimo, nagrinėjimą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-06 nutarimą nepakeistą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.