Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs L. B. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-22959793-14,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja J. S. 2014 m. gruodžio 4 d. surašė L. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-22620951-14 už tai, kad šis 2014-06-17 18.41 val. A. Kojelavičiaus g. - S. Batoro g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį VOLVO S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir neatsargus, nevažiavo kuo arčiau važiuojamosios dalies dešiniojo važiuojamos dalies krašto, važiuodamas pagrindiniu keliu ir artėdamas link sankryžos su šalutiniu keliu, pradėdamas lenkti priekyje ta pačia kryptimi važiavusį automobilį neįsitikino, jog spės grįžti į savo eismo pusę iki nelygiareikšmių kelių sankryžos, dėl ko susidūrė su į sankryžą šalutiniu keliu įvažiuojančiu automobiliu FORD MONDEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu O. G., ko pasekmėje buvo apgadintos abi transporto priemonės. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais L. B. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) (toliau – ir KET) 9, 105, 145.1 punktų reikalavimus ir jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį. Išnagrinėjusi L. B. administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja J. S. 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-22959793-14 (toliau – ir Nutarimas) pripažino L. B. kaltu dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir skyrė jam 150 Lt (43 €) baudą.

Teisminio nagrinėjimo metu L. B. palaikė savo skundo reikalavimus, prašė Nutarimą panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad eksperto išvadoje, vienas iš esminių punktų yra pačiame gale, nustatomas faktas, kad jeigu ištisinė linija buvo, tokiu atveju jis yra kaltas, o jeigu jos nebuvo – kaltė tenka kitam įvykio dalyviui. Tačiau išvadoje nėra nustatoma, ar ta linija buvo, ar ne. Išvadoje naudojama įvykio vietos palydovinė nuotrauka yra pasenusi, dėl ko nustatoma abipusė kaltė abiejų eismo dalyvių. Nutarime nėra nurodoma jokios sąsajos su ištisine linija ir nusprendžiama pagal KET 9 punktą, kad jis nesilaikė atsargumo ir nevažiavo kuo arčiau važiuojamosios dalies dešiniojo važiuojamos dalies krašto. Kadangi įvykio metu ištisinės juostos visoje gatvės atkarpoje nebuvo, todėl sprendimas yra nepagrįstas. Taip pat paaiškino, kad jis važiavo A. Kojelavičiaus gatve tiesiai, lenkė lėtai važiuojančią transporto priemonę ir, kai jis jau buvo bebaigiąs lenkimo manevrą, iš šalutinės gatvės, nuo viaduko, kuris eina virš S. Batoro gatvės, iš vienakrypčio eismo į A. Kojelavičiaus gatvę į dešinę įsuko moteris. Ji jau buvo įvažiavusi į sankryžą, kai įvyko susidūrimas, susidūrimas įvyko už sankryžos. Kitą automobilį matė paskutinę akimirką. Policija nubaudė ir jį, ir tą moterį, laikydama, kad yra abipusė kaltė. Ta kryptimi, kuria jis važiavo, eismo įvykio metu nebuvo jokių ženklų ar žymėjimų, pagal kuriuos galima būtų nustatyti, kad ten yra sankryža. Kai pradėjo lenkti, jis tikrai nematė, kad būtent toje vietoje yra sankryža. Lenkimo manevrą jis pradėjo prieš sankryžą, o taip išeina, kad pabaigęs jį būtų kaip ir prieš pat sankryžą.

Ekspertas Martin Možeiko teismo posėdžio metu nurodė, jog atliko tyrimą nagrinėjamoje byloje, nustatė greičius, o specialisto išvada sąlyginė surašyta dėl to, kad tos linijos dažniausiai būna suvažinėtos nuo padangų, nuo dar kažko, jos nusitrina, tai policininkai kartais nefiksuoja tų pėdsakų arba nemato. Kad tiksliai nubraižyti mastelinę, buvo pasinaudota www.googlemaps.lt, nes pagal policininkus sankryža yra grynai T formos, tačiau ji yra šiek tiek lenkta. Sąlyginė išvada surašyta dėl to, kad buvo neaišku, ar buvo toje vietoje kelio ženklinimas, ar ne, dėl ženklo, vėlgi tą dieną, ar buvo ten tas ženklas prieš 300 m ar ne, tokių duomenų neturėjo. Iš tų duomenų, kuriuose turėjo, ta sankryža yra nepaženklinta. Tam tikros transporto priemonės lenkimas reikalauja tam tikro nemažo atstumo ir vėlgi viskas priklauso nuo automobilių greičių. Jie negali nustatyti, ar lenkimas buvo pradėtas prieš 100 m. ar dar kažkiek. Iš policijos pateiktų eismo įvykio vietos nuotraukų ir eismo schemos nematyti, kad ten yra ženklinimas, bet jie nefotografavo, pavyzdžiui, už 200 m. Sankryžoje lenkti draudžiama, jeigu ji yra pažymėta ženklais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispoziciją asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė KET ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t. y. turi būti nustatytas KET pažeidimas bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp KET pažeidimo ir ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012-02-03 nutartis byloje Nr. N261-908/2012).

Nutarimu L. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, vairuodamas transporto priemonę buvo neatidus ir neatsargus, nevažiavo kuo arčiau važiuojamosios dalies dešiniojo važiuojamos dalies krašto, važiuodamas pagrindiniu keliu ir artėdamas link sankryžos su šalutiniu keliu, pradėdamas lenkti priekyje ta pačia kryptimi važiavusį automobilį neįsitikino, jog spės grįžti į savo eismo pusę iki nelygiareikšmių kelių sankryžos, dėl ko susidūrė su į sankryžą šalutiniu keliu įvažiuojančiu automobiliu FORD MONDEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu O. G., ko pasekmėje buvo apgadintos abi transporto priemonės. L. B. kaltinamas pažeidęs KET 9, 105 ir 145.1 punktų reikalavimus.

Kaltininkui inkriminuojami KET punktų pažeidimai apibrėžia administracinio teisės pažeidimo (kaltinimo) ribas, todėl turi būti įrodinėjami. Atsižvelgiant į tai, asmens pripažinimas kaltu pagal ATPK turi būti grindžiamas KET pažeidimais, kurie atitinka padaryto pažeidimo esmę ir yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. KET 9 punktas, numatantis, jog „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti“, nustato bendrojo pobūdžio pareigą visiems eismo dalyviams. KET 105 punktas, numatantis jog „eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse. Priešingų krypčių eismą važiuojamojoje dalyje, jeigu nėra kitaip nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo, skiria menamoji išilginė važiuojamosios dalies ašis“, taip pat yra bendroji teisės norma, nenumatanti jokių konkrečių pareigų ar draudimų eismo dalyviams. Šie KET punktai, be nuorodos į konkrečius pažeistus KET punktus, negali būti asmens administracinės atsakomybės pagal ATPK pagrindas šioje situacijoje.

L. B. taip pat kaltinamas pažeidęs KET 145.1 punkto, kuriame įtvirtinta, jog „lenkti draudžiama šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės (kairės)“ arba „Pagrindinis kelias“, bei reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose“, reikalavimus. Taigi, vadovaujantis šio KET punkto nuostatomis, darytina išvada, jog pagrindiniame kelyje lenkti draudžiama tik tuomet, kai jis yra pažymėtas kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės (kairės)“ arba „Pagrindinis kelias“. Kaip matyti tiek iš administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek iš Nutarime nurodytos pažeidimo esmės ir nustatytų aplinkybių, aprašant pažeidimo esmę nėra nurodoma, jog L. B. toje vietoje negalėjo atlikti lenkimo manevro, nenurodoma, jog jis lenkė būtent sankryžoje, o nurodoma tik, kad artėdamas link sankryžos su šalutiniu keliu, pradėdamas lenkti priekyje ta pačia kryptimi važiavusį automobilį neįsitikino, jog spės grįžti į savo eismo pusę iki nelygiareikšmių kelių sankryžos. Teismo vertinimu, toks kaltinimas nėra aiškus, tokia nurodyta padaryto pažeidimo esmė neatitinka KET 145.1 punkto pažeidimo. Pareiškėjas neneigia, jog jis lenkė kitą transporto priemonę, tačiau teigia, jog jis tą darė nepažeisdamas jokių KET punktų, jog jis lenkimą darė prieš sankryžą, be to, ta kryptimi, kuria jis važiavo, eismo įvykio metu nebuvo jokių ženklų ar žymėjimų, pagal kuriuos galima būtų nustatyti, kad ten yra sankryža. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje surinktos medžiagos, tai yra 2014-06-17 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, eismo įvykio vietos plano, fotolentelės matyti, jog eismo įvykio metu, eismo įvykio vietoje, tai yra A. Kojelavičiaus g. - S. Batoro g. sankryžoje, Vilniuje, buvo vienintelis kelio ženklas, tai yra kelio ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“, kuris stovėjo šalutiniame kelyje, o pagrindinis kelias, kuriuo ir važiavo bei darė lenkimo manevrą L. B., toje vietoje ar netoli jos, nebuvo pažymėtas kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės (kairės)“, „Pagrindinis kelias“ ar dar kokiais nors kitais ženklais, nurodančiais, jog toje vietoje yra sankryža. Taigi darytina išvada, jog šiuo atveju, atlikdamas lenkimo manevrą, L. B. nepažeidė KET 145.1 punkto reikalavimų.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog tiriant tiek L. B., tiek kitos eismo įvykio dalyvės – O. G. administracinio teisės pažeidimo bylas pagal pateiktą užduotį buvo atliktas tyrimas ir 2014-11-07 pateikta Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1716(14). Pateikta specialisto išvada patvirtina, jog L. B. vairuojamas automobilis VOLVO S60, prieš pat susidūrimą važiavo dalinai priešpriešinio eismo juosta, tačiau šioje išvadoje taip pat nurodyta, jog automobilio VOLVO S60, vairuotojo L. B. veiksmai – nevažiavo kuo arčiau važiuojamosios dalies dešinio krašto, kirto siaurą ištisinę horizontalaus ženklinimo liniją ir važiavo kairiau jos – techniniu požiūriu sąlygojo nagrinėjamo eismo įvykio kilimą tik jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje Kojelavičiaus g. prieš L. B. nurodomą lenkimo manevrą buvo pažymėta horizontalaus ženklinimo siaura ištisine linija, tačiau jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje Kojelavičiaus g. nebuvo pažymėta horizontalaus ženklinimo siaura ištisine linija, tuomet jau automobilio FORD MONDEO, vairuotojos O. G. veiksmai – įvažiuodama į pagrindinę gatvę, esant kelio ženklui Nr. 203 – „Duoti kelią“ – nedavė kelio prie jos iš dešinės dalinai priešpriešinio eismo juosta artėjusiam automobiliui VOLVO S60, vairuojamam L. B., dėl ko su juo susidūrė, - techniniu požiūriu sąlygojo nagrinėjamo eismo įvykio kilimą. Taigi, kaip matyti iš specialisto išvados, L. B. būtų laikomas pažeidęs KET ir būtent jo padarytas KET pažeidimas būtų sąlygojęs eismo įvykio kilimą ir nulėmęs O. G. priklausančios transporto priemonės apgadinimą tik tuo atveju, jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje A. Kojelavičiaus g. prieš L. B. nurodomą lenkimo manevrą buvo pažymėta horizontalaus ženklinimo siaura ištisine linija. Pats L. B. nurodo, jog ta kryptimi, kuria jis važiavo, eismo įvykio metu nebuvo jokių ženklų ar kelio ženklinimo. Iš byloje esančių eismo įvykio vietos nuotraukų matyti, jog A. Kojelavičiaus g. prieš sankryžą su S. Batoro g. nėra pažymėta jokiu horizontaliu kelio ženklinimu, iš nuotraukų jokios horizontalaus ženklinimo siauros ištisinės linijos, nei kitokių linijų ant kelio nesimato. Eismo įvykio vietos plane horizontalus kelio ženklinimas taip pat nėra pažymėtas, o 2014-06-17 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, surašytame tyrėjos J. S., aiškiai užfiksuota, jog važiuojamoji dalis nepaženklinta jokiomis linijomis, skiriančiomis eismo juostas, važiuojamosios dalies kraštą, jokiais „Stop“ užrašais, pėsčiųjų perėjomis ar kt. žymėjimais. Be to, L. B. į bylą pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento 2015-01-09 raštą Nr. A51-2371/14(3.3.10.3-EM4), kuriame nors ir nurodyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyrius neturi duomenų apie 2014-06-17 techninių eismo reguliavimo priemonių būklę A. Kojelavičiaus gatvės dalyje nuvažiavime nuo viaduko link S. Batoro gatvės, tačiau tuo pačiu raštu pranešama, jog A. Kojelavičiaus gatvės važiuojamosios dalies ženklinimo darbai buvo atnaujinti 2014 m. liepos mėnesį, tai yra netrukus po nagrinėjamo eismo įvykio. Atsižvelgiant į tai, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog buvusioje kelio eismo situacijoje A. Kojelavičiaus g. prieš L. B. nurodomą lenkimo manevrą nebuvo pažymėta horizontalaus ženklinimo siaura ištisine linija, kuri draudžia važiuoti priešpriešinio eismo juosta, darytina išvada, jog L. B. veiksmai – nevažiavo kuo arčiau važiuojamosios dalies dešiniojo važiuojamos dalies krašto, kad prieš pat susidūrimą važiavo dalinai priešpriešinio eismo juosta – šiuo atveju techniniu požiūriu nesąlygojo nagrinėjamo eismo įvykio kilimo, kadangi šioje situacijoje L. B. KET nepažeidė. Be to, pažymėtina, jog L. B. toks kaltinimas, jog jis atlikdamas lenkimo manevrą kirto horizontalaus ženklinimo siaurą ištisinę liniją ir nėra inkriminuojamas, o kaip minėta, tai, jog jis nevažiavo kuo arčiau važiuojamosios dalies dešiniojo važiuojamos dalies krašto, šiuo atveju nelaikytina KET pažeidimu. Juo labiau, jog nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei Nutarime tarp nurodytų KET punktų, kurių pažeidimas inkriminuojamas L. B., KET punktas, kuris nustato, jog vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, net nėra nurodytas.

LVAT yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja J. S., nagrinėdama L. B. administracinio teisės pažeidimo bylą, netinkamai įvertino pažeidimo aplinkybes, byloje surinktus duomenis ir nepagrįstai pripažino pareiškėją kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą bei paskyrė jam nuobaudą. Byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad L. B. padarė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus KET pažeidimus, todėl Nutarimas naikintinas ir byla L. B. atžvilgiu nutrauktina nesant jo veikoje ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

L. B. skundą tenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-22959793-14 panaikinti bei administracinio teisės pažeidimo bylą L. B. atžvilgiu nutraukti nesant jo veiksmuose Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.