Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Laurai Škielaitei – Tiškevičienei, Aurimui Bagavičiui, Eglei Bikinienei,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui L. S., trečiam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. R. šeimynai dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

7. Be to, L. S. 2018-09-07 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio). L. S. 2018-12-04 įtrauktas į probuojamų asmenų duomenų registrą (terminuotas laisvės atėmimas), priežiūrą vykdo Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius. Tačiau atsakovas nevykdo įpareigojimo nevartoti alkoholio ir gydytis nuo priklausomybės alkoholiui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

22. Iš ieškovo teismui pateiktų įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad po 2019-05-03 pagalbos plano sudarymo atsakovo atžvilgiu nėra pradėtas joks ikiteisminis tyrimas (el. b. medž. 12-18 l.), ankstesni atsakovo teistumai yra dėl nusikalstamų veikų, padarytų ne nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Tačiau iš teismo iniciatyva išreikalautų duomenų apie atsakovo teistumą matyti, kad atsakovo atžvilgiu 2019-08-04 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam), galutinis procesinis sprendimas šiame ikiteisminiame tyrime nepriimtas, nėra atsakovo atžvilgiu įsiteisėjusio nuosprendžio (el. b. medž. 77-83 l.). Be to, dėl ankstesnių teistumų atsakovui buvo subendrintos bausmės ir paskirta 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 metams ir 6 mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga – 2020-05-28, atsakovui buvo paskirta visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gydyti priklausomybę alkoholiui ir neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu (el. b. medž. 49, 51 l.). 2019-09-12 Šiaulių apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė išteisinamąjį nuosprendį L. S. atžvilgiu, nes neįrodyta, kad jis 2018-12-01 įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (sukėlė fizinį skausmą buvusiai sugyventinei R. G.) (el. b. medž. 105-111 l.).

23. Iš Šiaulių apylinkės teismo 2019-08-22 nutarties dėl teikimo Nr. T-972-882/2019 matyti, kad teismas netenkino probacijos tarnybos teikimo dėl bausmės vykdymo atsakovui panaikinimo. Nutartyje nurodyta, kad atsakovas deda pastangas pasitaisyti, kartais išeina atsispirti ir nevartoti alkoholio, kad yra gavęs taloną pas gydytoją 2019-09-27 dėl priklausomybės alkoholiui gydymosi, atsakovas savo elgesiui savikritiškas, jį vertina neigiamai (el. b. medž. 103-104 l.).

24. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad po 2019-05-03 pagalbos plano sudarymo atsakovas nepadarė administracinių nusižengimų (el. b. medž. 19-25 l.).

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo

25. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Be to, pažymėtina, kad kiekviena laikinosios globos priemonė turėtų būti suderinta su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką; žinoma, šiame kontekste reikia nustatyti teisingą interesų pusiausvyrą, ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams, kurie gali būti viršesni už tėvų; tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir raidai, taikymą (žr., pvz., 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90, par. 78). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79).

26. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys yra reglamentuotas CK 3.165 straipsnyje, nustatančiame, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o, vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

27. Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį, tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.

28. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai ir sąlygos, nustatyti CK 3.180 straipsnyje, yra ne kartą aptarti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje. Nurodytame straipsnyje išvardytų tėvų valdžios ribojimo pagrindų sąrašas yra baigtinis; kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai; tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais; visais išvardytais atvejais ribojant tėvų valdžią turi būti nustatyta tėvų kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Prienų rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnyba v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1285/2002; 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. B. v. V. M.; bylos Nr. 3K-3-1423/2002; 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. G. N.; bylos Nr. 3K-3-492/2005 ir kt.). Aiškinant CK 3.180 straipsnio 1 dalį ir sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įtvirtintu CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. D. P.; bylos Nr. 3K-3-995/2003).

29. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015; 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014).

30. Nagrinėjant bylą dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo svarbu nustatyti tėvų veiksmus (neveikimą), kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir pateikti jų veiksmų (neveikimo) pobūdžio įvertinimą.

31. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Ieškovo nuomone, atsakovas neišlaiko vaiko, nėra duomenų, kad jis būtų pakeitęs smurtinį elgesį ar atsisakęs žalingų įpročių, jis nesikreipė dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo, taigi nededa pakankamai pastangų susigrąžinti į šeimą sūnų ir nėra duomenų, kad ši situacija pasikeistų.

32. Tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų (žr. 18. p.) nustatyta, kad išlaikymą vaikui išskaito iš atsakovo darbo užmokesčio darbdavys. Ši aplinkybė vertintina atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimų kontekste, kad atsakovas prašė nurodyti banko sąskaitos, į kurią reikėtų pervesti išlaikymą vaikui, numerį, tačiau trečiasis asmuo jo nenurodė, nes nebuvo įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo nuspręsta priteisti iš atsakovo vaikui išlaikymą. Dar daugiau atsakovas papildomai išlaiko vaiką dovanomis. Taigi ieškovas neįrodė, kad atsakovas neišlaiko ar vengia išlaikyti savo nepilnametį vaiką (CPK 178 str.).

33. Ieškovė smurtinį atsakovo elgesį grindžia duomenimis apie atsakovo teistumą, tačiau teistumas ar kita fizinį asmenį charakterizuojanti informacija per se negali būti vertinama kalti atsakovo veiksmai, nukreipti prieš vaiką. Pažymėtina, kad teismų praktikoje net realus bausmės atlikimas už nužudymą nelaikytas pakankamu pagrindu neterminuotai riboti tėvo valdžią (pvz. žr. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-481-826/2019 ir kt.). Todėl šiuo atveju būtina nustatyti, kaip teistumas ar kita tėvą charakterizuojanti informacija veikia vaiką. Kaip nustatyta šioje byloje (žr. 22. p.), po 2019-05-03 pagalbos plano sudarymo atsakovas nėra įtariamas padaręs smurtinius nusikaltimus, o 2019-08-04 pradėtas ikiteisminis tyrimas (įsiteisėjusio nuosprendžio atsakovo atžvilgiu nėra) ne dėl smurtinio nusikaltimo, nes BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas XXXIX BK skyriui „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui“. Atsakovas buvo anksčiau teistas už smurtinius nusikaltimus, padarytus kitų asmenų atžvilgiu, bet vaikas šių nusikaltimų nestebėjo ir nebuvo nukentėjusysis, atsakovo smurtiniai veiksmai nebuvo nukreipti į vaiką. Įrodymų, kad dėl ankstesnių teistumų atsakovo kaltais veiksmais būtų padaryta kokia nors žala (fizinė, psichologinė ar kt.) vaikui, ieškovas nepateikė (CPK 178 str.). Priešingai, iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad jis kritiškai vertina savo ankstesnį elgesį, stengiasi pasitaisyti ir vesti tinkamą gyvenimo būdą.

34. Anot ieškovo, atsakovas neatsisako savo žalingų įpročių. Kaip minėta 33. punkte, fizinio asmens charakteristikos, taip pat ir žalingas įprotis, pats savaime negali būti vertinamas kaip darantis žalą nepilnamečiui vaikui, todėl būtina įvertinti žalingo įpročio poveikį nepilnamečiui vaikui. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad atsakovas niekada nėra atvykęs pas vaiką neblaivus, kaip nurodė liudytoja teisme apklausta A. A., atsakovas nėra buvęs neblaivus, bendraudamas su ja telefonu ar susitikęs su ja, atsakovo darbdavys neturi nusiskundimų dėl atsakovo elgesio, nenurodė, jog atsakovas yra buvęs baustas drausmine tvarka dėl pasirodymo darbe neblaiviam, atsakovo teigimu, darbdavys nutrauktų darbo sutartį su juo, jei atsakovas pasirodytų darbe neblaivus, ir jis pavartoja alkoholį retkarčiais - 1-2 kartus per mėnesį. Dar daugiau – atsakovas stengiasi pasitaisyti, siekdamas įgyvendinti bausmės atidėjimo laikotarpiu taikomą įpareigojimą gydytis nuo priklausomybės alkoholiui - buvo gavęs 2019-09-27 taloną apsilankyti pas gydytoją dėl priklausomybės alkoholiui gydymo (žr. 23. p.). Šių aplinkybių ieškovas leistinais įrodymais nepaneigė, kaip ir nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovui esant neblaiviam vaikas buvo neprižiūrėtas, buvo neužtikrintas jos emocinis ar fizinis saugumas ar kad atsakovas kitaip priešingai vaiko interesams panaudojo tėvo valdžią (CPK 178 str.).

35. Dėl ieškovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovas nesikreipė į teismą dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo, pažymėtina tai, kad tokius atsakovo veiksmus lėmė dvejopos aplinkybės. Visų pirma, tokį sprendimą lėmė atsakovo teisinio statuso neapibrėžtumas, o būtent tai, ar jis bus pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, galimai įvykdytas iki 2019-05-03 pagalbos plano sudarymo, ir atitinkamai, ar bus nuosprendžiu ar nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir nurodyta jam realiai vykdyti laisvės atėmimo bausmę. Šiuo atveju atsakovo delsimas kreiptis į teismą dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo iš dalies yra pateisinamas, nes vaiką grąžinus tėvui, kuris po kelių mėnesių yra siunčiamas atlikti laisvės atėmimo bausmę, ir tokiu būdu vaiką paliekant be priežiūros ar kitų asmenų priežiūroje, ar keičiant jo gyvenamąją vietą, galimai padarytų žalos pačiam vaikui, nes vaikas yra 2 m., jautrus.

36. Antra, atsakovas kreipėsi į ieškovę su prašymu suteikti pagalbą šeimai (žr. 19. p.). Tik dėl šio prašymo buvo pradėta atvejo vadyba atsakovo šeimos atžvilgiu, 2019-05-03 sudarytas pagalbos planas. Pažymėtina, kad plano tikslas yra stiprinti tėvystės įgūdžius bei gyvenimo prioritetų susidėliojimą. Tačiau tokia pagalba atsakovui buvo reikalinga jau nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1250-650/2018, nes tuomet teismas nustatė, kad atsakovo šeimoje nelabai tinkamos sąlygos augti vaikui dėl galimų konfliktų šeimoje, atsakovo neatsakingo elgesio. Taigi dar nagrinėjant bylą atsakovui buvo reikalingos tėvystės stiprinimo žinios ir įgūdžiai bei pagalba susidėliojant gyvenimo prioritetus.

37. Paminėtina, kad 2019-05-03 pagalbos plane numatyta priemonė – psichologo konsultacijos, yra numatyta tam, kad atsakovas geriau pasirengtų kreipimuisi į teismą dėl vaiko susigrąžinimo. Tačiau psichologas nerengia teismui procesinių dokumentų, nes neturi tam reikalingų žinių ir išsilavinimo. Todėl galbūt būtų buvusi tikslingesnė konsultacija, kur kreiptis dėl teisinės pagalbos rengiant procesinius dokumentus, ir imtis priemonių, kad tokia konsultacija atsakovui būtų suteikta ar kad būtų padėta parengti procesinius dokumentus. Be to, atsakovas nuolat dirba ir jo darbo valandos baigiasi pasibaigus Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose dirbančio psichologo darbo valandoms (psichologas dirba iki 17.00 val.), atsakovas nežinojo, jog psichologo, dirbančio pirminės sveikatos priežiūros centre lankstesniu darbo grafiku, konsultacijos prilyginamos Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose dirbančio psichologo konsultacijoms (šią aplinkybę nurodė atsakovas ir liudytoja A. A., pasak kurios, ji nepaaiškino atsakovui, kad jis gali kreiptis į šeimos gydytoją, kuris pateiktų siuntimą pas psichologą konsultacijai), atsakovas buvo užsiregistravęs konsultacijoms, tačiau į jas nenuvyko dėl prastos sveikatos (žr. 18., 20. p.), atsakovas nurodė, jog užsiregistruos pas psichologą konsultacijai, ir dar nėra pasibaigęs pagalbos plane nurodytų priemonių taikymo terminas (iki 2019 m. lapkričio mėnesio).

38. Kita 2019-05-03 pagalbos plane numatyta priemonė – dalyvavimas mokymuose bendruomeniniuose šeimos namuose stiprinant apsisprendimą, tėvystės įgūdžius bei motyvaciją. Tiek iš atsakovo paaiškinimų, tiek ir iš liudytojos A. A. parodymų bei rašytinių įrodymų (žr. 20. p.) matyti, kad mokymai bendruomeniniuose šeimos namuose vyksta periodiškai, į pirmuosius mokymus atsakovas buvo užsiregistravęs, tačiau nenuvyko į juos dėl blogos sveikatos, kiti mokymai prasidės šį rudenį ir į juos atsakovas pažadėjo užsiregistruoti, o pagalbos planas turi būti vykdomas iki 2019 m. lapkričio mėnesio. Paminėtina, kad ši priemonė pagalbos plane yra nurodyta kaip rekomendacinė ir suprantama, kodėl atsakovui ji nėra privaloma, nes iš atsakovo paaiškinimų, duotų teisme, matyti, kad jo motyvacija auginti ir rūpintis sūnumi yra rimta, jis turi tam reikalingų bent minimalių žinių ir įgūdžių, nes užaugino dukrą. Atsakovas yra pasirengęs sudaryti tinkamas sąlygas vaikui augti šeimoje: derinti darbo ir laisvalaikio grafiką, atsiradus konfliktui ar priešiškumui tarp jo ir kitų šeimos narių, keisti gyvenamąją vietą, tenkinti visus būtinuosius ir specialiuosius vaiko poreikius.

39. Todėl įvertinus 36.-38. punktuose nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad 2019-05-03 pagalbos plano įgyvendinimo terminas yra iki 2019 m. lapkričio mėnesio, pagalba atsakovui nebuvo prieinama dėl objektyvių priežasčių, atsakovas pagalbos neatsisako, tačiau kyla klausimas dėl pagalbos apimties, turinio ir būtinumo atsakovo atžvilgiu, teismas sprendžia, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovas sąmoningai laiku nesikreipė į teismą dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo (CPK 178 str.).

40. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovas kaltais veiksmais pažeidžia vaiko teises ar interesus, priešingai vaiko interesams naudoja tėvo valdžią, kad tokiais veiksmais atsakovas daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis pasikeis (CK 3.180 str. 3 d.), taigi neįrodė, kad egzistuoja CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai neterminuotai riboti tėvo valdžią.

41. Kartu pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog tėvai, siekiantys, kad laikinas tėvų valdžios ribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės (tėvų pastangos išlaikyti ryšius su vaikais, domėtis jų reikmėmis, ugdymu, vystymusi, tinkamos gyventi aplinkos sukūrimas ir išlaikymas, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

42. Nagrinėjamoje byloje atsakovas įrodė, kad būtent tokią protingai įmanomą pažangą jis padarė ir toliau siekia keisti savo elgesį su tikslu susigrąžinti vaiką į šeimą. Kartu atsakovo parodyta pažanga nelaikytina pakankama, kad šiuo metu būtų panaikintas laikinas tėvo valdžios apribojimas. Pažymėtina, kad atsakovas teismo posėdyje nurodė, jog nežinojo, kad reikia kreiptis į teismą dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo. Tačiau nurodytą aplinkybę paneigia paties atsakovo ieškovui rašytas 2019-04-17 prašymas, kuriame nurodė, jog jis žada kreiptis į teismą dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo (žr. 19. p.). Dar daugiau atsakovas priešieškinio su reikalavimu panaikinti laikiną tėvo valdžios apribojimą nereiškė, teismo posėdyje panaikinti laikiną tėvo valdžios apribojimą neprašė, nurodė, jog jam dar reikalingas laikas, kad susitvarkyti klausimus dėl vairavimo teisių atgavimo ir pradėto ikiteisminio tyrimo jo atžvilgiu. Ši aplinkybė parodo nepakankamą atsakovo ryžtą atsakingai atlikti tėvo pareigas vaikui, nes pradėtas ikiteisminis tyrimas nėra kliūtis tinkamai rūpintis vaiku, jį auklėti ir prižiūrėti, atsakovas nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jo teisės ikiteisminio tyrimo metu yra tiek suvaržytos, kad jis negalėtų rūpintis vaiku. Todėl, įvertinus šią aplinkybę ir tai, kad atsakovui nėra pasibaigęs terminas teikti pagalbos plane numatytą pagalbą, siekiant stiprinti atsakovo motyvaciją ir tėvystės įgūdžius, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tęsti laikiną tėvo valdžios apribojimą atsakovui, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 270 str.).

43. Pažymėtina, kad CPK 376 straipsnio 3 dalis, reglamentuojanti teismo vaidmenį šeimos bylose, nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. CPK 405 straipsnyje, reglamentuojančiame bylų dėl tėvų valdžios apribojimo ypatumus, nustatyta, kad jeigu ieškovo nurodytu pagrindu ieškinys negali būti patenkintas, tačiau nagrinėdamas bylą teismas nustato kitas aplinkybes, dėl kurių ieškinys gali būti patenkintas, gavęs valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, teismas ieškinį patenkina. Tai reiškia, kad teismo, nagrinėjančio klausimą dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar tėvų valdžios apribojimo, nesaisto nei ieškinio (prašymo) dalykas, nei faktinis pagrindas. Pažymėtina, kad šios kategorijos byloje teismo nevaržo teisinis reikalavimo pagrindas: kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad CPK 135 straipsnio 1 dalis ir kitos civilinio proceso normos nenustato ieškovui pareigos nurodyti ieškinyje jo teisinį pagrindą, o jei ieškovas nurodo ieškinio teisinį pagrindą, tai jis teismui neprivalomas ir nevaržo teismo, sprendžiant ginčą, jį keisti ir taikyti kitą, negu nurodė ieškovas, nes teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2009 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2009; 2010 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; kt.).

44. Be to teismas pažymi, kad CK 3.181 straipsnio 2, 3 dalys numato, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. CK 3.182 straipsnio 2 dalis numato, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas.

45. Taip pat atsakovui išaiškintina, kad CK 3.183 straipsnio 5 dalis numato, jog ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nustatymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Atsakovui L. S. suteikta 100 procentų apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (el. b. medž. 57-58 l.), todėl iš jo bylinėjimosi išlaidos valstybės biudžetui nepriteistinos, jos atlygintinos iš valstybės biudžeto (CPK 96 str. 4 d.). Byloje susidariusios procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šiuo pagrindu iš atsakovo taip pat nepriteistinos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu, 406 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Tęsti laikiną tėvo valdžios apribojimą atsakovui L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.