- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-23
- Bylos Nr.
- 2-1250-650/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-09029-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Ieškovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Atsakovas
- R. G., L. S.
- Trečiasis asmuo
- R. R.
- Advokatai
- Gvidas Armanavičius
dalyvaujant ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Eglei Bikinienei,
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovams R. G. ir L. S., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų R. R. šeimynai, dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos nustatymo, nuolatinio globėjo skyrimo, išlaikymo vaikui priteisimo ir atsakovo L. S. priešieškinį ieškovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko sugrąžinimo į šeimą ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su jo tėvu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (96-99 b.l.) prašo neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei R. G. mažamečio sūnaus A. S., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui L. S. sūnaus A. S. atžvilgiu; nustatyti vaikui A. S. nuolatinę globą; vaiko A. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti jo globėjo gyvenamojoje vietoje; priteisti iš R. G., išlaikymą sūnui A. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 60 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės; priteisti iš L. S. išlaikymą sūnui A. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 60 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės; paskirti A. S. nuolatiniu globėju ir globotiniui priklausančio turto administratoriumi R. R. šeimyną.
Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodo, kad R. G. turi nepilnamečius vaikus: G. G., gim. (duomenys neskelbtini), E. G., gim. (duomenys neskelbtini) , ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini) . L. S., turi du nepilnamečius vaikus: A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančią su mama Airijoje. Apie tai, kad įsiteisino tėvystę, L. S. Skyriui pranešė 2017-12-15. Skyriuje R. G. šeima yra žinoma nuo 2011 metų. 2011-11-22 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1292, R. G. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2014-02-24 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-223, G. G., gim. 2011-04-09, nuo 2014-02-20 nustatyta laikinoji globa R. R. šeimynoje. 2015-09-16 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-3082-650/2015 R. G. neterminuotai apribota motinos valdžia G. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. G. G. nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi paskirta R. R. šeimyna.
2017-03-06 į Respublikinės Šiaulių ligoninės „Moters ir vaiko“ klinikas dėl sužalojimo galvos pakaušyje atvežta mažametė E. G., gim. (duomenys neskelbtini). 2017-03-06 pagal Vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo aktą Nr. LAVT-11, E. G., gim. 2016-06-02, apgyvendinta Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose.
2017-07-20 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato nusikalstamų veikų registravimo skyrius raštu informavo ieškovą, jog 2017-07-19 kilusio konflikto metu blaivus L. S. keturis kartus kumščiu sudavė į veidą bei smaugė už kaklo neblaivią sugyventinę R. G. taip sukeldamas fizinį skausmą. R. G. dėl sužalojimų į medikus nesikreipė. Šeimoje kartu gyvena nepilnametis A. S., gim. (duomenys neskelbtini). 2017-09-26 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-7371-841/2017 R. G. neterminuotai apribota motinos valdžia E. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. E. G. nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi paskirti Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai.
2017-10-08 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyrius raštu informavo ieškovą, jog 2017-10-08 neblaivus buvęs sugyventinis L. S. konflikto metu sumušė blaivią R. G., taip sukeldamas jai fizinį skausmą. 2017-11-02 gauta informacija telefonu iš socialinės darbuotojos, jog R. G. mažametis sūnus A. S. (buvęs – G.), gim. (duomenys neskelbtini), buvo sumuštas ir kartu su motina paguldytas į ligoninę.
2017-11-02 ieškovo specialistai apsilankė adresu (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu bendrabučio koridoriuje sutikta R. G. su savo sugyventiniu L. S.. Jos mažametis sūnus A. G. buvo paliktas vienas namuose, automobilinėje kėdutėje. Įėjus į butą ieškovai specialistai rado vieną A. G. miegantį. R. G. nurodė, kad 2017-11-01 apie 22 val. ji buvo duše, o sūnų palikusi vieną kambaryje su L. S. bei G. S. (L. S. pusbroliu). R. G. teigimu, G. S. sumušė jos sūnų, kol ji buvo duše. R. G. raštu ir žodžiu paaiškino, jog sutinka, kad jos sūnui būtų nustatyta laikinoji globa Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, bei išreiškė norą, pasibaigus ikiteisminiam tyrimui susigrąžinti sūnų. 2017-11-02 nepilnametis A. G. buvo paimtas iš R. G. šeimos ir apgyvendintas Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. 2017-11-02 Vaiko teisių apsaugos skyriaus posėdyje buvo nuspręsta rekomenduoti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui nuo 2017-11-02 nustatyti laikinąją globą nepilnamečiui vaikui.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-56922-17, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo Kodekso 140 str. 3 d., dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo. 2017-11-06 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1600 A. G. buvo nustatyta laikinoji globa Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose.
L. S., šiuo metu gyvena kartu su asmeniu, įtariamu smurtavusiu prieš A. S.. 2018-02-05 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-148, A. S. pakeistas globėjas iš Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų į R. R. šeimyną.
R. G. ir L. S. savo pareigų dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, atsižvelgiant į vaiko fizinę, protinę būklę, sudaryti jam palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, nevykdo. Atsakovų pareigos neatlikimas savo vaikui daro žalingą įtaką A. S., nes jis negali gyventi pilnavertėje šeimoje, kur būtų juo visapusiškai ir deramai rūpinamasi. A. R. G. ir L. S. yra nusišalinę nuo vaiko priežiūros, išlaikymo, ir nėra duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti iš dalies, pakeičiant tik vieną reikalavimą – laikinai apriboti tėvo valdžią L. S., atsižvelgiant į jo paties poziciją vaiko atžvilgiu ir trečiojo asmens nuomonę dėl vaiko galimybės augti su jo tėvu. Tuo pačiu atsakovo priešieškinį prašė atmesti visiškai, nesant šiuo metu tomažametį vaiką sugrąžinti jo tėvui.
Atsakovas L. S. atsiliepime į ieškinį prašė jo atžvilgiu ieškinį atmesti (130 b.l.). Nurodė, kad smurto mažamečio A. S. naudojimo metu, paties atsakovo šalia net nebuvo, jis nematė ir negirdėjo kas vyksta. teigia, kad savo vaiką mylintis, dažnai jį lanko pas globėją, kol vaikas buvo pas atsakovę, jį stengėsi išlaikyti, pirko vaikui maistą, drabužius. Atsakovas šiuo metu yra dirbantis, gyvena motinos keturių kambarių bute, gali pats auginti vaiką, todėl nesutinka su ieškovo reikalavimu ir tėvo valdžios apribojimu.
Atsakovas L. S. byloje taip pat teikė priešieškinį (165 b.l.), kuriuo prašo grąžinti jam vaiką A. S. ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu L. S.; priteisti iš atsakovės R. G. nepilnamečio vaiko išlaikymui po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodo, kad atsakovas turintis visas sąlygas auginti ir auklėti savo vaiką A. S..
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovas iš esmės palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė priešieškinį tenkinti. Paaiškino, kad tą dieną, kai prieš vaiką Armandą buvo naudotas smurtas, jo net nebuvo namuose; ikiteisminis tyrimas nėra baigtas ir nėra aišku, kas kaltas dėl vaiko sužalojimo; jo sūnėnas G. neigia smurtavęs prieš vaiką. Iš dalies sutinkantis, kad atsakovei R. G. būtų ribojama motinos valdžia, nes šiuo metu ji negali tinkamai atlikti motinos pareigų, jokių pokyčių jos gyvenime neįvyko. Nesutinkantis, kad jam būtų ribojama tėvo valdžia; savo vaiką augina nuo jo gimimo. Su atsakove bendravo tik dėl gimusio vaiko. Teigia sūnų mylintis ir prižiūrintis, lankė vaiką, patalpintą kūdikių namuose, vėliau atiduotą į R. R. šeimyną. Tiesioginės grėsmės vaikui atsakovo gyvenamuose namuose tikrai nėra. Jis pats nuolat dirba pusę metų; visi jo paskutiniai teistumai dėl smurto artimoje aplinkoje prieš R. G., nes nepasirinko ne tą gyvenimo moterį. Jos motinos butas didelis, keturių kambarių, jis su vaiku turėtų atskirą kambarį. Nurodė šiuo metu lankantis sūnų šeimynoje bent kartą per savaitę. Vaikas jį pažįsta kaip tėvą ir rūpinimasis mažu vaiku nesukeltų problemų; galimai pasiimtų vaiko priežiūros atostogų. Kitai savo dukrai G. S., gim. 2002 m., teikiantis išlaikymą skirtingomis sumomis, nuperkantis jai daiktų, ir pas antstolį jokio įsiskolinimo nėra. Jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto šiuo metu jis neturi; prisideda prie komunalinių patarnavimų, kurie susidaro gyvenant motinos bute. Jo darbines pajamas sudaro nuo 400 iki 500 Eur per mėnesį. Būstui skiriantis 150 Eur, dukrai per mėnesį skiriantis maždaug apie 50 Eur. Jei sūnus būtų sųgrąžintas, užtikrintų vaikui saugią aplinką ir teiktų deramą išlaikymą.
Atsakovė R. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu nesutiko su ieškovo reikalavimais, teikė savo paaiškinimus, kad ieškovės atstovai nebesidomi jos gyvenimu ir ji nesutinka, kad sąlygos nėra pasikeitusios. Socialiniai darbuotojai lankėsi tuo metu, kai atsakovė dirbo. Įsidarbino UAB „Biuro“ kontroliere, be to dirba ir Teresės šeimos namuose pagalbine darbuotoja. Mėnesio pajamos turėtų būti apie 380 Eur. Gyvenanti viena. Turi draugą, tačiau kartu negyvena. Nurodo nesutarianti su sūnaus A. S. globėjais, todėl vaiko nelankanti. Mano, kad ryšys su sūnumi nėra nutrūkęs. Prašo motinos valdžią riboti laikinai, mano kad su laiku galės tinkamai rūpintis savo sūnumi. Dėl L. S. reikalavimų leisti jam auginti vaiką mananti, kad jis sugebės vaiką auginti, juo pasitiki. Teigia, kad nors atsakovas prieš ją yra smurtavęs, tačiau prieš vaiką nėra smurtavęs. Vaiko paėmimo įvykio atveju, kuomet įtariamas smurto prieš vaiką naudojimas, L. S. buvo išvykęs. Atėjus jo sūnėnui G. S., atsakovė buvo duše ir kas atsitiko, nematė; šiuo metu ikiteisminis tyrimas nėra baigtas. Mananti, kad ji gali vaikui teikti tik 60,00 Eur dydžio išlaikymą. Dukroms priteistas išlaikymas taip pat po 60,00 Eur per mėnesį. Turi įsiskolinimų už butą, tačiau po truputį skolos kreditoriams yra mokamos.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. R. šeimyna, atsiliepimo į ieškinį neteikė. Teismo posėdžio metu R. R. iš dalies sutiko su ieškovo reikalavimais, paaiškino, kad nuo pat vaiko A. apgyvendinimo šeimynoje, atsakovas L. S. su vaiku bendraudavo tinkamai, balso nekeldavo, nerodė jokio agresyvumo. O atsakovė R. G. sūnaus A. visai nelankė. L. S. vaiką lanko nuosekliai, tai daro gerą emocinę įtaką vaikui, trečiasis asmuo mato emocinį ryšį tarp vaiko ir tėvo. Sutinka dėl neriboto motinos valdžios apribojimo atsakovei R. G.; tuo pačiu palaiko atsakovo poziciją dėl vaiko sugrąžinimo jam.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies; priešieškinis atmestinas.
Šalių paaiškinimais, bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad atsakovė R. G. turi tris nepilnamečius vaikus: G. G., gim. (duomenys neskelbtini), E. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini); o atsakovas L. S., turi du nepilnamečius vaikus: A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančią su mama Airijoje. 2017-11-02 nepilnametis vaikas A. G. buvo paimtas iš atsakovės R. G. šeimos ir apgyvendintas Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. 2017-11-06 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1600 vaikui A. G. buvo nustatyta laikinoji globa Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. 2018-02-05 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-148 vaikui A. S. pakeistas globėjas, vaikas iš Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų perkeltas globoti į R. R. šeimyną.
Dėl tėvų valdžios apribojimo atsakovams R. G. ir L. S.
Laikinas tėvų valdžios apribojimas tėvams yra skiriamas tuo tikslu, kad tėvai per skirtą terminą pakeistų gyvenimo būdą, dėtų visas įmanomas pastangas ir iniciatyvą užmegzti abipusį ryšį su vaikais, tinkamai pasirengti juos savarankiškai auklėti ir prižiūrėti. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - CK) 3.180 straipsnio 3 dalis). Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus.
Tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Teismas pažymi, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaikų teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Vadovaujantis CK 3.156 straipsnio 2 dalimi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams. Laikinai ar neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvai netenka asmeninių teisių: gyventi su vaikais, dalyvauti jų auklėjime, iš dalies bendrauti su vaikais ir panašiai, bet tėvams išlieka teisė matytis su vaikais.
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis ieškovo atstovės, atsakovų ir trečiojo asmens paaiškinimais, darytina išvada, kad atsakovė R. G. savo sūnumi A. S. visiškai nebesirūpina nuo to momento, kai jis buvo paimtas iš šeimos. Mažametis atsakovų sūnus šiuo metu gyvena pas laikinąjį globėją R. R. šeimynoje, tačiau tiek laikinasis globėjas, tiek pati atsakovė patvirtino, kad ji nepalaiko kontakto su sūnumi jo laikinos globos vietoje, vaiko gyvenimu visiškai nesidomi. Nors atsakovė tai pateisina motyvuodama nesutarimu su vaiko laikinaisiais globėjais, tačiau, teismo nuomone, toks atsakovės atsiribojimas nuo bendravimo su vaiku niekuo objektyviai nepagrįstas, sąlygotas pačios motinos amoralaus gyvenimo, jos atsakomybės prieš vaikus neturėjimą, emocinių ryšių su jais nepalaikymą ir visišką susvetimėjimą.
Šias teismo išvadas patvirtina ir tai, kad 2017-12-29 Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro socialinės priežiūros socialinės rizikos šeimoms tarnybos pažymoje dėl R. G. šeimos pokyčių vertinimo (103 b.l.) nurodyta, kad atsakovė nereaguoja į socialinių darbuotojų rekomendacijas dėl pokyčių šeimoje, atsisakė apsilankyti psichologės konsultacijoje, nelankė savo sūnaus globos įstaigoje, atsisakė sudaryti su kreditoriais skolos išmokėjimo dalimis sutartis. Nurodyta, kad atsakovei trūksta tėvystės ir socialinių įgūdžių. Teismo nuomone, situacija atsakovės šeimoje nėra iš esmės pasikeitusi. Nors atsakovė ir pateikė duomenis, kad šiuo metu dirbanti, tačiau nėra jokių duomenų apie jos veiksmus, siekiant atnaujinti ryšius su savo trimis vaikais, tame tarpe ir mažamečiu sūnumi A. S.. Atsakovė neišreiškė noro pati auginti vaiką, prašė motinos valdžią riboti laikinai, abstrakčiai nurodydama, kad ateityje žadanti rūpintis vaiku, tačiau jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadas, kad ji aktyviais veiksmais siekia įgyti tinkamus socialinius įgūdžius auginti vaikui, nepateikė. Atsakovė nėra motyvuota savo elgesiu įrodyti, kad sūnus A. S. galėtų augtų su ja; ir teismo posėdyje ji aktyviai reiškė poziciją tik vienu klausimu, t.y. kad būtų iš jos priteistas kuo mažesnio dydžio išlaikymas vaikui.
Visuma nurodytų aplinkybių patvirtina, kad atsakovė sąmoningai vengia atlikti savo pareigą auklėti sūnų, juo visiškai nesirūpina, jo neišlaiko. Darytina išvada, kad atsakovė savo elgesiu neįgyvendina motinos valdžios, nustatytos CK 3.155 straipsnio 2 dalyje. Tėvų pareiga yra dorai auklėti, prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str.). Bylos duomenys leidžia nustatyti, kad atsakovė neatlieka motinos pareigos, numatytos CK 3.155 straipsnyje, nesirūpina savo sūnumi A., visiškai nepalaiko su juo kontakto, nusišalinusi nuo jo auklėjimo. Nėra duomenų, kad ateityje jos elgesys galėtų pasikeisti. Atsižvelgiant į ieškovo ir trečiojo asmens teiktus argumentus, atsakovės paaiškinimus ir nepilnamečio vaiko interesus, atsakovei R. G. taikytinas neterminuotas motinos valdžios apribojimas jos nepilnamečio sūnaus A. S. atžvilgiu (CK 3.180 str.).
Byloje teikti šalių paaiškinimai, rašytiniai duomenys patvirtina aplinkybes, kad atsakovas L. S. pakankamai dažnai dalyvauja sūnaus A. S. gyvenime, vaiko laikinasis globėjas patvirtina, kad atsakovas reguliariai lanko sūnų, emocinis ryšys tarp vaiko ir tėvo yra susiformavęs. Atsakovas L. S. turi pastovų darbą, gauna nuolatines pajamas (131-132 b.l.), darbe charakterizuojamas teigiamai (134 b.l.); gyvena motinai priklausančiame keturių kambarių bute, kuriame yra visi komunaliniai patarnavimai, buities sąlygos geros. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir apklausta liudytoja buto savininkė D. U., teigiamai vertindama sūnaus elgesį namuose. Tačiau visgi šie duomenys teismui nesudaro pagrindo visiškai atmesti ieškovo reikalavimą atsakovui dėl tėvo valdžios ribojimo ir patenkinti atsakovo teiktą priešieškinį. Juo labiau, kad 2018-05-14 buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte buvo nurodyta, kad ieškovo atstovų apsilankymo metu nustatyta, jog atsakovo motina D. U. ir jos sugyventinis S. M. neigiamai vertino L. S. norą auginti savo sūnų; S. M. teigė, kad L. S. vartoja alkoholį, turi daug įsiskolinimų, yra teisiamas ir siekia išvengti laisvės atėmimo bausmės; baiminosi, kad atsakovas pats vaiko neaugins.
Ieškovo atstovės teiktais paaiškinimais, bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra baustas daug kartų administracine tvarka (75-82 b.l.), iš kurių 5 kartus 2017 metais už viešosios tvarkos pažeidimus, būnant neblaiviam. Atsakovas taip yra teistas (183 b.l.) 2017-12-07 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už fizinio skausmo sukėlimą R. G. ir 140 straipsnio 1 dalį už nežymaus sveikatos sutrikdymą R. G., 2017-12-11 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį už vengimą atlikti skirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Be to pagal ieškovo atstovės pateiktus papildomus duomenis, taip pat teismų informacinės sistemos LITEKO turimą informaciją, 2017-12-18 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-65781-17 dėl 2017-12-18 E. L. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, baudžiamoji byla, pareiškus kaltinimus atsakovui L. S. pagal BK 138 str. 1 d., perduota Šiaulių apylinkės teismui teisminiam nagrinėjimui; byloje galutinis sprendimas dar nėra priimtas.
Tokie duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad vaiko tėvas nėra visiškai teigiama asmenybė: per paskutinius metus daug kartų baustas administracine tvarka už pažeidimus; be to atsakovas neatsakingai vartoja alkoholį, ko įtakoje yra linkęs nusikalsti, fiziškai smurtauti prieš kitus asmenis, ir šiuo metu nėra dar įvykę pakankamai gerų pokyčių atsakovo elgesyje, leidžiančių užtikrintai manyti, kad jis deramai vykdys tėvo pareigas ir tinkamai naudos tėvų valdžią mažamečio vaiko atžvilgiu. Juo labiau, kad tik bylos eigoje paaiškėjo duomenys apie atsakovo atžvilgiu atliktus visus ikiteisminius tyrimus ir nebaigtą nagrinėti baudžiamąją bylą teisme ( 183-184 b.l.), be to ieškovas pateikė kitus papildomus įrodymus - 2018-05-14 buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą (187-188 b.l.), kuriame nurodyta, kad ieškovo atstovų apsilankymo metu bute, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog atsakovas gyvena viename kambaryje su sūnėnu G. S., kuria pareikšti įtarimai ikiteisminio tyrimo byloje Nr.01-1-56922-17 dėl fizinio smurto prieš vaiką A. S.; atsakovo motina D. U. ir jos sugyventinis S. M. neigiamai įvertino L. S. norą auginti savo sūnų; S. M. teigė, kad L. S. vartoja alkoholį, turi daug įsiskolinimų, yra teisiamas ir siekia išvengti laisvės atėmimo bausmės; baiminosi, kad atsakovas pats vaiko neaugins. Šiame akte teikiama išvada, kad vaikui A. S. augti minėtu adresu sąlygos augti nepalankios ( fizinio saugumo, psichologinės).
Atmetant priešieškinį, teismui reikšminga aplinkybė yra ir ta, kad atsakovas su vaiku nurodė gyvensiantis pas savo motiną, tuo pačiu teisme neigdamas motinos sugyventinio S. M. buvimą, aiškiai išreikšdamas nusistatymą prie šį asmenį, vertindamas kad tai visiškai svetimas jam žmogus, neturintis teisės gyventi motinai priklausančiame bute ir teikti savo subjektyvią nuomonę apie atsakovą. Be to atsakovas teismui nurodė, kad nemato nieko bloga ir tame, kad jis šiuo metu gyvena viename kambaryje su savo sūnėnu G. S., kuriam yra pareikšti įtarimai pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo sūnaus A. S. atžvilgiu. Nors teismo posėdžio metu atsakovo motina D. U. ir nurodė, kad neprieštaraujanti, jog kartu sūnumi jos vaikaitis A. S. gyventų jai priklausančiame bute, tačiau patvirtino, kad jos sugyventinis ir pats atsakovas kartais pavartoja alkoholį, kad dabartinis gyvenimo draugas nėra visiškai teigiamai nusiteikęs dėl mažamečio vaiko gyvenimo kartu viename bute, ir tai teismui leidžia įžvelgti galimą grėsmę vaiko A. S. emociniam ir fiziniam saugumui, esant visgi konfliktinei situacijai tarp atsakovo ir kartu bute gyvenančių kitų asmenų.
Visos nustatytos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad atsakovas šiuo metu deda nepakankamas pastangas, siekdamas pakeisti savo gyvenseną, atsisakyti žalingų įpročių ir koreguoti savo smurtinį elgesį, kad pats savarankiškai galėtų auginti ir išlaikyti sūnų, ir negalima daryti neabejotinos išvados, kad dabartinė atsakovo šeimos aplinka, kurioje augtų A. S., būtų visiškai palanki bei užtikrinanti vaikui tiek fizinį, tiek psichologinį saugumą. Tuo pačiu teismas daro išvadą, kad ateityje yra tikimybė, jog atsakovas gali pakeisti savo gyvenimą teigiama linkme, koreguoti savo elgesį ir imtis kitų priemonių, kad užtikrintų sūnui tinkamas bendravimo ir gyvenimo sąlygas, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies, tėvo valdžia L. S. nepilnamečio vaiko A. S. atžvilgiu apribotina tik laikinai.
Be to teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos CK 3.181 straipsnio 2,3 dalys numato, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu. CK 3.182 straipsnio 3 dalis numato, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas.
Taip pat išaiškintina, kad naujosios įstatymo nuostatos (Lietuvos Respublikos CK 3.183 straipsnio 5 dalis) numato, jog ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nustatymo.
Dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo ir globėjo paskyrimo
Konstatuotina, kad byla pradėta nagrinėti taikant procesines nuostatas, reglamentuojančias bendrą tėvų valdžios ribojimo ir vaiko globos nustatymo klausimų nagrinėjimą, galiojusias iki 2018-01-01, todėl betarpiškai spręstini ieškovo reikalavimai dėl vaiko nuolatinės globos vietos ir šeimynos, pretenduojančios būti nepilnamečio A. S. nuolatiniu globėju, paskyrimo. Teismas, nustatydamas vaikui globą ir paskirdamas globėją, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais, o išvadą dėl globos vaikui nustatymo ir globėjo paskyrimo (parinkimo) padaryti atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir geriausius vaiko interesus. Kiekvienu atveju yra būtina išnagrinėti vaiko interesus bei jų įgyvendinimo galimybes konkrečioje situacijoje ir priimti labiausiai vaiko interesus atitinkantį sprendimą.
Ieškovas prašo nuolatiniu globėju skirti R. R. šeimyną, kur šiuo metu ir auga mažametis A. S. kartu su savo vyresniąja seserimi G. G.; atsakovai dėl vaiko globos šioje šeimynoje iš esmės neturi pretenzijų, vaiko artimųjų ar kitų giminaičių, norinčių būti globėjais, nėra. Atitinkamai teismas daro išvadą, kad atsakovams apribojus tėvų valdžią, jų vaikui A. nustatytina nuolatinė globa, o R. R. šeimyna skirtina nuolatiniu vaiko globėju bei vaikui skirtų piniginių lėšų administratoriumi ( CK 3.256 str. -3.257 str., 3.260 str., 3.275 str.). Toje šeimynoje nustatoma ir vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
Teismui neterminuotai apribojus motinos valdžią atsakovei ir laikinai apribojus tėvo valdžią atsakovui, tėvams išlieka pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką. CK 3.192 straipsnyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 str. 2 d.). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Jei tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikams vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas turi būti priteisiamas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė R. G. šiuo metu dirba, gauna minimalias pajamas, jai nuosavybės teise priklauso butas, kuriam taikomas areštas dėl įsiskolinimų. Atsakovė turi dar du nepilnamečius vaikus, kurių atžvilgiu jai neterminuotai yra apribota motinos valdžia ir priteistas išlaikymas po 100 Eur periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės G. G.; po 60 Eur periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės E. G.. Teismas konstatuoja, kad atsakovė yra jauno amžiaus, nėra duomenų apie tai, kad ji būtų dalinai darbinga, todėl turi visas galimybes siekti didesnio atlyginimo ir teikti deramą išlaikymą savo visiems vaikams. Atsakovas L. S. taip pat yra dirbantis, jo mėnesio pajamos leidžia vaikui teikti ieškovo prašomo dydžio išlaikymą. Esminių prieštaravimų dėl reikalavimo priteisti išlaikymą vaikui A. nepateikė nei vienas iš atsakovų. Ieškovo prašomo priteisti išlaikymo dydis (60 Eur) negali būti vertintinas kaip per didelis, atvirkščiai, tokiu išlaikymu bus patenkinti tik minimalūs augančio vaiko poreikiai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo vaikui, priteisiant iš atsakovės R. G. ir atsakovo L. S. po 60,00 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. S., mokamą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo, globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Atsakovui L. S. suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (135 b.l.), todėl iš jo bylinėjimosi išlaidos valstybės biudžetui nepriteistinos. Kadangi atsakovė R. G. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nesikreipė ir nėra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, dalis žyminio mokesčio turėtų būti priteistina iš atsakovės valstybės biudžetui. Vis dėl to teismas įvertina, kad atsakovės pajamos itin mažos, ji turi daug įsiskolinimų, dėl kurių yra areštuotas vienintelis jai priklausantis gyvenamasis būstas, be to ši šalis turi pareigą teikti išlaikymą trims savo vaikams, prioritetas teiktinas jos turtinės pareigos nepilnamečiams vaikams, o ne valstybės atžvilgiu, vykdymui, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės valstybės naudai nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Byloje susidariusios procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šiuo pagrindu iš atsakovų taip pat nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Atsakovo L. S. priešieškinį atmesti.
Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. S., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Laikinai apriboti tėvo valdžią atsakovui L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. S., gim. (duomenys neskelbtini) ., atžvilgiu.
Nustatyti nepilnamečiui vaikui A. S., gim. . (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą.
Paskirti R. R. šeimyną, esančią Linkuvos g. 34, Šiauliai, nepilnamečio vaiko A. S., gim. 2017 m. gegužės 30 d., nuolatiniu globėju ir vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų administratoriumi.
Nustatyti A. S., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą R. R. šeimynoje, esančioje Linkuvos g. 34, Šiauliai.
Priteisti iš atsakovės R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. S., gim. (duomenys neskelbtini)., periodinėmis išmokomis po 60,00 Eur (šešiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2017 m. lapkričio 16 d.) iki vaiko pilnametystės.
Priteisti iš atsakovo L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. S., gim. (duomenys neskelbtini)., periodinėmis išmokomis po 60,00 Eur (šešiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2017 m. lapkričio 16 d.) iki vaiko pilnametystės.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimo dalį dėl nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.