- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-11
- Bylos Nr.
- 2A-652-856/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-09029-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- L. S., R. G.
- Ieškovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1250-650/2018 pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovams R. G. ir L. S., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. R. šeimynai, dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos nustatymo, nuolatinio globėjo skyrimo, išlaikymo vaikui priteisimo bei atsakovo L. S. priešieškinį ieškovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko sugrąžinimo į šeimą ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su jo tėvu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei R. G. mažamečio sūnaus A. S. atžvilgiu; neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui L. S. sūnaus A. S. atžvilgiu; nustatyti vaikui A. S. nuolatinę globą; vaiko A. S. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti jo globėjo gyvenamojoje vietoje; priteisti iš R. G. išlaikymą sūnui A. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 60 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės; priteisti iš L. S. išlaikymą sūnui A. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 60 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės; paskirti A. S. nuolatiniu globėju ir globotiniui priklausančio turto administratoriumi R. R. šeimyną (I t., 1–4, 65–69, 96–99 b. l.).
2. Ieškovas nurodė, kad R. G. turi tris nepilnamečius vaikus: G. G., gim. (duomenys neskelbtini), E. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini). L. S. turi du nepilnamečius vaikus: A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančią su mama Airijoje. 2011-11-22 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1292 R. G. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2014-02-24 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-223 G. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2014-02-20 nustatyta laikinoji globa R. R. šeimynoje. 2015-09-16 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-3082-650/2015 R. G. neterminuotai apribota motinos valdžia G. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. G. G. nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi paskirta R. R. šeimyna. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-56922-17 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo. 2017-11-06 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1600 A. G. buvo nustatyta laikinoji globa Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. L. S. šiuo metu gyvena kartu su asmeniu, įtariamu smurtavusiu prieš A. S.. 2018-02-05 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-148 A. S. pakeistas globėjas iš Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų į R. R. šeimyną. R. G. ir L. S. savo pareigų dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, atsižvelgiant į vaiko fizinę, protinę būklę, sudaryti jam palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, nevykdo. Atsakovų pareigos neatlikimas savo vaikui daro žalingą įtaką A. S., nes jis negali gyventi pilnavertėje šeimoje, kur būtų juo visapusiškai ir deramai rūpinamasi. A. R. G. ir L. S. yra nusišalinę nuo vaiko priežiūros, išlaikymo, ir nėra duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti.
3. Atsakovas L. S. priešieškiniu prašė grąžinti jam vaiką A. S. ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu L. S.; priteisti iš atsakovės R. G. nepilnamečio vaiko išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės (I t., 165 b. l.). Nurodė, kad atsakovas dirba, gyvena mamos bute, turi visas sąlygas auginti ir auklėti savo sūnų A. S..
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas L. S. prašė jo atžvilgiu ieškinį atmesti (I t., 130 b. l.). Nurodė, kad smurto mažamečio A. S. naudojimo metu atsakovo šalia net nebuvo, jis nematė ir negirdėjo kas vyksta. Savo vaiką jis myli, dažnai jį lanko pas globėją, kol vaikas buvo pas atsakovę, jį stengėsi išlaikyti, pirko vaikui maistą, drabužius. Atsakovas šiuo metu yra dirbantis, gyvena motinos keturių kambarių bute, gali pats auginti vaiką, todėl nesutinka su ieškovo reikalavimu ir tėvo valdžios apribojimu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, atsakovo L. S. priešieškinį atmetė. Neterminuotai apribojo motinos valdžią atsakovei R. G. nepilnamečio vaiko A. S. atžvilgiu, laikinai apribojo tėvo valdžią atsakovui L. S. nepilnamečio vaiko A. S. atžvilgiu, nustatė nepilnamečiui vaikui A. S. nuolatinę globą, paskyrė R. R. šeimyną nepilnamečio vaiko A. S. nuolatiniu globėju ir vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų administratoriumi, nustatė A. S. gyvenamąją vietą R. R. šeimynoje, priteisė iš atsakovės R. G. išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. S. periodinėmis išmokomis po 60 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2017 m. lapkričio 16 d.) iki vaiko pilnametystės, priteisė iš atsakovo L. S. išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. S. periodinėmis išmokomis po 60 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2017 m. lapkričio 16 d.) iki vaiko pilnametystės, kitoje dalyje ieškinį atmetė (I t., 196–204 b. l.).
6. Teismas nurodė, kad atsakovė R. G. turi tris nepilnamečius vaikus: G. G., gim. (duomenys neskelbtini), E. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini); o atsakovas L. S. turi du nepilnamečius vaikus: A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančią su mama Airijoje. 2017-11-02 nepilnametis vaikas A. G. buvo paimtas iš atsakovės R. G. šeimos ir apgyvendintas Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. 2017-11-06 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1600 vaikui A. G. buvo nustatyta laikinoji globa Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. 2018-02-05 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-148 vaikui A. S. pakeistas globėjas, vaikas iš Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų perkeltas globoti į R. R. šeimyną.
7. Remdamasis ieškovo atstovės, atsakovų ir trečiojo asmens paaiškinimais teismas padarė išvadą, kad atsakovė R. G. savo sūnumi A. S. visiškai nebesirūpina nuo to momento, kai jis buvo paimtas iš šeimos. Mažametis atsakovų sūnus šiuo metu gyvena pas laikinąjį globėją R. R. šeimynoje, tačiau tiek laikinasis globėjas, tiek pati atsakovė patvirtino, kad ji nepalaiko kontakto su sūnumi jo laikinos globos vietoje, vaiko gyvenimu visiškai nesidomi. Nors atsakovė tai pateisina motyvuodama nesutarimu su vaiko laikinaisiais globėjais, tačiau, teismo nuomone, toks atsakovės atsiribojimas nuo bendravimo su vaiku niekuo objektyviai nepagrįstas, sąlygotas pačios motinos amoralaus gyvenimo, jos atsakomybės prieš vaikus neturėjimo, emocinių ryšių su jais nepalaikymo ir visiško susvetimėjimo. Atsakovė neatlieka motinos pareigos, numatytos CK 3.155 straipsnyje, nesirūpina savo sūnumi A., visiškai nepalaiko su juo kontakto, nusišalinusi nuo jo auklėjimo. Nėra duomenų, kad ateityje jos elgesys galėtų pasikeisti. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, teismas atsakovei R. G. taikė neterminuotą motinos valdžios apribojimą jos nepilnamečio sūnaus A. S. atžvilgiu.
8. Teismas konstatavo, kad atsakovas L. S. pakankamai dažnai dalyvauja sūnaus A. S. gyvenime, vaiko laikinasis globėjas patvirtina, kad atsakovas reguliariai lanko sūnų, emocinis ryšys tarp vaiko ir tėvo yra susiformavęs. A. L. S. turi pastovų darbą, gauna nuolatines pajamas, darbe charakterizuojamas teigiamai, gyvena motinai priklausančiame keturių kambarių bute, kuriame yra visi komunaliniai patarnavimai, buities sąlygos geros. Teismas vertino, jog visgi šie duomenys nesudaro pagrindo visiškai atmesti ieškovo reikalavimą atsakovui dėl tėvo valdžios ribojimo ir patenkinti atsakovo teiktą priešieškinį, juo labiau, kad 2018-05-14 buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte buvo nurodyta, jog ieškovo atstovų apsilankymo metu nustatyta, kad atsakovo motina D. U. ir jos sugyventinis S. M. neigiamai vertino L. S. norą auginti savo sūnų; S. M. teigė, kad L. S. vartoja alkoholį, turi daug įsiskolinimų, yra teisiamas ir siekia išvengti laisvės atėmimo bausmės; baiminosi, kad atsakovas pats vaiko neaugins.
9. Teismo vertinimu, vaiko tėvas nėra visiškai teigiama asmenybė: per paskutinius metus daug kartų baustas administracine tvarka už pažeidimus; be to, atsakovas neatsakingai vartoja alkoholį, ko įtakoje yra linkęs nusikalsti, fiziškai smurtauti prieš kitus asmenis, ir šiuo metu nėra dar įvykę pakankamai gerų pokyčių atsakovo elgesyje, leidžiančių užtikrintai manyti, kad jis deramai vykdys tėvo pareigas ir tinkamai naudos tėvų valdžią mažamečio vaiko atžvilgiu.
10. Teismas konstatavo, jog atsakovas šiuo metu deda nepakankamas pastangas, siekdamas pakeisti savo gyvenseną, atsisakyti žalingų įpročių ir koreguoti savo smurtinį elgesį, kad pats savarankiškai galėtų auginti ir išlaikyti sūnų, ir negalima daryti neabejotinos išvados, jog dabartinė atsakovo šeimos aplinka, kurioje augtų A. S., būtų visiškai palanki bei užtikrinanti vaikui tiek fizinį, tiek psichologinį saugumą.
11. Teismas padarė išvadą, kad atsakovams apribojus tėvų valdžią, jų vaikui A. nustatytina nuolatinė globa, o R. R. šeimyna skirtina nuolatiniu vaiko globėju bei vaikui skirtų piniginių lėšų administratoriumi.
12. Teismas nurodė, kad atsakovė R. G. šiuo metu dirba, gauna minimalias pajamas, jai nuosavybės teise priklauso butas, kuriam taikomas areštas dėl įsiskolinimų. Atsakovė turi dar du nepilnamečius vaikus, kurių atžvilgiu jai neterminuotai yra apribota motinos valdžia ir priteistas išlaikymas po 100 Eur periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės G. G.; po 60 Eur periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės E. G.. Teismas konstatavo, kad atsakovė yra jauno amžiaus, nėra duomenų apie tai, kad ji būtų dalinai darbinga, todėl turi visas galimybes siekti didesnio atlyginimo ir teikti deramą išlaikymą savo vaikams. A. L. S. taip pat yra dirbantis, jo mėnesio pajamos leidžia vaikui teikti ieškovo prašomo dydžio išlaikymą. Esminių prieštaravimų dėl reikalavimo priteisti išlaikymą vaikui A. nepateikė nei vienas iš atsakovų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovas L. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti (II t., 6–7 b. l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
13.1. Teismas sprendime ne kartą pasisakė, kad mamos sugyventinis S. M. neigiamai vertina atsakovo norą auginti savo sūnų. Sprendžiant tokį svarbų klausimą kaip tėvo valdžios apribojimas, reikia remtis patvirtintais faktais, o ne subjektyvia nuomone ir svetimų asmenų vertinimais. Teismas pažeidė CPK 263 straipsnio 2 dalies reikalavimą pagrįsti savo sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje.
13.2. Atmesdamas atsakovo priešieškinį, teismas kaip reikšmingą aplinkybę pažymėjo tai, kad atsakovas su vaiku gyvens pas savo motiną, tačiau teismas nepagrįstai sureikšmino šią aplinkybę. Priešieškinyje atsakovas prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo, tačiau neprašė nustatyti gyvenamąją vietą mamos bute. Matydamas, kad vaikui gyventi mamos bute yra nesaugu, atsakovas galės išsikelti gyventi kitur. Teismo priimtas sprendimas atmesti atsakovo prašymą remiantis spėjimu, kas gali kilti ateityje, yra neteisėtas ir nepagrįstas.
13.3. Apylinkės teismas apribojo tėvo valdžią padaręs išvadą, kad apeliantas nėra visiškai teigiama asmenybė. Toks teismo vertinimas yra neteisėtas. Atsakovo padaryti administraciniai ir baudžiamieji pažeidimai niekaip nėra susiję su tėvo valdžios apribojimu nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas L. S. tinkamai atlieka tėvo pareigas, tačiau priėmė sprendimą remdamasis netiesioginiais įrodymais, tariamais ir spėjamais motyvais.
14. Atsiliepimai įstatymų nustatyta tvarka negauti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovo L. S. apeliacinis skundas atmetamas.
15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
16. Apeliacine tvarka sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria terminuotai apribota atsakovo L. S. tėvo valdžia jo sūnaus A. S. atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK ) 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose, bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.
18. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, o peržiūrint priimtą teismo procesinį sprendimą instancine tvarka, yra analizuojama, ar bylą nagrinėjęs teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir ar jų pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, sprendė, kad apeliantas pakankamai dažnai dalyvauja A. S. gyvenime, reguliariai lanko sūnų, emocinis ryšys tarp vaiko ir tėvo yra susiformavęs, jis turi pastovų darbą, darbe charakterizuojamas teigiamai, gyvena motinai priklausančiame keturių kambarių bute. Vis dėl to, teismo vertinimu, šie duomenys nesudaro pagrindo visiškai atmesti ieškovo reikalavimą atsakovui dėl tėvo valdžios apribojimo ir patenkinti atsakovo L. S. priešieškinį, kuriuo atsakovas prašė grąžinti jam sūnų ir nustatyti jo gyvenamąją vietą su juo.
20. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies (laikinai apribodamas tėvo valdžią), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai bei išsamiai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir teismas jų nebekartoja, o tik atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
21. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas pažeidė CPK 263 straipsnio 2 dalies reikalavimą pagrįsti sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje, nes teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovo mamos sugyventinio S. M. subjektyvia nuomone dėl atsakovo nenoro auginti sūnų A.
22. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Iš bylos medžiagos spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir iš byloje esančių įrodymų visumos padarė pagrįstas išvadas. Teismas vertino pateiktų įrodymų visumą, tarp kurių yra ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. gegužės 14 d. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas Nr. AVT-147, kuriame nurodyta, jog lankymosi metu Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės kalbėjosi su D. U. (atsakovo mama) ir S. M. (mamos sugyventiniu), kurie neigiamai vertino atsakovo L. S. norą auginti sūnų.
23. CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Pažymėtina, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. gegužės 14 d. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas Nr. AVT-147 yra tik vienas iš rašytinių įrodymų, lygiaverčių su išvardytaisiais CPK 177 straipsnio 2 dalyje, kurį teismas vertino kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles.
24. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Jokie įrodymai neturi teismui išankstinės galios, išskyrus CPK nustatytus atvejus (pvz., CPK 182 straipsnio 2, 3 punktai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykles, o išvada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; 2012 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012; kt.).
25. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo teismo sprendimo turinio nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir vertino visus byloje esančius įrodymus, o ne vien tik 2018 m. gegužės 14 d. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą Nr. AVT-147. Išvadą dėl laikino tėvo valdžios apribojimo sūnaus A. S. atžvilgiu teismas padarė išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, o ne vadovaudamasis S. M. nuomone. Nors apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi S. M. subjektyvia nuomone, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, S. M. nuomonė neprieštarauja byloje surinktiems įrodymams, o tik patvirtina, kad šiuo metu atsakovas nėra pasiruošęs auginti ir rūpintis nepilnamečiu sūnumi A.
26. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas apribojo tėvo valdžią padaręs išvadą, jog apeliantas nėra visiškai teigiama asmenybė, toks teismo vertinimas yra neteisėtas, nes atsakovo padaryti administraciniai ir baudžiamieji pažeidimai niekaip nėra susiję su tėvo valdžios apribojimu nepilnamečio vaiko atžvilgiu.
27. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išvadą, jog atsakovas L. S. nėra visiškai teigiama asmenybė, padarė įvertinęs byloje pateiktus įrodymus – administracinių nusižengimų registro išrašą, iš kurio matyti, kad atsakovas yra daug kartų baustas administracine tvarka už viešosios teisės pažeidimus esant neblaiviam. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendis patvirtina, kad atsakovas L. S. yra nuteistas už tai, kad vartojo smurtą prieš sugyventinę R. G., suduodamas jai į veidą, sukdamas ir lauždamas rankas, spausdamas kaklą, tokiais veiksmais padarydamas R. G. nežymų sveikatos sutrikdymą (I t., 114–119 b. l.). Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu L. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, už tai, kad vengė atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – išdirbti 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ir nevalstybinėse organizacijose (I t., 120–127 b. l.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Šiaulių apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje L. S. pareikšti kaltinimai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį sužalojus nukentėjusįjį E. L.. Šiuo metu baudžiamoji byla išnagrinėta, L. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, nuosprendis neįsiteisėjęs. Teisėjų kolegija visiškai pritaria teismo motyvams, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas neatsakingai vartoja alkoholį, todėl yra linkęs nusikalsti, fiziškai smurtauti prieš kitus asmenis, ir šiuo metu nėra įvykę pakankamai gerų pokyčių, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas deramai vykdys tėvo pareigas ir tinkamai naudos tėvo valdžią sūnaus A. atžvilgiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors aukščiau nurodyti nusikalstami veiksmai ir nebuvo nukreipti prieš mažametį sūnų A. ir nėra susiję su tėvo valdžios apribojimu nepilnamečio vaiko atžvilgiu, tačiau jie neigiamai charakterizuoja atsakovą ir leidžia daryti išvadą, kad atsakovas gali netinkamai naudoti tėvo valdžią, nesirūpinti mažamečiu sūnumi, sūnui gali būti sudarytos nepalankios gyvenimo sąlygos tiek fizine, tiek psichologine prasme. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas byloje CPK leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad apeliantas nėra visiškai teigiama asmenybė.
28. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia argumentu, kad teismas, atmesdamas atsakovo priešieškinį, nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, jog atsakovas su vaiku gyvens pas savo motiną. Apelianto teigimu, priešieškinyje atsakovas prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo, tačiau neprašė nustatyti gyvenamąją vietą mamos bute.
29. Iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies 24 punkte nurodytų motyvų nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas priešieškinio reikalavimą sūnaus A. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu L. S., vertino aplinkybę, kad atsakovas gyvena mamos bute, šiame bute be atsakovo gyvena mama bei jos sugyventinis S. M., o taip pat atsakovo sūnėnas G. S., kuriam yra pareikšti įtarimai dėl fizinio skausmo sukėlimo ar sveikatos sutrikdymo atsakovo sūnui A. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas įžvelgė galimą grėsmę atsakovo sūnaus A. emociniam ir fiziniam saugumui, esant konfliktinei situacijai tarp atsakovo ir kartu bute gyvenančių kitų asmenų.
30. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai apribojus tėvo valdžią L. S. nepilnamečio vaiko A. S. atžvilgiu, nuolatiniu globėju ir vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų administratoriumi paskyrus R. R. šeimyną, gyvenamąją vietą nustačius R. R. šeimynoje, apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, jog atsakovas su vaiku gyvens pas savo motiną, teisėjų kolegijos vertinimu, nebeturi teisinės reikšmės ginčo nagrinėjimui ir neįtakoja priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija plačiau šio apeliacinio skundo argumento nenagrinėja ir dėl jo nepasisako.
31. Vadovaudamasi aukščiau nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas materialinės ir procesinės teisės normų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.