- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-29
- Bylos Nr.
- AN2-27-817/2026
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutarimo, kuriuo patenkintas D. Š. skundas, panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) vyriausiojo specialisto 2025 m. gegužės 22 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)) ir administracinio nusižengimo teisena D. Š. nutraukta.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Institucijos nutarimas) D. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2025 m. vasario 1 d. 18.10 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę Chrysler Pacifica, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo Kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Nutarimu konstatuota, kad tokiais veiksmais D. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 punkto, 1 priedo 332 punkto reikalavimus. D. Š. paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu D. Š. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną nutraukti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutarimu skundas patenkintas, skundžiamas nutarimas panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog nutarime nurodytu laiku ir vietoje D. Š., vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę, sustojo (duomenys neskelbtini), tačiau tokią teisę, vadovaujantis Automobilių stovėjimo aikštelės naudojimosi tvarka (išsikrauti daiktus, išlaipinti keleivius ir pan.), jis turėjo. Tuo tarpu, byloje nebuvo surinkta objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad transporto priemonė nurodytoje vietoje buvo palikta stovėti. Taigi, asmens nubaudimas dėl minimo kelio ženklo reikalavimų nesilaikymo yra nepagrįstas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai bei prašymai
3. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutarimą. Institucijos teigimu, apylinkės teismas nepakankamai įsigilino į pateiktus įrodymus, nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Atkreipiamas dėmesys, jog kelio ženklas „Sustoti draudžiama“ prie namo (duomenys neskelbtini), buvo įrengtas dar iki tol, kai 2019 m. birželio 7 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo — pardavimo sutartimi nustatyta automobilio stovėjimo aikštelės naudojimosi tvarka (tai patvirtina iškarpos iš google žemėlapio). Už analogišką nusižengimą D. Š. traukiamas administracinėn atsakomybėn trečią kartą. Tuomet pareiškėjas kreipėsi tiek į statybos bendrovę ,,M.“, tiek į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ įrengimo teisėtumo. UAB ,,M.“ vertinimu, kelio ženklas neturėjo būti įrengiamas ir yra neteisėtas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog kelio ženklus suformuotuose žemės sklypuose įsirengia patys sklypų valdytojai. Tad vienintelis raštas, kuriuo remiamasi teigiant, jog kelio ženklas įrengtas neteisėtai, yra pateiktas statybų bendrovės. Nagrinėjamu atveju dėl kelio ženklo įrengimo teisėtumo D. Š. į kompetentingą teismą nesikreipė, ženklo teisėtumas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, todėl jo reikalavimai privalomi visiems eismo dalyviams. Juolab, kad kelio ženklas buvo įrengtas dar iki sudarant minimą automobilio stovėjimo aikštelės pirkimo-pardavimo sutartį.
5. Skunde nurodoma, kad teismo pateiktas transporto priemonės stovėjimo vertinimas prieštarauja suformuotai teismų praktikai. Kaip teismo posėdyje patvirtino liudytoju apklaustas E. A., jis fiksavo nusižengimus, kuomet automobilis buvo paliekamas po ženklu. Vasario 1 d. nebuvo jokių signalų, kad tai yra trumpalaikis sustojimas, nebuvo daiktų išsikrovimo ir nešimo požymių. Byloje pateiktose nuotraukose matyti, jog D. Š. automobilis pastatytas ir stovi kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Nusižengimo fiksavimo metu nevyko jokie daiktų pakrovimo (iškrovimo) darbai ar keleivių išlaipinimas. Tą savo skunde teismui patvirtino ir D. Š., paaiškindamas, kad pastatęs automobilį atliko veiksmus, susijusius su daiktų iškrovimu, keleivių išlaipinimu, tai yra išsikrovęs daiktus, juos nunešė namo, išlaipinęs keleivius (vaikus), juos palydėjo į butą. Teismų praktikoje nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnyje apibrėžiamą ,,transporto priemonei krauti“ sąvoką, automobilio krovimas yra tada, kai jis yra pakraunamas (iškraunamas) tuo metu ir toje vietoje. Krovimu negali būti laikomas krovinio išnešiojimas po skirtingas vietas, palikus užrakintą transporto priemonę draudžiamoje zonoje neribotam laikui (Vilniaus apygardos teismo nutarimas Nr. AN2-522-312/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-246-654/2017 ir kt.). Be to, kaip nustatyta ir automobilių aikštelės pirkimo — pardavimo sutarties 9.6 punkte ,,pastato – Daugiabutis gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), patalpų ir/ar automobilių stovėjimo aikštelės savininkai ar teisėti naudotojai, taip pat pastatą aptarnaujantys asmenys naudosis Automobilių stovėjimo aikštelės dalimi, kadastrinių matavimų byloje pažymėta indeksu „b2” veikloms, nesusijusioms su transporto priemonių stovėjimu – praėjimui ir privažiavimui prie Pastato, daiktų iškrovimui, keleivių išlaipinimui, taip pat greitosios medicinos pagalbos, policijos bei priešgaisrinės apsaugos funkcijų atlikimui, Pastato aptarnavimo darbų atlikimui. Taigi, šioje sutartyje aiškiai nustatoma, jog patalpų savininkų ir teisėtų aikštelės naudotojų veikla nesuderinama su transporto priemonių stovėjimu. Ši aikštelės dalis skirta naudotis visiems, tuo pačiu ir privažiuoti specialiosioms tarnyboms. Todėl net ir trumpalaikis automobilio palikimas stovėti šioje vietoje galėtų sukelti nepataisomas pasekmes. Tad vairuotojas, atvykęs prie namo išsikrauti krovinio ar išlaipinti keleivius, neturėtų atsitraukti nuo automobilio, o atsiradus būtinybei, galėtų nedelsiant atlaisvinti pravažiavimą. Todėl, Institucijos nuomone, D. Š. palikdamas automobilį stovėti šioje vietoje, bei nešdamas namo daiktus ir lydėdamas išlaipintus keleivius pažeidė ne tik draudžiamojo kelio ženklo reikalavimus, bet ir sutartyje nustatytas naudojimosi automobilio aikštele sąlygas.
6. Institucijos nuomone, teismas nepagristai vertino, jog asmuo, nors ir esant teisėtai įrengtam kelio ženklui „Sustoti draudžiama“ (teisėtumas nėra nuginčytas nustatyta tvarka), gali nepaisyti jo reikalavimų. Tokiu sprendimu apylinkės teismas šalina pareigą automobilio vairuotojui būti apdairiu, rūpestingu ir atsakingu eismo dalyviu, paisyti draudžiamųjų kelio ženklų reikalavimų, o jų teisėtumą galima ginčyti, kuomet institucija imasi administracinio poveikio priemonių taikymo, nustačius nusižengimus.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
8. Apygardos teismas, įvertinęs Institucijos apeliacinio skundo argumentus, skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutarimo motyvus, išanalizavęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, todėl apygardos teismui kitaip vertinti bylos duomenis ar daryti kitokias išvadas nėra jokio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė kyla už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Nagrinėjamoje byloje D. Š. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymas buvo grindžiamas KET 8 punkto, 1 priedo kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ reikalavimo, imperatyviai nurodančio, jog draudžiama transporto priemonėms sustoti (stovėti) toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse (negalioja skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms), pažeidimu.
10. Iš į bylą pateiktų nuotraukų matyti, kad 2025 m. vasario 1 d. 18.10 val. (duomenys neskelbtini), stovėjo kelio ženklas Nr. 332 ,,Sustoti draudžiama”, o automobilis Chrysler Pacifica, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjo jo galiojimo zonoje (b. l. 26). Ginčo, kad automobilį šioje vietoje pastatė D. Š. byloje nėra. Nors, kaip teisingai pažymėta apylinkės teismo nutarime, administracinio nusižengimo byloje nėra sprendžiamas kelio ženklo teisėtumo klausimas, šiuo atveju vertinant D. Š. galimai padarytą KET reikalavimų pažeidimą, kelio ženklo Nr. 332 ,,Sustoti draudžiama” įrengimo aplinkybės yra itin svarbios.
11. Byloje nustatyta, kad D. Š. yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame yra įrengta ir automobilių stovėjimo aikštelė, bendraturtis. 2019 m. birželio 7 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartimi nustatyta šios automobilių stovėjimo aikštelės naudojimosi tvarka, kurios 9.6. punktas numato, kad pastato – daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), patalpų ir/ar automobilių stovėjimo aikštelės savininkai ar teisėti naudotojai, taip pat pastatą aptarnaujantys asmenys naudosis automobilių stovėjimo aikštelės dalimi, kadastrinių matavimų byloje pažymėta indeksu „b2” veikloms, nesusijusioms su transporto priemonių stovėjimu – praėjimui ir privažiavimui prie pastato, daiktų iškrovimui, keleivių išlaipinimui, taip pat greitosios medicinos pagalbos, policijos bei priešgaisrinės apsaugos funkcijų atlikimui, pastato aptarnavimo darbų atlikimui. Šalys taip pat įsipareigoja neįrengti jokių užtvarų ar kitų priemonių, apsunkinančių patekimą į indeksu „b2” pažymėtą automobilių stovėjimo aikštelės dalį (b. l. 154-160). Taigi, kaip teisingai pažymėta apylinkės teismo nutarime, D. Š. yra numatyta teisė naudotis minima aikštelės dalimi taip, kaip tai yra įtvirtinta nurodytoje tvarkoje.
12. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros grupės 2024 m. gruodžio 6 d. rašte nurodyta, kad draudžiamasis kelio ženklas 332 „Sustoti draudžiama“ prie pastato (duomenys neskelbtini), patenka į suformuotą žemės sklypą, kurio savivaldybė nevaldo, todėl neturi duomenų apie jo įrengimą sklype (b. l. 3). Institucija apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, kad minėtas kelio ženklas buvo įrengtas iki 2019 m. birželio 7 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo. Pažymėtina, kad iki 2021 m. sausio 12 d. galiojusioje Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 30-1783, 9 punkto redakcijoje buvo numatyta, kad nuosavybės ar nuomos pagrindu valdomų teritorijų ribose techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą ir priežiūrą inicijuoja patys teritorijų savininkai ar valdytojai, parengę ir suderinę eismo organizavimo projektą su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba, ir apie techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą valdomojoje teritorijoje informuoja priskirtos teritorijos seniūnijos atstovą. Atsižvelgiant tai, galima spręsti, kad apie kelio ženklo 332 „Sustoti draudžiama“ įrengimą prie pastato (duomenys neskelbtini), Institucija turėjo būti informuota.
13. Iš statytojo UAB „M.“ rašto „Dėl automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini), naudojimo bei kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ teisėtumo“ nustatyta, kad jame nurodyta, jog minimo pastato projekte buvo numatytas privažiavimas prie pastato, kuris įrengtas iš (duomenys neskelbtini), suformuojant II grupės nesudėtingą inžinerinį statinį – 223,38 m² ploto automobilių stovėjimo aikštelę. Pastato projekte nebuvo numatytas jokių draudžiamųjų ženklų įrengimas ir UAB „M.“, kaip pastato vystytojas, tokių ženklų užbaigus pastato statybas neįrengė. Aptariamas kelio ženklas įrengtas pastatui skirtame žemės sklype, kuriuo disponuoja visi daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai. Rašte, be kita ko, aptariami kelio ženklo įrengimo reikalavimai, darant išvadą, kad pastarojo įrengimas nurodytoje vietoje nėra galimas dėl transporto priemonių privažiavimo/sustojimo ribojimo prie namo (b. l. 5-6).
14. Taigi, byloje yra susidariusi situacija, kai tarp nustatytos daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelės naudojimosi tvarkos ir ties įvažiavimu į ją pastatyto kelio ženklo Nr. 332 ,,Sustoti draudžiama” yra akivaizdus prieštaravimas. Esant tokiam prieštaravimui, taip pat duomenims, kad UAB „M.“, kaip pastato vystytojas, šio ženklo neįrengė, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija informacijos apie tokio ženklo įrengimą iš viso neturi, kyla pagrįstų abejonių dėl tokio ženklo įrengimo teisėtumo, o tuo pačiu ir dėl pareigos D. Š. šio ženklo reikalavimų laikytis. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ANK 566 straipsnio 1 dalyje bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Atsižvelgdamas į tai, taip pat byloje nustatytas ir nepašalintas abejones, apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad D. Š. veiksmuose nebuvo nustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, požymių visuma.
15. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas, pagal kurį kelio ženklai galioja, kol jų teisėtumas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, o kilus abejonių dėl kelio ženklo teisėtumo, asmuo gali kreiptis į kompetentingą teismą įstatymų nustatyta tvarka, buvo pateiktas 2010 metais nagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575?4616/2010). Tokio išaiškinimo laikomasi ir vėlesnėje teismų praktikoje (Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-117-491/2019, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-508-954/2019, Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-39-332/2020 ir kt.). Tačiau pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje byloje Nr. N575?4616/2010, apylinkės teismo nutarime nurodytuose konkrečiuose teismų praktikos pavyzdžiuose nustatytos aplinkybės nebuvo tokios pačios kaip nagrinėjamoje byloje, todėl ši teismų praktika skundžiamo apylinkės teismo nutarimo pagrįstumo nepaneigia.
16. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-976/2019). Šiuo atveju, apygardos teismas dėl kitų skunde nurodytų argumentų, susijusių su tuo, ar D. Š. automobilio stovėjimas gali būti laikomas trumpalaikiu sustojimu, taip pat tuo, ar jis laikėsi automobilių stovėjimo aikštelės naudojimosi tvarkos, nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo nutarimo pagrįstumui ir teisėtumui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutarimą nepakeistą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.