- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-15
- Bylos Nr.
- AN2-319-530/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00419-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Pažeidėjas
- Ž. L.
- Advokatai
- Eligijus Vinckus
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. L. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovė Ž. L. Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 3 dalį 1100 eurų dydžio bauda už tai, kad pagal Sutartį dėl muitinės tarpininko paslaugų teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini).) atstovaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugsėjo 23 d. pateikdama netikslius duomenis (prekių aprašymas ir klasifikavimas), pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies a punktą, 2015 m. liepos 28 d. Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos SMK nuostatos, B-01 priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipos bei 2019 m. lapkričio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072, kuriuo nustatomos vienodos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/2031 dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų įgyvendinimo sąlygos, panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 690/2008 ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/2019, VI priede esančio Augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, kuriuos draudžiama į Sąjungą įvežti iš tam tikrų trečiųjų valstybių, sąrašo 19 punkto nuostatas.
Šalies argumentai
3. Ž. L. nesutikdama su šiuo nutarimu per savo atstovą advokatą pateikė skundą apylinkės teismui, prašydama Institucijos priimtą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi Ž. L. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus skundą atmetė motyvuodamas tuo, kad Ž. L. realiai nepatikrinusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytų prekių faktinės atitikties pateiktiems duomenims, 2021 m. rugsėjo 23 d. pateikė importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) bei joje nurodytas prekes muitinei, t. y. nusprendė veikti savo rizika. Ir šiuo konkrečiu atveju Ž. L. administracinį nusižengimą padarė dėl nerūpestingumo (neatsargia kaltės forma), t. y. būdama muitinės tarpininke ir atstovaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėdama pakankamai muitinės tarpininko darbo patirties bei pareigą ir galimybes muitinei pateikti teisingus deklaracijos duomenis, to nepadarė.
Šalies argumentai
5. Kauno apygardos teismui pateiktame skunde Ž. L. atstovas advokatas Eligijus Vinckus prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir Institucijos nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną Ž. L. atžvilgiu nutraukti. Taip pat priteisti bylinėjimo išlaidas, kurių dydį patvirtinantys duomenys bus pateikti vėliau.
5.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, o tiksliau visiškai nesigilino ir iš esmės nesprendė kaltės klausimo ir tik deklaratyviai konstatavo, kad Ž. L. veikė neatsargia kaltės forma. Dar daugiau, pirmosios instancijos teismas, visiškai nesuvokdamas ginčo esmės, skundžiamoje nutartyje taip ir nesugebėjo atsakyti į skunde iškeltą klausimą, ar Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento B-01 priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje yra nustatyta prekių ir grynųjų pinigų deklaravimo tvarka, ar šiose normose yra numatyta pareiga deklarantui turėti muitinės laboratorijos eksperto kvalifikaciją ir ar šios tvarkos nebuvo laikytasi.
5.2. Skunde pažymima, kad Įgyvendinimo Reglamento 2019-2072 19 punkte nustatyta, kad draudžiama įvežti į Europos Sąjungą iš trečiųjų valstybių, išskyrus Šveicariją, dirvožemį, iš dalies sudarytą iš kietos organinės medžiagos, deklaruojamą kodu (duomenys neskelbtini). Todėl Ž. L. negalėjo pažeisti šio punkto, nes ji negabeno ir neįvežė į Europos Sąjungą EID Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) deklaruotų prekių, o tik pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus užpildė ją. Minėtoje EID nurodytas prekes gabeno UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne atsakomybėn traukiama Ž. L., todėl akivaizdu, kad Įgyvendinimo Reglamento 2019-2072 19 punkto nuostatų pažeidimas jai inkriminuotas nepagrįstai. Apeliantė savarankiškai nepriėmė sprendimo įgabenti į Sąjungos muitų teritoriją prekių, kurių importui taikomi apribojimai, draudimai arba specialus režimas. Šiuo atveju visą prekių gabenimo procesą vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o apeliantė tik pateikė prekes muitiniam tikrinimui ir suteikė visą tikrinimui atlikti būtiną pagalbą. Ir tai akivaizdžiai parodo, kad jos veiksmuose nebuvo Įgyvendinimo Reglamento 2019-2072 19 punkto nuostatų pažeidimo.
5.3. Skunde nurodoma, kad muitiniam įforminimui pateikdama EID Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. L. neturėjo net menkiausios galimybės numatyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ importuojamos prekės – naudotų pramoninių katalizatorių laužas, kurių sudėtyje yra tauriųjų metalų platinos, paladžio, rodžio – miltelių pavidalu, bus priskirtas nomenklatūros kodas TARIC (duomenys neskelbtini), ir kad tokias prekes yra draudžiama į Sąjungą įvežti iš tam tikrų trečiųjų valstybių.
5.4. Skunde pabrėžiama, kad Ž. L. prieš teikdama EID ir neturėdama muitinės laboratorijos ekspertės kvalifikacijos, net ir fiziškai apžiūrėjusi prekes neturėjo net menkiausios galimybės identifikuoti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėtų įvežti dirvožemį, iš dalies sudarytą iš kietos organinės medžiagos, deklaruojamą TARIC kodu (duomenys neskelbtini), todėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad Ž. L. nepasinaudojo kaip muitinės tarpininkei suteiktomis teisėmis apžiūrėti ketinamas išleisti į laisvą apyvartą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytas prekes yra absurdiškos ir pagrįstos tik prielaidomis.
5.5. Skunde akcentuojama, kad aplinkybė, jog prekės TARIC kodas galimai yra (duomenys neskelbtini) paaiškėjo tik Muitinės laboratorijai pateikus rekomendacinio pobūdžio Tyrimo protokolus Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu Ž. L., neturėdama muitinės laboratorijos ekspertės kvalifikacijos, net ir „vizualiai apžiūrėjusi“ prekes negalėjo ir neturėjo numatyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ importuojamos prekės yra „lauko žemė", o ne pramoninių katalizatorių laužas, kurių sudėtyje yra tauriųjų metalų (platinos, paladžio, rodžio). Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra Lietuvoje registruota atliekų tvarkytoja (ATVR kodas (duomenys neskelbtini)), užsiimanti įvairių metalų, jų mišinių ir metalų atliekų importu ir tvarkymu tarp jų - naudotų pramoninių katalizatorių laužo, kurio sudėtyje yra tauriųjų metalų tvarkymu, todėl Ž. L. matydama importuojamos prekės vertę 975 700 Eur (EID 22 langelis) neturėjo net menkiausios galimybės suabejoti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tokią sumą importuos dirvožemį, iš dalies sudarytą iš kietos organinės medžiagos, deklaruojamą TARIC kodu (duomenys neskelbtini). Kitu atveju kyla klausimas, jeigu jau taip būtų galima vien tik vizualiai apžiūrėjus prekę nustatyti jos sudėtį, kam tuomet Institucija ėmė mėginį ir siuntė jį Muitinės laboratorijai.
5.6. Skunde teigiama, kad šiuo atveju žmogui numatyti tokią aplinkybę, neatlikus laboratorinių tyrimų yra neįmanoma. Paimto mėginio ištyrimas užtruko, todėl neprotinga būtų reikalauti iš deklaranto, kad tokią aplinkybę jis būtų numatęs dar prieš pateikdamas EID. Taip pat neprotinga reikalauti iš deklaranto kiekvieną kartą prieš pateikiant EID kreiptis į Muitinę dėl laboratorinio tyrimo atlikimo. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pirmosios instancijos teismas nors ir sutikdamas su skundo argumentais, kad prekės klasifikavimo kodas pasikeitė po muitinės laboratorinių tyrimų, tačiau nurodydamas, kad Ž. L. nepasinaudojo jai įstatymo suteikta teise (joks įstatymas skundžiamoje nutartyje nenurodytas) visgi reikalavo iš apeliantės laboratorinio lygmens ekspertės kvalifikacijos, kuri iš anksto turėjo nuspėti prekės sudėtį, nors kaip jau buvo minėta Ž. L. net ir apžiūrėdama prekes, objektyviai negalėjo numatyti, kad tai galimai lauko žemė.
5.7. Skunde atkleipiamas dėmesys, kad Institucijos kaltinimas Ž. L. padarius, ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatytą, administracinį nusižengimą išimtinai grindžiamas Prekių klasifikavimo aktais, kuriuose neva yra neginčijamai nustatyta, jog EID Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruota Prekė turėjo būti klasifikuojama TARIC kodu (duomenys neskelbtini). Dar daugiau, pirmos instancijos teismui buvo akcentuota, kad šiuo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) (Proceso Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje yra keliams UAB „(duomenys neskelbtini)“ importuotų ginčo Prekių klasifikavimo ir cheminės sudėties nustatymo klausimas. Šioje byloje yra patenkintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas ir paskirta Prekės ekspertizė. Taigi, skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo pakankamai duomenų, kad EID Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotos prekės tikrai yra lauko žemė.
5.8. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismui buvo nurodyta ir tai, kad Institucija dėl Prekės klasifikavimo aktų nėra priėmusi sprendimo „Dėl prekės klasifikavimo“, kurį tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek apeliantė galėtų apskųsti Muitinės departamentui, o vėliau ir administraciniam teismui, kad būtų patikrintas prekių klasifikavimo teisingumas. Šiuo atveju, Institucija nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu yra priėmusi 2022 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Prekių sulaikymo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) sulaikytų prekių grąžinimo ir įpareigojimo išgabenti jas iš Europos Sąjungos muitų teritorijos“, tačiau šis sprendimas nėra priimtas „Dėl prekės klasifikavimo“, o „Dėl prekių grąžinimo ir įpareigojimo išgabenti jas iš Europos Sąjungos muitų teritorijos“. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Institucija nepažeidė Taisyklių reikalavimų. Kai tuo tarpu Taisyklių 43 punkte aiškiai pasakyta, kad teritorinės muitinės atsakingas struktūrinis padalinys per 5 darbo dienas nuo Prekės klasifikavimo akto įregistravimo dienos deklarantui įteikia (išsiunčia) patvirtintą Prekės klasifikavimo akto kopiją: su lydraščiu, jei pagal mėginio klasifikavimo rezultatus tarifinis prekės klasifikavimas nesikeičia (Taisyklių 43.1 punktas); su raštu, jeigu prekės tarifinis klasifikavimas keičiasi ir muitinei tiksliam mokesčių apskaičiavimui reikalinga papildoma informacija. Rašte nurodomas terminas, iki kurio deklarantas turi pateikti prašomą informaciją (Taisyklių 43.2 punktas); su pranešimu apie deklarantui nepalankų sprendimą, jeigu prekės tarifinis klasifikavimas keičiasi ir muitinei užtenka informacijos sprendimui priimti (Taisyklių 43.3 punktas). Taisyklių 44 punktas numato, kad jeigu remiantis mėginio klasifikavimo rezultatais tarifinis prekės klasifikavimas keičiasi, teritorinė muitinė, teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimą dėl prekės klasifikavimo ir (arba) mokesčių perskaičiavimo. O Taisyklių 43.3 punkte įtvirtinta pareiga muitinei, atsižvelgiant į tai, kad Prekės tarifinis klasifikavimas keitėsi, išsiųsti pranešimą apie nepalankų sprendimą, tačiau toks pranešimas, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei Ž. L. išsiųstas nebuvo. Kaip ir teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo priimtas sprendimas dėl prekės klasifikavimo, kurį deklarantas turėtų teisę apskųsti Muitinės departamentui (Taisyklių 44 punktas). Nagrinėjamu atveju skundžiamame nutarime nurodyti Prekės klasifikavimo aktai taip pat Ž. L. išsiųsti nebuvo. Pasak atstovo advokato, esant tokioms aplinkybėms ir teisės aktų nustatyta tvarka nepriėmus sprendimo dėl Prekės klasifikavimo, tiek Institucijos nutarime, tiek skundžiamoje nutartyje nurodomi Prekių klasifikavimo aktai, kaip savarankiški ir nekvestionuojami įrodymai, nesudaro pagrindo vienareikšmei išvadai, kad EID Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruota Prekė turėjo būti klasifikuojama TARIC kodu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad minėtų Taisyklių kontekste, patys Prekių klasifikavimo aktai, teritorinei muitinei nepriėmus atskiro sprendimo, nelaikyti įsiteisėjusiu individualiu administraciniu aktu (sprendimu), kuriuo remiantis būtų galima įrodinėti Prekės tarifinio klasifikavimo teisingumą ir tuo pačiu Ž. L. kaltę padarius inkriminuotą administracinį nusižengimą. Taigi, šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ importuotų prekių tarifinio klasifikavimo klausimas nėra išspręstas ir nėra galutinai patvirtinta, kad EID Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotos prekės turi būti klasifikuojamos TARIC kodu (duomenys neskelbtini).
5.9. Skunde pabrėžiama, kad toks Institucijos elgesys, kuomet muitinės įstaiga paima mėginį, siunčia jį ištirti Muitinės laboratorijai, vėliau surašo Prekių klasifikavimo aktus, apie kuriuos deklarantas net nėra informuojamas ir nesuteikiama teisė nei pateikti savo nuomonę, nei apskųsti klasifikavimo teisingumo, vertintinas kaip teisiškai ydingas, pažeidžiantis teisinio tikrumo principą ir nesudarantis prielaidų deklarantui savo elgesį orientuoti pagal teisės aktų reikalavimus. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai turėtų būti vertinami atsižvelgiant į protingumo matą. Protingumo elgesio matas asmens veiksmuose turėtų atitikti tokius veiksmus, kai asmuo imasi visų būtinų priemonių, kad įvykdytų kompetentingų institucijų nurodymus.
5.10. Skunde teigiama, kad šiuo atveju nebūtų protinga iš deklaranto reikalauti neadekvačių ir įstatyme nenumatytų veiksmų atlikimo, t. y. prieš pateikiant deklaraciją kiekvieną kartą kreiptis į muitinę ir prašyti, kad būtų atliktas laboratorinis tyrimas. Pasirinkus tokį elgesio variantą, tiek pačios muitinės, tiek muitinės tarpininkų veikla apskritai būtų paralyžiuota, nes kiekvienu atveju būtų imami mėginiai ir atliekami laboratoriniai tyrimai, kurie užtrunka kelis mėnesius. Formuojant tokią praktiką susiklostytų situacija, kuomet deklarantas apskritai negalėtų vykdyti normalios muitinės tarpininko veiklos, nes, baimindamasis būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, turėtų nepasitikėti dokumentuose nurodyta informacija, tame tarpe ir apie prekių TARIC kodą, ir kiekvieną kartą deklaruojant prekes prašyti Muitinės laboratorijos atlikti tyrimus.
5.11. Pasak atstovo advokato, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-719/2023 aiškiai pasakė, kad administraciniu nusižengimu laikoma kaltininko padaryta pavojinga veika. Taigi, taikant administracinę atsakomybę, svarbu ne tik nustatyti, ar padaryta veika atitinka ANK numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, bet ir įvertinti konkrečios veikos pavojingumą. Pirmosios instancijos teismas dėl šių ypatingai svarbių aplinkybių apskritai nepasisakė ir tik pakartojęs Institucijos atsiliepime nurodytą versiją sprendė, kad apeliantė yra kalta. Be to Kioto konvencijos pakeitimo protokolo II priedėlio 3.39 standarte, numatyta, kad muitinė neskiria baudų už klaidas, jei įsitikina, kad jos padarytos dėl neatidumo, bet ne bandant apgauti ar dėl akivaizdaus aplaidumo. Šiuo atveju nei apgaulės, nei akivaizdaus apeliantės aplaidumo Institucija išnagrinėjusi bylą taip pat nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
5.12. Atstovo advokato įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, jog apeliantės veikoje yra nustatyti visi administracinio nusižengimo sudėties elementai, todėl ji gali būti pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą numatytą ANK 212 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl turėtų būti panaikinta, kaip ir Institucijos nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena Ž. L. atžvilgiu turėtų būti nutraukta, veikai neturint administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
6. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. L. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinis skundas atmetamas.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl pagrįstai Institucijos 2023 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) nepanaikino ir Ž. L. atstovo skundo netenkino.
8. ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimas muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio devynių šimtų eurų.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad Ž. L. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovė atstovaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugsėjo 23 d. Muitinės deklaracijos sistemoje muitiniam tikrinimui ir įforminimui pateikė elektroninę importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje netiksliai aprašė deklaruojamą prekę ir nurodė netikslų deklaruojamos prekės kodą, kas turėjo įtakos draudimų taikymui, kadangi atlikus laboratorinius tyrimus buvo nustatyta, jog pagal 2021 m. rugsėjo 23 d. importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) faktiškai buvo importuojama lauko žemė, užteršta sunkiaisiais metalais, kuri klasifikuojama TARIC kodu (duomenys neskelbtini), o ne, kaip buvo nurodyta importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini), naudotų pramoninių katalizatorių laužas, kurių sudėtyje yra tauriojo metalo (platina, paladis, rodis) (miltelių pavidalu), nurodant prekės kodą – (duomenys neskelbtini).
10. Šiais savo veiksmais muitinės tarpininko atstovė Ž. L. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies a punktą, 2015 m. liepos 28 d. Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos SMK nuostatos, B-01 priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipos bei 2019 m. lapkričio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072, kuriuo nustatomos vienodos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/2031 dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų įgyvendinimo sąlygos, panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 690/2008 ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/2019, VI priede esančio Augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, kuriuos draudžiama į Sąjungą įvežti iš tam tikrų trečiųjų valstybių, sąrašo 19 punkto nuostatas.
11. Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bet kuris asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantis atliekant muitinės formalumus arba muitinį tikrinimą, muitinės prašymu per nustatytą terminą tinkama forma pateikia jai visus būtinus dokumentus bei informaciją ir suteikia visą tiems formalumams arba tikrinimui atlikti būtiną pagalbą. Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą.
12. 2015 m. liepos 28 d. Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, papildomas išsamiomis taisyklėmis, B-01 priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje numatyta, kad deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už: deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą; kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą; visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą.
13. 2019 m. lapkričio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072, kuriuo nustatomos vienodos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/2031 dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų įgyvendinimo sąlygos, panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 690/2008 ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/2019, VI priede esančio Augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, kuriuos draudžiama į Sąjungą įvežti iš tam tikrų trečiųjų valstybių sąrašo 19 punkte nustatyta, kad draudžiama įvežti į Sąjungą iš trečiųjų valstybių, išskyrus Šveicariją, dirvožemį, iš dalies sudarytą iš kietos organinės medžiagos, deklaruojamą kodu 25309000.
14. Vienas iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundo argumentų yra tas, kad Ž. L. teikdama elektroninę importo deklaraciją ir neturėdama muitinės laboratorijos ekspertės kvalifikacijos net ir fiziškai apžiūrėjusi prekes neturėjo galimybės nustatyti, kad bus įvežama lauko žemė, užteršta sunkiaisiais metalais, kuri klasifikuojama TARIC kodu (duomenys neskelbtini), kadangi šios aplinkybės paaiškėjo tik po Muitinės laboratorinio tyrimo.
15. Apygardos teismas, atmesdamas šiuo skundo argumentus, kaip nepagrįstus, pažymi, kad iš aukščiau nurodyto reglamentavimo matyti, jog deklaraciją pateikęs asmuo yra atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą ir būtent jis prisiima atsakomybę už deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad muitinei kartu su Ž. L. pateikta elektronine importo deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pateikta ir tranzito deklaracija, kurioje prekės duomenys skyrėsi, t. y. pateiktoje tranzito deklaracijoje prekės buvo įvardijamos kaip „vario kilimėliai“, kodu – (duomenys neskelbtini), tuo tarpu Ž. L. pateiktoje importo deklaracijoje prekė buvo įvardinta, kaip naudotų pramoninių katalizatorių laužas, kurių sudėtyje yra tauriojo metalo (platina, paladis, rodis) (miltelių pavidalu), kodas – (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo pateikti ir du skirtingai užpildyti 2021 m. rugsėjo 9 d. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. rugsėjo 20 d. (duomenys neskelbtini) dokumentai, t. y. 2021 m. rugsėjo 9 d. dokumento 9 langelyje nurodyta „Vario matinis“, o 2021 m. rugsėjo 20 d. dokumento 9 langelyje nurodyta „Pramoninių katalizatorių, kurių sudėtyje yra tauriųjų metalų atliekos ir laužas“. Šios aplinkybės aukštesniojo teismo vertinimu rodo, kad ne tik muitinei, bet ir pačiai Ž. L. turėjo kilti pagrįstų abejonių, kokia prekė importuojama, tačiau, kaip pažymėjo ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, Ž. L. turėdama pakankamą darbo patirtį bei pareigą nesiėmė tinkamų priemonių teisingam deklaracijos užpildymui ir pateikimui, t. y. veikė nerūpestingai ir prisiėmė iš to kylančią riziką. Nors pagal Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1B-525 patvirtintų Leidimo prekių turėtojui patikrinti muitinės prižiūrimas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių (galiojusių iki 2021 m. lapkričio 5 d.) (toliau –Taisyklės) 4 punktą „Muitinės prižiūrimų prekių tarifiniam klasifikavimui, muitinei vertei, muitiniam statusui ar kitiems duomenims, susijusiems su muitinės formalumų prekėms atlikimu, nustatyti ar patikslinti prekių turėtojas bet kuriuo metu, išskyrus Taisyklių 6 punkte nustatytus atvejus, gali prekes apžiūrėti ar kitaip patikrinti (suskaičiuoti, pasverti, išmatuoti, atlikti kitus veiksmus, reikalingus prekių kiekybinėms ir kokybinėms charakteristikoms nustatyti), taip pat imti jų pavyzdžius (mėginius). Taisyklių nustatyta tvarka gavęs teritorinės muitinės, kurios veiklos zonoje yra muitinės prižiūrimos prekės, Vienkartinį leidimą patikrinti muitinės prižiūrimas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius)“. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 134 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad muitinės prižiūrimų prekių turėtojas gali, muitinei leidus, bet kuriuo metu tas prekes patikrinti arba paimti jų pavyzdžius, jeigu to reikia jų tarifiniam klasifikavimui, muitinei vertei arba muitiniam statusui nustatyti, tačiau Ž. L. nagrinėjamu atveju jokių veiksmų nesiėmė. Apygardos teismas sutinka su administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusiu apylinkės teismu, jog Ž. L. šiuo atveju veikė nerūpestingai.
16. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Nagrinėjamu atveju Ž. L. prieš pateikdama dokumentus muitinei, nesiėmė jokių veiksmų (prekės neapžiūrėjo, neėmė jos pavyzdžių) tam, kad išsiaiškinti kokia prekė iš tikrųjų yra importuojama, nors tokią galimybę ir turėjo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tai, kad muitinės tarpininko atstovaujama įmonė klysta dėl prekės kodo, nepaneigia muitinės tarpininko atsakomybės už teisingų prekės kodų deklaravimą. Muitinės tarpininkas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, privalo imtis visų priemonių nustatyti teisingus prekių kodus (Klaipėdos apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-314-651/2017, Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-90-317/2019, Nr. AN2-317-813/2019, Nr. AN2-91-319/2019). Be to deklaranto atsakomybė kyla ir tais atvejais, kai neteisingą prekės kodą, vertę ar kitus duomenis, jam nurodo prekės gamintojas ar muitinės tarpininko atstovaujama įmonė (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-148-806/2023), todėl apygardos teismas daro išvadą, kad Ž. L. nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį patraukta pagrįstai.
17. Skundo argumentai, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla, kurioje yra keliams UAB „(duomenys neskelbtini)“ importuotų ginčo Prekių klasifikavimo ir cheminės sudėties nustatymo klausimas (šiuo metu sprendimas apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui), nesudaro pagrindo administracinę teiseną Ž. L. nutraukti. Pažymint, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašė panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros 2022 kovo 17 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo sprendžiant Ž. L. administracinės atsakomybės klausimą nebuvo vadovaujamasi. Tuo tarpu 2021 m. lapkričio 18 d. Muitinės laboratorijoje ištyrus prekės mėginius buvo nustatyta, kad tai lauko žemė, užteršta metalais, prekės rekomenduojamas TARIC kodas yra (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo b. l. 46-51). Kauno teritorinėje muitinėje 2021 m. lapkričio 19 d. įformintuose Prekių klasifikavimo aktuose Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nurodyta, kad tai lauko žemė, užteršta sunkiaisiais metalais, kuri klasifikuojama TARIC kodu (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo b. l. 22-24). Apygardos teismas šiuo atveju neturi pagrindo abejoti kompetentingos institucijos pateiktomis išvadomis. Ž. L. atstovas su apeliaciniu skundu taip pat nepateikė jokių duomenų paneigiančių šias išvadas, todėl jomis pagrįstai buvo vadovaujamasis priimant procesinius sprendimus.
18. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad Prekių klasifikavimo aktų Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos kopijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiųstos 2021 m. lapkričio 22 d. (administracinio nusižengimo b. l. 57). Duomenų, kad šie aktai būtų buvę apskųsti byloje nėra. Vadovaujantis šiais aktais bei kita informacija 2022 m. vasario 1 d. Institucija priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Prekių sulaikymo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) sulaikytų prekių grąžinimo ir įpareigojimo išgabenti jas iš Europos Sąjungos muitų teritorijos“ (administracinio nusižengimo b. l. 67-68). Sprendimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiųstas 2021 m. vasario 2 d., bet grįžo neįteiktas (administracinio nusižengimo b. l. 69-70). Pakartotinai sprendimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiųstas el. paštu (administracinio nusižengimo b. l. 75). Duomenų, kad šis sprendimas butų buvęs apskųstas, byloje taip pat nėra, todėl nepagrįstais laikytini ir skundo argumentai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ importuotų prekių klasifikavimo klausimas nėra išspręstas. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai nurodė, kodėl Prekių klasifikavimo aktai ir 2022 m. vasario 1 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo siųsti Ž. L., todėl apygardos teismas nesikartoja.
19. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, 2019 m. lapkričio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 19 punkto pažeidimas Ž. L. inkriminuotas taip pat pagrįstai, kadangi būtent apeliantės veiksmai, t. y. netikslus importuojamos prekės aprašymas ir netiksliai nurodytas TARIC kodas įtakojo draudimų taikymą (draudžiama įvežti į Sąjungą iš trečiųjų valstybių, išskyrus Šveicariją, dirvožemį, iš dalies sudarytą iš kietos organinės medžiagos, deklaruojamą kodu (duomenys neskelbtini)), numatytą šio reglamento 19 punkte. Ir tai neabejotinai rodo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padaryto nusižengimo pavojingumą bei negali būti laikoma klaida padaryta dėl neatidumo.
20. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodė apeliantės atstovas savo apeliaciniame skunde, visapusiškai patikrino Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas. Ž. L. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliaciniame skunde nėra svarių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip. Apylinkės teismo išvados dėl nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 3 dalyje, požymių buvimo Ž. L. veikoje yra pagrįstos bylos duomenų analize, jos atitinka faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą. Todėl naikinti skundžiamą nutartį, bei Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
21. Formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A261-3555/2011, Nr. N662-1252/2012 ir kt.). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-548/2013), teismas neprivalo atsakyti į absoliučiai visus skundo argumentus, kurie yra akivaizdžiai nepagrįsti ir subjektyvūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296-788/2017).Todėl apygardos teismas pritardamas apylinkės teismo argumentams, nesikartodamas skundą atmeta, kaip nepagrįstą.
22. Nors apygardos teismui pateiktame skunde Ž. L. atstovas advokatas Eligijus Vinckus išreiškė prašymą priteisti bylinėjimo išlaidas, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė, be to jo teiktas apeliacinis skundas atmetamas, todėl ir šis prašymas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. L. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.