Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės ir Irenos Stasiūnienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. G. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovei UAB „Ignitis“ dėl atsakovės reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo pripažinimo iš dalies nepagrįstu ir atsakovės UAB „Ignitis“ priešieškinį ieškovui G. G. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. G. ieškiniu prašė pripažinti atsakovės UAB „Ignitis“ reikalavimą ieškovui dėl nuostolių atlyginimo pagal PVM sąskaitą – faktūrą LAEQ Nr. 02522368 dalyje dėl 14003,07 Eur sumos nepagrįstu ir nustatyti ieškovo prievolę atsakovės naudai 1261,53 Eur sumoje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto G. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantės UAB „Ignitis“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

5. Byloje pateikti du apeliaciniai skundai. Ieškovas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau prašo panaikinti apeliaciniame skunde nurodytus pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, kurie jo nuomone, yra neteisingi ir nepagrįsti. Tuo tarpu atsakovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovas atleistas, nors ir pripažinus jo kaltę, nuo didžiosios dalies (14003,07 Eur) nuostolių už suvartotą elektros energiją atlyginimo, teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl ieškovo G. G. apeliacinio skundo argumentų

6. Apeliantas G. G., sutikdamas su pirmosios instancijos teismo rezoliucine dalimi, prašo pašalinti iš sprendimo jo nurodomus motyvus. Pirma, apelianto nuomone, priešingai nei skaičiavo atsakovė bei nustatė teismas, turi būti taikoma Taisyklių 132.11 punkte įtvirtina teisės norma bei elektros energijos skaičiuotinas laikotarpis yra ne trys, bet vieneri metai, todėl teismo argumentai dėl trijų metų laikotarpio skaičiavimo, laikant jį pagrįstu, yra neteisingi. Antra, teismo taikytos Taisyklių 93 ir 123 punkto, CK 6.249 straipsnio 1 ir 5 dalies nuostatos bei teismų praktika dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, nenumato galimybės nuostolius apskaičiuoti bei priteisti su PVM. Trečia, byloje pateikti duomenys dėl malkų ir dujų suvartojimo, todėl nepagrįstas atsakovės ir teismo skaičiavimas, jog šiomis kuro rūšimis namas visai nebuvo šildomas ir šių sąnaudų neatėmimas iš nuostolių skaičiavimo, nėra teisingas. Ketvirta, teismo argumentai, kad UAB “Apšilta plius“ pateikė tik teorinius skaičiavimus, atliktus neapžiūrint faktiškai ieškovo gyvenamojo namo ir neįvertinant jame esančių visų šildymo įrenginių, nėra pakankami. Su šiais apelianto ieškovo G. G. apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020-01-13 AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojai surašė elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą Nr. 1800528, kuriuo nustatyta, kad ieškovui G. G. nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), įvadiniame kabelyje prieš apskaitos prietaisą slaptai įrengta trifazė kabelio atšaka. Slapta kabelio atšaka įrengta palėpėje ir nuvesta į beapskaitinę papildomą namo elektros instaliaciją ir elektros energija vartojama be apskaitos (1 t., 29 b. l.). 2020-02-12 AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto Nr. 1800528 komisijos nutarimu Nr. L-2016-1409 nuspręsta, kad savavališkas elektros apskaitos schemos keitimas, vadovaujantis elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 79 punktu, yra taisyklių nuostatų pažeidimas, tokiu būdu pagal taisyklių 8 punkto 10 pastraipos 3 punktu, elektros energija buvo vartojama neteisėtai, todėl 2020-01-13 aktas surašytas pagrįstai ir, vadovaujantis taisyklių 132.12 punktu, atlikus patiektos ir suvartotos elektros energijos kiekio perskaičiavimą, nustatyta, kad be apskaitos sunaudota 127563 KWh (1 t., 32 b. l.). Byloje pateiktas elektros energijos suvartojimo apskaičiavimas per apskaitinį laikotarpį prie akto Nr. 1800528, kuriuo paskaičiuotas elektros energijos suvartojimas už laikotarpį nuo 2017-01-14 iki 2020-01-13, iš viso 127563 KWh (1 t., 33-34 b. l.). 2020-02-27 atsakovė UAB „Ignitis“ ieškovui G. G. pateikė apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą už elektros energiją 15264,60 Eur sumai (1 t., 8 b. l.).

8. Taigi, faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog ieškovui priklausančioje Namų valdoje adresu: (duomenys neskelbtini) įvadiniame kabelyje prieš apskaitos prietaisą rasta slaptai (neteisėtai) įrengta trifazė kabelio atšaka (įvadas). Slapta kabelio atšaka įrengta palėpėje ir nuvesta į beapskaitinę papildomą namo elektros instaliaciją ir elektros energija vartojama be apskaitos (1 t., 29 b. l.).

9. Esant nustatytam tokiam faktui, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos bei atsakovės pozicijai, jog nustačius neteisėtą elektros energijos naudojimą, kuris pagal tuo metu galiojančių Taisyklių redakciją, žalos dydis teisėtai buvo apskaičiuotas remiantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 398 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 132.12 ir 132.13 punktais, o ne Taisyklių 132.11 punktu, kaip teigia ieškovas.

11. Taip pat ieškovas teigia, kad papildomai ir Taisyklių 8.10 punkto 3 papunkčio turinys „tikrinant nebuvo įmanoma to pamatyti“ aiškintinas kaip patikrinimas kvalifikuoto specialisto, turinčio specialių žinių. Tačiau pasak ieškovo, atsakovė nepateikė įrodymų, kad jeigu specialistas, turintis specialių žinių, faktiškai būtų atlikęs elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimą, tai nebūtų galėjęs pastebėti neteisėto elektros energijos vartojimo. Priešingai, byloje yra įrodymai, jog kai tik Operatoriaus specialistai faktiškai atliko elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimą, tai ir pastebėjo neteisėtą elektros energijos vartojimą.

12. Tokius ieškovo apeliacinio skundo argumentus, nurodytus šios nutarties 16-17 punktuose, teisėjų kolegija vertina kaip neteisingą, nurodomų teisės normų ne dėl esminių Taisyklių 132.11 ir 132.13 punktuose įtvirtintų sąlygų interpretavimą, siekiant sau palankios bylos baigties.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, esminis skirtumas dėl Taisyklių 132.11 ir 132.13 punktų taikymo sąlygų yra tas, jog skiriasi Operatoriaus darbuotojų, atliekančių (ar galinčių atlikti) elektros apskaitos prietaisų patikrą, suklaidinimo būdas.

14. Taisyklių 132.11 punktas taikomas tada, kai įrengtas elektros apskaitos prietaisas ar elektros apskaitos schemos elementas yra akivaizdžiai matomai sugadintas. Kaip antai, pažeistas elektros skaitiklio stiklas arba korpusas, sugadintas elektroninio elektros skaitiklio modulis, kad neįmanoma nuskaityti rodmenų ir sukauptos informacijos, pažeistos, nutrauktos ar suklastotos plombos nuo elektros skaitiklio ar įvadinės elektros apskaitos spintos (skydelio) ir kitų su elektros apskaita susijusių plombuojamųjų vietų, nurodytų Taisyklių 72–74 punktuose; taip pat siekiant sumažinti elektros skaitiklio rodmenis naudotos mechaninės ar kitos priemonės, skirtos fiksuojamos elektros energijos kiekiui keisti) arba pakeista elektros apskaitos prietaiso prijungimo schema, arba nustatyta kitų Taisyklių 8 punkto sąvokos „neteisėtas elektros energijos vartojimas“ 2 punkte nurodytų pažeidimų. Tuo atveju Operatorius turi teisę perskaičiuoti buitiniam vartotojui patiektos elektros energijos kiekį per laikotarpį nuo Operatoriaus darbuotojo ar Operatoriaus įgalioto trečiojo asmens dokumentuose užfiksuotos paskutinės elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimo dienos, bet ne ilgesnį kaip 1 (vieneri) metai.

15. Tuo tarpu Taisyklių 132.13 punktas taikomas tada, kai nustatoma, kad, siekiant sumažinti apskaitomos elektros energijos kiekį arba elektros skaitiklio rodmenis, elektros apskaitos prietaisas ar elektros apskaitos schemos elementai yra paveikti, o Operatoriaus darbuotojas <...> šios veikos dėl jos slapto pobūdžio negalėjo pastebėti. Slaptas pobūdis Taisyklėse apibūdinamas - išorinio magnetinio lauko poveikis, elektros apskaitos prietaisų rodmenys atsukami atgal ar stabdomi specialiaisiais prietaisais, elektros apskaitos prietaisų, matavimo transformatorių falsifikavimas ar pan. arba elektros imtuvai prijungti prieš elektros apskaitos sistemos įrengimo vietą, arba be jos, arba padaryta kitų Taisyklių 8 punkto sąvokos „neteisėtas elektros energijos vartojimas“ 3 punkte nurodytų pažeidimų. Tuo atveju, Operatorius turi teisę perskaičiuoti tokiam buitiniam vartotojui patiektos elektros energijos kiekį, elektros energijos vertę Taisyklių 132.12 punkte nustatyta tvarka per laikotarpį nuo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų dienos, bet ne ilgesnį kaip 3 (treji) metai.

16. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos įsitikinimu, esminė sąlyga Taisyklių 132.13 punkto taikymui – slaptas pobūdis - elektros imtuvai prijungti prieš elektros apskaitos sistemos įrengimo vietą, egzistuoja. Papildoma sąlyga, jog tikrinant nebuvo įmanoma to pamatyti, taip pat egzistuoja. Tai, kad Operatorius ar atsakovė netikrino per paskutinių trijų metų laikotarpį būtent ieškovo namo viduje, nereiškia, jog nebuvo atlikti faktiniai realūs veiksmai, siekiant nustatyti realų elektros energijos suvartojimą. Priešingai, nei savo poziciją hipotetiško patikrinimo sąvoka grindžia apeliaciniame skunde ieškovas, Operatoriaus darbuotojai elektros energijos realius suvartojimo neatitikimus nustatė per tam tikrą laiko tarpą gyvenamųjų namų kvartale atlikdami nevienkartinius papildomus veiksmus - analizes, patikrinimus bei energijos srauto matavimus. Tai reiškia, kad Operatoriaus darbuotojai atliko išorinius (ne namo viduje) patikrinimus. Ir tik ieškovo sutuoktinei įsileidus Operatoriaus darbuotojus į Objektą, buvo rasta neteisėtai įrengta slapta trifazė kabelio atšaka. Iš to seka, kad netgi jei Operatoriaus darbuotojai būtų ir anksčiau tikrinę ieškovo namo viduje elektros apskaitos sistemą, neatlikę iki to laiko nevienkartinių papildomų parengiamųjų veiksmų – išorinių patikrinimų gyvenamųjų namų kvartale, jie tikėtinai ir nebūtų galėję aptikti slaptos trifazio kabelio atšakos, įrengtos ne atvirai ieškovo namo išorėje, kurią būtų galima pastebėti, o namo viduje – palėpėje. Nurodytų argumentų kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, jog tiek atsakovė, tiek pirmosios instancijos teismas ginčo atveju pagrįstai taikė Taisyklių 132.13 punktą, todėl ieškovo argumentai dėl teismo sprendime esančių motyvų pašalinimo ir pageidaujamo Taisyklių 132.11 punkto taikymo, atmestini kaip nepagrįsti.

18. Pabrėžtina, kad Taisyklių 123 p. nurodyta, jog Operatoriaus patirtos žalos, dėl Taisyklių 119 punkte nurodytų pažeidimų, dydis nustatomas, atsižvelgiant į apskaičiuotos (perskaičiuotos) persiųstos elektros energijos vertę, apskaičiuojamu (perskaičiuojamu) laikotarpiu galiojusiomis garantinio tiekimo kainomis, persiuntimo paslaugos vertę, apskaičiuojamu (perskaičiuojamu) laikotarpiu galiojusiomis kainomis bei tarifais, žalą (jei tokia buvo padaryta), susijusią su sugadintais elektros apskaitos prietaisais, apskaitos schemos elementais, jų remontu, keitimu, metrologine patikra, plombavimu ar pan. Taisyklių 93 p. nurodyta, kad vartotojas už elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas atsiskaito vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis ir sudarytomis sutartimis. Pagal, tarp šalių 2016-12-16 pasirašytos sutarties Nr. 40584687-55812/266328 specialiųjų sąlygų duomenis, elektros energijos tarifo planas sutarties pasirašymo metu buvo Standartinis I grupės vartotojams, gaunantiems elektros energiją iš žemosios įtampos elektros tinklų: Vienos laiko zonos. Pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 69 straipsnį, viršutines perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribas nustato Taryba (Valstybinė energetikos reguliavimo taryba), vadovaudamasi Energetikos įstatymu, šiuo įstatymu ir viršutinių kainų ribų nustatymo metodikomis. Ieškovui išrašytoje sąskaitoje už neapskaitinį vartojimą, nurodyti konkrečiam laikotarpiui galioję tarifai patvirtinti Tarybos. Tarybos tvirtinami tarifai nurodyti su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) ir skelbiami viešai, todėl ir ieškovui pateiktas reikalavimas atlyginti žalą su PVM. Be to, atsakovė yra juridinis asmuo PVM mokėtojas ir jo gaunamos sumos iš vartotojų, nepriklausomai kaip jos įvardijamos (mokėjimas už patiektą elektros energiją, ar mokėjimas už paslaugas, ar mokėjimas už neapskaitytą elektros energiją (kaip žala/nuostoliai) yra skaičiuojamos su PVM (Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčių įstatymo 2 straipsnio 13, 18, 24, 27 punktai, 3 straipsnis, 14, 15 straipsniai ir kt.), kas reiškia, kad pirmosios instancijos teismo motyvai, jog atsakovės apskaičiuoti nuostoliai kartu su pridėtinės vertės mokesčiu yra pagrįsti bei teisingi, ir naikinti ar šalinti juos ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

20. Su šiais apelianto G. G. apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka ir laiko, jog pirmos instancijos teismas sprendimo motyvuose nurodydamas, kad ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų apie realų malkų ir dujų sunaudojimo kiekį ir jų vertę, taip pat, jog negali remtis ir ieškovo pateikta 2021-02-15 UAB „Apšilta plius“ pažyma bei liudytojo V. E. B., turinčio specialių žinių pastatų energinio naudingumo sertifikavime, paaiškinimais dėl gyvenamojo namo šildymo kaštų ir suvartotos elektros energijos kiekio, iš dalies teisingai vertino įrodymus. Iš tiesų, byloje yra pateiktas paties ieškovo paskaičiavimas apie malkų įsigijimą bei VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto išrašas, jog ieškovui priklauso miškų ūkio paskirties žemės sklypas (1 t., 99, 120 b. l.). Visgi, teisėjų kolegija laikosi pozicijos, kad tokie įrodymai bei liudytojų paaiškinimai, jog ieškovas ruošdavo bei įsigydavo malkų Objekto (gyvenamosios valdos) šildymui ir name egzistuoja židinys, nėra pakankamai, ką ir teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų ir paaiškinimų, kodėl nebūdavo tam tikrais atvejais galimybės (kaip antai, nėra įrodymų apie galimus gedimus, jų trukmę, atliktus gedimų šalinimų darbus, apmokėtas sąskaitas už atliktus gedimų šalinimų darbus ir pan.) šildyti Objekto kietuoju kuru (malkomis/briketais) ir dujomis, kaip atsikerta ir nurodo pats ieškovas, teigdamas elektrinių šildytuvų naudojimo Objekte priežastis.

21. Teisėjų kolegija šiuo aspektu negali nepritarti tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliantės UAB „Ignitis“ argumentams, jog ieškovas nepateikė duomenų, pagal kuriuos būtų galima tiksliai įvertinti kiek laiko buvo naudojai elektriniai šildytuvai. Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, jog patikrinimo metu objekte veikė 8 elektriniai šildytuvai, Operatoriaus specialistai, Objekte atlikę patikrinimą 2020 metų sausio viduryje, nematė paruoštos žaliavos kūrenimui, kondensacinis dujų katilas, buvo išjungtas, užsukti ir dujų tiekimo kranai. Esant tokioms aplinkybėms bei nepakankamiems, neabejotiniems įrodymams, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė tinkamus ir teisingus motyvus, tame tarpe ir dėl UAB „Apšilta plius“ pažymos bei liudytojo Vaidoto E. B. paaiškinimų, todėl jų šalinti iš sprendimo, apelianto G. G. nurodomais argumentais, nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl suvartotų gamtinių dujų kiekio Objekte, tačiau šių argumentų nešalindama iš skundžiamo sprendimo, apie juos pasisakys vėliau.

Dėl atsakovės UAB „Ignitis“ apeliacinio skundo argumentų

Dėl ginčo esmės

23. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus bei įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį ir atmesdamas atsakovės priešieškinį, netinkamai taikė materialines teisės normas dėl ko priėmė neteisėtą, neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Tokią teisėjų kolegijos nuomonę sąlygoja byloje nustatytos aplinkybės, teisės normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę, atsiradusią iš elektros energijos pirkimą-pardavimo teisinių santykių bei suformuota teismų praktika .

24. Byloje nustatyta, kad VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad gyvenamojo namo, esančio (adresu: duomenys neskelbtini), 394/100 namo dalys priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nuo 2016-06-30 ieškovui G. G. ir jo sutuoktinei R. G. 2016-06-20 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. 416/100 namo dalys asmeninės nuosavybės teise priklauso G. G. nuo 2016-01-20 2016-01-08 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu, 2014-04-25 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu ir 2011-06-28 dovanojimo sutarties Nr. 2824 pagrindu. Nuo 1999-12-20 iki 2016-01-20 ieškovui G. G. nuosavybės teise priklausė 19/100 gyvenamojo namo 1999-11-19 dovanojimo sutarties Nr. 11589 pagrindu (1 t., 96-98 b. l.). Elektros energijos pirkimo-pardavimo (persiuntimo paslaugos) sutartis tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta 2016 m. gruodžio 16 d. (1 t., 37-40 b. l.).

25. Pabrėžtina, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). Energijos pirkimo-pardavimo sutartis yra viešoji sutartis (šio kodekso 6.161 straipsnis) (CK 6.383 straipsnio 3 dalis). Abonentas privalo užtikrinti tinkamą jam priklausančių energijos tiekimo tinklų, kitokių įrenginių ir prietaisų būklę ir jų eksploatavimo saugumą, laikytis nustatyto energijos vartojimo režimo, taip pat nedelsdamas pranešti energijos tiekimo įmonei apie avariją, gaisrą, tiekiamos energijos apskaitos prietaisų gedimus ar kitokius pažeidimus naudojant energiją (CK 6.387 straipsnio 1 dalis). Kai abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, energijos tiekimo tinklų, energijos vartojimo apskaitos prietaisų techninę būklę ir saugų naudojimą turi užtikrinti energijos tiekimo įmonė, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ko kita (CK 6.387 straipsnio 2 dalis). Taisyklių 56.2. punkte yra nurodyta, kad vartotojas privalo užtikrinti tinkamą jam priklausančių elektros įrenginių ir prietaisų būklę ir saugų šių įrenginių eksploatavimą pagal sutarties ir teisės aktų reikalavimus.

26. Už elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis), atsakovės kaltę (CK 6.248 straipsnis).

27. Sprendžiant dėl elektros energijos vartotojo sutartinės civilinės atsakomybės, teismo nustatytina, ar jo elgesys atitiko tvarkingo elektros vartotojo, kuris rūpinasi jam priklausančiais energijos įrenginiais, imasi atitinkamų priemonių, kad šie prietaisai funkcionuotų tvarkingai, standarto. Jeigu vartotojas pažeidžia nustatytą pareigą užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo įrenginių tvarkingumą, tinkamą naudojimąsi jais ir pareigą nedelsiant informuoti tiekėją (operatorių) apie visus elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos prietaisų schemos elementų gedimus, plombų pažeidimus ar pan., pripažintina, kad jis elgėsi nepakankamai apdairiai, rūpestingai ir atidžiai, ir dėl tokio jo elgesio tiekėjui buvo padaryta žala (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2014; 2012 m. balandžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012).

28. Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad Objekte, adresu (duomenys neskelbtini) įvadiniame kabelyje, prieš elektros apskaitos prietaisą, 2020 m. sausio 13 d. Operatorius aptiko slaptai įrengtą trifazę kabelio atšaką (įvadą). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo paaiškinimus, kad iki patikrinimo, apie slaptą trifazės kabelio atšakos (įvado) įrengimą gyvenamajame name jam nebuvo žinoma, atsakovės kviestų liudytojų A. Z. ir A. Ž. paaiškinimus, kad elektros kabelio atšakos (įvado) įrengimas akivaizdžiai senas, galimai senesnis nei penkeri metai, padarė išvadą, kad atsakovė pagrįstai taikė Taisyklių 132.13 punktą ir žalos dydį skaičiavo už trejus paskutinius metus. Pirmosios instancijos teismas, taip pat įvertinęs, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie realų malkų sunaudojimą, bei tai, jog negali remtis UAB „Apšilta plius“ bei liudytojo E. B. paskaičiavimais dėl gyvenamojo namo šildymo kaštų vertino, kad atsakovės paskaičiavimai yra pagrįsti. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė įrodė jos patirtus nuostolius.

29. Visgi, surinktų įrodymų pagrindu, atsižvelgdamas į tai, kad slapta trifazės kabelio atšaka (įvadas) įrengta dar iki momento, kuomet ieškovas pradėjo visa apimtimi disponuoti nekilnojamojo turto objektu, pirmosios instancijos teismas nors ir konstatavo ieškovo kaltę (neatsargumą) kaip civilinės sutartinės atsakomybės atsiradimą, tačiau nuo jos atleido ir 14003,07 Eur žalos atlyginimo atsakovei UAB „Ignitis“ nepriteisė. Apeliaciniame skunde apeliantė UAB „Ignitis“ ginčija ieškovo atleidimą nuo civilinės atsakomybės, t. y. teigia, kad bylą nagrinėjęs teismais, konstatavęs ieškovo kaltę (neatsargumą) nepagrįstai taikė CK 6.251 straipsnio 2 dalį, 6.253 straipsnio 1, 4 dalis ir CK 6.248 straipsnio 4 d. Su šiais apeliantės UAB „Ignitis“ apeliacinio skundo argumentais, teisėjų kolegija sutinka.

Dėl žalos dydžio kaip civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.249 straipsnis)

30. Reikšminga tai, jog žala – viena civilinės atsakomybės taikymo būtinųjų sąlygų – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o tuo atveju, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010).

31. Tais atvejais, kai elektros energija vartojama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. savavališkai prisijungiant prie elektros energijos tiekimo tinklų ne per apskaitos prietaisus arba kai apskaitos prietaisai sugadinti, suvartotos elektros energijos kiekio objektyviai neįmanoma nustatyti pagal apskaitos prietaisų rodmenis, nes šie neužfiksuoja tikrojo suvartotos energijos kiekio, suvartotos elektros energijos kiekis ir atitinkamai šios energijos tiekėjo ar subjekto, atsiskaičiusio su tiekėju už kito asmens neteisėtai vartotą elektros energiją, patirtų nuostolių dydis nustatomas remiantis kitais apskaičiavimo būdais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2012 m. balandžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012).

32. Neapskaitinio elektros energijos vartojimo atveju, asmeniui yra suteikta galimybė ne tik operatoriaus sudarytai specialiajai komisijai, bet ir teismui pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad faktiškai suvartotos elektros energijos kiekis buvo mažesnis, nei apskaičiavo operatorius neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto pagrindu, ir kad padaryta žala yra mažesnė negu tiekėjo apskaičiuotoji. Tiekėjui nesuteikta teisė neatsižvelgti į veiksnius ir aplinkybes, realiai galėjusias turėti įtakos vartojamos elektros energijos kiekiui ir trukmei, apskaičiuojant patirtą žalą neapskaitinio elektros energijos naudojimo atveju. Taip tiekėjui atlyginami tokio dydžio nuostoliai, kuriuos jis patyrė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. I-756-21-07, 2009 m. vasario 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. I-822-8-2008).

33. Taisyklių 120 punktas nurodo, kad, nustačius vartotojo elektros apskaitos prietaiso, elektros apskaitos schemos elementų pažeidimus ir (ar) Taisyklių 79, 131.18, 131.20, 131.21 ir (ar) 132.11, 132.13, 132.14 punktuose nurodytus pažeidimus, operatoriaus darbuotojas ar operatoriaus įgaliotas trečiasis asmuo, dalyvaujant vartotojui ar jo atstovui, surašo Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą. Taisyklių 8 punkte pateikti neteisėto elektros energijos vartojimo atvejai, kai asmuo savavališkai vartojo energiją arba dėl skaitiklio sugadinimo ar dėl kitokio poveikio skaitikliui neužfiksuotas faktinis patiektas elektros energijos kiekis.

34. Pagal Taisyklių 60 punktą patikrinimo metu nustačius, kad elektros energija gali būti naudojama be apskaitos prietaiso, arba nustačius elektros apskaitos prietaiso pažeidimus, galinčius turėti įtakos tinkamai elektros energijos apskaitai, buitinis vartotojas arba jo atstovas turi leisti operatoriaus darbuotojams, pateikusiems tarnybinius pažymėjimus ir (ar) operatoriaus įgaliotiems tretiesiems asmenims, pateikusiems atstovavimo teisę patvirtinančius dokumentus, apžiūrėti buitinio vartotojo naudojamus elektros imtuvus, siekiant nustatyti jų naudojamą galią. Jeigu buitinis vartotojas ar jo atstovas operatoriaus darbuotojams ir (ar) operatoriaus įgaliotiems tretiesiems asmenims, pateikusiems atstovavimo teisę patvirtinančius dokumentus, nesuteikia galimybės apžiūrėti buitinio vartotojo naudojamus elektros imtuvus, siekiant nustatyti jų naudojamą galią, tai nustačius neteisėto elektros energijos vartojimo faktą, perskaičiuojant suvartotą elektros energiją, taikomos Taisyklių 132.12 punkto nuostatos.

35. Pagal Taisyklių 132.12 punktą suvartotas energijos kiekis perskaičiuojama tokia tvarka: jei buitinis vartotojas suteikia galimybę operatoriui patikrinti elektros energijos vartojimo vietą ir nustatyti tuo metu esančių elektros imtuvų galią, tai patiekta elektros energija ar elektros energijos persiuntimo paslaugos vertė perskaičiuojama pagal faktinę elektros energijos imtuvų galią taikant Buitinių vartotojų dažniausiai naudojamų elektros energijos imtuvų veikimo valandų skaičiaus per parą lentelę (Taisyklių 1 priedas); jei buitinis vartotojas operatoriui nesuteikia galimybės nustatyti veikiančių elektros energijos imtuvų galią, tai persiųsta elektros energija perskaičiuojama pagal buitiniam vartotojui sutartyje nustatytą leistiną naudoti galią.

36. Taisyklių 56.15 ir 154 punktai, taip pat energetikos ministro 2010 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1-120 patvirtintų Standartinių elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašo 19.5 punktas nustato, kad vartotojas privalo atlyginti operatoriui ar tiekėjui tiesioginius nuostolius, kai vartotojas nevykdo sutartyje, Taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų (pareigų), nepagrįstai naudojasi (piktnaudžiauja) jam suteiktomis teisėmis. Taigi Taisyklėse nustatyta vartotojo sutartinė atsakomybė apima tik tiesioginių nuostolių atlyginimą ir neapima netiesioginių nuostolių, t. y. negautų operatoriaus pajamų, atlyginimo. Tiesioginių nuostolių atlyginimo paskirtis yra pirmiausia padengti operatoriui vartotojo neapmokėtos neteisėtai suvartotos energijos vertę pagal neteisėto vartojimo metu galiojusius įkainius (tarifus).

37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. kovo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010 išaiškino, kad Taisyklių, kaip įstatymų lydimojo akto, įtvirtinta suvartotos elektros energijos kiekio perskaičiavimo tvarka turi būti aiškinama ir taikoma sistemiškai kartu su atitinkamomis CK normomis, įtvirtinančiomis, be kita ko, teismo pareigą, klausimus sprendžiant savo nuožiūra, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnio 3 dalis).

38. CK 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas – padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, kad nuostoliai atlyginami visa apimtimi, tačiau negali būti atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų patirta nuostolių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012). Žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-219/2017, 45 punktas).

39. Taigi, šiuo konkrečiu atveju, esant nustatytam ilgalaikiui neapskaitytos elektros energijos vartojimo faktui, vartotojo ieškovo kaltei, tiesioginiams įrodytiems atsakovės nuostoliams, teisėjų kolegija daro išvadą, jog vartotojas, ieškovas turi prisiimti visišką asmeninę atsakomybę už atsakovei sukeltus nuostolius. Tokia pareiga ieškovui kyla iš su atsakove sudarytos sutarties. Ieškovo atsakomybės nepašalina ir tai, kad jis neįrengė slaptos trifazės atšakos (įvado) ir apie ją, neva, nežinojo, t. y. veiksmai, dėl kurių atsirado nuostolių, padaryti trečiųjų asmenų (name gyvenusių kitų savininkų –mirusio ieškovo tėvo, brolio, kaip nurodo ieškovas). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju žalos atsiradimas dėl neteisėtų trečiųjų asmenų veiksmų, gali būti traktuojamas iki to laiko, kol Namų valda šie tretieji asmenys ir disponavo bei neapskaityta elektros energija naudojosi – iki 2016 m. birželio 30 d. (iki ieškovas su sutuoktine bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise visą Namų valdą įgijo). Nors Elektros energijos pirkimo-pardavimo (persiuntimo paslaugos) sutartis tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta tik 2016 m. gruodžio 16 d. (1 t., 37-40 b. l.), pusmečiu vėliau, tačiau pastebėtina, jog ieškovas jau nuo 1999 metų turėjo nuosavybės teisę į dalį Namų valdos, vėliau, 2014-04-25 įgijo dar dalį, o didžiąją Namų valdos dalimi ieškovas faktiškai disponavo jau nuo 2016-01-20, dar vieną dalį (paskutinę) įgijo 2016-06-30. Taigi, nuo 2016-06-30 neapskaitytą elektros energiją name adresu (duomenys neskelbtini) naudojo ne tretieji asmenys, o būtent ieškovo šeima, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuostoliai padaryti ir apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2017-01-14 iki 2020-01-13 negali būti laikomi kaip padaryti dėl trečiųjų asmenų kaltės, taikant 6.253 straipsnio 4 dalį.

40. Teisėjų kolegijos neįtikina ieškovo argumentai, kad jis nežinojo apie name įrengtą slaptą trifazės kabelio atšaką (įvadą), bet naudojosi atsakovės tiekiama elektros energija mokėdamas kas mėnesį už ją sąlyginai mažas sumas. Bylos duomenų visuma patvirtina, jog ieškovas naudojosi name esančiais buitiniais prietaisais (1 t., 31, 43-78 b. l.) ir už elektros energiją mokėjo 10-15 Eur/mėnesį. Kaip pats nurodo ieškovas, elektros energijos suvartodavo vidutiniškai 90-140 kw į mėnesį arba apytikriai už 14,50 Eur/mėn. sumą ( 1 t., b. l. 122). Tokia ieškovo pozicija, jog jis nesuprato, kad išnaudoja elektros energijos žymiai daugiau nei deklaruoja ir apmoka, teisėjų kolegijai kelia abejones, nes ieškovas, nors ir nėra šios srities specialistas, bet yra pakankamai jauno amžiaus, išsilavinęs, dirba valstybės tarnyboje. Dėl šių aplinkybių ir paties ieškovo asmeninių savybių, jis negali būti laikomas neišprususiu vartotoju. Vien faktas, kad patikrinimo metu sausio mėnesį aptikti net 8 šildytuvai, kuriuos ieškovas naudojo 113,67 kv. m. (1 t., 94 b. l.), t. y. 1 šildytuvas 14 kv. m. gyvenamojo ploto patalpoms apšildyti, suponuoja prielaidą, kad ieškovas, žinodamas apie name įrengtą slaptą elektros kabelio įvadą, jog yra galimybė naudotis neapskaityta elektros energiją, tokį skaičių šildytuvų ir įsigijo. Juo labiau, kad ieškovas, teigdamas apie negalimumą naudotis kitais šildymo būdais (kietu kuru ar dujomis), jokių įrodymų, kodėl negalima buvo naudotis kitais būdais (šio sprendimo 26 punktas) laikotarpiu nuo 2017-01-14 iki 2020-01-13, į bylą nepateikė. Papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas į bylą pateikė UAB „Ignitis“ dujų apskaitos pažymas. Iš jų matyti, jog ieškovas pasirinko Optimalų II grupės mokėjimo planą, kurio tarifai priklauso nuo dujų suvartojimo kiekio ir prasideda nuo 301 – 20 000 kub. m. per mėnesį (1 t., 150-152 b. l.), tačiau ieškovas nurodo, kad per trijų metų (36 mėn.) laikotarpį išnaudojo šildymui tik 2500 kub. m. Tai yra ženkliai, bent keturis kartus mažiau nei paties ieškovo pasirinktas numatytas minimalus gamtinių dujų suvartojimo kiekis. Iš tokių aplinkybių ir duomenų spręstina, kad labiau tikėtina, jog ieškovas patalpoms šildyti (ne mažiau nei 6 mėnesius per metus) naudojo elektrinius šildytuvus, vartodamas neapskaitytą elektros energiją per pajungtą slaptą trifazės atšaką (įvadą), nei, kad šildė patalpas kietu kuru (malkomis) ar gamtinėmis dujomis, dėl ko ir susidarė didelis suvartotos, bet neapskaitytos iki 2020 m. sausio 13 d. patikrinimo elektros energijos kiekis. Juo labiau byloje liko nenuneigta aplinkybė, jog ieškovas malkas naudojo tik židiniui, o ne visoms gyvenamosioms patalpoms apšildyti.

41. Byloje nenustatyta, kad yra CK 6.251 straipsnio 2 dalyje taikymo sąlygų, taip pat teisėjų kolegija nepripažįsta, jog šioje situacijoje yra atsakovės ar trečiųjų asmenų kaltė, dėl ko būtų pagrindas taikyti CK 6.248 straipsnio 4 dalį, CK 6.253 straipsnio 4 dalį ir 6.259 straipsnį. Atsakovė nėra įpareigota kiekvienu atveju prieš sudarant sutartis su vartotojais tikrinti Namų valdas ir tokios pareigos jai jokie teisės aktai nenumato. Šiuo atveju, pats vartotojas, ieškovas sudarydamas sutartį su atsakove, prisiėmė atsakomybę už jo Namų valdoje esančių elektros įrenginių tinkamą ir teisėtą funkcionavimą bei savalaikiai turėjo imtis atitinkamų priemonių, kad šie prietaisai tvarkingai veiktų ir apskaitytų realų elektros energijos suvartojimą. To nepadaręs, turi prisiimti kilusias pasekmes.

42. Atsižvelgiant į tai, jog byloje atsakovės pateikti įrodymai yra pakankami jos patirtos žalos dydžiui pagrįsti, pati žala atsirado dėl neapskaitytos elektros energijos vartojimo ieškovo namuose, todėl ieškovas, kaip Namų valdos (adresu: duomenys neskelbtini) savininkas, ir turi atlyginti atsakovės patirtus nuostolius. Ieškovas nurodo, kad per trijų metų laikotarpį, už kurį jam paskaičiuota žala, sunaudojo 2500 kub. m. gamtinių dujų, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Iš dalies sutiktina su ieškovu, kad jo nurodytas dujų kiekis suvartotas, tačiau ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kiek iš nurodomo kiekio buvo sunaudota dujų maisto gaminimui, o kiek patalpų šildymui, ir kiek iš viso už jas sumokėjo. Nesant tokių duomenų, iš dalies teisėjų kolegija pritaria ir pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog apie dujų suvartojimą ir mokėjimą už jas konkrečių ir tikslių įrodymų byloje nėra. Kita vertus, esant realiam gamtinių dujų suvartojimui, teisėjų kolegija laiko, jog neteisinga būtų pagal ieškovo pateiktus byloje duomenis, atsakovės prašomo priteisti nuostolių dydžio iš dalies nesumažinti suvartotų gamtinių dujų kiekiu, nes tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis).

43. Taigi, kaip matyti iš ieškovo pateiktų įrodymų laikotarpiu nuo 2017-01-14 – 2018-01-13 ieškovas sunaudojo 934 kub. m. gamtinių dujų, apytikriai 398,13 Eur (350,25 Eur (0,36 + 0,39/2) x 934 kub. m.) + 3,99 x 12 mėn.) sumai. Laikotarpiu nuo 2018-01-14 – 2019-01-13 ieškovas sunaudojo 800 kub. m. gamtinių dujų, apytikriai 359,88 Eur (800 kub. m. x 0,39 Eur + 3,99 x 12 mėn.) sumai. Laikotarpiu nuo 2019-01-14 – 2020-01-13 ieškovas sunaudojo 600 kub. m. gamtinių dujų, apytikriai 323,88 Eur (600 kub. m. x 0,46 Eur + 3,99 x 12 mėn.) sumai. Viso ieškovas tikėtinai išnaudojo gamtinių dujų 1081,89 Eur sumai, iš kurių galimai 81,89 Eur maisto gaminimui, o 1000 Eur gyvenamojo namo šildymui. Šią sumą, teisėjų kolegijos vertinimu, ir yra pagrindas išskaičiuoti iš atsakovės prašomos priteisti nuostolių sumos, taip sumažinant nuostolius suvartotų gamtinių dujų kiekiu, ir iš ieškovo atsakovei priteisti 13003,07 Eur žalos atlyginimą.

44. Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Priešieškinis teisme priimtas 2020 m. gruodžio 3 d., todėl nuo šios dienos iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną 13003,07 Eur sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl procesinės bylos baigties

45. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, dėl ko nepagrįstai atleido ieškovą nuo didžiosios dalies nuostolių sumokėjimo atsakovei, todėl priėmė neteisėtą, neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys atmestinas, atsakovės priešieškinis tenkintinas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą atsakovės naudai, perskaičiuojamos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Atsakovė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patyrė 630 Eur (2 x 315 Eur) Eur išlaidų sumokėdama žyminį mokestį už priešieškinio ir apeliacinio skundo padavimą. Atsakovės apeliacinis skundas patenkintas 93 proc., todėl iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 585 Eur (13003,07 Eur/14003,07 Eur x 630 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš ieškovo G. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Ignitis“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 13003,07 Eur (trylika tūkstančių tris eurus 07 ct) žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo teisme (2020-12-03) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 585 (penkis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.