- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-09
- Bylos Nr.
- II-457-729/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00104-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. R.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 16.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), faktinės gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. birželio 27 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-8376-2022.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. birželio 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-8376-2022 V. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2022 m. gegužės 24 d., 09.32 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, magistraliniame kelyje Klaipėda-Liepoja (kelio ruožo su skiriamąja juosta dešinėje pusėje), 2,40 km, vairavo automobilį ir kelyje, kuriame viena kryptimi yra dvi eismo juostos, dešiniuoju kelkraščiu apvažiavo ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, išvažiuodamas į kelkraštį, kuris nuo važiuojamosios dalies atskirtas horizontaliuoju ženklinimu „Plati ištisinė linija“ (KET 3 priedas, Nr. 1.2), ir privertė į lėtėjimo juostą įvažiuojantį automobilį stabdyti vengiant susidūrimo, taip sukeldamas avarinę situaciją. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 8, 9, 101, 111 ir 125 punktų reikalavimus. Nutarimu V. R. paskirta 170 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas pareiškėjo V. R. skundas, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, arba perkvalifikuoti jo veiką iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į ANK 417 straipsnio 3 dalį, skiriant nuobaudą, nesusijusią su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, arba taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti paskirtą administracinę nuobaudą bei neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo. Nurodo, kad:
1. Veika pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kvalifikuota nepagrįstai, ne teismo tvarka nutarimą priėmusi institucija padarė grubių procesinių teisės normų pažeidimų. Lenkimas ir apvažiavimas nėra tapatūs manevrai. Pareigūnas pakeitęs administracinio nusižengimo protokole suformuluoti kaltinimo turinį, ir jį nubaudęs iš esmės už netapatų pažeidimą, pažeidė teisingo proceso principą ir esminę jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinę teisę – teisę žinoti kaltinimo esmę ir užkirto kelią gintis nuo pareikšto kaltinimo dar ikiteisminiame procese.
2. Nutarime jo manevras buvo įvertintas kaip apvažiavimas. Jo vertinimu, jis nei lenkė, nei apvažiavo transporto priemonę, konkrečiai nežymėtą policijos automobilį, tiesiog vengdamas staigaus stabdymo per anksti pradėjo sukimo į dešinę (į lėtėjimo juostą) manevrą, t. y., tą dieną, kai jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, darbiniais reikalais vyko iš objekto, esančio Tilžės g. 145, Klaipėdoje į UAB „Tentrema“, esančią Malūnininkų g. 1, Klausmyliuose. Tuo metu važiavo magistraliniu keliu Klaipėda - Liepoja (kuriame viena kryptimi yra dvi eismo juostos), pirma kelio juosta, jo greitis buvo apie 90 km/h. Tam, kad pasiektų UAB „Tentrema“, turėjo sukti į dešinę, į lėtėjimo juostą. Priekyje jo, pirma juosta, kaip vėliau paaiškėjo, važiavo nežymėtas policijos automobilis, o priekyje jo, kaip priartėjęs pamatė, važiavo traktorius. Minėtų transporto priemonių greitis galėjo būti apie 40-50 km/h, ar net mažesnis, kadangi traktorius dėl techninių savybių greičiau važiuoti negali. Kadangi jo ir minėtų transporto priemonių važiavimo greičiai labai skyrėsi, tam, kad nereiktų staigiai stabdyti ir tokiu būdu galimai sukelti pavojų už jo važiuojantiems automobiliams, metėsi į dešinę pusę, link lėtėjimo juostos, kur ir planavo važiuoti. Manevrą atliko įsitikinęs, kad tą daryti saugu – prieš jį važiuojančios transporto priemonės nerodė posūkio į dešinę signalo (KET 101 punktas). Neginčija, kad atlikdamas šį manevrą kirto kelkraštį žyminčią plačią ištisinę liniją, tačiau tą daryti pagal KET 3 priedo 1.2 punktą nėra draudžiama. KET 111 punkte nurodyta, kad jeigu yra lėtėjimo juosta, ketinantis sukti vairuotojas privalo iš anksto persirikiuoti į šią juostą ir lėtinti greitį tik joje. Iš esmės jis taip ir pasielgė – staigiai nestabdydamas dėl pirma kelio juosta ženkliai lėčiau važiuojančių transporto priemonių, nusuko į lėtėjimo juostą ir greitį lėtino joje.
3. Jis buvau nubaustas ir už tai, kad neva privertė į lėtėjimo juostą įvažiuojantį automobilį staigiai stabdyti vengiant susidūrimo, taip neva sukeldamas avarinę situaciją. Iš nežymėto policijos automobilio vaizdo registratorių įrašų aiškiai matyti, kad policijos automobilis nei staigiai stabdė (tiksliau išvis nestabdė), nei staigiai pakeitė važiavimo juostą ar atliko kitą manevrą, iš ko būtų galima spręsti, kad jis (pareiškėjas) jam sudariau kliūtį, „užkišo“ automobilį ar pan. Kaip matyti iš priekinio nežymėto policijos automobilio vaizdo registratoriaus vaizdo įrašo, atstumas tarp nežymėto policijos automobilio ir traktoriaus nepadidėjo, kas būtų atsitikę staigaus stabdymo metu. Nežymėtas policijos automobilis kelyje niekaip „nesusimėtė“, ką paprastai natūraliai, instinktyviai padaro vairuotojai išvydę kliūtį. Tik jam atlikus manevrą, t. y. įvažiavus į lėtėjimo juostą, į ją pasuko ir minėtas policijos automobilis, kuris pradėjo jį vytis. Prieš tai jokių veiksmų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jis (ar koks kitas automobilis) ketina sukti į dešinę, t. y. į lėtėjimo juostą, minėtas automobilis neatliko, posūkio į dešinę signalo nerodė. Iš vaizdo registratorių įrašų matyti, kad prieš jį jokių automobilių, sukančių į lėtėjimo juostą nebuvo. Įvertinus minėtas aplinkybes teigti, kad atlikdamas manevrą jis privertė kažką staigiai stabdyti ar realiai sukėlė avarinę situaciją, nėra pagrindo.
4. Pareiškėjo vertinimu jo veikoje nėra ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, už kurį numatyta itin griežta atsakomybė, požymių. Jam pareikštas kaltinimas iš esmės yra grindžiamas prielaidomis ar spėlionėmis, nėra tinkamai motyvuotas, be to, pakeičiant kaltinimo turinį buvo pažeista viena iš svarbiausių jo procesinių teisių – teisė žinoti už ką konkrečiai jis yra traukiamas administracinėn atsakomybėn.
5. Tuo atveju jei teismas visapusiškai įvertinęs visus byloje esančius duomenis nuspręstų, kad jis visgi padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti administracinę nuobaudą nesusijusią su teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimu. Už tokio pobūdžio nusižengimą būtų baudžiamas pirmą kartą, už jokius kitus sunkius administracinius nusižengimus nėra baustas, nėra piktybinis ar juolab chuliganiškas vairuotojas. Dėl jo veiksmų jokių neigiamų padarinių kitų žmonių sveikatai ar turtui nekilo. Darbdavio yra charakterizuojamos teigiamai.
6. Pažymi, kad dirba bendrovėje, kuri užsiima gerovės darbais (trinkelių klojimas, aplinkos tvarkymas ir kt.). Įmonė vykdo ne tik privačius, bet ir viešuosius objektus (įskaitant ir tuos, kurie finansuojami iš ES lėšų), todėl savalaikis darbų atlikimas yra kritiškai svarbus. Pavyzdžiui, laiku neužbaigus tam tikro objekto galimos didelės baudos ar finansavimo iš ES fondų praradimas. Be to, įmonės veikla taip pat labai priklauso nuo oro sąlygų, gali dirbti tik šiltuoju metų laiku. Šiuo metu yra pats darbų pikas. Asmeniškai jam reikia nuolat važiuoti po objektus, esančius Klaipėdos mieste ir rajone, Šventojoje ir kt. ir kontroliuoti kaip vykdomi darbai, koordinuoti darbuotojus, dalyvauti pasitarimuose ir kt. Per metus tenka nuvažiuoti iki 80 000 km. Netekus teisės vairuoti, itin neigiamos pasekmės kiltų ne tik jam, bet ir įmonei, kurioje dirba. Įmonės vadovybei per patį darbų piką ieškoti kito žmogaus, kuris galėtų koordinuoti darbus, būtų itin didelė našta. Praradęs teisę vairuoti arba prarastų darbą, arba tektų eiti į neapmokamas atostogas dėl kurių netektų pajamų ir negalėčiau vykdyti turimų kreditorinių įsipareigojimų, negautų lėšų elementarioms pragyvenimo išlaidoms, įmonės darbuotojams galimai kuriam laikui tektų eiti į prastovas, kol būtų sukoordinuoti darbai. Susirasti naują darbą neturint teisės vairuoti jam būtų gana sudėtinga, kadangi gyvena kaimiškoje vietovėje iš kurios susisiekimas viešuoju transportu yra itin prastas.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su V. R. skundu nesutinka, jį vertina kaip nepagrįstą ir netenkintiną, prašo palikti galioti 2022 m. birželio 27 d. nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad:
1. 2022 m. gegužės 24 d., 09.32 val., Klaipėdos AVPK Kelių policijos skyriaus vyresniajam specialistui dirbant kartu su Klaipėdos AVPK Kelių policijos skyriaus vyriausiąja patrule R. K., su specialiais policijos ženklais nepaženklintu automobiliu, važiuojant Klaipėdos rajono savivaldybėje, kelyje Klaipėda - Liepoja (A13, dešinė pusė), 2,4 km, ir rikiuojantis į lėtėjimo juostą (į nuvažiavimą link Baukštininkų), įjungus dešiniojo posūkio signalą, staiga pro dešinįjį kelkraštį, kuris atskirtas horizontaliuoju ženklinimu „Plati ištisinė linija“ (Kelių eismo taisyklių 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.2), į lėtėjimo juostą, M. B. vairuojamą automobilį apvažiavo automobilis „VOLVO“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) dėl ko M. B. buvo priverstas staigiai pristabdyti ir nutraukti persirikiavimo manevrą (vairą pasukti atgal į pirmą eismo juostą), vengiant susidūrimo (avarinės situacijos). Sustabdžius automobilį „VOLVO“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad jį vairuoja V. R., kuris nurodė, kad toks jo manevras manė nesukels niekam grėsmės. Vairuotojas sutiko su padarytu nusižengimu, atsiprašė. Pareigūnas nurodė, kad V. R. jo vairuojamą tarnybinį automobilį lenkė per dešinįjį kraštą sukantį į dešinę. Pareigūnas V. R. nurodė, kad jo veiksmai sukėlė avarinę situaciją, jeigu pareigūnas būtų vėliau jį pastebėjęs būtų jau pilnai manevrą atlikinėjęs. V. R. nurodė, kad būtų sustojęs pilnai ir tą mintį turėjo. Pareigūnas nurodė, kad V. R. matydamas įjungtą pareigūno vairuojamo automobilio posūkį į dešinę, į lėtėjimo juostą, neturėjo taip elgtis, V. R. atsakė, kad kai pamatė įjungtą posūkio signalą buvo ties pareigūno vairuojamu automobiliu, ir dar kartą atsiprašė, nurodydamas, kad net ginčo nėra. V. R. klausė kokia atsakomybė jam gresia, pareigūnui paaiškinus, kad bus siūlomas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 3 mėnesių terminui, klausė pareigūno ar įmanoma, ką nors padaryti, kad nebūtų atimta teisė vairuoti transporto priemones, nes yra statybos direktorius, paliks be darbo. Klausė pareigūno ar nebūtų galima taikyti jam kokį nors kitą ANK straipsnį, kuriame bauda gali būti didesnė, įforminti kitą pažeidimą, nei jo padarytas, pareigūnas atsisakė atlikti neteisėtus veiksmus. Pareigūnai daromą kelių eismo taisyklių pažeidimą stebėjo betarpiškai, taip pat nusižengimo aplinkybės užfiksuotos ir nusižengimo fiksavimo metu naudotomis vaizdo kameromis. Priekine vaizdo kamera aiškiai užfiksuota, kaip pareigūno vairuojamas tarnybinis automobilis pradėjus įvažiavimą į lėtėjimo juostą, sukamas staigiai atgal į važiavimo juostą (tai akivaizdu stebint plačią ištisinę liniją, kuri nežiūrint to, kad keičia kryptį į dešinę, automobilio vairą staigiai pasukus pradeda tolti nuo tarnybinio automobilio). V. R. neturėjo objektyvių galimybių įsitikinti ir tuo, ar priekyje apvažiuojamo automobilio važiuojantis traktorius, taip pat nepersirikiuoja į lėtėjimo juostą posūkiui į dešinę, transporto priemonės buvo akivaizdžiai apvažiuojamos nesaugiu greičiu, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta eismo įvykio. V. R. skunde nurodomos aplinkybės akivaizdžiai prieštarauja faktinėms įvykio aplinkybėms, skunde teikiama tikrovės neatitinkanti informacija, keičiami nusižengimo fiksavimo metu pateikti jo paties parodymai, kurie nėra nuoseklūs ir keičiami siekiant išvengti neigiamų pasekmių už padarytą nusižengimą, pasirinkta nesąžininga gynybos taktika. Akivaizdu, kad V. R. prieš atlikdamas pavojingą manevrą, turėjo visas galimybes pavojingos situacijos išvengti, galėjo pristabdyti ir važiuoti nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų, tačiau to nepadarė.
2. Nutarimas ne teismo tvarka byloje priimtas išanalizavus visas bylos aplinkybes, konstatavus, kad nėra jokių abejonių dėl administracinio nusižengimo padarymo, nagrinėjimo metu atsižvelgiant į tai, kad administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai, kad prisipažino padaręs nusižengimą ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi, skirta minimali 170 eurų sankcijoje numatyta bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam 3 mėnesių terminui. Įstatymo ir administracinės nuobaudos numatytos ir taikomos sankcijos tikslas yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam tokia sankcija skiriama už teisės pažeidimo įvykdymą. Tuo siekiama prevencijos tikslų. Todėl savaime kyla nepatogumų, kurių išvengti nėra įmanoma. Kartu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės viešąjį interesą, siekiant prevencinių priemonių taikymu užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, o ne asmens įvykdžiusio teisės pažeidimą asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių. V. R. sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Nuo 2012 metų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas 11 kartų, iš jų 5 kartus už leistino važiavimo greičio viršijimą, tačiau reikiamos išvados dėl saugaus vairavimo nebuvo padarytos, kelių eismo taisyklių reikalavimai yra ir toliau ignoruojami.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. R. teismo posėdžio metu prašė tenkinti jo skundą jame nurodytais pagrindais ir motyvais, mano, kad jam paskirta nuobauda neproporcinga jo galimai padarytam pažeidimui. Nuo to laiko, kai buvo užfiksuotas pažeidimas, jo darbdavys pradėjo plėsti veiklą, įsteigė filialą Latvijoje ir jį paskyrė to filialo vadovu, taigi būtinybė turėti teisę vairuoti V. R. tapo dar aktualesnė. Per metus jam tenka nuvažiuoti apie 80 000 km. Pažeidimų sąmoningai nedaro, nėra chuliganiškas vairuotojas. Jeigu netektų teisės vairuoti transporto priemones, nukentėtų tiek jis, tiek įmonė, kuriai yra labai reikalingas, ir darbuotojai, už kurių darbo organizavimą jis yra atsakingas. Jis nevedęs, išlaikytinių neturi, gyvena kaimiškoje vietovėje, stacionarios darbo vietos net neturi, darbo reikalais važinėja po visą Lietuvą. Paprastai važinėja vienas, kartais tenka pačiam pavėžėti įmonės darbuotojus į Klaipėdoje ar kitame mieste esantį objektą. Šiuo metu dirba Gargžduose, Klaipėdoje, Šventojoje ir Šiauliuose. Manevrą, dėl kurio yra patrauktas atsakomybėn, atliko siekdamas greitai pasukti ir išvengti susidūrimo. Buvo labai sunki diena, įtemptas grafikas, buvo išsiblaškęs ir ne laiku pastebėjo, kad priekyje esančios transporto priemonės juda ženkliai lėčiau. Darbo reikalai jam nėra svarbesni už dalyvavimą saugiame eisme, tačiau dešimt valandų per dieną turi skirti darbui ir nepastebėjo, kad nežymėtas policijos automobilis būtų rodęs dešiniojo posūkio signalą. Jeigu būtų tai pastebėjęs, tikrai nebūtų taip pasielgęs. Sutinka, kad vairuotojas turi būtų atidus, todėl kai jį pasiviję sustabdė policijos pareigūnai, jis jų atsiprašė, buvo pasimetęs, bet tikrai nesiūlė pareigūnui padaryti kokius nors neteisėtus veiksmus, tik norėjo iškart išsiaiškinti, ar įmanoma neprarasti teisės vairuoti. Jo padarytas pažeidimas, įvardijus jį chuliganišku vairavimu, prilygintas lenkimui per perėją, sankryžą, ištisinę juostą, ir tokiose situacijoje, kur išties gali būti sukeliamas pavojus kitiems eismo dalyviams, o šiuo atveju kirsta linija, žyminti dešiniosios važiuojamosios dalies kraštą, kurios nedraudžiama kirsti. Prašo tenkinti skundą ir panaikinti skundžiamą nutarimą.
Liudytojas M. B. parodė, kad 2022 m. gegužės 24 d., apie 09.30 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, magistraliniame kelyje Klaipėda-Liepoja, jam su kolege nežymėtu policijos automobiliu važiuojant ir rikiuojantis į lėtėjimo juostą (nuvažiavimas link Baukštininkų), staiga iš dešinės pusės, anksčiau išvažiuodamas į kelkraštį, kuris atskirtas nuo važiuojamosios kelio dalies ištisine linija, juos apvažiavo ir tai į lėtėjimo juostą įvažiavo automobilis „Volvo“. Vairuotojas tokiu manevru privertė liudytoją staiga keisti važiavimo kryptį, t.y., atsisakyti pasukimo, kurį jau buvo pradėjęs, ir grįžti atgal į pirmą juostą bei stabdyti vairuojamą transporto priemonę, kad būtų išvengta susidūrimo. Buvo priverstas atlikti tokius veiksmus. Jeigu būtų važiavęs kaip įprasta, būtų tekę susidurti su „Volvo“ automobiliu. Jau buvo įjungęs dešiniojo posūkio signalą. Priekyje važiavo traktorius apie 45 km/h greičiu, kurį, M. B. buvo prisivijęs, todėl posūkio signalą jis įjungė žymiai anksčiau, dar net neprivažiavęs lėtėjimo juostos. Pradėjęs rikiuotis, užvažiavęs kiek ant juostos, per dešinį galinio vaizdo veidrodėlį, pamatė, kad pažeidėjo vairuojama transporto priemonė yra anksčiau per kelkraštį nusukusi į lėtėjimo juostą, todėl jeigu būtų tęsęs manevrą, būtų nepastebėjęs kitos transporto priemonės, būtų susidūrę. Negali tiksliai pasakyti, kiek nusuko į šoną; nors sukimas buvo nedidelis, minimalus, bet būtinas. Ir greitį jam teko pristabdyti, nes teko nutraukti pradėtą manevrą. Kad jam pavyko greitai sureaguoti ir drastiškai nesiblaškyti po kelią, lėmė jo, kaip policijos pareigūno, patirtis ir greita reakcija, o ne pažeidėjo sudarytos situacijos nedidelis pavojingumas. V. R. pasivijo ir sustabdė, kai jis įsuko į įmonės teritoriją, kuri buvo netoliese (nuo įvažiavimo link Baukštininkų apie keli šimtai metrų). Vairuotojas, jį sustabdžius, elgėsi kultūringai, pripažino, nurodė, kad skubėjo darbo reikalais kažką paimti ar pasiimti. Negali pasakyti ar vairuotojas suvokė, kad privertė M. B. stabdyti, keisti judėjimo kryptį, bet vairuotojas suprato, kad yra stabdomas už KET pažeidimą. Vairuotojas nurodė suprantantis už ką yra sustabdytas.
Panašiai parodė ir liudytoja R. K., važiavusi su M. B. jo vairuojamu policijos automobiliu keliu A13 link Palangos pusės. Kolega jau rikiavosi nusukti link Baukštininkų, buvo įjungęs posūkio signalą ir pradėjęs važiuoti į lėtėjimo juostą, kai staiga stabdė ir grįžo atgal į eismo juostą, iš kurios rikiavosi į lėtėjimo juostą, ji, sėdėdama keleivio vietoje, šį manevrą pajuto. Pasisukusi pamatė, kad jiems pro šalį važiuoja automobilis „Volvo“. Kolega nuvažiavo paskui šį automobilį, jį susistabdė, nuėjo prie pažeidėjo išaiškino, kad jis sukėlė situaciją, kai jie buvo priversti staiga stabdyti, ir kad vos nesukėlė eismo įvykio. Tiksliai kokiu greičiu važiavo kolega, negali pasakyti, bet lėtai, kad galėtų įvažiuoti į lėtėjimo juostą. Kolega tikrai neskubėjo, tačiau teko vis tiek dar stabdyti. Negali pasakyti, kiek buvo įvažiuota į lėtėjimo juostą ir kokį atstumą reikėjo grįžti į juostą, iš kurios rikiavosi. Prieš jų automobilį važiavo traktorius. Jeigu kolega būtų nesureagavęs, turbūt būtų įvykęs eismo įvykis. Ji iki vairuotojo nebuvo nuėjusi, sėdėjo automobilyje, pildė dokumentus, surašė administracinio nusižengimo protokolą. Surašant protokolą suklydo nurodydama, kad vairuotojas lenkė (padaryta klaida fabuloje), bet nurodytas teisingas KET punktas dėl apvažiavimo.
Atsižvelgiant į Institucijos prašymą bylą išnagrinėta jos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. ANK 420 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, jog už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
Nagrinėjamoje byloje V. R. inkriminuoti, be kita ko, KET 8, 9 punktų pažeidimai. KET 8 punkte, be kita ko, numatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti <...> kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui (KET 9 punktas). Teismas pažymi, kad KET 8 ir 9 punktuose įtvirtintos tik bendro pobūdžio nuostatos; siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad asmuo pažeidė specialiąsias KET normas.
Šiuo atveju V. R. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį dėl KET 101, 111 ir 125 punktų pažeidimo, kurie privertė kitą eismo dalyvį staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. KET 101 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Jeigu yra lėtėjimo juosta, ketinantis sukti vairuotojas privalo iš anksto persirikiuoti į šią juostą ir lėtinti greitį tik joje (KET 111 punktas). Draudžiama transporto priemonėms apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iš kairės (KET 125 punktas).
Iš bylos medžiagos nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės.
2022 m. gegužės 24 d. tarnybiniame pranešime vyresnysis specialistas M. B. nurodė, kad 2022 m. gegužės 24 d., 09.32 val., dirbant kartu su Klaipėdos AVPK Kelių policijos skyriaus vyriausiąja patrule R. K., su specialiais policijos ženklais nepaženklintu automobiliu, kurį vairavo M. B., važiuojant Klaipėdos rajono savivaldybėje, kelyje Klaipėda - Liepoja (A13, dešinė pusė), 2,4 km, ir rikiuojantis į lėtėjimo juostą (į nuvažiavimą link Baukštininkų), įjungus dešiniojo posūkio signalą, staiga pro dešinįjį kelkraštį, kuris atskirtas horizontaliuoju ženklinimu „Plati ištisinė linija“ (Kelių eismo taisyklių 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.2), į lėtėjimo juostą, pareigūnų automobilį apvažiavo automobilis „VOLVO“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) dėl ko M. B. buvo priverstas staigiai pristabdyti ir nutraukti persirikiavimo manevrą (vairą pasukti atgal į pirmą eismo juostą), vengiant susidūrimo (avarinės situacijos). Sustabdžius automobilį „VOLVO“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad jį vairuoja V. R., kuris nurodė manęs, kad toks jo manevras nesukels niekam grėsmės.
„BODY“ kameros vaizdo-garso įraše užfiksuotas pareigūno ir V. R. pokalbis, kurio metu V. R. pripažino važiavęs ne pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Nežymėto tarnybinio automobilio vaizdo registratorių (priekinio ir galinio) vaizdo įrašuose matoma, kad nežymėtas tarnybinis automobilis nedideliu greičiu važiuoja iš paskos nedideliu greičiu važiuojančiam traktoriui. Matyti kaip link nežymėto tarnybinio automobilio artėja automobilis „Volvo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kuris išvažiuoja į dešinįjį kelkraštį, kirsdamas horizontalųjį ženklinimą „Plati ištisinė linija“. Automobilis „Volvo“ apvažiuoja tarnybinį automobilį iš dešinės pusės, įvažiuodamas į lėtėjimo juostą. Vaizdo įraše matyti, kad automobilio „Volvo“ atliekamo manevro metu nežymėto tarnybinio automobilio važiavimo kryptis šiek tiek pasikeičia į kairę.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiosios patrulės R. K. surašytame 2022 m. gegužės 24 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 30-ANR_P-12626-2022 V. R. paaiškino, kad per dešinę pusę lenkė, nes nemanė, kad sutrukdys, nes jam reikėjo sukti į dešinę. Tai pat nurodė, kad be vairuotojo pažymėjimo praras darbą. V. R. protokolą pasirašė (b. l. 12).
2022 m. birželio 27 d. rašytiniuose paaiškinimuose V. R. Institucijai nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir skunde dėl 2022 m. birželio 27 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-8376-2022.
Teismas išnagrinėjęs ir susipažinęs su V. R. skundu, susipažinęs su skundžiamu 2022 m. birželio 27 d. nutarimu, taip pat išklausęs administracinės atsakomybėn patraukto asmens bei liudytojų parodymus, išnagrinėjęs Institucijos pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir visą tai sugretinęs tarpusavyje, sprendžia, jog V. R. atlikti veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį bei jam pagrįstai kyla administracinė atsakomybė.
Vieni iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veiksmų už kuriuos kyla administracinė atsakomybė – pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas.
Nežymėto tarnybinio automobilio vaizdo registratorių (priekinio ir galinio) vaizdo įrašai ir liudytojų parodymai patvirtina, kad V. R. atliko važiavimo manevrą (apvažiavo nežymėtą tarnybinį automobilį dešiniuoju kelkraščiu). Pažymėtina, kad ir pats V. R. duodamas parodymus teismo posėdyje neginčijo šios faktinės aplinkybės, tai yra, kad jis apvažiavo nežymėtą tarnybinį automobilį dešiniuoju kelkraščiu, nurodė, kad manevrą atliko siekdamas išvengti susidūrimo. „Body“ kameros vaizdo įrašai patvirtina, kad V. R. iškart po įvykio sutiko, kad taip vairuodamas pasielgė ne pagal teisės aktų reikalavimus, kad važiavo pažeisdamas KET. Be to, V. R. pasirašė administracinio nusižengimo protokolą su paaiškinimu, kad per dešinę pusę lenkė, nes nemanė, kad sutrukdys, nes jam reikėjo sukti į dešinę. Visa tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad V. R. atliko važiavimo manevrą pažeisdamas KET 101, 111 ir 125 punktų reikalavimus.
Nežymėto tarnybinio automobilio vaizdo registratorių (priekinio ir galinio) vaizdo įrašai ir liudytojų parodymai patvirtina, kad dėl V. R. atliekamo važiavimo manevro pareigūnas M. B. buvo priverstas staigiai stabdyti bei šiek tiek pakeisti važiavimo kryptį, kad išvengtų eismo įvykio. Todėl darytina išvada, kad V. R. padaryti KET pažeidimai sukėlė pavojingą situaciją.
Įvertinęs byloje surinktus duomenis ir V. R. paaiškinimus apie įvykio aplinkybes, teismas konstatuoja, kad jis pažeidė KET, sukeldamas pavojingą situaciją, dėl neatsargumo (nerūpestingumo), nes jis dėl neatidumo (išsiblaškymo) vairuojant nenumatė, kad dėl jo veiksmų gali kilti pavojus eismo saugumui, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes (būdamas darbų vadovu, kuris vykdydamas darbines funkcijas per metus suvažinėja automobiliu didelius atstumus) galėjo ir turėjo tai numatyti.
Teismas daro išvadą, kad V. R. veiksmuose yra visi būtinieji administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, V. R. veika kvalifikuota tinkamai.
Pareiškėjas taip pat prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti paskirtą administracinę nuobaudą bei neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017 ir kt.). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kita galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti (žiūrėti, pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-919/2019).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017).
Nagrinėjamu atveju administracinis nusižengimas padarytas neatsargia, o ne tyčine, kaltės forma, kas rodo mažesnį pažeidėjo asmenybės pavojingumą. Skundžiamu nutarimu V. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis iškart po pažeidimo padarymo pripažino padaręs nusižengimą, atsiprašė ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. V. R. baustas administracine tvarka, be kita ko, už KET pažeidimus, paskirtas baudas sumokėjęs, tokį pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, specialiosios teisės atėmimas, kaip administracinio poveikio priemonė anksčiau jam nebuvo taikyta. V. R. darbdavio charakterizuojamas teigiamai.
Pareiškėjas nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbui, netekęs jos gali netekti darbo. Pažymėtina, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl darbinių, šeiminių ar kitų asmeninių priežasčių, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Ta aplinkybė, kad specialioji teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga darbui ir kad šios teisės netekimas gali sukelti tam tikrus nepatogumus, V. R. buvo žinoma, tačiau nuo neatsakingo ir teisei priešingo elgesio jo nesulaikė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (žiūrėti, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017). Vis dėl to, teismas pažymi, kad asmeniui skiriama nuobauda ir administracinio poveikio priemonė neturėtų asmens žlugdyti, sukelti jam neproporcingai didelius sunkumus, tame tarpe susijusius ir su darbinių funkcijų vykdymu. V. R. atveju teismas atsižvelgia į jo darbinės veiklos pobūdį ir būtinybę turėti teisę vairuoti joms įgyvendinti bei į jo ir jo darbdavio nurodytas šio darbuotojo pareigas užtikrinant įmonės veiklą ir kitų darbuotojų darbą bei procesų vykimą, tačiau informuoja pareiškėją, kad šios verslui ir jam svarbios aplinkybės nesuteikia pagrindo besąlygiškai švelninti jam taikytiną administracinę atsakomybę; tokį sprendimą teismas priima, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą visų padarytą nusižengimą ir V. R. asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais.
Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjamo metu ištirtas aplinkybes, sprendžia, kad V. R. nėra piktybinis pažeidėjas, jo padarytą nusižengimą galima laikyti atsitiktiniu. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas sutrumpinti V. R. paskirtos administracinio poveikio priemonės trukmę. Tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad įstatymo leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą sankcijoje numatęs griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje (Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-251-593/2018). Todėl šiuo atveju trumpinant administracinio poveikio priemonės trukmę, tuo pat metu negali būti švelninama V. R. paskirta minimali nuobauda, nes ją sušvelninus nebūtų sukeltos tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos paskyrimu, taip pat nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti ir nuobaudos paskyrimu siekiami tikslai – atgrasymas nuo pažeidimų darymo; nuobaudos neišvengiamumas.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją, teismų praktiką, sprendžia, kad V. R. taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. birželio 27 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-8376-2022 keičiamas ir V. R. skirtina švelnesnė administracinė poveikio priemonė, negu numatyta ANK 420 straipsnio 5 dalyje, – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 (vienam) mėnesiui (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi, teismas
nutaria:
skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. birželio 27 d. nutarimą ir V. R., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vienam) mėnesiui.
Kitą 2022 m. birželio 27 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.