Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1113-924/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-09-24
Bylos Nr.: e2A-1113-924/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-20-3-00249-2022-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Edvardas Paliokas, Evaldas Burzdikas, Laima Kriaučiūnaitė
Atsakovas: R. L.
Trečiasis asmuo: S. L., M. L.
Ieškovas: R. A., R. L., G. U.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1113-924/2024Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00249-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 3.3.1.21 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Laimos Kriaučiūnaitės ir Edvardo Palioko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. L. ir trečiojo asmens S. L. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. A., R. L. ir G. U. patikslintą ieškinį atsakovei R. L. dėl nuosavybės teisių gynimo, statybos padarinių ir želdynų pašalinimo, tretieji asmenys M. L., S. L..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai R. A., R. L. ir G. U. (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę R. L. (toliau – ir atsakovė) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti ir pašalinti ieškovų nuosavybės teises varžančius: 1) pamatus garažui, esančius (duomenys neskelbtini), kurių viena kraštinė – 3 m ilgio, nuo 0,2 iki 0,5 m aukščio (šios kraštinės atstumas iki ieškovų sklypo ribos yra 0,15–0,2 m), kita kraštinė – 5,3 m ilgio, matuojant nuo ieškovų sklypo ribos – apie 1 m aukščio (šios kraštinės atstumas iki sklypo ribos yra nuo 0,35 iki 0,55 m); 2) tvoros dalį, kuri yra prie ieškovų sklypo ribos, žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plane, parengtame 2007 m. rugpjūčio 2 d., (duomenys neskelbtini), licencijos Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame 1995 m. rugsėjo 11 d., pažymėtos indeksais Nr. 9-8, su betoniniu pamatu, su metaliniais ir mediniais kuolais bei metaliniu tinklu. Ši tvoros dalis yra 5,37 m ilgio, kartu su betoniniu pamatu – nuo 1,85 m iki 1,98 m aukščio (šios tvoros dalies atstumas iki ieškovų sklypo ribos yra nuo 0,07 m iki 0,25 m); 3) želdinius, pasodintus prie ieškovų sklypo ribos ir esančius (duomenys neskelbtini), t. y. pušį, kurios aukštis apie 2,5 m, atstumas iki ieškovų sklypo ribos 30 cm, ąžuolą, kurio aukštis apie 2,3 m, atstumas iki ieškovų sklypo ribos 35 cm, ąžuolą, kurio aukštis apie 2,5 m, atstumas iki ieškovų sklypo ribos 55 cm, pušį, kurios aukštis apie 2,5 m, atstumas iki ieškovų sklypo ribos 60 cm, ąžuolą, kurio aukštis apie 2,5 m, atstumas iki ieškovų sklypo ribos 67 cm, forsitiją, kurios aukštis apie 2,1 m, atstumas iki ieškovų sklypo ribos 70 cm. Atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, prašė leisti ieškovams pašalinti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovų nuosavybės teises varžančius ieškinio reikalavimuose nurodytus statinius ir želdinius bei sutvarkyti teritoriją atsakovės lėšomis. Taip pat prašė priteisti iš atsakovės ieškovams visas jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,15 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2019 m. kovo 22 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu po jų motinos S. U. mirties. 2007 m. buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, paženklintos žemės sklypo ribos. Ieškovai 2021 metų vasarą kreipėsi dėl riboženklių sutikrinimo, kadangi senųjų riboženklių nerado, ir jie buvo sukalti iš naujo. Atsakovei priklauso greta esantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovų žemės sklypas ribojasi su atsakovės žemės sklypu pietų ir vakarų kryptimis, atitinkamai atsakovei ieškovų sklypas yra šiaurės ir rytų kryptimis. Atsakovei priklausančiame žemės sklype be ieškovų sutikimo buvo pastatyti pagalbinis ūkio paskirties pastatas, pamatai garažui. Tarp ieškovų ir atsakovės sklypų ribos įrengta tvora, taip pat neleistinu atstumu be ieškovų sutikimo pasodinti augalai. Po ieškinio įteikimo trečiasis asmuo S. L. ir jos sutuoktinis M. L. nugriovė sandėlį, pašalino tvoros dalį, plane pažymėtą indeksais Nr. 8-7-6-5, apgenėjo želdinius. Taip pat buvo apardyti garažo pamatai, tačiau ties sklypų riba paliktos dvi garažo pamato kraštinės. Taip yra pažeidžiamos ieškovų teisės, dėl atsakovės ir trečiųjų asmenų veiksmų daromas neigiamas, nepageidaujamas poveikis jų žemės sklypui, apsunkinamos sąlygos tinkamai naudotis žemės sklypu, jie taip pat patiria akivaizdžių nepatogumų bei įtampą. Ieškovai ne kartą žodžiu ir raštu ragino atsakovę bei trečiuosius pašalinti jų teises varžančius statinius ir želdinius, o nesutinkant buvo priversti kreiptis į teismą teisminės gynybos. Visi nurodyti statiniai pastatyti ir įrengti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus – nebuvo gauti rašytiniai kaimyninio sklypo savininko sutikimai, nėra jokių kitų susitarimų. Tvoros betoniniame pamate atsirado daugiau įtrūkimų ir plyšių, į jų žemės sklypą ėmė kristi betono nuolaužos. Pasodinti augalai auga labai aukšti, jie meta didelį šešėlį, šakos skverbiasi į žemės sklypą, lapai ir spygliai krenta į daržą, o jų šaknys stumia ir ardo tvoros pamatą. Ieškovų ir atsakovės žemės sklypų aukštis yra nevienodas, pakėlus atsakovės žemės sklypo lygį žvyru ir smėliu, jų sklypas atsakovės sklypo atžvilgiu dar labiau pažemėjo.

3. Atsakovė R. L. ir trečiasis asmuo S. L. su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė nuo 2010 m. kovo mėn. 16 d. yra įgaliojusi trečiuosius asmenis S. L. ir M. L. valdyti ir tvarkyti jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl visus reikalus, susijusius su minėto žemės sklypo valdymu ir naudojimu, tvarkė jie. Ilgą laiką sklypo riba su ieškovams nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu buvo neprižiūrėta, apaugusi žolėmis, vijokliniais augalais, krūmais. Nuo 2010 metų pavasario tretieji asmenys pradėjo tvarkyti atsakovei nuosavybės teise priklausančio sklypo dalį, besiribojančią su ieškovų žemės sklypu: išpjovė senus krūmus, sutvarkė įvažiavimą, pastatė pastogę, vėliau įrengė sienas, savo lėšomis pastatė tvorą, šalia sklypų ribos pasodino augalus. Atsakovei priklausančiame žemės sklype vykdomiems darbams bei augalų sodinimui S. U. pritarė, jokių priekaištų ar pretenzijų nei atsakovei, nei S. L. niekada nebuvo pareiškusi. Pretenzijas ieškovai pradėjo reikšti tik 2021 m. vasarą. Sandėlis buvo nugriautas (pradėtas griauti 2022 m. kovo mėnesį, pabaigtas balandžio mėnesio pradžioje). Dalis buvusių garažo pamatų buvo demontuota, o likusi buvusių pamatų kraštinė nėra ir negali būti laikoma atskiru statybos objektu, jis nevaržo ir nepažeidžia ieškovų teisių ir teisėtų interesų. Atsakingai už statybų teisėtumą institucijai nenustačius savavališkos statybos fakto, nėra pagrindo teigti, jog likusi buvusio garažo pamatų kraštinė yra savavališkos statybos padarinys. Tvora pažymėta indeksais Nr. 9-8-7, esanti atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose, buvo įrengta trečiųjų asmenų bei atsakovės lėšomis, jos įrengimui neprieštaravo ir žodinį sutikimą buvo davusi buvusi ieškovams priklausančio žemės sklypo savininkė. Vienuolika metų nepareiškus jokių pretenzijų dėl tvoros, vadovaujantis galiojusia Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 23 straipsnio 25 dalimi, rašytinis sutikimas nėra privalomas. Be to, tvoros pamatai nei vienoje vietoje neperžengia ieškovų sklypo ribos, atitinka šviesos pralaidumui keliamus kriterijus. Reikalaujami pašalinti augalai buvo pasodinti 2010 metais, jie pasodinti šalia ieškovų sklypo ribos, kadangi ieškovų sklypo dalis prie pat ribos tuo metu nebuvo prižiūrima. Šių augalų pasodinimui neprieštaravo buvusi žemės sklypo savininkė S. U.. Tai, kad prašomi pašalinti augalai nėra pasodinti neteisėtai, patvirtina Aplinkos apsaugos departamento 2021 m. lapkričio 15 d. apžiūros aktas. Ginčo augalai yra sveiki, juos tretieji asmenys prižiūri, geni ir formuoja, neleidžia augalams augti aukščiau nei 2,5–3 m. Taip pat augalai yra genimi taip, kad šakos neišlįstų pro tvorą į kaimynų sklypo pusę. Augalų perkelti negalima dėl jų dydžio ir šalia nutiestų elektros laidų.

4. Trečiasis asmuo M. L. su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis tiesiogiai susijęs su atliktais ginčo darbais. Sandėliukas buvo pastatytas daugiau nei prieš 10 metų, tam buvusi žemės sklypo savininkė neprieštaravo. Prieš 5–6 metus savo žemės sklypo dalyje ieškovai taip pat atliko darbus, prašė sujungti apskardinimą. Garažas buvo pastatytas, visi apie jį žinojo, ne kartą dėl to buvo aptarta ir jokių prieštaravimų nebuvo. 2021 m. rugpjūtį įvykus konfliktui su R. A., dalį reikalavimų įvykdė. 2021 m. rudenį nugriovė garažą, sandėliuko ardymo darbus pradėjo 2022 m. pavasarį ir jis iki ieškinio gavimo dienos buvo nugriautas. Yra likusios kelios garažo pamatų kraštinės, kurios atlieka atraminę funkciją. Žemės sklypų reljefas yra nevienodas. Kaimynų daržas yra žemesniame lygyje, kad neslinktų gruntas į kaimynų pusę buvo sumontuotas pamatas. Garažo pamato kraštinė yra sujungta su tvoros pamatu. Sutinka, kad tvoros pamatas remontuotinas, tačiau jo atplaišos į kaimynų pusę nekrenta, nes atstumas iki sklypo ribos yra 25 cm. Prie tvoros eilę metų kaimynai pylė statybines atliekas ir žaliąsias atliekas, todėl tvoros priežiūros darbų atlikti negalėjo. Statyti naują tvorą R. A. atsisakė. Želdiniai yra prižiūrimi ir genimi, jie pasodinti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Tvora buvo pastatyta 2010 metais, buvo buvusios savininkės sutikimas statyti statinius ir sodinti želdinius. Želdiniai pasodinti prieš 11–12 metų dėl estetikos, jie nesiekia 3 metrų aukščio. Ąžuolai buvo pasodinti nedideli.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškovų R. A., R. L. ir G. U. patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Teismas įpareigojo atsakovę R. L. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pamatus garažui, esančius (duomenys neskelbtini), kurių viena kraštinė – 3 m ilgio (šios kraštinės atstumas iki ieškovų sklypo ribos yra 0,15–0,2 m), kita kraštinė – 5,3 m ilgio (šios kraštinės atstumas iki sklypo ribos yra nuo 0,35 iki 0,55 m) bei sutvarkyti statybvietę. Atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo dalyje dėl pamatų garažui nugriovimo nustatytu terminu, teismas leido ieškovams žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nugriauti pamatus garažui atsakovės lėšomis. Teismas įpareigojo atsakovę per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti prie ieškovų žemės sklypo ribos augančius želdinius, esančius (duomenys neskelbtini), t. y.: pušį, kurios aukštis apie 2,5 m, atstumas iki ieškovų sklypo ribos 30 cm, ąžuolą, kurio aukštis apie 2,3 m, atstumas iki ieškovų sklypo ribos 35 cm, ąžuolą, kurio aukštis apie 2,5 m, atstumas iki ieškovų sklypo ribos 55 cm, pušį, kurios aukštis apie 2,5 m, atstumas iki ieškovų sklypo ribos 60 cm, ąžuolą, kurio aukštis apie 2,5 m, atstumas iki ieškovų sklypo ribos 67 cm, forsitiją, kurios aukštis apie 2,1 m, atstumas iki ieškovų sklypo ribos 70 cm. Atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo dalyje dėl želdinių pašalinimo nustatytu terminu, teismas leido ieškovams žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pašalinti (nupjaunant) nurodytus želdinius atsakovės lėšomis. Likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas priteisė iš atsakovės ieškovams po 248,04 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei 39,56 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovų trečiajam asmeniui S. L. po 387,30 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. Ieškovams nuosavybės teise priklauso 0,1500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas ribojasi su atsakovei R. L. priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini).

6.2. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2022 m. sausio 10 d. rašte Nr. 2D-542 nurodyta, kad sklype pastatytas, bet Nekilnojamojo turto registre neregistruotas pagalbinio ūkio paskirties pastatas (sandėlis) 6,24 m x 3,26 m dydžio ir apie 2–2,2 m aukščio. Šio pastato vienas šonas priblokuotas prie ūkinio pastato, esančio sklype adresu (duomenys neskelbtini). Vizualiai matyti, kad pastate statybos (remonto) darbai vykdyti 1–2 metų bėgyje. Minėto sandėlio viena dalis yra sklype 2, o kita – sklype 1. Kaimyninio sklypo 2 savininko raštiškas sutikimas statyti pastatą jo žemėje nepateiktas. Sklype įrengti betoniniai juostiniai pamatai garažui 5,5 m x 5,0 m dydžio (pamatų aukštis – 0,15 – 0,4 m, plotis – 0,2 m). Pamatas nuo tvoros, ribojančios sklypą 2 ir sklypą 1, pastatytas apie 0,15 – 0,3 m atstumu. Kaimyninio sklypo 2 savininko raštiškas sutikimas statyti garažą tokiu atstumu iki jo žemės sklypo ribos nepateiktas. Ties sklypų riba įrengta metalinio tinklo (h – 1,5 m) tvora su betoniniu pamatu. Sklypas prie tvoros standartiniais riboženkliais nenužymėtas. Sklypo ribų vietoje nužymėjimo aktas nepateiktas. Tvoros pamatas keliose vietose galimai išeina už sklypų ribos į kitą sklypą. Dalis tvoros, prie ūkinio pastato esančio sklype 2, aklinai uždengta polietilenine nepersišviečiančia plėvele (aklina tvora įrengta sklypo 2 atžvilgiu rytinėje pusėje). Kaimyninio sklypo savininko raštiškas sutikimas statyti akliną tvorą rytinėje jos sklypo pusėje prie sklypo ribos nepateiktas.

6.3. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kaišiadorių aplinkos apsaugos inspekcijos 2021 m. lapkričio 15 d. apžiūros akte nurodoma, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pietinėje pusėje, šalia kaimyninio sklypo ribos atstumu nuo 50–90 cm pasodinti želdiniai: 3 tujos, 2 pušys, krūmas forsitija, 3 raudonlapiai ąžuolai, 1 šermukšnis. Pagal trečiojo asmens S. L. paaiškinimą pušys pasodintos 2014 metais, forsitija ir raudonlapiai ąžuolai 2010 metais. Nurodoma, kad pagal želdinių sodinimo metu galiojusius teisės aktus nustatyta, kad tujos ir šermukšnis buvo pasodinti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kiti želdiniai pasodinti nepažeidžiant tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų.

7. Teismas nurodė, kad augalų pasodinimo metu (2010–2014 metais) galiojusio Statybos techninio reglamento (toliau – STR) 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo 5 punkte buvo nustatyta, kad nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos medžių ir krūmų sodinimo atstumai turi būti: krūmų ir gyvatvorių – ne mažiau kaip 1 m; žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio, – 2 m, kitų medžių – 3 m. Kadangi augalai (medžiai ir krūmas), buvo pasodinti arčiau nei 1 metras iki sklypų ribos, tai minimalus atstumas iki sklypų ribų nebuvo išlaikytas, teismas sprendė, kad buvo pažeisti jų sodinimo metu galioję minėto teisės akto reikalavimai, kiek tai susiję su minimaliais ginčo augalų sodinimo atstumais iki sklypų ribos.

8. Teismas pažymėjo, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apžiūros akte nurodomos aplinkybės, jog pagal želdinių sodinimo metu galiojusius teisės aktus tujos ir šermukšnis buvo pasodinti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kiti želdiniai pasodinti nepažeidžiant tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, yra nepagrįstos.

9. Teismas nurodė, kad prie atsakovų žemės sklype esančių ginčo augalų (pasodinti prie žemės sklypų ribų, pažymėtų taškais 1-9), yra ieškovų 2,21 aro ploto ariama žemė. Ieškovai pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad šis žemės sklypas dirbamas, šioje vietoje sodinamos bulvės. Ieškovai savo teisių pažeidimą dėl augalų buvimo sieja ir su tuo, kad į jų dirbamą žemę nuo jų krenta šešėlis, lapai ir spygliai. Teismo vertinimu, nereikalauja atskiro įrodinėjimo, kad į ieškovų žemės sklypo dalį nuo ginčo augalų krenta šešėlis, į sklypą dėl vėjo nešami medžių lapai ir spygliai, kurie rūgština žemę, medžiai per šaknis pasisavina maistines medžiagas, dėl ko yra daroma neigiama įtaka ieškovų žemės sklypui.

10. Teismas sprendė, kad ieškovų dalies žemės sklypo dalies naudojimas pagal paskirtį (ariama žemė) yra apsunkintas ir to būtų išvengta, jei ginčo augalų nebūtų. Teismas pažymėjo, kad ieškovų vienas iš nurodomų argumentų želdinių pašalinimui yra ir jų patiriama įtampa. Kadangi raudonlapiai ąžuolai ir pušys yra stambūs medžiai, neprižiūrimi užaugantys labai dideli, forsitija – krūmas, užaugantis 3–6 metrus, todėl atsakovei jų neugdant, pastarieji greitai augtų ir ieškovams vėl sukeltų nepatogumus, įtampą ir pan.

11. Teismas nurodė, kad atsakovė atsikirtinėja ir tuo, jog augalai yra arti požeminės linijos elektros linijos, todėl, atsižvelgus į jų dydį negalėtų būti persodinami. Atsižvelgęs į byloje pateiktą kontrolinę geodezinę nuotrauką ir joje pažymėtą elektros kabelio vietą, taip pat vietos situacijos fotonuotraukas, teismas sprendė, kad elektros kabelis praeina palei pat medžius, tačiau ne ieškovai, o atsakovė savo veiksmais sukūrė situaciją, dėl kurių nukenčia ieškovų teisėti interesai, ir jie savo pažeistas teises gina reikalaudami pašalinti medžius. Atsakovė vykdydama teismo sprendimą laisva pasirinkti jo vykdymo būdus, pavyzdžiui, atjungti, pašalinti ar perkelti elektros kabelį, einantį už elektros spintos, kuris priklauso atsakovams, svarbu kad pastarieji būtų pašalinti iš vietos, kurioje pagal teisės aktų keliamus reikalavimus negalėjo būti pasodinti. Teismas pažymėjo, kad byloje nekilo ginčo dėl to, jog augalai nėra saugotini, taip pat tretieji asmenys ir atsakovė neįrodinėjo, kad medžiai pastariesiems turi asmeniniais tikslais pagrįstą vertę ir jų perkėlimas ar sunaikinimas neatitiktų šalių interesų balanso ir proporcingumo principo.

12. Teismas sprendė, kad ieškovų ieškinys šioje dalyje pagrįstas, todėl tenkintinas. Kadangi augalams pašalinti, atsižvelgus į atsakovės pasirinktiną būdą, pavyzdžiui, persodinant, reikalingos tam tikros tinkamos klimatinės sąlygos, todėl teismas atsakovams nustatė šešių mėnesių terminą jiems pašalinti. Atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, teismas leido ieškovams pašalinti (nupjauti) želdinius atsakovės lėšomis.

13. Teismas konstatavo, kad atsakovės ir trečiųjų asmenų nurodyti argumentai apie tai, kad ieškovai ar kiti teisėti žemės valdytojai anksčiau galimai netinkamai prižiūrėjo savo žemės sklypo dalį (daržą), dėl ko pastarais buvo apaugęs žolėmis, krūmais ir medžiais, neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisakė.

14. Teismas nurodė, kad ieškovų žemės sklypas ribose, pažymėtais indeksais 8–9, atsakovės sklypo atžvilgiu yra šiaurės – šiaurės rytų kryptimi (taigi labiau į šiaurę, kas atitinka kampą tarp 0 laipsnių ir 45 (360/8)). Pagal STR reikalavimus kiaurymių plotas negali būti mažesnis nei 50 proc. Ieškovai neįrodinėjo, kad tvoros kiaurymių plotas, įskaitant cokolį, yra mažesnis nei 50 proc. Vertinant tvorą vizualiai šis kiaurymių ploto reikalavimas taip pat aiškiai nėra pažeidžiamas (yra didesnis nei 50 proc.) ir įskaičiuojant tvoros cokolio aukštį (kintantis ir yra nuo 2 iki 48 cm). Nors antstolės Raimondos Pauzienės 2024 m. sausio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas ginčo tvoros aukštis viename taške yra 201 cm, tačiau reikalavimų pašalinti tvorą pagal ieškovų reikalavime nurodomą aukštį (nurodoma, kad kartu su betoniniu pamatu aukštis yra 1,85 m iki 1,98 m) ieškovai netikslino ir tuo kaip savo reikalavimų pagrindu nesirėmė. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovų atlikti tvoros aukščio matavimai šiame taške yra nekorektiški (aiškiai matuota įstrižai, dėl ko atstumas didėja). Jei tvoros tinklo aukštis yra 150 cm (dėl to ginčo nekilo), o cokolio maksimalus aukštis 48 cm, tuomet tvoros aukštis su cokoliu atitiktų 198 cm aukštį ir paaiškintų esamą ieškovų 3 cm matavimo neatitikimą.

15. Teismas pažymėjo, kad užtvaros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti, o kai yra toks pavojus, statytojas privalo, susitaręs su gretimo žemės sklypo savininku, gavęs savininko sutikimą raštu, įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą (į lietaus nuotakyną, griovį, drenažą ar rasti abiem savininkams priimtiną sprendimą). Taigi drenažas turi būti įrengtas, tačiau tik tada, kai yra pavojus kad cokolis kliudys paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti. Ieškovai šioje byloje šių aplinkybių neįrodinėjo, tai kad jų žemės sklypo dalyje prie tvoros kaupiasi paviršinis vanduo, ir kuris anksčiau nutekėdavo į atsakovės sklypą, nepatvirtina jokie į bylą šalių pateikti įrodymai. Be to, ieškovai ieškinyje taip pat nurodė, kad jų ir atsakovės žemės sklypų aukštis yra nevienodas, o pakėlus atsakovės žemės sklypo lygį žvyru ir smėliu, jų sklypas atsakovės sklypo atžvilgiu dar labiau pažemėjo, kas taip pat reiškia, kad jis būdavo žemesnis ir paviršinis vanduo iš jų į kaimyninį žemės sklypą nenutekėdavo. Teismo vertinimu, ieškovų įrodinėjamos aplinkybės, kad prie tvoros turėjo būti įrengtas drenažas, nepagrįstos ir neįrodytos.

16. Teismas konstatavo, kad ginčo situacijoje reikalavimai dėl tvoros kiaurymių ploto nebuvo nepažeisti ir rašytinis gretimo žemės sklypo savininkų sutikimas nebuvo būtinas. Ieškovai savo teisių pažeidimą taip pat motyvuoja vizualine tarša, cokolio atplaišų kritimu į jų žemės sklypo dalį ir dėl to patiriama žala. Reikalavimas pašalinti tvorą su cokoliu galėtų būti tenkinamas ir dėl to, jei pastarieji buvo statomi (pastatyti) pažeidžiant kokius nors teisės aktų, reglamentuojančių ir jo statybos procesą, reikalavimus. Ieškovai nenurodė jokių teisės normų, reglamentuojančių reikalavimus cokolio statybos procesui, medžiagoms, jo išvaizdai, stiprumui, atsparumui, vaizdui ir pan., t .y jo statybos neatitikties teisės aktų keliamiems reikalavimams, todėl teismas sprendė, kad nurodyti ieškovų argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti.

17. Teismas nurodė, kad ginčo dėl to, jog buvusio pastato paskirtis yra garažas, jo konstrukcijos, įskaitant ir dalį pamatų, buvo demontuotos, taip pat dėl likusių garažo pamatų kraštinių kiekio (2 vnt.), ilgio (3 m ir 5,3 m) jų atstumų nuo sklypo ribos (nuo 0,15 m iki 0,5 m), rašytinio sutikimo garažui statyti nebuvimo, nėra, todėl šias aplinkybes teismas laikė įrodytomis ir dėl jų plačiau nepasisakė.

18. Teismas pažymėjo, kad konstatavus, jog ginčo pamatų dalis, įrengta vykdant statinio (garažo) statybos darbus, buvo pastatyta pažeidžiant imperatyvias teisės normas (neturint ieškovų rašytinio sutikimo), todėl jų teisės gali būti ginamos tik pašalinant visas statinio konstrukcijas, t. y. ir ginčo garažo pamatus. Atsižvelgus į tai, teismas ieškinį šioje dalyje tenkino visiškai, įpareigojo atsakovę nugriauti ginčo garažo pamatus, esančius (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Kadangi pamatų pašalinimas nepriskirtinas prie tokių veiksmų, kuriuos gali atlikti tik pati atsakovė, teismas įvertinęs ieškovų pažeistoms subjektinėms teisėms apginti taikytą šių padarinių šalinimo būdą, atsižvelgus į jau nustatytą terminą augalams pašalinti (6 mėnesiai), sprendė, kad šešių mėnesių terminas yra pakankamas teismo sprendimui dėl neteisėtos statybos padarinių (garažo pamatų) pašalinimo įvykdyti, jis geriausiai atitinka šalių interesų pusiausvyrą. Atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, teismas leido ieškovams pašalinti ginčo pamatus atsakovės lėšomis.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

19. Apeliaciniu skundu atsakovė R. L. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. sprendimą dalyje, kuria ieškovų R. A., R. L. ir G. U. patikslintas ieškinys buvo patenkintas ir priimti naują sprendimą – ieškovų patikslintą ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovų atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Pirmosios instancijos teismo nurodomo STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 1 punkte nustatyta, kam yra taikomi šio reglamento reikalavimai, t. y. vienbučiams (vieno buto) ir dvibučiams (dviejų butų) gyvenamiesiems pastatams ar sublokuotiems namams. Įvertinus tai, kad šis reglamentas skirtas kitokio pobūdžio teisiniams santykiams sureguliuoti, tarp šalių kilusio ginčo dėl pasodintų augalų teisėtumo reguliavimui neturėtų būti taikomas. Augalų pasodinimo teisėtumą įvertino Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir jo pateiktomis išvadomis nėra pagrindo netikėti bei jomis nesivadovauti.

19.2. Iki 2016 metų nebuvo prievolės privačių sklypų savininkams sodinti medžius ar krūmus tik tam tikrais atstumais nuo kaimyninių sklypų. Jei augalai pasodinti anksčiau nei prieš dešimt metų ir iki tol jo savininkams nebuvo pateiktos pretenzijos, kad augalai auga per arti kito sklypo, jų pašalinti šeimininkui prievolė neturėtų atsirasti. Šiuo atveju šeimininkas atleidžiamas nuo atsakomybės, nes jis pasodino augalus nepažeisdamas teisės normų reikalavimų, kadangi teisinio reguliavimo dėl augalų atstumų dar nebuvo. Jam tereikia laikytis nurodytų augalų aukščio reikalavimų.

19.3. Iš ieškovų žemės sklypo pusės augo aukštaūgiai augalai, dėl prie sklypų ribos augančių augalų nebuvo pateikta jokių pretenzijų dešimt metų, todėl galima teigti, kad buvo abipusis atsakovės ir buvusios žemės sklypo, kuris šiuo metu priklauso ieškovams, savininkės, t. y. ieškovų mamos, susitarimas.

19.4. Pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai nurodoma, kad tretieji asmenys ir atsakovė neįrodinėjo, jog medžiai pastariesiems turi asmeniniais tikslais pagrįstą vertę. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo M. L. akcentavo, kad šie augalai turi didelę asmeninę vertę, nes jie užauginti, prižiūrėti nuo mažo daigelio, tačiau į šią aplinkybę teismas neatsižvelgė.

19.5. Siekiant iškasti augalus ir dėl to atjungti ar naikinti naudojamą po žeme nutiestą elektros kabelį, taip patiriant papildomų nuostolių ir nepatogumų nėra ir negali būti laikoma šalies interesų balanso ir proporcingumo principo atitiktimi. Belieka vienintelis variantas – augalų sunaikinimas, kas atsakovės nuomone, būtų akivaizdžiai neproporcinga priemonė ir nebūtų lygiavertė ieškovų tariamai pažeidžiamų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimui.

19.6. Apeliantė nesutinka su ieškovų motyvais, jog buvusio garažo pamato kraštinė – betoninis bortelis (atraminė sienelė) laikytina kaip savavališka statyba, kurios padarinius yra būtina šalinti. Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje, atlikto 2021 m. gruodžio 2 d., pagal ieškovų pateiktą skundą, akte nebuvo užfiksuoti jokie savavališkai pastatyti ar statomi statiniai, nenustatytas joks savavališkos statybos faktas, ar bet koks kitas pažeidimas, susijęs su vykdomomis statybomis.

19.7. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad ieškovams atsisakius ieškinio reikalavimo dėl įpareigojimo nugriauti ūkio paskirties pastatą (sandėlį), bylinėjimosi išlaidos šioje dalyje skaičiuotinos ieškovų naudai. Ūkinis pastatas jau buvo nugriautas 2022 m. balandžio 5 d., tuo tarpu ieškinį trečiasis asmuo (pagal pradinį ieškinį – atsakovė) S. L. gavo 2022 m. balandžio 12 d. Taigi, šios aplinkybės įrodo, kad ginčo pastatas buvo nugriautas iki ieškinio gavimo dienos ir ieškinys nepaskatino nugriauti šio pastato. Tai patvirtina ir trečiojo asmens S. L. paaiškinimas Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nurodant, kad statinio galinę sieną patrauks nuo kaimyno teritorijos. Šį paaiškinimą statybų inspekcijai teikė 2021 m. gruodžio 6 d.

19.8. Pirmosios instancijos teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, privalėjo vertinti ne vien patikslinto ieškinio reikalavimų patenkinimo/nepatenkinimo proporcijas, tačiau atsižvelgti ir į tai, kad naujai į bylą įtrauktos atsakovės atžvilgiu ieškovai atsisakė vieno iš ieškinio reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti skaičiuojamos ne kaip 2/3 dalis ieškovų ieškinio reikalavimų tenkinimo, o kaip 1/2 dalį.

Atsiliepimas

20. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai R. A., R. L. ir G. U. prašo atmesti atsakovės R. L. apeliacinį skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Pagal Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išaiškinimą garažo pamatai negali būti arčiau kaip per vieną metrą nuo ieškovų sklypo, o, kaip rodo bylos duomenys, pamatai pastatyti vos 0,15–0,55 m atstumu. Tokiu atveju būtinas gretimo sklypo savininkų rašytinis sutikimas, kurio atsakovė neturi ir teismui nepateikė. Atsakovė ir tretieji asmenys garažo statybų su ieškovais niekada nederino ir sutikimo neprašė. Ieškovai prieštarauja, kad garažas, jo pamatai ar kitos paskirties statinys būtų taip arti ieškovų sklypo, nesutinka, kad šiuo statiniu būtų užgožiamas ieškovų sklypas ir daromas kitas nepageidaujamas poveikis jų sklypui, todėl prašo teismo atmesti atsakovės prašymą priimti naują sprendimą dėl pamatų garažui.

20.2. Nei atsakovė, nei tretieji asmenys niekada neprašė nei žodinio, nei raštiško sutikimo taip arti sklypų ribos sodinti tokios rūšies augalų ir niekada nesitarė, kaip šiuos želdinius prižiūrės, nėra sudarę jokio susitarimo dėl šių želdynų formuojamo aukščio ir pločio, juos smarkiau apgenėjo tik pateikus ieškinį, iki to laiko negenėjamos šakos skverbėsi į ieškovų daržą, todėl ieškovai neturi jokių garantijų, kaip šie augalai būtų prižiūrimi ateityje. Tačiau net ir smarkiau apgenėjus želdinius jie pažeidžia šiuo metu galiojančius reikalavimus dėl formuojamo aukščio augdami tokiu mažu atstumu iki ieškovų sklypo ribos.

20.3. Želdiniai pasodinti 30–70 cm atstumu iki ieškovų sklypo ribos, šiuo metu jų aukštis yra nuo 2,1 m iki 2,5 m. Visi šie želdiniai turi savybę užaugti aukštesni nei 3 metrai. želdiniai auga aukšti ir meta didelį šešėlį, pietinėje ieškovų daržo pusėje užstojama šviesa, sudaromas nuolatinis pavėsis. Dėl labai arti sklypų ribos augančių aukštų želdinių, jų lapai, spygliai ir kankorėžiai krenta į ieškovų daržą. Nustatyta, kad spygliuočiai rūgština dirvą, spygliai, kitaip nei šiaudai ar žolė, supūva tik per kelerius metus. Šiuo metu, kol ten auga šie želdiniai, ieškovai prie sklypų ribos net negalėtų pasėti žolės, kadangi, pasak specialistų, dėl spyglių rūgšti žemė pražūtinga daugeliui vejos žolių. Šie želdiniai daro nepageidaujamą poveikį ir šaknimis, kadangi pagal savo rūšį smarkiai šaknijasi, todėl turi galimybę plačiai pasisavinti iš dirvožemio maistingas medžiagas, o šalia yra ieškovų daržas.

20.4. Atsakovės bei ieškovų sklypų aukštis šioje atkarpoje yra nevienodas. Atsakovės želdiniai auga prie tvoros, įrengtos ties paaukštinta nuovaža į atsakovės sklypą, kuri yra prie ieškovų sklypo ribos, plane pažymėtos indeksais Nr. 1-9. Atsakovės tvoros betoninis pamatas pleišėja, pasislinkęs į ieškovų daržo pusę, pasviręs ir metalinis tvoros tinklas. Akivaizdu, kad tvorą ardo šeši želdiniai, kurie turi didelę ir tankią šaknų sistemą, turi savybę šakotis kelių metrų spinduliu. Dėl mažo atstumo iki tvoros pamato šių želdinių šaknys neabejotinai remiasi į tvoros pamatą, jį stumia ir ardo, todėl tvora krypsta, betonas skilinėja, byra į ieškovų sklypą, tai ieškovams irgi kelia rūpesčių ir nepatogumų.

20.5. Pirmosios instancijos teismui įpareigojus atsakovę ir trečiuosius asmenis pateikti rašytinius įrodymus, kada nugriautas sandėlis, buvo pateiktos dvi nuotraukos. Vienoje nuotraukoje, kuri užfiksuota 2022 m. balandžio 5 d., matyti griaunamas sandėlis, t. y. statinys buvo griaunamas praėjus daugiau nei savaitei po to, kai ieškovai pateikė ieškinį. Kita atsakovės nuotrauka, kurioje matyti nugriauto sandėlio vieta, užfiksuota 2022 m. balandžio 13 d. Kaip rodo bylos duomenys, pirminis ieškinys teismui pateiktas 2022 m. kovo 28 d., pranešimas apie ieškinį tuo metu atsakove laikytai S. L. išsiųstas 2022 m. balandžio 4 d., o įteiktas balandžio 12 d. Taigi sandėlis nugriautas praėjus daugiau nei 2 savaitėms po ieškinio pateikimo teismui ir vienai dienai po ieškinio įteikimo. Akivaizdu, kad tik ieškinys paskatino atsakovę ir trečiuosius asmenis pašalinti neteisėtai pastatytą sandėlį, todėl atsakovės argumentai dėl sandėlio nepagrįsti ir turėtų būti atmesti.

Šalies argumentai

21. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo S. L. (toliau – ir apeliantė) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš ieškovų R. A., R. L. ir G. U. trečiajam asmeniui S. L. po 1 095,07 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, nepripažino bylinėjimosi išlaidomis išlaidų už kontrolinę geodezinę nuotrauką, motyvuojant tuo, kad ginčo sprendimui ši nuotrauka jokios reikšmės neturi, nes ginčo augalai teismo įpareigoti pašalinti dėl per mažų jų augimo atstumų nuo sklypų ribos. Su tokia teismo motyvacija nesutiktina, kadangi šios išlaidos turi būti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis. Šis dokumentas yra svarbus įrodymas, patvirtinantis, kad atsakovė dėl greta augalų po žeme esančio elektros kabelio, negali perkelti augalų į kitą vietą. Atsakovė ir tretieji asmenys ne vieną kartą akcentavo, kad atsakovei priklausančio žemės sklypo pakraščiu, kuriame auga ginčo augalai, yra nutiestas elektros kabelis. Ieškovai netikėjo šiomis nurodomomis aplinkybėmis, reikalaudami tai pagrįsti. Būtent dėl to, kad pagrįsti nurodomas aplinkybes oficialiu dokumentu, trečiasis asmuo buvo priverstas kreiptis į matininkus prašant atlikti elektros kabelio kontrolinę geodezinę nuotrauką.

21.2. Sandėlis buvo pradėtas ardyti 2021 m. rudenį, o galutinai nugriautas iki trečiajam asmeniui S. L. sužinant apie šį teismo procesą. Ūkinis pastatas jau buvo nugriautas 2022 m. balandžio 5 d., tuo tarpu ieškinį S. L. gavo 2022 m. balandžio 12 d. Šios aplinkybės įrodo, kad ginčo pastatas buvo nugriautas iki ieškinio gavimo dienos. Taigi, ieškinys nepaskatino nugriauti šio pastato, tai patvirtinta ir S. L. 2021 m. gruodžio 6 d. paaiškinimas Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

21.3. Pradinis ieškovų ieškinys trečiojo asmens S. L., kaip atsakovės, atžvilgiu buvo pareikštas akivaizdžiai nepagrįstai. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas S. L. būnant atsakove tęsėsi daugiau kaip pusantrų metų, dėl to ji patyrė išlaidas, todėl ieškovams atsisakius visų ieškinio reikalavimų S. L. atžvilgiu, ir netinkamą atsakovę pakeitus tinkama šalimi, iš ieškovų S. L. turėtų būti priteistos visos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 3 285,23 Eur (po 1 095,07 Eur iš kiekvieno ieškovo).

Atsiliepimas

22. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai R. A., R. L. ir G. U. prašo atmesti trečiojo asmens S. L. apeliacinį skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Atsakovė ir tretieji asmenys užsakė nubraižyti naują elektros kabelio planą ir prašė teismo 200 Eur išlaidas plano parengimui įtraukti į bylinėjimosi išlaidas, nors turėjo dar 2017 m. nubraižytą to paties kabelio planą. Šis planas po pareikalavimo buvo pateiktas teismui ir tai nieko nekainavo, todėl naujojo kabelio plano iš tiesų nereikėjo ir tai buvo nebūtinos išlaidos. 2017 m. kabelio plane nurodyta, kad kabelis yra atsakovės nuosavybė, todėl šalia kabelio ir želdinių negalioja ESO apsaugos zona ir nėra objektyvių kliūčių želdinius pašalinti. Taigi trečiojo asmens argumentas dėl kabelio plano, kad tai esą svarbus įrodymas, kaip ir kiti su tuo susiję argumentai, išdėstyti apeliaciniame skunde, nepagrįsti ir atmestini.

22.2. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde teigia, kad sandėlis pradėtas ardyti 2021 m. rudenį, tačiau teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, kad sandėlis nugriautas iki ieškinio gavimo, tačiau tai neatitinka tikrovės. Byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad ieškinio pateikimo išvakarėse 2022 m. kovo 27 d. neišardytas sandėlis dar stovėjo, o visiškai buvo nugriautas tik balandžio viduryje, o ne pradžioje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

24. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovų patikslintas ieškinys dėl dalies likusių garažo pamatų ir želdinių, pasodintų prie ieškovų sklypo ribos, pašalinimo (pagal atsakovės apeliacinį skundą), ir dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo ir atlygintinumo (pagal atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

25. Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį (lot. actio negatoria).

26. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 38 punktas).

27. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 36 punktas).

Dėl reikalavimo pašalinti garažo pamatus (likusią jų dalį), pastatytus prie ieškovų sklypo ribos

28. Ieškovai ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę R. L. išardyti ir pašalinti pamatus garažui, esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurių viena kraštinė – 3 m ilgio, nuo 0,2 iki 0,5 m aukščio (šios kraštinės atstumas iki ieškovų sklypo ribos yra 0,15-0,2 m), kita kraštinė – 5,3 m ilgio, matuojant nuo ieškovų sklypo ribos – apie 1 m aukščio (šios kraštinės atstumas iki sklypo ribos yra nuo 0,35 iki 0,55 m).

29. Pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą tenkino konstatuodamas, jog buvusio pastato paskirtis yra garažas, jo konstrukcijos, įskaitant ir dalį pamatų, buvo demontuotos, tačiau liko dalis garažo pamatų, kurių 3 m ir 5,3 m ilgio dvi kraštinės yra nuo 0,15 m iki 0,5 m atstumu nuo sklypo ribos ir kuriems pastatyti atsakovė ieškovų rašytinio sutikimo neturėjo, todėl pažeidžiant imperatyvias teisės normas pastatyta ir išlikusi pamatų dalis, kaip pažeidžianti ieškovų interesus, privalo būti pašalinta.

30. Apeliantė (atsakovė) nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės argumentuodama tuo, kad buvusio garažo pamato kraštinė – betoninis bortelis (atraminė sienelė) nelaikytina savavališka statyba, kurios padarinius būtina šalinti, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, 2021 m. gruodžio 2 d. atlikusi faktinių duomenų patikrinimą, nenustatė jokio savavališkos statybos fakto, ar bet kokio kito pažeidimo, susijusio su vykdomomis statybomis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

31. Byloje nekilo ginčo, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso 0,1500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su atsakovei R. L. priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovai įrodė pirmąją negatoriniam ieškiniui keliamą sąlygą, todėl turi būti vertintina ir antroji negatorinio ieškinio sąlyga – ar atsakovės veiksmai pažeidžia ieškovų teises.

32. Byloje kilo ginčas dėl juostinių pamatų garažui, kurių viena kraštinė – 3 m ilgio, nuo 0,2 iki 0,5 m aukščio (šios kraštinės atstumas iki ieškovų sklypo ribos yra 0,15-0,2 m), kita kraštinė – 5,3 m ilgio, matuojant nuo ieškovų sklypo ribos – apie 1 m aukščio (šios kraštinės atstumas iki sklypo ribos yra nuo 0,35 iki 0,55 m), t. y. ieškovai į teismą kreipėsi patikslintu ieškiniu, iš esmės prašė įvertinti, kad atsakovės pastatyti pamatai garažui, kurių tik dalis vėliau išardyta, yra neteisėta statyba ir atitinkamai kėlė reikalavimą dėl neteisėtų statybos padarinių pašalinimo ir sprendimo neįvykdymo pasekmių nurodymo. Ieškovai įvardindami savo pažeistas teises nurodė tai, kad pamatai be jų (ieškovų) leidimo įrengti nesilaikant minimalių atstumų nuo sklypo ribos.

33. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. Nr. D1-878 įsakymo „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo (toliau - STR reglamentas) 7 priede nurodyta, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi tiek statant sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos (4 punktas). Pažymėtina ir tai, kad pagal minėtą STR reglamentą, rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi ir statant atraminę sienelę (apeliantės teigimu, likusi pamatų dalis šiuo metu atlieka atraminės sienelės vaidmenį), jei atraminės sienelės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos (2.2 punktas). Kita vertus, atsakovė į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų bei neįrodė, kad likusi juostinių pamatų dalis yra inžinerinis statinys (atraminė sienelė), kuriuo sulaikomas už jo esantis gruntas, kad negriūtų ar nešliaužtų, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

34. Byloje nekilo ginčo, kad atsakovė neturėjo besiribojančio žemės sklypų (ieškovų) savininkų sutikimo statyti statinį (garažą), kurio pamatų viena kraštinė yra nuo 0,15 iki 0,2 m, kita kraštinė – nuo 0,35 iki 0,55 m atstumu nuo sklypo, besiribojančio su ieškovų žemės sklypu, ribos. Nepaisant to, kad didžioji statinio (garažo) dalis vėliau buvo nugriauta, tačiau pastatyto be ieškovų sutikimo juostinių pamatų dalis iki šiol palikta nepašalinta. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog, konstatavus statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, ieškovai įrodė, kad atsakovės veiksmai pažeidžia jų teises. Apeliantės nurodoma aplinkybė, jog Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, 2021 m. gruodžio 2 d. surašytame Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nekonstatavo savavališkos statybos fakto, ar kito pažeidimo, susijusio su vykdomomis statybomis, nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad jos veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus. Sprendžiant apie ieškovų teisių pažeidimą įvertinti ne pavieniai dokumentai, o byloje surinktų įrodymų visuma. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, gindamas savininko (ieškovų) teisių pažeidimą, įpareigojo atsakovę nugriauti pamatus (likusią jų dalį) bei sutvarkyti statybvietę.

Dėl reikalavimo pašalinti želdinius, pasodintus prie ieškovų sklypo ribos

35. Ieškovai ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę R. L. pašalinti želdinius, pasodintus prie ieškovų sklypo ribos ir esančius (duomenys neskelbtini), t. y. pušį, kurios aukštis apie 2,5 m, atstumas iki ieškovų sklypo ribos 30 cm; ąžuolą, kurio aukštis apie 2,3 m, atstumas iki ieškovų sklypo ribos 35 cm; ąžuolą, kurio aukštis apie 2,5 m, atstumas iki ieškovų sklypo ribos 55 cm; pušį, kurios aukštis apie 2,5 m, atstumas iki ieškovų sklypo ribos 60 cm; ąžuolą, kurio aukštis apie 2,5 m, atstumas iki ieškovų sklypo ribos 67 cm; forsitiją, kurios aukštis apie 2,1 m, atstumas iki ieškovų sklypo ribos 70 cm.

36. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad augalų pasodinimo metu (2010–2014 metais) galiojusio Statybos techninio reglamento (toliau – STR) 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo 5 punkte buvo nustatyta, kad nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos medžių ir krūmų sodinimo atstumai turi būti: krūmų ir gyvatvorių – ne mažiau kaip 1 m; žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio, – 2 m, kitų medžių – 3 m. Kadangi nagrinėjamu atveju augalai (medžiai ir krūmas), buvo pasodinti arčiau nei 1 metras iki sklypų ribos bei minimalus atstumas iki sklypų ribų nebuvo išlaikytas, todėl teismas sprendė, kad buvo pažeisti jų sodinimo metu galioję minėto teisės akto reikalavimai, ieškovų dalies žemės sklypo naudojimas pagal paskirtį (ariama žemė) yra apsunkintas ir šį ieškinio reikalavimą tenkino.

37. Apeliantė (atsakovė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdama, jog pirmosios teismas nepagrįstai rėmėsi STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, nes šis reglamentas skirtas kitokio pobūdžio teisiniams santykiams sureguliuoti. Apeliantės teigimu, iki 2016 metų nebuvo prievolės privačių sklypų savininkams sodinti medžius ar krūmus tik tam tikrais atstumais nuo kaimyninių sklypų, todėl šiuo atveju laikytina, kad augalai pasodinti nepažeidžiant teisės normų reikalavimų bei teismas nepagrįstai tenkino šį ieškinio reikalavimą. Be to, apeliantės teigimu, dėl prie sklypų ribos augančių augalų nebuvo pateikta jokių pretenzijų dešimt metų, todėl galima teigti, kad buvo abipusis atsakovės ir buvusios žemės sklypo, kuris šiuo metu priklauso ieškovams, savininkės, t. y. ieškovų mamos, susitarimas. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo M. L. akcentavo, kad šie augalai turi didelę asmeninę vertę, nes jie užauginti, prižiūrėti nuo mažo daigelio, tačiau į šią aplinkybę teismas neatsižvelgė. Be to, siekiant iškasti augalus ir dėl to atjungti ar naikinti naudojamą po žeme nutiestą elektros kabelį, būtų patiriami papildomi nuostoliai ir nepatogumai. Vienintelis variantas – augalų sunaikinimas, kas atsakovės nuomone, būtų akivaizdžiai neproporcinga priemonė ir nebūtų lygiavertė ieškovų tariamai pažeidžiamų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimui.

38. Byloje nekilo ginčo, kad augalai atsakovės žemės sklype, ieškovų sklypo posūkio ribų atžvilgiu: pietūs – pietvakariai, pasodinti 2010–2014 metais, taip pat, kad pasodinti nuo 30 iki 70 cm atstumu nuo žemės sklypų ribos. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuo kaimyninių sklypų ribų medžių ir krūmų sodinimo atstumų, byloje pagrįstai vadovavosi STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ , kurio 9 priedo 5 punkte nustatyta, kad nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos medžių ir krūmų sodinimo atstumai turi būti: krūmų ir gyvatvorių – ne mažiau kaip 1 m; žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio, – 2 m, kitų medžių – 3 m. Taigi, byloje nustačius, kad šiuo atveju augalai (medžiai ir krūmas), buvo pasodinti arčiau nei 1 metras iki sklypų ribos bei minimalus atstumas iki sklypų ribų nebuvo išlaikytas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pasodinant augalus (medžius ir krūmą) nebuvo laikytasi teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių atstumus, kurių laikantis yra sodinami medžiai ar krūmai nuo besiribojančių žemės sklypų ribų. Apeliantės nurodoma aplinkybė, jog Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. lapkričio 15 d. akte nurodė, jog augalai (medžiai ir krūmas) pasodinti nepažeidžiant tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, nėra pakankamas pagrindas teismui spręsti, kad jos veiksmai atitinka teisės aktų, o būtent nustatytus STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo 5 punkte, reikalavimus.

39. Apeliantės teigimu, dėl prie sklypų ribos augančių augalų nebuvo pateikta jokių pretenzijų apie dešimt metų, todėl galima teigti, kad buvo abipusis atsakovės ir buvusios žemės sklypo, kuris šiuo metu priklauso ieškovams, savininkės, t. y. ieškovų mamos, susitarimas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su šiais atsakovės argumentais sutikti. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovai, ar ankstesnė sklypo savininkė, būtų sutikę, kad augalai būtų pasodinti taip arti jų žemės sklypo ribos, tarp žemės sklypų savininkų būtų sudarytas susitarimas. Pažymėtina ir tai, kad augalai buvo pasodinti atsakovės žemės sklype už tvoros, kaip nurodo pati apeliantė (atsakovė), buvo pasodinti maži daigeliai, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad ilgą laiką nebuvo reikštos dėl to pretenzijos, nesudaro pakankamo pagrindo laikyti, kad atsakovė buvo gavusi ankstesnės savininkės aiškiai išreikštą sutikimą bei ieškovų pasirinktas teisių gynimo būdas dėl augalų pašalinimo yra nepagrįstas.

40. Atsakovė apeliaciniame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino įpareigojimo pašalinti augalus (medžius ir krūmą) atitikties proporcingumo principui. Atsakovės teigimu, mažesnį poveikį turinti priemonė – augalų genėjimas – galėtų eliminuoti ieškovų teisių pažeidimą.

41. Atsižvelgdama į teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes ir faktinius bylos duomenis teisėjų kolegija sprendžia neturinti pagrindo pripažinti, jog šiuo atveju atsakovės nurodyta priemonė – augalų genėjimas – būtų adekvati (proporcinga), siekiant pašalinti nustatytus ieškovų teisių pažeidimus.

42. Pažymėtina, kad proceso šalių santykiai yra konfliktiški, pasodinti medžiai (pušys, ąžuolai) ar krūmas yra tik 30 – 70 cm atstumu nuo žemės sklypų ribos, medžiai ir krūmas gali užaugti aukšti (daugiau kaip 3 m), o jų kamienas augant tik storės, be to šie augalai net ir esamo apie 2,5 m aukščio ieškovų dirbamoje žemėje sudaro šešėlį, į jų žemę krenta lapai ir spygliai, skverbiasi augalų šakos, medžiai per šaknis pasisavina maistines medžiagas, dėl ko yra daroma neigiama įtaka ieškovų žemės sklypui. Be to, nustatytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija vertina, kad vien tik augalų genėjimas, atsižvelgiant tiek į ieškovų interesų pažeidimus, tiek į šalių santykius, neužtikrintų, jog ateityje dėl jų vėl nekils ginčų ir nebus pažeidžiamos ieškovų teisės. Taigi, byloje nustačius, kad ne mažiau kaip trijų metrų atstumu turintys būti aukštaūgiai medžiai (pušys, ąžuolai) ar ne mažiau kaip vieno metro atstumu krūmas (forsitija) yra pasodinti šio atstumo nesilaikant, siekiant užtikrinanti ginčo šalių interesų pusiausvyrą, teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė įpareigoti atsakovę pašalinti augalus (CK 1.138 straipsnio 2 punktas).

43. Priešingai vertinti šios situacijos nesudaro pagrindo ir atsakovės argumentai, kad šie augalai atsakovei turi didelę asmeninę vertę. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pabrėžia, jog atsakovė būdama atidi ir rūpestinga, turėjo įsivertinti ir numatyti galimas pasekmes, todėl pasodinusi augalus pažeidžiant teisės aktų reikalavimus iš esmės veikė savo rizika (CPK 178 straipsnis). Antra, teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovės interesai negali būti sureikšminti ir neproporcingai apribotos kitos šalies (ieškovų) nuosavybės teisės ir teisėti interesai. Nurodytų aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į tai, jog ginčas kilo iš konstitucinių nuosavybės teisinių santykių, taip pat atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusius santykius bei įvertinus civilinio proceso tikslus, iš kurių vienas – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, spręstina, jog šioje konkretaus ginčo situacijoje įpareigojimu pašalinti augalus tinkamiausiai garantuojama ieškovų interesų apsauga bei užtikrinamas proporcingumo principo įgyvendinimas. Dėl to apeliacinio skundo argumentai dėl įpareigojimo pašalinti augalus ne proporcingumo siekiamam tikslui vertintini kaip nepakankamai pagrįsti.

Dėl atlygintinų išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

44. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, sprendė ieškovams iš atsakovės lygiomis dalimis priteisti: 2/3 jų sumokėto žyminio mokesčio (58,67 Eur), 7/8 jų turėtų išlaidų, susijusių su advokato pagalba iki apeliacijos (888,13 Eur), 2/3 išlaidų, turėtų apmokant žyminiu mokesčiu apeliacinį skundą (97,33 Eur), t. y. 1 044,13 Eur suma (po 348,04 Eur kiekvienam ieškovui); Atsakovei iš ieškovų lygiomis dalimis priteisė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų (150 Eur už be pagrindo patirtų išlaidų už atsiliepimo už dalyje dėl ūkinio pastato nugriovimą surašymą ir 150 Eur už atmestą reikalavimą pašalinti tvoros dalį).

45. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad teisę į byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi ir byloje dalyvaujantys tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovai iš esmės pagrįstai kreipėsi į teismą su pirminiu ieškiniu (sandėlis buvo nugriautas, dalis tvoros pašalinta, vėliau kiti ieškinio reikalavimai buvo patenkinti ir atmestas tik reikalavimas dėl likusios tvoros pašalimo), trečiajam asmeniui S. L. priteisė 150 Eur (1200 Eur / 4 x ½) jos iki apeliacijos patirtų bylinėjimosi išlaidų; Atmetęs vieną iš trijų ieškovų reikalavimų (dėl tvoros pašalinimo), trečiajam asmeniui S. L., dalyvavusiam atsakovės pusėje, iš ieškovų lygiomis dalimis taip pat priteisė 36,67 Eur žyminį mokestį, 575,23 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (priteisė visą sumą, nes jis iš esmės susijęs su reikalavimu dėl tvoros pašalinimo, dėl ko ieškinys šioje dalyje atmestas visiškai), 266,67 Eur už apeliacinio skundo surašymą ir 133,33 Eur už jos, kaip trečiojo asmens atstovavimą, t. y. iš viso 1161,90 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą.

46. Apeliantės (atsakovės ir trečiasis asmuo) nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta bylinėjimosi išlaidų dalimi, kurią turi teisę gauti kiekviena iš bylos šalių bei tretieji asmenys, taip pat, kad trečiojo asmens patirtos 200 Eur išlaidos už kontrolinę geodezinę nuotrauką nepripažintos būtinomis bei pagrįstomis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šia apeliančių pozicija bei apeliaciniuose skunduose šiuo klausimu nurodytais argumentais.

47. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad atsakovė sandėlį nugriovė 2022 m. balandžio mėn., t. y. tik po to, kai ieškovai kreipėsi į teismą (ieškinys teisme gautas 2022 m. kovo 28 d.), todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad ieškovai būtų pateikę aiškiai nepagrįstą reikalavimą. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas spręsdamas kokią dalį iš pagrįstomis pripažintų išlaidų už teisinę pagalbą turi teisę gauti kiekviena iš šalių ar tretieji asmenys, pagrįstai sprendė, kad ieškovai įgijo teisę į jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, susijusį su šiuo reikalavimu. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad ieškovai šio reikalavimo atsisakė tik bylą nagrinėjant iš naujo, jau sandėliui būnant nugriautam, o atsakovė dėl to teikdama atsiliepimą šioje dalyje patyrė išlaidų, todėl sprendė atlyginti atsakovei 150 Eur (600 Eur x ¼) jos turėtų išlaidų. Be to, teismas, atsižvelgdamas į galutinį bylos išnagrinėjimo rezultatą, tai yra, kad ieškovės naudai priimta 75 procentai sprendimų, atsakovės naudai – 25 procentai, pagrįstai atsakovei iš ieškovų priteisė 1/3 jos likusią turėtų bylinėjimosi išlaidų sumą (150 Eur). Iš viso atsakovei teismas priteisė 300 Eur (iš patirtų 600 Eur, kas sudaro 50 proc.) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

48. Nepagrįsti apeliantės (trečiojo asmens) argumentai, kad iš ieškovų turėjo būti priteistos visos 3 285,23 Eur jos byloje patirtos išlaidos. Trečiasis asmuo byloje dalyvavo atsakovės pusėje, todėl sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų jai atlyginimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertinimo patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją bei priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2, 4 dalys). Aplinkybė, kad pradiniame ieškinyje S. L. buvo nurodyta atsakove, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šiuo atveju neturi esminės reikšmės, nes įvertinus galutinį bylos išnagrinėjimo rezultatą bei trečiojo asmens byloje išreikštą poziciją, nėra pagrindo laikyti, jog visų trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas būtų teisingas bei užtikrintų sąžiningą bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymą. Atkreiptinas dėmesys, jog trečiasis asmuo S. L. 2021 m. gruodžio 6 d. paaiškinime, pateiktame Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, neginčijo, kad ji yra ginčo statinių statytoja, priešingai, trečiasis asmuo, kuri šiuo adresu ir gyveno, įsipareigojo vieną iš statinio sienų nuo kaimynų žemės sklypo ribos patraukti. Be to, tiek atsakovai, tiek tretieji asmenys iki pat apeliacinio skundo pateikimo jų byloje buvusiai procesiniai padėčiai neprieštaravo ir atsikirtinėjo į ieškinį kitais pagrindais, sklypo savininkė R. L. byloje nurodė, kad nuo 2010 m. kovo 16 d. yra įgaliojusi S. L. ir M. L. valdyti ir tvarkyti jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog ieškovai iš pradžių pareikšdami ieškinį S. L. sąžiningai klydo bei įvertino priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

49. Apeliantė (trečiasis asmuo) taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino būtinomis ir pagrįstomis jos patirtų 200 Eur išlaidų už kontrolinę geodezinę nuotrauką. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su šiais apeliantės argumentais sutikti. Visų pirma, ieškovų reikalavimas pašalinti želdinius, pasodintus prie ieškovų sklypo ribos, buvo tenkintas, todėl trečiojo asmens patirtų išlaidų, susijusių su atsikirtimų į šį reikalavimą įrodinėjimu, atlyginamas nebūtų teisingas. Antra, trečiojo asmens įrodinėta aplinkybė dėl greta augalų po žeme esančio elektros kabelio ir dėl to negalėjimo perkelti augalų į kitą vietą, esminės teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai neturėjo, todėl nėra pagrindo laikyti, kad jas neišvengiamai turėjo patirti. Taigi, trečiojo asmens nurodyti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo šio įrodymo gavimo išlaidas įtraukti į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pagal CPK 93 straipsnį.

50. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą teismo sprendimą.

51. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų, kaip neįtakojančių skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

52. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šios kategorijos bylose, procesinių teisės normų nepažeidė, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, vertino įrodymus bei motyvavo teismo sprendimą (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

53. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

54. Ieškovai nei prašymo nei bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų apeliacinės instancijos teismui nepateikė, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasLaima KriaučiūnaitėEdvardas Paliokas