Kauno apylinkės teismo sprendimas

Ieškovai R. A., R. L. ir G. U., galutinai sutikslinę savo reikalavimus (2024 m. vasario 12 d. patikslintas ieškinys, dokumento registracijos Nr. DOK-19087) prašo įpareigoti atsakovę R. L., per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išardyti ir pašalinti ieškovų nuosavybės teises varžančius:

1) pamatus garažui, esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurių viena kraštinė – 3 m ilgio, nuo 0,2 iki 0,5 m aukščio (šios kraštinės atstumas iki ieškovų sklypo ribos yra 0,15-0,2 m), kita kraštinė – 5,3 m ilgio, matuojant nuo ieškovų sklypo ribos – apie 1 m aukščio (šios kraštinės atstumas iki sklypo ribos yra nuo 0,35 iki 0,55 m);

2) tvoros dalį, kuri yra prie ieškovų sklypo ribos, žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), plane, parengtame 2007 m. rugpjūčio 2 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“, licencijos Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame 1995 m. rugsėjo 11 d., pažymėtos indeksais Nr. 9-8, su betoniniu pamatu, su metaliniais ir mediniais kuolais bei metaliniu tinklu. Ši tvoros dalis yra 5,37 m ilgio, kartu su betoniniu pamatu – nuo 1,85 m iki 1,98 m aukščio (šios tvoros dalies atstumas iki ieškovų sklypo ribos yra nuo 0,07 m iki 0,25 m);

3) želdinius, pasodintus prie ieškovų sklypo ribos ir esančius adresu (duomenys neskelbtini):

3.1 pušį, kurios aukštis apie 2,5 m, atstumas iki ieškovų sklypo ribos 30 cm;

3.2. ąžuolą, kurio aukštis apie 2,3 m, atstumas iki ieškovų sklypo ribos 35 cm;

3.3. ąžuolą, kurio aukštis apie 2,5 m, atstumas iki ieškovų sklypo ribos 55 cm;

3.4. pušį, kurios aukštis apie 2,5 m, atstumas iki ieškovų sklypo ribos 60 cm;

3.5 ąžuolą, kurio aukštis apie 2,5 m, atstumas iki ieškovų sklypo ribos 67 cm;

3.6 forsitiją, kurios aukštis apie 2,1 m, atstumas iki ieškovų sklypo ribos 70 cm.

Atsakovei R. L. neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, prašo leisti ieškovams pašalinti žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ieškovų nuosavybės teises varžančius ieškinio reikalavimų 1-1 punktuose nurodytus statinius ir želdinius bei sutvarkyti teritoriją atsakovės R. L. lėšomis. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės R. L. ieškovams R. A., visas jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė R. A., kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 57 straipsnio 4 dalies nuostatomis 2024 m. sausio 8 d. buvo paskirta ieškovų R. L. (sesers) ir G. U. (brolio) atstove pagal pavedimą, teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad kaimynų ne kartą buvo prašoma pašalinti statinius ir augalus, o jiems to nepadarius buvo priversti kreiptis į teismą. Atsakovės sandėlys buvo pastatytas ant ieškovų žemės, pagal pateiktą fotonuotrauką kovo 27 d. sandėlis dar stovėjo, jis buvo nugriautas po ieškinio pateikimo. Ieškinį S. L. gavo 2022 m. balandžio 12 d., iki to laiko miestelyje jau buvo kalba, kad bus kreiptasi į teismą, tai žinojo ir S. L. Ieškovai ilgą laiką laukė, kad būtų pašalinti pažeidimai. Šiuo metu buvę reikalavimai dėl sandėlio nugriovimo yra įvykdyti. Taip pat buvo įvykdyta dalis keltų reikalavimų dėl tvoros pašalinimo. Rašytinio sutikimo statyti tvorą nėra, niekados tai nebuvo derinta. Tvoros pamato būklė labai bloga, ji įtrūkusi, su plyšiais, yra vizualinė tarša. Tvoros pamatas yra atsakovės sklype, antstolė B. Palavinskienė ją matavo iš atsakovės pusės. Sklypo reljefas pas ieškovus nėra pakitęs. Garažas buvo pradėtas statyti 2021 m., jo pamatai vėliau buvo apardyti, tačiau buvo paliktos dvi pamatų kraštinės, kurios yra arčiau nei 1 metras ir neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų. Yra gudraujama, kad likę pamatai nėra garažas. Nors statybos leidimas garažui statyti nebuvo reikalingas, tačiau ieškovų sutikimas jo statybai turėjo būti gautas. Nors anksčiau buvo žadama visus jo pamatus nugriauti, tačiau vėliau pradėta aiškinti, kad jie griaunami nebus. Dėl želdinių nurodė, kad atsakovė negalėjimą juos pašalinti motyvuoja šalia einančiu kabeliu ir apsaugine jo zona. Tačiau kabelis nėra ESO nuosavybėje, be to dalis želdinių prie kabelio jau buvo iškasta. ESO apsaugos zona yra 1 m, ji yra tik aplink el. spintą. Želdinių aukštis viršija 210 cm., nuo sklypo ribos jie pasodinti 30-70 cm atstumu. Aplinkos apsaugos departamento specialistai nevertino želdinių poveikio gretimam žemės sklypui. Želdiniai iš jų sklypo pusės pasodinti į pietų-vakarų pusę, dėl jų pažeidžiamos ieškovų teisės. Ąžuoliukai sklype augo jau nuo 2012 m. Į Aplinkos apsaugos departamentą raštu nesikreipė, atsakovės medžiai pagal teisės aktus nėra saugotini. Tvoros konstrukcijos, kuri nėra bylos nagrinėjimo dalykas, peržengia sklypo ribas, nėra padaryto drenažo. Ieškovai laukė septynis mėnesius, prašydami pašalinti želdinius, sandėlį paskatino nugriauti patektas ieškinys. Garažo neteisėtų statybų faktas yra pripažintas, yra likę jo pamatai, kuriuos atsakovė žadėjo demontuoti, tačiau tik apardžiusi teigia, kad tokio objekto neliko. Statinys be sienų buvo įvertintas kaip garažas, ieškovai prieštarauja jų buvimui. Anksčiau tvora buvo neperšviečiama polietileno plėvelė, prieš tai buvo aklina medinė tvora. Tvora buvo pastatyta 2010 m., pagal GOOGLE MAPS duomenis tvora stovėjo 2012 m. Tokio aukščio tvoros statyti nebuvo galima, buvo reikalingas jų rašytinis sutikimas, yra vizualinė tarša, be to betono atplaišos patenka į jų žemės sklypą. Kol nebuvo užvežtas gruntas, šalių sklypų lygiai tarp tvorų buvo vienodi. Su pamatais turėjo būti įrengtas drenažas. S. L. pateiktame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole trūksta duomenų, kaip buvo fiksuotas tvoros aukštis, mano kad neužėjus į ieškovų sklypą tiksliai išmatuoti galimybės nebuvo. Želdiniai buvo apgenėti tik gavus ieškinį, į jų sklypą krenta ąžuolų lapai, pušų spygliai. Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai nevertino, ar pažeidžiamos ieškovų teisės, ar jų sklypui daromas neleistinas poveikis. Ieškovų pusėje yra daržas, augalai jiems yra iš pietinės pusės, atsakovė turi galimybes juos persodinti. Pretenzijos atsakovei buvo žinomos dar 2021 m. rugpjūčio mėn., jų aiškintis buvo atėjusi R. L. ir S. L. su sūnumi. Pasisakydama dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad atsakovės antstolės paslaugos kainavo dvigubai daugiau nei jos, protokole matavimai neišsamūs ir užfiksuoti netinkamai. Pateiktas elektros kabelio planas yra nereikalingas, neaišku kuo jis reikšmingas bylai, bylai reikšmingi duomenys buvo elektros nuosavybės ribų plane. Pažymėjo kad jai kyla abejonių ir dėl pasirinkto atsiskaitymo advokatui grynais pinigais būdo ir sumų.

Teismas, priėmęs patikslintą ieškovų ieškinį, išsiuntė atsakovei ir tretiesiems asmenims, nustatydamas terminą iki teismo posėdžio pasirengti bylos nagrinėjimui (CPK 141 straipsnio 2 dalis). Atsakovė R. L. ir tretieji asmenys atsiliepimo į patikslintą ieškinį neteikė. Atsakovė R. L. ir trečiasis asmuo S. L. 2023 m. lapkričio 28 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Ieškinys pareikštas nepagrįstai, ieškinyje dėstomos neteisingos ir klaidinančios aplinkybės, dauguma ieškinyje nurodomų aplinkybių yra neatitinkančios tikrovės. Atsakovė R. L. ir trečiasis asmuo S. L. visa apimtimi palaiko savo procesiniuose dokumentuose, pateiktuose šioje byloje, nurodytus motyvus ir argumentus ir prašo teismo jais vadovautis. Atsakovė R. L. nuo 2010 m. kovo mėn. 16 d. yra įgaliojusi trečiuosius asmenis S. L. ir M. L. valdyti ir tvarkyti jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), todėl visus reikalus, susijusius su minėto žemės sklypo valdymu ir naudojimu, tvarkė jie. Ilgą laiką sklypo riba su ieškovams nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu buvo neprižiūrėta, apaugusi žolėmis, vijokliniais augalais, krūmais. Nuo 2010 metų pavasario tretieji asmenys S. L. ir M. L. pradėjo tvarkyti atsakovei nuosavybės teise priklausančio sklypo dalį, besiribojančią su ieškovų žemės sklypu: išpjovė senus krūmus, sutvarkė įvažiavimą, pastatė pastogę, vėliau įrengė sienas, savo lėšomis pastatė tvorą, šalia sklypų ribos pasodino augalus. Atsakovei priklausančiame žemės sklype vykdomiems darbams bei augalų sodinimui S. U. pritarė, jokių priekaištų ar pretenzijų dėl to ji nei atsakovei, nei S. L. niekada nebuvo pareiškusi. Pretenzijas ieškovai pradėjo reikšti tik 2021 m. vasarą. Sandėlis buvo nugriautas (pradėtas griauti 2022 m. kovo mėnesį, pabaigtas balandžio mėnesio pradžioje). Dalis buvusių garažo pamatų buvo demontuota, o likusi buvusių pamatų kraštinė nėra ir negali būti laikoma atskiru statybos objektu, jis nevaržo ir nepažeidžia ieškovų teisių ir teisėtų interesų. Atsakingai už statybų teisėtumą institucijai nenustačius savavališkos statybos fakto, nėra pagrindo teigti, jog likusi buvusio garažo pamatų kraštinė yra savavališkos statybos padarinys. Tvora pažymėta indeksais Nr. 9-8-7, esanti atsakovei R. L. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose, buvo įrengta trečiųjų asmenų S. L. ir M. L. bei atsakovės R. L. lėšomis, jos įrengimui neprieštaravo ir žodinį sutikimą buvo davusi buvusi ieškovams priklausančio žemės sklypo savininkė. Vienuolika metų nepareiškus jokių pretenzijų dėl tvoros, vadovaujantis galiojusia Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalimi, rašytinis sutikimas nėra privalomas. Be to tvoros pamatai nei vienoje vietoje neperžengia ieškovų sklypo ribos, atitinka šviesos pralaidumui keliamus kriterijus. Dėl ginčo augalų nurodė, kad reikalaujami pašalinti augalai buvo pasodinti 2010 m, jie pasodinti šalia ieškovų sklypo ribos, kadangi ieškovų sklypo dalis prie pat ribos tuo metu nebuvo prižiūrima. Šių augalų pasodinimui neprieštaravo buvusi žemės sklypo savininkė S. U. Tai, kad prašomi pašalinti augalai nėra pasodinti neteisėtai, patvirtina Aplinkos apsaugos departamento 2021 m. lapkričio 15 d. apžiūros aktas. Ginčo augalai yra sveiki, juos tretieji asmenys S. L. ir M. L. prižiūri, geni ir formuoja, neleidžiant augalams augti aukščiau nei 2,5 - 3 m. Taip pat augalai yra genimi taip, kad šakos neišlįstų pro tvorą į kaimynų sklypo pusę. Augalų perkelti negalima dėl jų dydžio ir šalia nutiestų elektros laidų.

Atsakovės R. L. ir trečiojo asmens S. L. atstovas advokatas Deimintas Radzevičius teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovų reikalavimai nepagrįsti. Toks objektas kaip garažo pamatai nėra išlikęs, kilus nesutarimams 2021 m. buvo nugriautas, paliekant tik dvi pamatų kraštines. Tai nebėra pamatai, pagal teisės aktų reikalavimus ant jų negali būti statoma, jie nepažeidžia jokių ieškovų teisių. Pamatai bus naudojami gėlėms pastatyti, suoleliu įrengti. Savavališkai statomų statinių faktų nefiksuoti, aktai nenuginčyti. Tvora buvo įrengta 2010 m., jos įrengimui buvusi savininkė neprieštaravo, buvo žodinis jos sutikimas. Prieštaravimų dėl tvoros nebuvo iki pat 2022 m. Ginčo tvoros pamatų dalis nei viename taške į ieškovų sklypą nepatenka, tvora yra tik atsakovės sklype. Tvora yra su metaliniu tinklu, jos pralaidumas artimas 100 proc. Taigi ieškovų rašytinis sutikimas nėra reikalingas. Tvoros aukštis yra iki 2 metrų, dėl drenažo jam nėra žinoma. Augalai nepažeidžiant galiojusių reikalavimų buvo pasodinti 2010 m., pušys pasodintos 2014 m., jie tinkamai prižiūrimi, puoselėjami, juos pašalinti galima tik juos sunaikinant, nes greta jų praeina atsakovės elektros kabelis. Augalai yra apgenėti, jų aukštingumas yra reguliuojamas, jis neviršija teisės aktų reikalavimų. Faktinių želdinių duomenų neginčija. Yrantis pamatas bus sutvarkytas, tai nėra priežastis jo išardymui. Išlaidos byloje atsirado ir ieškovams pasirinkus netinkamą atsakovą, jos turi būti atlygintos. Pažymėjo kad 2024 m. sausio mėn. ieškovų pateiktas prašymas dėl 150 Eur bylinėjimosi išlaidų yra be atstovavimo sutarties, neaišku kokios paslaugos suteiktos, todėl šios išlaidos negali būti priteistos. Trečiojo asmens S. L. turėtos išlaidos turi būti priteistos ieškovų, nes reikalavimų jos atžvilgiu buvo atsisakyta.

Trečiasis asmuo S. L. (procesinė padėtis iš atsakovės į trečiąjį asmenį pakeista 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi) teismo posėdžio metu paaiškino, kad iki 2021 m. santykiai su kaimynais buvo geri, konfliktas įvyko rugpjūčio mėn. Ieškinys jų nepaskatino nugriauti sandėlio, jis buvo nugriautas dar prieš ieškinio gavimą. Pamatai yra nuo nugriauto garažo, jų išmatavimų neginčija, likusi dalis tiks gėlių vazonams ar suoliukui. Prieš tai ten buvo akmenys, pašalinus bortelį prarastų dalį savo žemės sklypo. Tvora buvo pastatyta 2010 m., tai patvirtina GOOGLE nuotrauka, gavus buvusios savininkės sutikimą. Jokių priekaištų dėl to nebuvo, tvora įrengta jų lėšomis. Dėl ieškovų antro reikalavimo jie turėjo kreiptis į antstolę, siekiant paneigti, kad tvora išeina už jų sklypo ribų. Atplaišos nuo pamato krenta ne į ieškovų žemės sklypą. Aplinkybių dėl medžių aukščio ir atstumo nuo žemės sklypų ribos neginčija. Nedidelius augalus prie tvoros yra išsikėlę, likusius augalus iškelti reiktų technikos, be to būtų išardytas įvažiavimas, taip pat ten praeina kabelis. Forsitija neauga didesnė nei trys metrai. Pašalino tuos želdinius, kuriuos buvo įpareigoti pašalinti. Elektros kabelis yra atsakovės. Tvora buvo uždengta plėvele 2021 m. rugsėjo mėn., pradėjus statinių demontavimo darbus. Pažymėjo, kad buvusi sklypo savininkė neprieštaravo nei dėl augalų sodinimo, nei dėl pastatų statymo. Su antstole į ieškovų sklypą nebuvo užėję. Ant tvoros visada buvo tinklas, plėvelė buvo uždėti dėl vykusių statybos darbų. Likusi pamato dalis nepažeidžia ieškovų interesų, ieškovai dėl to nepatiria nepatogumų. Kaimynų daržas yra žemiau. Garažas buvo nugriautas atsižvelgus į kaimynų pretenzijas. Medžiai formuojami iki 3 metrų. Į antstolę kreipėsi tam, kad nustatyti, jog tvoros dalis neišeina už sklypo ribos. Ūkinis pastatas buvo nugriautas iki ieškinio gavimo dienos.

Trečiasis asmuo S. L. su atsiliepimu pateikė paaiškinimą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai „Dėl statinio sklype (duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodoma, kad nesudėtingos statybos statinys (buvusio ginčo objekto sandėlio), esantis (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas 2011 m. (1 t. b. l. 93).

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kaišiadorių aplinkos apsaugos inspekcijos 2021 m. lapkričio 15 d. apžiūros akte nurodoma, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pietinėje pusėje, šalia kaimyninio sklypo ribos atstumu nuo 50-90 cm pasodinti želdiniai: 3 tujos, 2 pušys, krūmas forsitija, 3 raudonlapiai ąžuolai, 1 šermukšnis. Pagal S. L. paaiškinimą pušys pasodintos 2014 m., forsitija ir raudanlapiai ąžuolai 2010 m. Nurodoma, kad pagal želdinių sodinimo metu galiojančius teisės aktus nustatyta, kad tujos ir šermukšnis buvo pasodinti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kiti želdiniai pasodinti nepažeidžiant tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų (1 t. b. l. 104-105).

Iš į bylą pateiktų fotonuotraukų matyti sklypo ribos želdinių kitimas laike (1 t., b. l. 106-107, 109-111, 114).

2021 m. gruodžio 2 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte (1 t., b. l. 118-127) nurodoma, kad atlikus neplaninį patikrinimą dėl pagal skundą dėl neteisėtai statomų statinių kad (duomenys neskelbtini), buvo nustatyti faktiniai duomenys: pastatytas pagalbinio ūkio pastatas, kurio vienas šonas priblokuotas prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kaimyninio sklypo raštiškas sutikimas nepateiktas, sklype įrengti betoniniai juostiniai pamatai, ties sklypų riba įrengta metalinio tinklo tvora.

Iš į bylą pateiktos fotonuotraukos matyti, kad prie sklypų ribos yra likę pamatų fragmentai (4 t., b. l. 118-122).

Į bylą pateikta kontrolinė - geodezinė nuotrauka, kurioje nurodyta požeminio elektros kabelio, esančio atsakovės žemės sklype prie ieškovų sklypo ribos, buvimo vieta (4 t., b. l. 125).

Į bylą pateiktas antstolės Brigitos Palavinskienės 2023 m. gegužės 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (5 t., b. l. 12-18), kuriame nurodoma, kad atsakovei priklausanti tvora neišeina iš jos sklypo ribos. Tvoros metalinio tinklo matmenys 150 cm. Apžiūros metu taip pat užfiksuota, kad užsakovės motinos sklype augantys medžiai yra apgenėti.

Į bylą pateiktas antstolės R. P. 2024 m. sausio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (6 t., b. l. 98-142), kurioje užfiksuotas ginčo tvoros (taškai 8-9) aukštis (nuo 1,85 cm iki 201 cm), ilgis (537,5 cm) atstumas iki pamato, matuojant nuo sklypų ribos (nuo 7 cm iki 25,3 cm) ir pamato aukštis (nuo 2 cm iki 48 cm), taip pat esama tvoros būklė.

Į bylą trečiasis asmuo M. L. pateikė aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos 2024 m. kovo 14 d. raštą, kuriame nurodoma, kad atsakymas (po 2021-11-08 atliktos apžiūros) pranešėjai pateiktas žodžiu (telefonu), ir paaiškinta, kad želdinių sodinimo metu pagal tuo metu galiojančius teisės aktus tujos ir šermukšnis pasodinti pažeidžiant aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimus, kiti želdiniai pasodinti nepažeidžiant tuo metu galiojusių aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.98 straipsnis įtvirtina, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (negatorinis ieškinys). Kasacinio teismo praktika dėl negatorinio ieškinio taikymo sąlygų yra išsami ir išplėtota – ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019 35 punktą, kt.). Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).

Dėl reikalavimo pašalinti želdinius, pasodintus prie ieškovų sklypo ribos.

Nustatyta, kad atsakovės žemės sklype, prie ieškovų žemės sklypo ribos, pažymėtos taškais Nr. 1-9 (t. 1, b. l. 76-77), buvo pasodinti ir auga ginčo augalai – dvi pušys, trys raudonlapiai ąžuolai ir forsitija. Ginčo dėl to, kad augalai buvo pasodinti iki 2014 m (pušys 2014 m, forsitija ir raudanlapiai ąžuolai 2010 m), tarp šalių nekilo. Tai patvirtina aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kaišiadorių aplinkos apsaugos inspekcijos 2021 m. lapkričio 15 d. apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad pagal S. L. paaiškinimą pušys pasodintos 2014 m., forsitija ir raudanlapiai ąžuolai 2010 m. (1 t., b. l. 104-105), iš dalies į bylą pateiktos Google gatvės vaizdo ir ortofoto nuotraukos (1 t., b. l. 106, 4 t. 53). Šalys taip pat neginčija faktinių aplinkybių susijusių su ginčo augalų rūšimis ir jų kiekiu, esamu aukštingumu (nuo 210 iki 250 cm), atstumu nuo žemės sklypų ribos (nuo 30 iki 70 cm), augalų padėties ieškovų sklypo posūkio ribų atžvilgiu (pietūs - pietvakariai). Ieškovų (ar ankstesnių savininkų) rašytinio sutikimo dėl šių augalų sodinimo, byloje nėra.

Šiuo metu medžių ir krūmų veisimo taisykles reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. D1-717 „Dėl Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių patvirtinimo“, galiojanti nuo 2008 m. sausio 6 d. Šių taisyklių redakcija, galiojusi nuo 2008 m. sausio 6 d. iki 2016 m. rugpjūčio 25 d., nustatė medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo reikalavimus, kuriais vadovaujasi fiziniai ir juridiniai asmenys, veisiantys medžius ir krūmus, parenkantys vejų žolių ir gėlių asortimentą ir įrengiantys vejas ir gėlynus visuose miestų ir miestelių želdynuose, išskyrus privačioje žemėje ir privačiose namų valdose veisiamus medžius ir krūmus ir įrengiamas vejas ir gėlynus (Taisyklių 1–2 punktai). Vadinasi, 2008 m. sausio 6 d. įsigaliojusios taisyklės reglamentavo tik reikalavimus valstybinėje žemėje veisiamiems medžiams ir krūmams. Vėlesnės, po iš karto po 2008 m. sausio 6 d. galiojusios redakcijos taisyklių 2 punkte nustatyta, kad medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo reikalavimai taikomi veisiant medžius ir krūmus, įrengiant vejas ir gėlynus visoje valstybinėje žemėje, o privačioje žemėje veisiant medžius ir krūmus privaloma vadovautis 5.1, 5.5, 8.1–8.3 papunkčių ir 7 punkto reikalavimais. Taigi minėtos taisyklės nustatė privalomus reikalavimus privačios nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose esančių medžių prie sklypo ribos aukščiui tik nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d. ir šioje byloje, atsižvelgus į neginčijamus medžių ir krūmų pasodinimo metus (2010-2014 m.), netaikytinos. Tai atitinka Kasacinio teismo jurisprudenciją dėl teisės normos galiojimo laiko atžvilgiu, pagal kurią teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit – teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios, todėl teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo.

Augalų pasodinimo metu (2010-2014 m.) galiojančio Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo 5 punkte buvo nustatyta, kad nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos medžių ir krūmų sodinimo atstumai turi būti: krūmų ir gyvatvorių – ne mažiau kaip 1 m; žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio, – 2 m, kitų medžių – 3 m. Kadangi augalai (medžiai ir krūmas), buvo pasodinti arčiau nei 1 metras iki sklypų ribos, tai minimalus atstumas iki sklypų ribų nebuvo išlaikytas, kas leidžia spręsti, kad buvo pažeisti jų sodinimo metu galioję minėto teisės akto reikalavimai, kiek tai susiję su minimaliais ginčo augalų sodinimo atstumais iki sklypų ribos. Taigi aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apžiūros akte nurodomos aplinkybės, kad pagal želdinių sodinimo metu galiojančius teisės aktus nustatyta, kad tujos ir šermukšnis buvo pasodinti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kiti želdiniai pasodinti nepažeidžiant tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų (1 t. b. l. 104-105), anksčiau nurodytu teisiniu reguliavimu, nepagrįsta.

Į bylą pateiktas žemės sklypo planas (t. 1, b. l. 76-77) patvirtina, kad prie atsakovų žemės sklype esančių ginčo augalų (pasodinti prie žemės sklypų ribų, pažymėtų taškais 1-9), yra ieškovų 2,21 aro ploto ariama žemė (ieškovai jį įvardija kaip daržą). Ieškovai pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad šis žemės sklypas dirbamas, šioje vietoje sodinamos bulvės (4 t., b. l. 165 -167, 7 t., b. l. 58-61). Ieškovai savo teisių pažeidimą dėl augalų buvimo sieja ir su tuo, kad į jų dirbamą žemę nuo jų krenta šešėlis, lapai ir spygliai. Nereikalauja atskiro įrodinėjimo, kad į ieškovų žemės sklypo dalį nuo ginčo augalų krenta šešėlis, į sklypą dėl vėjo nešami medžių lapai ir spygliai, kurie rūgština žemę, medžiai per šaknis pasisavina maistines medžiagas, dėl ko yra daroma neigiama įtaka ieškovų žemės sklypui. Taigi ieškovų dalies žemės sklypo dalies naudojimas pagal paskirtį (ariama žemė) yra apsunkintas ir to būtų išvengta, jei ginčo augalų nebūtų. Be to pažymėtina, kad ieškovų vienas iš nurodomų argumentų želdinių pašalinimui yra ir jų patiriama įtampa. Kadangi raudonlapiai ąžuolai ir pušys yra stambūs medžiai, neprižiūrimi užaugantys labai dideli, forsitija – krūmas, užaugantis 3-6 metrus, todėl atsakovei jų neugdant, pastarieji greitai augtų ir ieškovams vėl sukeltų nepatogumus, įtampą ir pan.

Atsakovė atsikirtinėja ir tuo, kad augalai yra arti požeminės linijos elektros linijos, todėl, atsižvelgus į jų dydį negalėtų būti persodinami. Atsižvelgus į bylą pateiktą kontrolinę geodezinę nuotrauką (4 t., b. l. 125) ir jame pažymėtą elektros kabelio vietą, taip pat vietos situacijos fotonuotraukas (pvz. t. 7, b. l. 28), akivaizdu, kad elektros kabelis praeina palei pat medžius Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad ne ieškovai, o atsakovė savo veiksmais sukūrė situaciją, dėl kurių nukenčia ieškovų teisėti interesai, ir jie savo pažeistas teises gina reikalaudami pašalinti medžius. Atsakovė vykdydama teismo sprendimą laisva pasirinkti jo vykdymo būdus (pvz. atjungti, pašalinti ar perkelti elektros kabelį, einantį už elektros spintos ir kuris priklauso ne ESO, o atsakovams (dėl to ginčo nekilo), svarbu kad pastarieji būtų pašalinti iš vietos, kurioje pagal teisės aktų keliamus reikalavimus negalėjo būti pasodinti. Pažymėtina, kad byloje nekilo ginčo dėl to, kad augalai nėra saugotini, taip pat tretieji asmenys ir atsakovė neįrodinėjo, kad medžiai pastariesiems turi asmeniniais tikslais pagrįsta vertę ir jų perkėlimas ar sunaikinimas neatitiktų šalių interesų balanso ir proporcingumo principo.

Atsakovės ir trečiųjų asmenų nurodyti argumentai (pvz. aplinkybės, kad ieškovai (ar kiti teisėti žemės valdytojai) anksčiau galimai netinkamai prižiūrėjo savo žemės sklypo dalį (daržą), dėl ko pastarais buvo apaugęs žolėmis, krūmais ir medžiais) neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako.

Dėl reikalavimo pašalinti tvoros dalį.

Ieškovai, galutinai patikslinę ieškinio reikalavimus, prašo pašalinti likusios tvoros dalį su betoniniu pamatu, metaliniais ir mediniais kuolais bei metaliniu tinklu, kuri yra prie ieškovų sklypo ribos, pažymėta indeksais Nr. 9-8 (toliau Tvora). Reikalavime taip pat nurodė, kad ši tvoros dalis yra 5,37 m ilgio, kartu su betoniniu pamatu – nuo 1,85 m iki 1,98 m aukščio. Šios tvoros dalies atstumas iki ieškovų sklypo ribos yra nuo 0,07 m iki 0,25 m. Ieškovai šį reikalavimą motyvuoja tuo, kad Tvora įrengta neleistinu atstumu iki sklypų ribos, be rašytinio sutikimo, neįrengtas drenažas, ji negalimo aukštingumo. Be to Tvoros betoniniame pamate atsirado įtrūkimai ir plyšiai, į ieškovų žemės sklypą krenta betono nuolaužos, yra vizualinė tarša. Ginčo dėl to, kad Tvoros pamatas įrengtas atsakovės žemės sklypo pusėje, tarp šalių nekilo, tai patvirtina tiek ieškovų ieškinio reikalavimas, tiek ir šalių pozicija bylos nagrinėjimo metu (CPK 182 straipsnio 5 punktas). Taip pat neginčijama, kad Tvora buvo pastatyta 2010 m.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ (redakcija, galiojusi iki 2011 m. liepos 24 d.), tvora, kurios didžiausias aukštis viršija 1,8 m. ir yra ne didesnis nei 2 metrai, priskiriama II grupės inžinieriniams statiniams. Teisės akte numatyta, kad tvora ant žemės sklypo ribos gali būti statoma tik turint rašytinį gretimo žemės sklypo savininko sutikimą. Be gretimo žemės sklypo savininko sutikimo prie žemės sklypo ribos (tvoros konstrukcijoms neperžengiant sklypų ribos) tvoras galima statyti: 1) statytojo sklypo šiaurinėje pusėje (tarp (>) 315° ir (<) 45°) – ažūrinę tvorą, kurios kiaurymių plotas didesnis už 50 % bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą); 2) statytojo sklypo rytinėje (tarp 45° ir 135°) ir vakarinėje (tarp 225° ir 315°) pusėse: ažūrinę tvorą, kurios kiaurymių plotas didesnis už 25%; 3) statytojo sklypo pietinėje pusėje (tarp (>) 135° ir (<) 225°) – tvoros tipas nereglamentuojamas. Be to numatyta, kad statant tvoras tarp žemės sklypų, kurių paviršius turi skersinį (tvoros atžvilgiu) nuolydį, tvoros aukštis (įskaičiuojant į jį cokolį – atraminės sienutės viršutinę dalį) skaičiuojamas (matuojamas) nuo aukštesniojo žemės paviršiaus. Iš esmės taip pat (kiek tai susiję su ginčo situacija) buvo sureguliuota ir prieš tai galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (2010 m. redakcijos).

Taigi minėti reglamentai griežčiausius reikalavimus šviesos pralaidumui numatė tvoros, kurios konstrukcijos neperžengia sklypų ribos, statybai esančiai statytojo sklypo šiaurinėje pusėje (tarp (>) 315° ir (<) 45°) – jos kiaurymių plotas turi būti didesnis nei plotas didesnis už 50 % bendro tvoros ploto. Į bylą pateiktas ieškovų žemės sklypo planas (t. 1, b. l. 76-77) patvirtina, kad jų žemės sklypas ribose, pažymėtais indeksais 8-9, atsakovės sklypo atžvilgiu yra šiaurės – šiaurės rytų kryptimi (taigi labiau į šiaurę, kas atitinka kampą tarp 0° ir 45 (360/8)). Taigi ginčo atveju pagal STR reikalavimus kiaurymių plotas negali būti mažesnis nei 50 proc. Ieškovai neįrodinėjo, kad Tvoros kiaurymių plotas, įskaitant cokolį, yra mažesnis nei 50 proc. Vertinant Tvorą vizualiai (pvz. t. 7, b. l. 13, 6 t., b. l. 30) šis kiaurymių ploto reikalavimas tai pat aiškiai nėra pažeidžiamas (yra didesnis nei 50 proc.) ir įskaičiuojant Tvoros cokolio aukštį (kintantis ir yra nuo 2 iki 48 cm.; 6 t., b. l. 98-142). Nors antstolės R. P. 2024 m. sausio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (6 t., b. l. 98-142), užfiksuotas ginčo Tvoros aukštis viename taške yra 201 cm, tačiau reikalavimų pašalinti tvorą pagal ieškovų reikalavime nurodomą aukštį (nurodoma, kad kartu su betoniniu pamatu aukštis yra 1,85 m iki 1,98 m) ieškovai netikslino ir tuo kaip savo reikalavimų pagrindu nesirėmė. Be to pažymėtina, kad ieškovų atlikti Tvoros aukščio matavimai šiame taške yra nekorektiški (aiškiai matuota įstrižai, 6 t., b. l. 104, dėl ko atstumas didėja). Jei Tvoros tinklo aukštis yra 150 cm (dėl to ginčo nekilo), o cokolio maksimalus aukštis 48 cm, tuomet Tvoros aukštis su cokoliu atitiktų 198 cm aukštį ir paaiškintų esamą ieškovų 3 cm matavimo neatitikimą.

Ieškovai taip pat nurodo, kad Tvoros vietoje nėra įrengtas drenažas. Jau minėta, kad užtvaros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti, o kai yra toks pavojus, statytojas privalo, susitaręs su gretimo žemės sklypo savininku, gavęs savininko sutikimą raštu, įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą (į lietaus nuotakyną, griovį, drenažą ar rasti abiem savininkams priimtiną sprendimą). Taigi drenažas turi būti įrengtas, tačiau tik tada, kai yra pavojus kad cokolis kliudys paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti. Ieškovai šioje byloje šių aplinkybių neįrodinėjo, tai kad jų žemės sklypo dalyje prie Tvoros kaupiasi paviršinis vanduo, ir kuris anksčiau nutekėdavo į atsakovės sklypą, nepatvirtina jokie į bylą šalių pateikti įrodymai. Be to ieškovai ieškinyje (9 lapas) taip pat nurodė, kad jų ir atsakovės žemės sklypų aukštis yra nevienodas, o pakėlus atsakovės žemės sklypo lygį žvyru ir smėliu, jų sklypas atsakovės sklypo atžvilgiu dar labiau pažemėjo, kas taip pat reiškia, kad jis būdavo žemesnis ir paviršinis vanduo iš jų į kaimyninį žemės sklypą nenutekėdavo. Taigi ieškovų įrodinėjamos aplinkybės, kad prie tvoros turėjo būti įrengtas drenažas, nepagrįstos ir neįrodytos.

Ieškovai savo teisių pažeidimą taip pat motyvuoja vizualine tarša, cokolio atplaišų kritimu į jų žemės sklypo dalį ir dėl to patiriama žala (nurodė, kad dėl to teko remontuoti žoliapjovę). Reikalavimas pašalinti Tvorą su cokoliu galėtų būti tenkinamas ir dėl to, jei pastarieji buvo statomi (pastatyti) pažeidžiant kokius nors teisės aktų, reglamentuojančių ir jo statybos procesą, reikalavimus (pvz. kelia pavojų aplinkiniams). Ieškovai nenurodė jokių teisės normų, reglamentuojančių reikalavimus cokolio statybos procesui, medžiagoms, jo išvaizdai, stiprumui, atsparumui, vaizdui ir pan., t .y jo statybos neatitikties teisės aktų keliamiems reikalavimams. Todėl nurodyti ieškovų argumentai, kaip nepagrįsti, atmestini. Teismas pažymi, kad atsakovė neneigia savo pareigos prižiūrėti cokolį bei patvirtino, kad jis ateityje bus sutvarkytas. Priešingu atveju gretimo sklypo savininkas turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta padaryta žala ir (ar) kad būtų pašalintas jo teisių pažeidimas.

Ieškovai nurodo, kad atsakovė (per trečiuosius asmenis) nugriovė 2021 m. pradėto statyti garažo sienas, taip pat apardė garažo pamatus, tačiau paliko dvi garažo pamato kraštines, kurios yra arčiau nei vienas metras nuo sklypų ribos. Tretieji asmenys nurodo, kad garažą demontavo 2021 m. rudenį, taip pat iš dalies demontavo garažo pamatus, bei mano, jie negali būti laikomi atskiru statybos objektu, jie nevaržo ir nepažeidžia ieškovų teisių ir teisėtų interesų ir bus panaudoti gėlių vazonams pastatyti ar suoliukui įrengti. Be to nurodo, kad pašalinus bortelį dėl esamo reljefo prarastų ir dalį savo sklypo, nes pamatai atlieka ir atraminę funkciją, jie sujungti su tvoros pamatu.

Kadangi ginčo dėl to, kad buvusio pastato paskirtis yra garažas, jo konstrukcijos, įskaitant ir dalį pamatų, buvo demontuotos, taip pat dėl likusių garažo pamatų kraštinių kiekio (2 vnt.), ilgio (3 m ir 5,3 m) jų atstumų nuo sklypo ribos (nuo 0,15 m iki 0,5 m), rašytinio sutikimo garažui statyti nebuvimo, nėra, šios aplinkybės laikytinos įrodytomis ir dėl jų toliau nepasisakytina (CPK 185 straipsnio 5 punktas).

Ginčo garažo statybos metu (2021 m.) galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimą“ patvirtinimo“ statybos techninio reglamento 7 priedas numatė, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalį statinys yra nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Tai, kas yra statybos darbai, nurodyta Statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalyje – tai darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Taigi akivaizdu, kad tiek pamatai, tiek ir jų dalis yra statinio dalis, įrengiama atliekant statybos darbus. Be to, pagal aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo „Statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai“ 3 punktą šiame reglamente nustatyti atstumai nuo pastatų ir statinių taikomi ir bet kurioms namo ar jo priklausinių bei inžinerinių statinių išsikišančioms konstrukcijoms, taigi ir pamatams. Pastato pašalinimas savo esme artimiausias įstatymų reglamentuojamai statybų rūšiai – pastato nugriovimui. Statybos įstatymo 40 straipsnio 5 punktas numato, kad pastatytas statinys (išskyrus kultūros paveldo statinius) nugriaunamas, nebaigtas statinys išardomas kai statinys pastatytas ar statomas savavališkai arba kai tokia statyba pagal teisės aktus negalima. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 51 dalį statinio griovimas – statybos rūšis, kurios tikslas – suardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas (išskyrus statinio rekonstravimui ar kapitaliniam remontui priskirtinus statybos darbus). Iš esmės taip pat sureguliuota šiuo metu galiojančio aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 15 punktu, pagal kurį statinio nugriovimu laikoma statybos rūšis, kurios tikslas – išardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas (išskyrus likusias giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi). Todėl vadovaujantis nurodytomis teisės normomis atsakovės atsikirtimai, kad ginčo pastato (garažo), pastatyto be ieškovų sutikimo, pamatų fragmentai gali būti palikti nepašalinti, nepagrįsti. Šioje situacijoje svarbu, kad remiantis teismų praktika užtenka konstatuoti buvus statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktui, t. y. sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokios statybos, nes šių reikalavimų pažeidimas kvalifikuojamas jo subjektinės teisės, garantuojamos tuo teisės aktu, pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018m. birželio 13d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224-1075/2018).

Taip pat nustatyta, kad sandėlis (pirminis ieškinio, pareikšto 2022 m. kovo 28 d., reikalavimas), yra nugriautas. Ieškovai su ieškiniu reikšdami reikalavimą, pridėjo fotonuotraukas (įskaitant ir ginčo sandėlį), iš kurių Metaduomenų matyti, kad jos buvo padarytos 2022 m. vasario 27 d. Ieškovai taip pat nurodo, kad ieškinio pateikimo metu sandėlis dar stovėjo. Atsakovė ir tretieji asmenys nurodo, kad sandėlis buvo pradėtas griauti 2022 m. kovo mėnesį, pabaigtas balandžio mėnesio pradžioje (2023 m. lapkričio 27 d. atsakovės atsiliepimo trečias lapas, duoti parodymai teismo posėdžio metu). Garažo pamatai, Tvora ir augalai yra ir šiuo metu. Kadangi visi ginčo objektai ieškinio pateikimo dieną egzistavo, laikytina kad ieškovai turėjo pagrindą dėl savo galimai pažeidžiamų subjektinių teisių kreiptis į teismą. Reikalavimo nugriauti sandėlį atsisakyta tik bylą grąžinus nagrinėti iš naujo (2023 m. gruodžio 5 d. patikslintas ieškinys).