Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Reginos Pocienės, Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. Ž. gynėjo advokato Donato Lengvino apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimo bausme šešeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš Ž. Ž. Valstybinei ligonių kasai priteista 4 804 Eur (keturi tūkstančiai aštuoni šimtai keturi eurai).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. Ž. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą už tai, kad sužalojo savo artimą giminaitį, t. y. 2018 m. gruodžio 20 d. apie 12.30 val., pirties pastate, esančiame Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu ne mažiau kaip keturis kartus smūgiavo kumščiu ir spyrė tėvui V. Ž. į galvą, padarydamas kairio antakio ir kairės ausies kaušelio muštines žaizdas, kairės veido pusės poodinę minkštųjų audinių kraujosruvą akiduobės, smilkinio ir skruosto srityje, kairio smilkinkaulio ir viršutinio žandikaulio kairiojo ančio sienelių lūžimus, kraujo išsiliejimą virš kietojo smegenų dangalo kairiajame smilkinyje, galvos smegenų sumušimą ir abiejų ausų būgnelių plyšimus. Taip V. Ž. padarytų galvos sužalojimų visuma sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo Ž. Ž. gynėjo advokato Donato Lengvino apeliacinis skundas atmetamas.

10. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikęs specialistas P. P. ją patvirtino ir paaiškino, jog po pirmos kompiuterinės tomografijos padaryta išvada: ,,epidurinė hematoma kairėje, veido kaulo lūžimai kairėje“. Galvos sumušimas nėra aprašytas. Epidurinė kraujosruva reiškia kraujo išsiliejimą virš kietojo smegenų dangalo. Tiriamojo galvos nuotraukose matomas labai nedidelis kraujo išsiliejimas, bet tai nėra smegenų sumušimas, tai yra epidurinė kraujosruva ir ji nedidėjo, nespaudė smegenų, todėl jos nereikėjo operuoti, o tai reiškia, kad sužalojimas nėra sunkus. Iš tomografinės nuotraukos matyti, kad plyšo abiejų ausų būgneliai. Nuotraukoje matomas kaukolės pamatas nuo vienos piramidės iki kitos, tačiau nėra matoma didelių sužalojimų. Galvos trauma nebuvo toliau gydoma, todėl nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusiojo mirties priežastis susijusi su šia trauma. Specialistas teigė, kad buvo galvos sumušimas, tačiau nebuvo galvos smegenų sumušimo, buvo rasta tik maža kraujo srovelė, tačiau sunku įvardinti epidurinė ar subdurinė. Ši kraujosruva neturėjo įtakos nukentėjusiojo psichiniams pakitimams. Taip pat specialistas teigė, jog tuo metu nukentėjusysis negavo alkoholio, todėl jam prasidėjo ,, (duomenys neskelbtini)“ (t. 3, b. l. 130–137).

11. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi, siekdamas objektyviai ir visapusiškai ištirti visas bylos aplinkybes, pašalinti prieštaravimus tarp teismo medicinos specialisto išvados bei apeliacinės instancijos teismui pateiktos konsultacinės išvados dėl nukentėjusiajam V. Ž. padarytų kūno sužalojimų pobūdžio, sveikatos sutrikdymo masto, taip pat esant duomenims, kad nukentėjusiajam V. Ž. papildomai diagnozuotas (duomenys neskelbtini), siekiant nustatyti ryšį tarp nukentėjusiajam V. Ž. padarytų sužalojimų bei veiksnių, sąlygojusių V. Ž. diagnozuotų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išsivystymą ir mirties priežastis, paskyrė komisijinę teismo psichiatrijos - teismo medicinos ekspertizę.

12. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertai J. R. ir V. K. atlikę tyrimą pateikė ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pateikta išvada: 2018 m. gruodžio 20 d. apie 12.30 val. V. Ž. buvo padaryti šie sužalojimai - kairio skruosto-smilkinio srities sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda kairio antakio išoriniame gale, plačia poodine kraujosruva šioje srityje, daugybiniai šios srities veido kaulų lūžiai su pleištakaulio lūžiu, nueinančiu į kaukolės vidurinę daubą, nežymios epidurinė ir subdurinė hematomos abiejų smilkininių skilčių srityse, ausų sumušimai, pasireiškę odos nubrozdinimas kairės ausies kaušelyje bei abiejų ausų būgnelių plyšimu, poodinė kraujosruva apatinio žandikaulio dešinio kampo srityje, kraujosruva pakaušio dešinės pusės minkštuose audiniuose; V. Ž. nustatyti galvos sužalojimai padaryti kietais bukiais daiktais, būdingi smūgių sudavimui rankomis ar kojomis; V. Ž. galvos sužalojimai paaiškinami ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais; V. Ž. patirti sužalojimai dėl kaukolės pamato lūžio atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą; medicininių įrašų apie V. Ž. somatinę (fizinę) sveikatos būklę iki įvykio 2018 m. gruodžio 20 d. nepateikta, tačiau yra gydytojo psichiatro įrašas, kad iki įvykio tiriamasis ilgą laiką piktnaudžiavo alkoholiu; V. Ž. mirtį sukėlė (duomenys neskelbtini). Tarp 2018 m. gruodžio 20 d. patirtų kūno sužalojimų ir V. Ž. mirties tiesioginio priežastinio ryšio nėra, kadangi po traumos atliktuose kompiuterinės tomografijos tyrimuose vyravo galvos smegenų ne trauminiai, bet lėtiniai degeneraciniai pakitimai, dėl kurių vėliau vystėsi atokesnės komplikacijos ir įvyko mirtis. Trauminiai galvos smegenų pakitimai buvo minimalūs ir nereikšmingi, greitai regresavo; remiantis gydytojų psichiatrų įrašais, V. Ž. diagnozuoti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo mišrios kilmės, t. y. trauminės ir toksinės-alkoholinės. Tačiau, papildomai gydytojos radiologės konsultuoti galvos kompiuetrinės tomografijos tyrimai patvirtina, kad vyravo lėtiniai degeneraciniai galvos smegenų pakitimai, susidarė tikėtina dėl piktnaudžiavimo alkoholiu; (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) turėjo įtakos tolimesnių komplikacijų vystymuisi, dėl kurių ir įvyko mirtis; lėtiniai pakitimai V. Ž. galvos smegenyse galėjo atsirasti dėl ilgalaikio alkoholio vartojimo (t. 3, b. l. 176–183).

13. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus ekspertai M. J. ir A. S. atlikę tyrimą pateikė teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame padarė išvadą, kad V. Ž. nustatyti psichikos sutrikimai - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vertintini kaip sunkus sveikatos sutrikdymas („Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 6.9 punktas); V. Ž. anamnezėje fiksuotas gausus piktnaudžiavimas alkoholiu siekiantis priklausomybės alkoholiui sindromo požymius, tačiau nėra jokių objektyvių duomenų apie kitokio pobūdžio psichikos sutrikimus iki 2018 m. gruodžio 20 d. patirtos galvos traumos; V. Ž. po 2018 m. gruodžio 20 d. patirtos galvos traumos išsivystė sunkus psichikos sutrikimas keliantis grėsmę jo gyvybei - (duomenys neskelbtini), kuris užsitęsė ir įgavo svyruojančią eigą bei turėjo tiesioginę įtaką išsivystyti jo mirtį sukėlusiems somatiniams sutrikimams nustatytiems teismo medicinos ekspertų; V. Ž. nustatytų sunkių psichikos sutrikimų - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sergant kitomis ligomis patogeneze laikytini trauminiai galvos smegenų pažeidimai kurie nebūtinai vizualizuojasi instrumentiniuose tyrimuose (galvos smegenų kompiuterinės tomografijos ir kt.); V. Ž. nustatyti sunkūs psichikos sutrikimai sietini su trauminiais galvos smegenų pakitimais. (duomenys neskelbtini) dažniausiai yra laikino pobūdžio psichikos sutrikimas, tačiau tais atvejais kuomet jį sukelia ir tęsiasi jį sukėlusi somatinė priežastis (tame tarpe ir trauminiai galvos smegenų pokyčiai), jis gali užsitęsti įgaudamas svyruojančią eigą. (duomenys neskelbtini) yra lėtinis psichikos sutrikimas, kuriam būdinga progresuojanti (blogėjanti) eiga (t. 3, b. l. 186–191).

14. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas teismo psichiatrijos ekspertas M. J. patvirtino pateiktą išvadą. Ekspertas paaiškino, jog nukentėjusiojo patirti sužalojimai ir mirtis siejami tiesioginiu priežastiniu ryšiu. Darydamas tokią išvadą ekspertas vertino sutrikimų vystymąsi tiek laiko, tiek simptomų išsivystymo atžvilgiu. Nebuvo pateikta jokių duomenų apie iki patirto smurto buvusius sunkius kognityvinius sutrikimus, tuo tarpu po įvykio V. Ž. iš karto pasireiškė sunkūs sutrikimai - (duomenys neskelbtini), kuris sukelia somatinius sutrikimus, o užsitęsęs išsekina žmogaus funkcijas, todėl, eksperto nuomone, šiuo atveju yra neabejotinas ryšys tarp teismo medikų nustatytos mirties priežasties ir tarp simptomų, būdingų (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju mediciniškai viskas susieta tiesioginiu priežastiniu pasekminiu ryšiu. Ekspertas paaiškino medicininio termino ,, (duomenys neskelbtini)“ reikšmę - (duomenys neskelbtini) gali būti įvairų kilmių, tam tikros kilmės yra numatytos klasifikacijoje, tačiau visos kilmės, kurios nėra numatytos, vertinamos kaip ,, (duomenys neskelbtini)“. Darydamas išvadą, kad buvo nustatyti trauminiai pažeidimai, kurie įtakojo mirtį, ekspertas rėmėsi ne instrumentiniais tyrimais, nes psichiatriniu požiūriu instrumentiniai tyrimai nėra pakankamai jautrūs ir dažnai nekoreliuoja su simptomatika, todėl buvo nustatinėjama kliniškai, iš klinikinių požymių, sutrikimų, buvo vertinama anamnezė, medicininiuose dokumentuose fiksuoti simptomai. Psichiatrijoje remiamasi diagnostika. Medicininiuose dokumentuose buvo nurodoma apie sunkius, grubius psichikos sutrikimus, ir vertinant anamnezę, kur užfiksuota, kad šie sutrikimai atsirado staiga po patirtos traumos, todėl nebuvo kitos priežasties, kaip galimybės jiems išsivystyti. Buvo duomenys apie priklausomybę nuo alkoholio, tačiau nebuvo duomenų apie ,,blogą kognityvą“, o jis atsirado staiga po traumos, todėl vienintelis medicininis paaiškinimas, kad psichikos sutrikimai atsirado minėto kognityvo pasėkoje. Sunkūs nukentėjusiojo psichikos sutrikimai atsirado būtent po patirtos fizinės traumos. Ekspertas paaiškino ir tai, kad instrumentiniai tyrimai nerodo pažeidimų, esančių tam tikrame lygmenyje, pvz. tarp nervinių ląstelių jungčių. Kompiuterinės tomografijos tyrimai nėra pagrindinis duomenų šaltinis darant išvadas apie psichikos būklę, nes tokie tyrimai nėra pakankamai informatyvūs. Ekspertas paaiškino, jog medicinine prasme nėra prieštaravimo tarp teismo medicinos ekspertų teiginio, jog tarp patirtų kūno sužalojimų ir V. Ž. mirties nėra tiesioginio priežastinio ryšio, nes teismo psichiatrijos tyrimą atlikę ekspertai priežastinį ryšį nustatė per psichikos sutrikimus, nes esant užsitęsusiam (duomenys neskelbtini) būtent taip vystosi žmogaus išsekimas. Ekspertams nebuvo pateikta medicininių dokumentų, kad iki sužalojimo V. Ž. būtų buvęs sunkaus kognityvinio sutrikimo būsenoje, o jo gyvenimo būdas tai tik patvirtina. Tačiau po patirtos traumos nukentėjusysis nebegalėjo savarankiškai gyventi, taip pat ir girtauti. Jam pasireiškė ir vis pasikartodavo psichoziniai sutrikimai – (duomenys neskelbtini) simptomatika, o tai rodo sunkią galvos smegenų būklę. Šie sutrikimai po traumos nukentėjusįjį gydant stacionare nebuvo reikšmingai pagerėję, pakankamo efekto simtomatikai nebuvo pasiekta. Nukentėjusiojo būklė išliko bloga, pasikartodavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei orientacijos sutrikimai, o tai yra sąmonės sutrikimai. Tokia būklė pavojinga gyvybei. Dažnai pasitaiko, kad tokia psichikos būklė išsivysto į somatinę būklę. Šiuo atveju nukentėjusysis jau patekęs į ligoninę nevalgė ir negėrė, tačiau vienintelė to priežastis – itin bloga psichikos būklė, todėl ir atsiranda tiesioginis priežastinis pasekminis ryšys organizmo žūčiai. Ekspertas taip pat paaiškino, jog alkoholinės abstinencijos (duomenys neskelbtini) tikimybė atmesta, nes (duomenys neskelbtini) būdinga kitokia klinikinė eiga. Jeigu nukentėjusysis iki patirtos traumos būtų sirgęs kognityviniu sutrikimu, kuriuo susirgo po traumos, jis nebūtų sugebėjęs vienas gyventi, juo labiau girtauti. Somatinės patologijos eiga, kuri vystosi esant (duomenys neskelbtini) būklei, tokia, kad išsenka žmogaus organizmas, organizmo funkcijos, to pasėkoje atsiranda galimybė lengvai prasidėti infekcijai ir tai dažnai būna mirties priežastis. Tokiu atveju išsenka žmogaus gyvybinės funkcijos, blogėja somatinė būklė. Akivaizdu, kad dėl psichikos būklės V. Ž. negalėjo nei maitintis, nei vartoti skysčių, to pasėkoje vystėsi somatiniai sutrikimai ir vystėsi bendras išsekimas, tuomet prasidėjo bakterinė infekcija. Aplinkybė, jog prieš patiriant fizinę traumą nukentėjusysis su nuteistuoju žaidė kortomis, rodo, jog jis logiškai mąstė, ir tai tik patvirtina teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas, nes patyręs traumą nukentėjusysis jau nesugebėjo ne tik daryti loginių sprendimų, bet nebesugebėjo savarankiškai funkcionuoti. Jis iš gydymo įstaigos nebuvo išleistas gyventi savarankiškai. Nors nukentėjusysis ilgą laiką piktnaudžiavo alkoholiu, buvo išskirta konkreti ir pagrindinė priežastis atsirasti nustatytiems psichikos sutrikimams. Šiuo atveju ne patys sužalojimai sukėlė mirtį, tačiau jie sukėlė psichikos sutrikimus, kurie lėmė tokią nukentėjusiojo medicininę būklę dėl kurios įvyko mirtis. Galvos smegenų pakitimai atsirado po patirtos traumos ir dėl to išsivystė psichikos sutrikimai. Šiuo atveju esminis faktorius buvo pokyčiai galvos smegenyse, tai aksoniniai, tarpsinapsiniai, mediatoriniai pažeidimai, kurių instrumentiniais tyrimai neįmanoma nustatyti, tačiau jie nustatomi per klinikinius požymius, simptomus.

15. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas J. R. patvirtino pateiktą išvadą ir paaiškino, jog tarp įvykio metu V. Ž. patirtų sužalojimų ir jo mirties nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Medicininiuose dokumentuose nurodyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). Ekspertas nurodė, kad atliekant tyrimą buvo papildomai aiškinamasi, ar nukentėjusysis buvo patyręs galvos smegenų sumušimą, ar yra kaukolės pamato lūžiai ir paaiškėjo, kad nukentėjusiojo galvos smegenyse kraujosruvų požymių nėra, yra tik nedideli kraujo išsiliejimai po ir virš kietojo galvos smegenų dangalo, o tokie pažeidimai įprastai neįtakoja mirties. Taip pat tyrimo metu pasitvirtino aplinkybė, jog nukentėjusiajam buvo padarytas (duomenys neskelbtini) ir tai patvirtina, kad nukentėjusiojo patirta galvos trauma atitinka sunkų sveiktos sutrikdymo mąstą. Vis tik tokie sužalojimai tiesiogiai mirties nesukelia. Tačiau (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) turėjo įtakos komplikacijų, dėl kurių įvyko mirtis, vystymuisi. Šiuo atveju galima įžvelgti netiesioginį priežastinį ryšį, nes trauma galėjo paspartinti psichinius sutrikimus, todėl teismo psichiatrijos ir teismo medicinos ekspertų išvados iš esmės nėra prieštaringos. Ekspertas nurodė ir tai, kad neatmeta galimybės, jog nustatyti sužalojimai galėjo sukelti psichinės veiklos sutrikimus, nurodytus teismo psichiatrijos ekspertizės akte. Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiu ir spiriant į galvą. Nors nukentėjusiojo mirties liudijime nurodyta mirties priežastis – (duomenys neskelbtini), tačiau ji gali būti ne visiškai tiksli, atliekant ekspertinį tyrimą buvo vertinami visi medicininiai dokumentai, todėl pateikta išsamesnė išvada apie mirties priežastį. Atliekant ekspertinį tyrimą paaiškėjo ir tai, kad pirminiuose dokumentuose, kuriais rėmėsi ekspertas D. V., nebuvo duomenų apie (duomenys neskelbtini), t. y. tuo metu dar nebuvo duomenų apie galutinę diagnozę. Atlikdami tyrimą aiškinosi, ar (duomenys neskelbtini) buvo ir tyrimo metu buvo patvirtinta, jog šis lūžis buvo. Ekspertas paaiškino, jog egzistuoja netiesioginis priežastinis ryšys tarp nukentėjusiojo patirtos galvos traumos, sukėlusios somatinę būklę, kuri išsivystė į kitus sveikatos sutrikimus, įtakojusius nukentėjusiojo mirtį. Ekspertas J. R. sutiko su eksperto M. J. paaiškinimu, jog nukentėjusiojo patirti sužalojimai sukėlė psichikos sutrikimus, kurie lėmė nukentėjusiojo medicininę būklę įtakojusią jo mirtį.

16. Šioje baudžiamojoje byloje nuteistajam Ž. Ž. buvo pateiktas kaltinimas ir skundžiamu nuosprendžiu jis pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą už tai, kad sužalojo savo artimą giminaitį, t. y. 2018 m. gruodžio 20 d. apie 12.30 val., pirties pastate, esančiame Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu ne mažiau kaip keturis kartus smūgiavo kumščiu ir spyrė tėvui V. Ž. į galvą, padarydamas kairio antakio ir kairės ausies kaušelio muštines žaizdas, kairės veido pusės poodinę minkštųjų audinių kraujosruvą akiduobės, smilkinio ir skruosto srityje, kairio smilkinkaulio ir viršutinio žandikaulio kairiojo ančio sienelių lūžimus, kraujo išsiliejimą virš kietojo smegenų dangalo kairiajame smilkinyje, galvos smegenų sumušimą ir abiejų ausų būgnelių plyšimus. Taip V. Ž. padarytų galvos sužalojimų visuma sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą

17. BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktuose numatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma: 1) įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Taigi nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės yra nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai, kitos svarbios aplinkybės.

18. Apeliacinės instancijos teisme atlikus pirmiau aptartų papildomų įrodymų tyrimo veiksmus nustatytos naujos reikšmingos bylai faktinės aplinkybės, kurios nebuvo žinomos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Naujai paaiškėjusi aplinkybė – nukentėjusiojo V. Ž. mirties faktas bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) bei Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) padarytos išvados, ekspertų paaiškinimai dėl V. Ž. patirtų sužalojimų pobūdžio, šių sužalojimų ir nukentėjusiojo mirties priežastinio ryšio, sudaro objektyvų pagrindą nustatyti iš esmės skirtingam, nei jas nustatė pirmosios instancijos teismas, Ž. Ž. nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių konstatavimui ir tai gali lemti esminį nuteistojo teisinės padėties pabloginimą, bei dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos.

19. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime pažymėjo, jog reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, kad teismas turi teisingai nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, teisingai pritaikyti baudžiamuosius įstatymus. Be to, teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), inter alia (be kita ko), o atlikdamas proceso veiksmus teismas turi būti nešališkas ir veikti taip, kad nesudarytų prielaidų manyti, jog jis yra šališkas ar priklausomas. Inkriminuojamos veikos faktinių aplinkybių ir kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimai reglamentuojami BPK 255, 256 straipsniuose, išdėstytuose BPK XIX skyriuje, apibrėžiančiame bendrąsias nagrinėjimo teisme nuostatas. Šios nuostatos pagal BPK 320 straipsnio 6 dalį taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, tačiau atsižvelgiant į apeliacinio proceso ypatumus, išdėstytus BPK XXV skyriuje.

20. BPK 320 straipsnyje, patalpintame BPK XXV skyriuje, numatytos bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.

21. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimuose pripažįstama, kad BPK 256 straipsnyje numatytų procedūrų taikymas galimas ir apeliacinės instancijos teisme. Vis tik jų taikymas šioje proceso stadijoje yra saistomas apeliacinių skundų ribų. Šioje byloje prokuroras ar nukentėjusysis apeliacinio skundo nėra padavę. Nuosprendį apeliacine tvarka apskundė tik nuteistojo gynėjas, prašydamas paskirti nuteistajam Ž. Ž. švelnesnę bausmę nei nustatyta baudžiamojo kodekso sankcijoje. Taigi, taikyti BPK 256 straipsnyje numatytas procedūras apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės, nes tuo būtų pažeistos BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatos.

22. Jau minėta, kad bendrosios kaltinimo keitimo teisme bei nagrinėjimo teisme ribas nustatančios taisyklės nustatytos BPK 256 ir 255 straipsniuose.

23. BPK 255 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime vertindamas BPK 255 straipsnio (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) nuostatas, pasisakė, jog teisme gali būti svarstomas kaltinimas pagal faktines aplinkybes iš esmės besiskiriantis nuo kaltinamajame akte išdėstytojo, jeigu apie tokią galimybę nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui iš anksto pranešta teisiamajame posėdyje. Tai reiškia, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime pateiktą išaiškinimą BPK 255 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas nuteisti kaltinamąjį pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų taikomas tik tokiu atveju, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta.

24. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime aiškindamas BPK 256 straipsnio 1 dalies nuostatų konstitucingumą konstatavo, jog pagal Konstituciją, inter alia (be kita ko) jos 31 straipsnio 2 dalį, 109 straipsnio 1 dalį, konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo principus, baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui turi būti sudarytos galimybės savo iniciatyva pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Įgyvendindamas šią teisę, teismas privalo pranešti kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams apie tokią galimybę, užtikrinti teisę žinoti kaltinimą, teisę į gynybą, kitų konstitucinių tinkamo teisinio proceso principų įgyvendinimą.

25. Pažymėtina, kad pagal BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytą teisinį reguliavimą išnagrinėjus baudžiamąją bylą: nuosprendyje gali būti paliekamos ir kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinės aplinkybės; kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu ir remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu.

26. BPK 256 straipsnyje reglamentuojamas kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimas teisme. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Šiame prašyme turi būti išdėstytos šios iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, apie tai nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. BPK 256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Pagal teismų praktiką, kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gali būti keičiami bylą nagrinėjant ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas gali būti keičiami pagal prokuroro ir (ar) nukentėjusiojo prašymą, kai apie tai yra išdėstoma apeliaciniame skunde, atsižvelgiant į BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42-942/2016, Nr. 2K-7-162-303/2019 ir kt.). Kai to neprašoma paduotuose apeliaciniuose skunduose, kaltinimo keitimas apeliacinės instancijos teisme neturi pasunkinti kaltinamo asmens teisinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-1073/2018 ir kt.).

27. BPK 326 straipsnio 4 dalies d punkte numatyta, kad išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, kai ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos.

28. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas formuoti naujo kaltinimo neturi galimybės ir tai trukdo nagrinėti bylą bei priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

29. Šioje byloje teisėjų kolegija ištyrusi ir įvertinusi naujai surinktus faktinius duomenis sprendžia, jog apeliacinės instancijos teismo posėdyje naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės, kurios iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų gali lemti esminį nuteistojo padėties pabloginimą ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Todėl skundžiamas nuosprendis naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

30. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam Ž. Ž. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, todėl spręstinas klausimas dėl šios kardomosios priemonės tolimesnio taikymo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam Ž. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstinas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Byloje esantys duomenys leidžia teigti, jog egzistuoja tikimybė, kad būdamas laisvėje nuteistasis Ž. Ž. gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Ž. Ž. pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, padarymo. Ž. Ž. ankščiau ne kartą teistas, taip pat ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimus (t. 1, b. l. 143–151). Tokios aplinkybės rodo, kad Ž. Ž. tinkamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, toliau daro panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Jis ne kartą baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 152–156). Be to, bylos duomenimis Ž. Ž., būdamas darbingo amžiaus, oficialiai nedirbo, tik 2018 m. lapkričio 22 d. užsiregistravo Užimtumo tarnyboje (t. 1, b. l. 157, 158, t. 3, b. l. 23). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas aplinkybes, reikšmingas vertinant naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką, konstatuoja, būdamas nesuimtas nuteistasis Ž. Ž. gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos duomenų visumą, Ž. Ž. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, sunkumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam taikant švelnesnes kardomąsias priemones BPK 119 straipsnyje įtvirtinti kardomųjų priemonių tikslai šiuo metu nebus pasiekti. Švelnesnės kardomosios priemonės nebus pakankamos priemonės užtikrinti, jog nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčiu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendį, kuriuo Ž. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą panaikinti ir bylą perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nuteistajam Ž. Ž. suėmimo terminą pratęsti trims mėnesiams, jo pradžią skaičiuojat nuo šios nutarties priėmimo dienos, t. y. nuo 2021 m. vasario 23 d.