Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“, teistas: 1) Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-08-20 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį – viešųjų darbų bausme 4 mėnesiams; 2) Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-11-08 nuosprendžiu pagal BK 137 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2013-01-23 teismo nutartimi 2012-08-20 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su 2012-11-08 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 13 dienų, jos vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 40 valandų nemokamų darbų; 3) Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-09-10 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – viešųjų darbų bausme 9 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui,

kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

Ž. Ž. sunkiai sužalojo savo artimą giminaitį, tai yra: 2018-12-20, apie 12.30 val., pirties pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu ne mažiau kaip keturis kartus smūgiavo kumščiu ir spyrė tėvui V. Ž. į galvą, padarydamas kairio antakio ir kairės ausies kaušelio muštines žaizdas, kairės veido pusės poodinę minkštųjų audinių kraujosruvą akiduobės, smilkinio ir skruosto srityje, daugybinius veido kaulų lūžius ir pleištakaulio lūžį, nueinantį į kaukolės vidurinę daubą, nežymias epidurinę ir subdurinę hematomas abiejų smilkininių skilčių srityse, abiejų ausų būgnelių plyšimus, kaukolės pamato lūžį. Dėl padaryto kaukolės pamato lūžio V. Ž. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis Ž. Ž. kaltu dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo neblaivus, lošė kortomis su draugais ir tėvu, belošiant kortomis su tėvu susipyko ir trenkė jam keturis kartus kumščiu ir keturis kartus spyrė į galvą. Pirmą smūgį sudavė ranka, kai tėvas nugriuvo, spyrė koja. Gali būti, kad vieną kartą smūgiavo ranka, kai nugriuvo, tada spyrė koja. Susipyko, nes tėvas tyčiojosi, dar pyko, kad jo neaugino, neauklėjo, nepadėjo finansiškai. Jis užaugo pas tėvo brolį ir mamos seserį. Teko būti globos namuose, (duomenys neskelbtini) mokykloje. Nežino, kodėl tėvas neaugino, kodėl jam nerūpėjo. Pagalbą pakvietė draugai. Domėjosi tėvo sveikata ir lankė (duomenys neskelbtini) ligoninėje, bet pakalbėti su juo nepavyko. Tėvas vaikščiojo, valgė, bet nekalbėjo. Savo veiksmus įvykio metu vertina blogai, paleistas po suėmimo nebevartoja alkoholio, labai gailisi dėl to, kas įvyko. Turi du vaikus, jais rūpinasi, dirba. Dėl nužudymo kaltės nepripažįsta, mano, kad tėvas mirė dėl alkoholio, didelio kiekio vaistų vartojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 5 dalimi teisiamojo posėdžio metu perskaitytais kaltinamojo ir liudytojų parodymais, duotais juos apklausiant 2019-06-12 teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 93–96), nustatyta:

kaltinamasis Ž. Ž. prisipažino visiškai ir parodė, kad su tėvu V. Ž. gyvena (duomenys neskelbtini) Jis gyvena vienoje buto dalyje, o tėvas kitoje. Su tėvu susitinka ir bendrauja kiekvieną dieną. Paaiškino, kad 2018-12-19 jis atvažiavo į pirtį ir su savimi atsinešė 3 vieno litro talpos alaus butelius ir 0,7 l bei 200 ml talpos degtinės butelius. Prieš ateidamas buvo išgėręs apie 150 ml degtinės. Pirtyje buvo tėvas V. Ž., A. S. ir R. J.. Keturiese vartojo alkoholį. Nurodo, jog buvo labai apsvaigęs, visi buvę pirtyje vyrai lošė kortomis. Kitą dieną, gruodžio 20 d., susipyko su tėvu ir sudavė jam kumščiu ne mažiau kaip keturis kartus į galvą, neatsimena, kad spyrė, tačiau galėjo tai padaryti. Teigia, jog sumušė tėvą dėl to, kad šis jį erzino, kaišiojo špygas. Sutinka su civiliniu ieškiniu, kurio suma 4804 Eur.

Liudytojas R. J. parodė, kad nuo 2019-12-18 kartu su A. S., V. Ž. girtuokliavo pirtyje, esančioje (duomenys neskelbtini) dieną į pirtį atvyko V. Ž. sūnus Ž. Ž., kuris prisidėjo prie kompanijos. Gruodžio 20 dieną (duomenys neskelbtini) žaisdami kortomis susipyko ir kaltinamasis rankomis sudavė savo tėvui į veidą, šis nuo smūgio nukrito. Matė, kaip gulinčiam V. Ž. kaltinamasis kelis kartus spyrė į galvą.

Liudytoja A. M. parodė, kad Ž. Ž. ir jo tėvas V. yra kaimynai, mėgsta išgerti, bet V. nebuvo iš tų, kurie, padauginę alkoholio, tampa aršūs, konfliktuoja. Nurodo, kad kaltinamasis, būdamas girtas, yra primušęs tėvą. Aiškina, kad Ž. Ž. mama anksti mirė, vaikus užaugino giminės, gyveno jis internate, todėl, anksti netekęs motinos, tapo agresyvokas, nesivaldantis. Kitą dieną jai paskambino kaltinamasis ir paprašė parsivežti iš pirties. Privažiuodama pamatė nuo pirties ateinantį Ž. Ž., kuris rankose nešėsi alaus dėžę bei degtinės butelį, matė atvykstančius greitosios ir policijos automobilius. Kai Ž. Ž. įsėdo į automobilį, atkreipė dėmesį į kaltinamojo rankos krumplius, kurie atrodė apdaužyti, buvo kraujo žymių. Teigia, kad iš Ž. Ž. kalbos suprato, kad jis sumušė tėvą.

Liudytojas J. P. parodė, kad Ž. ir V. Ž. yra kaimynai. V. sužalojimo aplinkybių nežino. Paaiškino, kad 2018-12-20 jam paskambino Ž. ir pakvietė išgerti alaus, jis turėjo kelias skardines alaus bei nepilną degtinės butelį. Aiškina, kad po 5 min. atvyko pareigūnai, jie kaltinamajam pasakė, kad jis sumušė tėvą, ir išsivežė į policijos komisariatą.

Liudytojas R. Ž. parodė, kad Ž. Ž. yra jo brolis, gyvenęs bute su tėvu, abu mėgsta išgerti. Nurodo, kad paskambino kaimynė A. M. ir pasakė, kad brolį parvežė namo, o tėvas sumuštas ir išvežtas į ligoninę.

Remiantis pranešimu, (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad 2018-12-20 apie 13.25 val. į (duomenys neskelbtini) ligoninę atvežtas V. Ž., gim. 1969-05-02, medikams nurodė, kad 2018-12-20 apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini), buvo sumuštas sūnaus. Nustatyta diagnozė – neaiškios kilmės koma, paguldytas į Reanimacijos skyrių (t. 1, b. l. 3–6).

Remiantis 2018-12-20 Apžiūros protokolu su priedais nustatyta, kad įvykio vieta yra mediniame name, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 27–36).

Remiantis 2019-01-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. Ž. padaryti sužalojimai: kairio antakio ir kairės ausies kaušelio muštinės žaizdos, kairės veido pusės poodinė minkštųjų audinių kraujosruva akiduobės, smilkinio ir skruosto srityje, kairio smilkinkaulio ir viršutinio žandikaulio kairiojo ančio sienelių lūžimai, kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo kairiajame smilkinyje, galvos smegenų sumušimas ir abiejų ausų būgnelių plyšimai. Sužalojimai galėjo atsirasti suduodant kumščiu ir spiriant. Galva sužalota trimis ar keturiais smūgiais. V. Ž. padaryta galvos sužalojimų visuma sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Vertinant atskirai, galvos smegenų sumušimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. V. Ž. kraujyje rasta 3,99 prom. etilo alkoholio, tai rodo, kad nukentėjusysis buvo labai girtas, apsinuodijęs alkoholiu (t. 1, b. l. 77–78).

Remiantis 2020-05-19 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad ekspertai J. R. ir V. K. pagal baudžiamosios bylos Nr. 1A-354-307/2019 medžiagą ir V. Ž. medicininius dokumentus pateikė išvadą: 2018-12-20 apie 12.30 val. V. Ž. buvo padaryti šie sužalojimai: kairio skruosto-smilkinio srities sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda kairio antakio išoriniame gale, plačia poodine kraujosruva šioje srityje, daugybiniai šios srities veido kaulų lūžiai ir pleištakaulio lūžis, nueinantis į kaukolės vidurinę daubą, nežymios epidurinė ir subdurinė hematomos abiejų smilkininių skilčių srityse, ausų sumušimai, pasireiškę odos nubrozdinimu kairės ausies kaušelyje ir abiejų ausų būgnelių plyšimu, poodinė kraujosruva apatinio žandikaulio dešinio kampo srityje, kraujosruva pakaušio dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose. V. Ž. nustatyti galvos sužalojimai padaryti kietais bukiais daiktais, būdingi sužalojimams, padarytiems sudavus smūgius rankomis ar kojomis. V. Ž. galvos sužalojimai paaiškinami ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais; V. Ž. patirti sužalojimai dėl kaukolės pamato lūžio atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo mastą. Medicininių įrašų apie V. Ž. somatinę (fizinę) sveikatos būklę iki įvykio 2018 m. gruodžio 20 d. nepateikta, tačiau yra gydytojo psichiatro įrašas, kad iki įvykio tiriamasis ilgą laiką piktnaudžiavo alkoholiu. 2019-10-04 V. Ž. mirtį sukėlė nepatikslinta bakterinė infekcija, bendras išsekimas, vandens ir elektrolitų disbalansas. Tarp 2018-12-20 patirtų kūno sužalojimų ir V. Ž. mirties tiesioginio priežastinio ryšio nėra, kadangi po traumos atlikus kompiuterinės tomografijos tyrimus vyravo galvos smegenų ne trauminiai, bet lėtiniai degeneraciniai pakitimai, dėl kurių vėliau vystėsi atokesnės komplikacijos ir įvyko mirtis. Trauminiai galvos smegenų pakitimai buvo minimalūs ir nereikšmingi, greitai regresavo. Remiantis gydytojų psichiatrų įrašais, V. Ž. diagnozuoti delyras ir demencija buvo mišrios kilmės, t. y. trauminės ir toksinės-alkoholinės. Tačiau papildomai gydytojos radiologės komentuoti galvos kompiuterinės tomografijos tyrimai patvirtina, kad vyravę lėtiniai degeneraciniai galvos smegenų pakitimai susidarė, tikėtina, dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Delyras ir demencija turėjo įtakos tolesnių komplikacijų vystymuisi, dėl kurių ir įvyko mirtis. Lėtinių pakitimų V. Ž. galvos smegenyse galėjo atsirasti dėl ilgalaikio alkoholio vartojimo (t. 3, b. l. 176–183).

Remiantis 2020-12-28 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ekspertai M. J. ir A. S. atliko pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę V. Ž., gimusiam 1969-05-02, mirusiam 2019-10-04, ir pateikė išvadą, kad V. Ž. nustatyti psichikos sutrikimai: kitas delyras ir demencija, sergant kitomis ligomis, vertintini kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.9 punktas). V. Ž. anamnezėje užfiksuotas gausus piktnaudžiavimas alkoholiu, siekiantis priklausomybės alkoholiui sindromo požymius, tačiau nėra jokių objektyvių duomenų apie kitokio pobūdžio psichikos sutrikimus iki 2018-12-20 patirtos galvos traumos. V. Ž. po 2018-12-20 patirtos galvos traumos išsivystė sunkus psichikos sutrikimas, keliantis grėsmę jo gyvybei, – kitas delyras, kuris užsitęsė ir įgavo svyruojančią eigą bei turėjo tiesioginę įtaką išsivystyti jo mirtį sukėlusiems somatiniams sutrikimams, nustatytiems teismo medicinos ekspertų. V. Ž. nustatytų sunkių psichikos sutrikimų – kito delyro ir demencijos, sergant kitomis ligomis, patogeneze laikytini trauminiai galvos smegenų pažeidimai, kurie nebūtinai vizualizuojasi atliekant instrumentinius tyrimus (galvos smegenų kompiuterinės tomografijos ir kt.). V. Ž. nustatyti sunkūs psichikos sutrikimai sietini su trauminiais galvos smegenų pakitimais. Delyras dažniausiai yra laikino pobūdžio psichikos sutrikimas, tačiau tais atvejais, kai jį sukelia ir tęsiasi jį sukėlusi somatinė priežastis (taip pat ir trauminiai galvos smegenų pokyčiai), jis gali užsitęsti įgaudamas svyruojančią eigą. Demencija yra lėtinis psichikos sutrikimas, kuriam būdinga progresuojanti (blogėjanti) eiga (t. 3, b. l. 186–191).

Remiantis teismo medicinos specialisto P. P. konsultacine išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad specialistas pagal jam pateiktų dokumentų duomenis padarė išvadą, kad, konkrečiu atveju nesant galvos smegenų sužalojimų ir net nežinant realios mirties priežasties, tai vertinti kaip tiesioginį ryšį negalima. V. Ž. mirties priežastis buvo bakterinė infekcija, nepatikslinta, tačiau autopsija neatlikta ir reali mirties priežastis nėra tiksliai žinoma. V. Ž. buvo atliktos 6 kompiuterinės tomografijos, kurios neparodė galvos smegenų trauminių pokyčių, o buvo nustatyti seni degeneraciniai pakitimai, galbūt atsiradę ir dėl ilgalaikio alkoholio vartojimo (t. 4, b. l. 185–189).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka, ir laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunkiai sužalojo žmogų. BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato kvalifikuojantį sunkaus sveikatos sutrikdymo požymį, tai yra atsakomybę tam, kas sunkiai sužalojo artimą giminaitį ar šeimos narį.

Klaipėdos apygardos teismo 2019-06-20 nuosprendžiu Ž. Ž. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą už tai, kad 2018-12-20, apie 12.30 val., pirties pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu ne mažiau kaip keturis kartus smūgiavo kumščiu ir spyrė tėvui V. Ž. į galvą, padarydamas kairio antakio ir kairės ausies kaušelio muštines žaizdas, kairės veido pusės poodinę minkštųjų audinių kraujosruvą akiduobės, smilkinio ir skruosto srityje, kairio smilkinkaulio ir viršutinio žandikaulio kairiojo ančio sienelių lūžimus, kraujo išsiliejimą virš kietojo smegenų dangalo kairiajame smilkinyje, galvos smegenų sumušimą ir abiejų ausų būgnelių plyšimus. V. Ž. padarytų galvos sužalojimų visuma sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (t. 2, b. l. 99-101).

Lietuvos apeliacinio teismo 2021-02-23 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2019-06-20 nuosprendis panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos (t. 4, b. l. 34–45).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu prokuroras, vadovaudamasis BPK 256 straipsnio 1 dalimi, pateikė prašymą kaltinime pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, tai yra aplinkybėmis, kad Ž. Ž. 2018-12-20, apie 12.30 val., pirties pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu ne mažiau kaip keturis kartus smūgiavo kumščiu ir spyrė tėvui V. Ž. į galvą, padarydamas kairio antakio ir kairės ausies kaušelio muštines žaizdas, kairės veido pusės poodinę minkštųjų audinių kraujosruvą akiduobės, smilkinio ir skruosto srityje, daugybinius šios srities veido kaulų lūžius ir pleištakaulio lūžį, nueinantį į kaukolės vidurinę daubą, nežymias epidurinę ir subdurinę hematomas abiejų smilkininių skilčių srityse, abiejų ausų būgnelių plyšimus, kaukolės pamato lūžį. V. Ž. padaryti sužalojimai dėl kaukolės pamato lūžio atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą mastą. Taip Ž. Ž. sunkia sutrikdė sveikatą savo tėvui V. Ž. (t. 4, b. l. 190–191).

Kaip matyti iš kaltinamojo Ž. Ž. duotų parodymų teisminio bylos nagrinėjimo metu dėl savo tėvui V. Ž. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, jis kaltu prisipažino visiškai. Jo parodymus dėl kilusio buitinio konflikto išgertuvių metu patvirtino tiesiogiai konfliktą matęs liudytojas R. J.. Tai, kad kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtina specialistų išvados. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad V. Ž. padaryta galvos sužalojimų visuma sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą ir, vertinant atskirai, galvos smegenų sumušimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 77–78). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte nurodyta, kad V. Ž. galvos sužalojimai paaiškinami ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais ir patirti sužalojimai dėl kaukolės pamato lūžio atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo mastą (t. 3, b. l. 176–183). Taigi abejonių, jog kaltinamojo padaryti sužalojimai buvo tiesioginė nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, nekyla.

Kaip matyti, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akte nurodyta, kad V. Ž. po 2018-12-20 patirtos galvos traumos išsivystė sunkus psichikos sutrikimas, keliantis grėsmę jo gyvybei, – kitas delyras, kuris užsitęsė ir įgavo svyruojančią eigą ir turėjo tiesioginę įtaką išsivystyti jo mirtį sukėlusiems somatiniams sutrikimams, nustatytiems teismo medicinos ekspertų (t. 3, b. l. 186–191), tačiau Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte nurodyta, kad tarp 2018-12-20 patirtų kūno sužalojimų ir V. Ž. mirties tiesioginio priežastinio ryšio nėra, kadangi po traumos atlikus kompiuterinės tomografijos tyrimus vyravo galvos smegenų ne trauminiai, bet lėtiniai degeneraciniai pakitimai, dėl kurių vėliau vystėsi atokesnės komplikacijos ir įvyko mirtis. Duota išvada, kad 2019-10-04 V. Ž. mirtį sukėlė nepatikslinta bakterinė infekcija, bendras išsekimas, vandens ir elektrolitų disbalansas (t. 3, b. l. 176–183).

Taigi vertinant anksčiau aptartų specialistų išvadų turinį ir tai, kad teismo psichiatrijos ekspertizė atlikta po V. Ž. mirties, nesant atliktos autopsijos, nėra galima neabejotina išvada, kad tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Pagal nekaltumo prezumpcijos principą visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, todėl, nesant nustatyto neginčijamo tiesioginio priežastinio ryšio tarp kaltinamojo Ž. Ž. padarytų nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiojo V. Ž. mirties, kvalifikuoti jo veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą pagrindo nėra.

Remiantis baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma kaltinamojo Ž. Ž. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą kaip tyčinis sunkus savo artimo giminaičio (tėvo) sveikatos sutrikdymas, nes kaltinamasis ne mažiau kaip keturis kartus smūgiavo kumščiu ir spyrė tėvui V. Ž. į galvą, padarydamas kairio antakio ir kairės ausies kaušelio muštines žaizdas, kairės veido pusės poodinę minkštųjų audinių kraujosruvą akiduobės, smilkinio ir skruosto srityje, daugybinius veido kaulų lūžius ir pleištakaulio lūžį, nueinantį į kaukolės vidurinę daubą, nežymias epidurinę ir subdurinę hematomas abiejų smilkininių skilčių srityse, abiejų ausų būgnelių plyšimus, kaukolės pamato lūžį. Dėl padaryto kaukolės pamato lūžio V. Ž. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, kuria siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Kaltinamojo Ž. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui.

Ž. Ž. teistas, teistumas neišnykęs, baustas už administracinius nusižengimus (t. 1, b. l. 143–151, 152–156), iki nusikaltimo padarymo nedirbo, nevedęs, turi du vaikus (t. 3, b. l. 16–17).

Pagal Konstituciją baudžiamajame įstatyme negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, paskyrimas (LAT nutartis 2K-179-693/2019).

Kaip matyti, Ž. Ž. buvo sulaikytas 2018-12-20, paleistas į laisvę 2018-12-21 (t. 2, b. l. 1, 3), buvo registruotas darbo biržoje nuo 2018-12-18 iki 2019-06-27 (t. 3, b. l. 23). Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžiu Ž. Ž. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą šešerių metų laisvės atėmimo bausme, jam taikytos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, pakeistos į suėmimą ir Ž. Ž. suimtas teismo posėdžių salėje. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartimi Ž. Ž. kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į dokumentų paėmimą ir intensyvią priežiūrą (t. 4, b. l. 145–149). Ž. Ž. nuo 2021-06-23 dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 4, b. l. 161–162), darbovietės charakterizuojamas teigiamai (t. 4, b. l. 184), savanoriškai siekia atlyginti žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (t. 5, b. l. 27–29), dalyvavo ir baigė suvirinimo ir metalo pjovimo plazma mokymus (t. 5, b. l. 30).

Kolegijos manymu, visi kaltinamąjį, kaip asmenybę, charakterizuojantys duomenys rodo Ž. Ž. pastangas taisytis, todėl nesant duomenų, kad po 2018-12-20 darė naujas nusikalstamas veikas, pagrįstas manymas, kad prokuroro prašomas nustatyti šešerių metų laisvės atėmimo trukmės terminas neatitinka teisingumo principo. Pernelyg ilga laisvės atėmimo bausmė iš dalies praranda nubaudimo ir pataisymo funkciją, kadangi silpnėja ar visiškai nutrūksta ryšiai su šeimos nariais, mažėja integracijos į visuomenę sėkmė. Laikytina, kad bausmės tikslai gal būti pasiekti taikant daug trumpesnį laisvės atėmimo bausmės terminą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes Ž. Ž. skirtina trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Dėl civilinio ieškinio

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos byloje pareiškė civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 54–55), kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo 4 804,00 Eur dydžio gydymo išlaidas, patvirtintas gydymo įstaigos pateiktais duomenimis. Ieškinys pagrįstas ir visiškai tenkintinas. BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Taigi civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos. Kaltinamajam Ž. Ž. tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojus nukentėjusįjį, jis dėl sužalojimų buvo gydomas. Valstybinė ligonių kasa už suteiktas paslaugas gydymo įstaigai sumokėjo, todėl išlaidos Valstybinei ligonių kasai atsirado dėl kaltinamojo Ž. Ž. neteisėtų veiksmų. Valstybinei ligonių kasai padaryta turtinė žala neatlyginta. Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad kaltinamasis Ž. Ž. susitarė su Klaipėdos teritorine ligonių kasa dėl žalos atlyginimo (t. 5, b. l. 19), tačiau civilinis ieškovas ieškinio neatsisakė, todėl ieškinys tenkinamas, priteisiant iš kaltinamojo 4 804 Eur dydžio gydymo išlaidas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–305 straipsniais, 307 ir 308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ž. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2018-12-20 iki 2018-12-21 ir nuo 2019-06-20 iki 2021-06-08.

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir intensyvią priežiūrą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti iš Ž. Ž. 4 804,00 (keturis tūkstančius aštuonis šimtus keturis) Eur Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.