Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Reginos Pocienės, Lino Žukausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. Ž. gynėjo advokato Donato Lengvino apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžio,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžiu Ž. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimo bausme šešeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Ž. Ž. paskirtos kardomosios priemonės –rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas pakeistos į suėmimą ir jis suimtas teismo salėje.

2. Nuteistojo Ž. Ž. gynėjas Donatas Lengvinas pateikė prašymą nuteistajam Ž. Ž. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžiu paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Gynėjo teigimu, apkaltinamuoju nuosprendžiu jo ginamajam pakeitus kardomąją priemonę į suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apygardos teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nenurodė absoliučiai jokių suėmimo skyrimo pagrindų ir motyvų, kuriems esant kilo būtinybė pakeisti iki tol Ž. Ž. paskirtas ir taikytas švelnesnes kardomąsias priemones; nenurodė faktinių aplinkybių ir motyvų, kuriais remiantis nebuvo skirtos švelnesnės kardomosios priemonės siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Be to, byloje nebuvo ir nėra nė vieno iš BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose numatytų pagrindų suėmimui skirti. Gynėjo teigimu, būdamas laisvėje nuteistasis būtų priimtas į darbą, jį saisto stiprūs socialiniai ryšiai, suėmimo vykdymo vietos administracija nuteistąjį charakterizuoja teigiamai.

3. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė tenkinti prašymą, prokuroras prašė nuteistojo gynėjo prašymą atmesti.

4. Nuteistojo Ž. Ž. gynėjo advokato Donato Lengvino prašymas atmetamas.

5. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Ž. Ž. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas 2018 m. gruodžio 20 d. (t. 2, b. l. 1–2). 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimais jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (t. 2, b. l. 33–35, 35–38). Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžiu Ž. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimo bausme šešeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose, o kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas pakeistos į suėmimą ir Ž. Ž. suimtas teismo salėje.

6. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad asmuo galėjo padaryti inkriminuotas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su paskirtos kardomosios priemonės skyrimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. apkaltinamasis nuosprendis dar neįsiteisėjęs, tačiau jame įvertinti įrodymai pagrindžia prielaidą, jog Ž. Ž. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

7. BPK 119 straipsnyje įtvirtinta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Taigi vienas iš įstatyme įtvirtintų tikslų, kurių siekiama asmeniui skiriant kardomąją priemonę, yra nuosprendžio įvykdymo užtikrinimas. BPK 121 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kardomoji priemonė gali būti skiriama ir nuteistajam. Pagal BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomas sprendimas dėl kardomosios priemonės nuteistajam. Taigi, kardomosios priemonės klausimą išsprendžiant nuosprendyje, kuris priimamas išnagrinėjus baudžiamąją bylą, vadovaujantis rungimosi principu ir užtikrinant gynybos teises, nereikalaujama visa apimtimi laikytis bendros suėmimo skyrimo tvarkos. BPK 139 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės.

8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas suėmimą nuteistajam Ž. Ž., plačiau šio sprendimo nemotyvavo, šį sprendimą nurodė tik nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis Ž. Ž. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už vieno labai sunkaus, nusikaltimo padarymą. Ši nusikalstama veika patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Skundžiamu nuosprendžiu Ž. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jam paskirta griežta – šešerių metų laisvės atėmimo bausmė. Jo galimai padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, nes anksčiau Ž. Ž. taip pat yra ne kartą teistas už smurtinius nusikaltimus (t. 1, b. l. 143–151). Jis taip pat ne kartą baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 152–156), 2017 m. liepos 24 d. įtariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius Klaipėdos apygardos prokuratūroje Ž. Ž. nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl nesunkaus artimo giminaičio sveikatos sutrikdymo (t. 1, b. l. 146). Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad Ž. Ž. socialiniai ir darbiniai ryšiai nėra ypatingai stiprūs. Taigi, esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo skyrimo pagrindas. Pirmosios instancijos teismas, apkaltinamuoju nuosprendžiu pakeisdamas nuteistajam Ž. Ž. paskirtas švelnesnes kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą –į suėmimą, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė.

9. Nuteistojo gynėjo nurodytos aplinkybės apie tam tikrus teigiamus pastarojo socialinius ir ekonominius ryšius bei tai, kad jis nepažeidė jam paskirtų kardomųjų priemonių sąlygų, nevengė teismo, šios išvados nepaneigia, taip pat nepatvirtina išvados, jog vadovaujantis BPK 139 straipsnio nuostatomis nuteistajam paskirtosios kardomosios priemonės taikymas tapo nebereikalingas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo metu keisti ar panaikinti nuteistajam Ž. Ž. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžiu paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – nėra pagrindo. Švelnesnės kardomosios priemonės šiuo metu nebūtų pakankamos, siekiant užtikrinti nuteistojo dalyvavimą procese.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 324 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo Ž. Ž. gynėjo Donato Lengvino prašymą atmesti.

Nutartis neskundžiama.