Kauno apygardos teismo nutartis

2023-08-01 · Civilinė byla Nr. e2S-937-343/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-08-01
Bylos Nr.
e2S-937-343/2023
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02994-2023-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė (pirm.)
Pareiškėjas
"Kauno energija"
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“, Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-937-343/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02994-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.9; 3.3.2.4; 3.4.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 1 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Kauno energija“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Kauno energija“ pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“, Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja akcinė bendrovė „Kauno energija“ (toliau – pareiškėja) prašė teismo atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti. Nurodė, jog pareiškėja tiekia šilumą butams, esantiems (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Minėti butai nuosavybės teise priklausė skolininkui J. A. U., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Skolininkas už patiektą šilumos energiją laiku neatsiskaitė, todėl jo mirties dieną buvo susidaręs įsiskolinimas už minėtiems butams tiektą šilumą.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Turto bankas“, atsiliepime prašė pareiškimą spręsti teismo nuožiūra.

3. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM), atsiliepime nurodė, kad pareiškėja buvo pasyvi ir nesiekė laiku patvirtinti savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto. Pareiškime nenurodomos priežastys, kurios galėtų būti laikytinos svarbiomis, dėl ko buvo praleistas įstatymo nustatytas terminas. Prašė pareiškėjos pareiškimą atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi atmetė pareiškėjos pareiškimą.

5. Nustatė, kad butai, esantys (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso skolininkui J. A. U. Iš buto apyvartos žiniaraščio, sąskaitų nustatė, kad už tiektą šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 20 d. iki 2022 m. vasario 26 d. yra susidaręs 297,93 Eur įsiskolinimas, o butui, esančiam (duomenys neskelbtini), už tiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2022 m. vasario 6 d. yra susidaręs 434,52 Eur įsiskolinimas. Kadangi skolininkas J. A. U. už patiektą šilumos energiją su pareiškėja laiku neatsiskaitė, todėl Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 26 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-5637-1087/2021 pareiškėjos naudai priteisė 753,69 Eur skolą bei bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja vykdomąjį dokumentą buvo perdavusi antstolei J. Ž. priverstiniam skolos išieškojimui, iš jos buvo gauta informacija apie skolininko mirtį. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ išrašas patvirtina, kad skolininkas mirė (duomenys neskelbtini).

6. Teismas vertino, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) egzistavo aplinkybės, nepriklausančios nuo pareiškėjos valios ir objektyviai sutrukdžiusios jai laiku pačiai ar per atstovą pareikšti reikalavimą palikėjo įpėdiniams. Iš pareiškėjos nurodomų skolų susidarymo laikotarpių (nuo 2020 m. vasario 1 d. bei 2020 m. gruodžio 20 d. iki palikėjo mirties) nustatė, kad pareiškėjos nežinojimas apie skolininko mirtį buvo nulemtas ne tiek jos žmogiškųjų resursų stoka ar antstolio neveikimo, kiek pačios pareiškėjos pasyvumo ilgą laiką apskritai nesiimant jokių veiksmų pažeistoms teisėms ginti. Pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji buvo aktyvi ir vykdymo procese, domėjosi skolos išieškojimo eiga. Be to, nors pareiškėja nurodė, jog informaciją apie skolininko mirtį sužinojo jau praleidus trijų mėnesių terminą, tačiau nenurodė tikslios šios informacijos sužinojimo datos, dėl ko neįmanoma nustatyti, ar pareiškėja nuo sužinojimo momento buvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nedelsdama kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo.

7. Sprendė, kad pareiškėja neįrodė, jog terminą pareikšti kreditoriaus reikalavimui J. A. U. įpėdiniams ji praleido dėl objektyvių, nepriklausančių nuo jos valios priežasčių, todėl pareiškimo dėl šios priežasties netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartį ir pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti atnaujinimo – tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad ji nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, kadangi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo kreipėsi nedelsiant, kai tik sužinojo apie vartotojo mirtį. Pareiškėja apie vartotojo mirtį sužinojo 2023 m. sausio 24 d. gavusi antstolės J. Ž. dokumentą „Pranešimas apie kreditorinius reikalavimus“.

8.2. Nors pareiškėja nurodė, kad vartotojo skola susidarė nuo 2020 m. vasario mėnesio, tačiau atkreipia dėmesį, kad laikotarpiu nuo 2020 m. vasario mėnesio iki 2022 m. lapkričio mėnesio buvo atliekami mokėjimai ir susidaręs įsiskolinimas mažėjo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja nematė būtinybės anksčiau kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, kadangi manė, kad vartotojas susidariusį įsiskolinimą padengs.

8.3. Nors teismas klientų gausos, papildomų finansinių išlaidų nelaikė svarbiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežastimis, tačiau svarbu paminėti, kad analogiškoje byloje Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-857-343/2019 pasisakė, jog tokioje situacijoje atsidūrusi AB „Kauno energija“ yra specifinis subjektas, didelė įmonė, kuri aptarnauja virš 120 tūkstančių vartotojų. Nurodyta aplinkybė yra reikšminga, kadangi tai lemia, jog pareiškėja neturi galimybių iš karto sužinoti apie kiekvieno vartotojo mirtį.

9. Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

11. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos pareiškimas dėl praleisto trijų mėnesių termino atnaujinimo kreditoriaus reikalavimams pareikšti palikimą priėmusiems įpėdiniams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Paveldėjimo santykių teisinis reglamentavimas nustato specialią tvarką kreditorių reikalavimams pareikšti, kuri reglamentuojama CK 5.63 straipsnyje. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.6 straipsnio 4 dalis).

13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja teikė butams, esantiems (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), šilumos paslaugas. Minėti butai priklausė vartotojui J. A. U.. Butui, esančiam (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 20 d. iki 2022 m. vasario 26 d. susidarė 297,93 Eur įsiskolinimas, o butui, esančiam (duomenys neskelbtini), už tiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2022 m. vasario 6 d. susidarė 434,52 Eur įsiskolinimas. VĮ Registrų centro duomenimis, (duomenys neskelbtini) J. A. U. mirė. Ši diena laikytina palikimo atsiradimo diena, nuo kurios skaičiuojamas trijų mėnesių terminas kreditorių reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti. Taigi, terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti baigėsi (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodo, kad apie vartotojo mirtį sužinojo 2023 m. sausio 24 d., kai iš antstolės gavo dokumentą „Pranešimas apie kreditorinius reikalavimus“.

14. Pareiškėja 2023 m. kovo 15 d. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Pareiškime nurodė, kad šilumos energiją ji teikia apie 120 000 vartotojų, kas įtakoja galimybę iš karto sužinoti apie kiekvieno vartotojo mirtį. Informacija yra nuolat kintanti, o dėl vartotojų gausos bei jų nuolatinės kaitos, pareiškėja neturi žmogiškųjų išteklių ir finansinių pajėgumų nuolat sekti visų vartotojų, įskaitant ir mirusių, registrų centro išrašus, kad būtų galima sekti kiekvieną turtinės priklausomybės pasikeitimą ar vartotojo mirtį bei laiku suspėti pateikti kreditorinius reikalavimus notarui. Pareiškėjos tvirtinimu, ji atliko visus įmanomus skolos išieškojimo veiksmus, t. y. kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, skolą prisiteisė, o gavusi vykdomąjį dokumentą, skolos išieškojimą nukreipė vykdyti antstoliui. Tokiu būdu pareiškėja turėjo pagrindą manyti, kad antstolis, vykdydamas skolos išieškojimą, apie bet kokią pasikeitusią informaciją, susijusią su šiuo skolininku, pateiks pareiškėjai, tačiau informacija apie skolininko mirtį buvo gauta jau praleidus trijų mėnesių terminą.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjos pareiškimo. Procesinį sprendimą argumentavo tuo, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) egzistavo aplinkybės, nepriklausančios nuo pareiškėjos valios ir objektyviai sutrukdžiusios jai laiku pačiai ar per atstovą pareikšti reikalavimą palikėjo įpėdiniams. Pažymėjo, kad pareiškėjai, kaip pelno siekiančiai įmonei, taikomi aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai, todėl ji turi kontroliuoti, kad vartotojai už suteiktas paslaugas atsiskaitytų nustatytais terminais, o neatsiskaitymo atveju imtis priemonių skolai atgauti arba prisiimti riziką dėl skolos neišieškojimo.

16. Nesutikdama su skundžiama nutartimi pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad ji nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, kadangi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo kreipėsi nedelsiant, kai tik sužinojo apie vartotojo mirtį. Be to, nors pareiškėja nurodė, kad vartotojo skola susidarė nuo 2020 m. vasario mėnesio, tačiau laikotarpiu nuo 2020 m. vasario mėnesio iki 2022 m. lapkričio mėnesio buvo atliekami mokėjimai ir susidaręs įsiskolinimas mažėjo, todėl pareiškėja nematė būtinybės anksčiau kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, kadangi manė, kad vartotojas susidariusį įsiskolinimą padengs. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria nurodytai apeliantės argumentacijai.

17. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja yra įmonė, kuri užsiima ūkine – komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, todėl ji veikia savo rizika ir jai taikomi aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja turėtų taip organizuoti darbą, jam pasitelkti tokius žmogiškuosius ir kitus išteklius bei imtis tokių protingų priemonių, kad sugebėtų tinkamai ir laiku suvaldyti, administruoti skolas bei nepraleistų įstatymais nustatytų terminų juridiškai reikšmingiems veiksmams atlikti. Būtent pareiškėjos veiklos pobūdis lemia jos pareigą domėtis mokesčių nemokėjimo priežastimis, sukurti mechanizmą (algoritmą), kuris šalintų (ar minimizuotų) grėsmes skolų išieškojimui.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vertinimui, kiek aktyvus turi būti kreditorius, siekdamas turėti informacijos apie skolininką, lemiamos įtakos turi kreditorių ir skolininką siejančių teisinių santykių pobūdis. Jei teisiniai santykiai nesuponuoja nuolatinių ar periodinių kreditoriaus ir skolininko susitikimų, bendradarbiavimo ar bendravimo bet kokiais būdais, reikalavimas kreditoriui nuolat valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų kreditoriui visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jam tenkančias civilines teisines pareigas, pvz., kaip šiuo atveju nustatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, ar įgyvendinti teises, peržengtų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, keliamų civilinių teisinių santykių subjektams, ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015). Skolininko pareiga mokėti kas mėnesį įmokas suponuoja būtinybę kreditoriui bent periodiškai domėtis šios pareigos tinkamu atlikimu, būti atidžiam, valdyti informaciją apie skolininką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015, 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-436-611/2017).

19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėja, kad ji dėl didelio vartotojų skaičiaus neturi objektyvių galimybių kiekvieną mėnesį tikrinti duomenų apie visus skolininkus Gyventojų registre (tam reikalingi tiek žmogiškieji, tiek finansiniai resursai) ir tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galėtų pateisinti tam tikrą termino pareikšti reikalavimus įpėdiniams praleidimą. Tačiau nagrinėjamu atveju terminas buvo praleistas gana ženkliai – terminas baigėsi (duomenys neskelbtini), o pareiškėja į teismą su pareiškimu dėl termino atnaujinimo kreipėsi tik 2023 m. kovo 15 d. Įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju ženklų termino praleidimą sąlygojo pačios pareiškėjos nepakankamas atidumas ir rūpestingumas.

20. Taigi, pareiškėjai nenurodžius jokių objektyvių ir pripažintinų svarbiomis trijų mėnesių termino, skaičiuotino nuo skolininko mirties, praleidimo priežasčių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino praleisto termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti ( CK 5. 63 straipsnio 4 dalis).

21. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-857-343/2019 pradėta formuoti teisminė praktika ir analogiškas pareiškėjos pareiškimas buvo tenkinamas. Apeliacinės instancijos teismas atsakydamas į tai pažymi, kad tai yra konkretus pavienis atvejis, bet ne nuoseklios teisminės praktikos formavimas aptartu klausimu. Pabrėžtina, kad yra visuma kitų įsiteisėjusių apeliacinės instancijos teismo nutarčių, kuriose pareiškėjos prašymai atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartys pripažintos teisėtomis bei pagrįstomis (pvz.: Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1124-324/2017, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2054-601/2018, 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-251-638/2019).

Dėl procesinės bylos baigties

22. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

23. Įvertinęs išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino klausimo išnagrinėjimui aktualias aplinkybes, todėl pareiškėjos pareiškimą dėl termino atnaujinimo atmetė pagrįstai. Apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisingą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio

1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Palubinskaitė