Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) S. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovei V. V. dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1 210 Eur skolą už tarpininkavimo paslaugas, 173 Eur delspinigius už laiku neįvykdytą įsipareigojimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 14 d. ieškovas su atsakove pasirašė Tarpininkavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Sutartis), pagal kurios 1.1 ir 1.2 punktus ieškovas įsipareigojo surasti pirkėją turtui: žemės sklypui su statiniais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini). Pasirašant Sutartį atsakovė pateikė visą turto dokumentaciją reikalingą ieškovo įsipareigojimų vykdymui, taip pat suteikė leidimą pasidaryti parduodamo nekilnojamojo turto vidaus ir išorės nuotraukas ir dokumentų kopijas. Taip pat paaiškino, kad parduodamo turto visos savininkės yra seserys, o atsakovė turi jų įpareigojimą organizuoti joms priklausančio turto pardavimą. Visi su Sutarties vykdymu susiję klausimai turi būti derinami tik su atsakove. Ieškovas, sutinkamai su Sutarties 4.1 punkto nuostatomis, savo sutartinius įsipareigojimus vykdė iki 2023 m. kovo mėn., kol ieškovui tapo žinoma, kad turtas, dėl kurio pardavimo buvo susitarta su ieškove, yra parduotas, sudarant 2021 m. lapkričio 11 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pirkimo-pardavimo sutartis). Vykdydamas savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovas skelbė ir reklamavo informaciją apie parduodamą turtą interneto svetainėse Alio.lt, Plius.lt, Rinka.lt, n9.lt, bendravo su potencialiais pirkėjais, rodė jiems parduodamą turtą natūroje, nuolatos kontaktavo su atsakove potencialių pirkėjų pageidaujamų sąlygų ir pageidavimų klausimais. Atsakovė, pažeisdama Sutarties 4.2.5 nuostatas, laiku nepranešė ieškovui apie sudarytą Pirkimo-pardavimo sutartį. Dėl sudarytos Pirkimo-pardavimo sutarties, sutinkamai su Sutarties 6.1 punktu, atsakovė nepranešė, kaip nustatė sutarties 7.3 punktas, ieškovui apie ketinimą nutraukti sutartį ir jos nenutraukė, todėl Sutartis prasitęsdavo naujam laikotarpiui ir Sutartis tebėra galiojanti. Atsakovei su pirkėju sudarius Pardavimo-pirkimo sutartį, atsirado sąlygos numatytos Sutarties 5.1 punkte, todėl atsakovei atsirado pareiga sumokėti ieškovui Sutartyje sulygtą atlygį 1 210 Eur už suteiktas tarpininkavimo paslaugas ir sumokėti Sutarties 5.5 punkte nustatytus delspinigius 0,08 procento už kiekvieną uždelstą dieną nuo vėluojamos mokėti sumos dydžio ir atlyginti visas ikiteismines ir teismines išlaidas. Nuo 1 210 Eur skolos, delspinigių dydis (0,08 procento) už kiekvieną uždelstą dieną sudaro 0,96 Eur. Ieškovas reikalauja sumokėti 173 Eur delspinigių (180 dienos x 0,96 Eur lygu 173 Eur). Atsakovė gera valia sumokėti ieškovui reikalaujamos sumos nesutinka, todėl ieškovas, remdamasis Sutarties 7.1 punktu ir 5.5 punktu, priverstas dėl savo teisėtų interesų gynimo kreiptis į teismą. CK 6.38 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiuo atveju atsakovas yra fizinis asmuo, todėl ieškovas turi teisę reikalauti, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas sumokėtų 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant jas nuo teismo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

3. Atsakovė nurodė, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad viena iš paveldėto turto savininkių R. Č. sulaukė ieškovo skambučio telefonu, kuris pasisiūlė surasti pirkėją paveldėtai sodybai ir pasakė, kad reikia sudaryti sutartį. Tuomet sesuo jam nurodė savo kitos sesers, t. y. jos, namų adresą, kuriuo jis atvyko ir sudarė sutartį, leidžiančią tarpininkui, surasti pirkėją ir gauti atlygį už įvykdytą sandorį su jo surastu pirkėju. Sutartis buvo pasirašyta 2019 m. rugsėjo 14 d., vienų metų galiojimo terminui, iki 2020 m. rugsėjo 14 d. Tarpininkas nesugebėjo rasti nei vieno potencialaus pirkėjo ir galimai jo net neieškojo, nes buvo žadama statyti reklaminį stendą prie namo, tačiau to nepadarė. Galimai tik užsitikrino garantą metams laiko, kad jei objektas bus parduotas, jis gaus Sutartyje sutartą atlygį. Pasibaigus Sutarties galiojimui, tarpininkas vis skambino jai pasiteirauti, ar objektas vis dar neparduotas. Buvo klausiama, kodėl jis vis dar teiraujasi, nes Sutartis pasibaigusi. Tarpininkas vis pasakydavo, kad jis tik smalsauja įdomumo dėlei, nors ir Sutartis jau negaliojanti. 2021 m. lapkričio 11 d. namas su sklypu buvo notariškai perleistas vienai iš savininkių seserų V. M., bendru visų seserų sutarimu, nes iki to laiko neatsirado jokių pirkėjų, o seserys jaučia sentimentus savo tėvų namams ir gimtinei. Nuspręsta tėvų sodybos nebeparduoti. 2023 m. kovo 3 d. buvo gautas laiškas iš ieškovo su priminimu sumokėti atlygį už tariamą tarpininkavimą su paskaičiuotais delspinigiais nuo sodybos perleidimo seseriai datos. Tarpininko reikalavimas buvo atmestas, atsakant elektroniniu paštu, nurodant, kad Sutartis yra pasibaigusi ir negaliojanti. Taip pat, atsakyta, kad jokių klientų Sutarties galiojimo metu jis nesurado, todėl bet kokie reikalavimai yra nepagrįsti ir atmestini. Tuomet tarpininkas el. paštu atsiuntė Sutartį su pakoreguotu Sutarties lapu ir papildytu 6.1 punktu, kur tariamai Sutartis prasitęsia automatiškai dar vieniems metams, jei nėra nutraukta raštiškai, tačiau tame lape įgaliotos sesers parašo nėra. Atsakovė pažymi, kad visuose Sutarties lapuose buvo dedami parašai, dėl svarbių ir esminių Sutarties sąlygų. Tarpininkas bando apgauti ir neteisėtai pasipelnyti šantažuodamas, praėjus keleriems metams po Sutarties galiojimo pabaigos ir naujai keisdamas Sutarties sąlygas. Atsakovė prašo atmesti bet kokius ieškovo neteisėtus reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl 2019 m. rugsėjo 14 d. Tarpininkavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų, susijusių su Sutarties galiojimo terminu.

6. Teismas vertindamas, kad atsakovė, kaip fizinis asmuo, su ieškovu sudarė Sutartį dėl nekilnojamojo turto pardavimo paslaugos, nesusijusios su verslu, prekyba, amatu ar profesija, o ieškovas yra verslininkas, teikiantis profesionalias nekilnojamojo turto pardavimo paslaugas (iš Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovas nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. vykdo individualią veiklą – nekilnojamojo turto vertinimas, nekilnojamojo turto operacijos už atlygį arba pagal sutartį, nekilnojamojo turto operacijos), t. y. ieškovas iš esmės yra nepriklausomas tarpininkas tarp turto pirkėjų ir pardavėjų bei pan., nustatė, kad tarp šalių sudaryta Sutartis yra kilusi iš vartojimo teisinių santykių (CK 6.2281 straipsnis), todėl nagrinėjamam ginčui taikė vartotojų teisių apsaugai ginti skirtas įstatymų nuostatas.

7. Teismui konstatavus, kad tarp šalių kilo ginčas dėl sutarties galiojimo termino, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškino jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais.

8. Teismas nustatė, kad ieškovas pats susirado atsakovę ir pasiūlė jai suteikti tarpininkavimo paslaugas, t. y. parduoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą. Po atsakovės sesers telefoninio skambučio, kurio metu atsakovė buvo informuota, kad yra asmuo, kuris padės parduoti jų bendrą turtą, ieškovas į atsakovės gyvenamąją vietą atvyko per pusvalandį. Pats ieškovas atsivežė ir pateikė atsakovei jau paruoštą bei atspausdintą Sutarties šabloną/blanką, į kurį ranka įrašė savo ir atsakovės duomenis, parduodamo turto duomenis, parduodamo turto kainą, ieškovo atlyginimą už suteiktas paslaugas, mokestį už paslaugas bei datą iki kada galioja Sutartis. Atsakovės teigimu, ji su Sutartimi praktiškai nesusipažino, nespėjo jos visos perskaityti ir į ją įsigilinti, tačiau gerai įsidėmėjo Sutarties sąlygas, kurios jai buvo svarbios – parduodamo turto kainą, į kurią buvo įskaitytas ir ieškovo atlyginimas už suteiktas paslaugas, bei sutarties galiojimo terminą – iki 2020 m. rugsėjo 14 d. Pasak atsakovės, ji su ieškovu tarėsi tik dėl vienerių metų Sutarties galiojimo laiko, jokios kalbos apie Sutarties automatinį pratęsimą su ieškovu nebuvo. Dėl Sutarties sąlygų šalys nesiderėjo, Sutarties tekstą paruošė ieškovas, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas būtų išaiškinęs atsakovei galimybę derėtis dėl Sutarties sąlygų.

9. Teismas atsižvelgęs į atsakovės, kaip silpnesnės sutarties šalies, teisių ir interesų apsaugą, į tai, kad ieškovas, kaip verslininkas, turėjo įrodyti, jog tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo individualiai aptarta su atsakove, kaip vartotoja, tačiau jokių įrodymų ieškovas nepateikė, darė išvadą, kad labiau tikėtina yra atsakovės pozicija, jog Sutartis buvo sudaryta tik vienerių metų terminui, t. y. iki 2020 m. rugsėjo 14 d., ir jokio susitarimo apie Sutarties automatinį pratęsimą su ieškovu nebuvo, nors sutartyje ir yra numatyta, kad nei vienai iš Sutarties šalių ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jos galiojimo pasibaigimo termino nepareiškus raštiško noro ją nutraukti, jos galiojimas automatiškai prasitęsia tam pačiam laikui.

10. Teismas vertino ieškovo elgesį po Sutarties termino pasibaigimo, t. y. po 2020 m. rugsėjo 14 d., tai, kad ieškovas, kaip savo srities profesionalas, nepavykus turto parduoti, t. y. tinkamai neįvykdžius Sutartimi prisiimto įsipareigojimo, turėjo kreiptis į atsakovę, teirautis, ar atsakovė yra patenkinta jo teikiamomis paslaugomis, ką reiktų keisti jo teikiamose paslaugose, dėl kokių priežasčių atsakovė nesudarė turto pardavimo sandorio su ieškovo surastais potencialiais turto pirkėjais, svarstyti klausimą, kaip parduoti atsakovės turtą – mažinti ar didinti parduodamo turto kainą, tačiau jis to nedarė.

11. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas po 2020 m. rugsėjo 14 d., nors Sutartimi ir buvo įsipareigojęs aktyviais veiksmais ieškoti atsakovės turto pirkėjo, tik kelis kartus (2020 m. rugsėjo 28 d.-2020 m. spalio 4 d., 2020 m. spalio 10-16 d., 2021 m. kovo 29 d.-balandžio 4 d.) nemokamų skelbimų portaluose skelbė skelbimus apie parduodamą turtą, kas patvirtina, kad tikrasis terminas, kuriam buvo sudaryta Sutartis, ir buvo vieneri metai, t. y. Sutartis galiojo iki 2020 m. rugsėjo 14 d.

12. Teismas, sutartyje nurodytą sąlygą, kad „nei vienai iš Sutarties šalių ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jos galiojimo pasibaigimo termino nepareiškus raštiško noro ją nutraukti, jos galiojimas automatiškai prasitęsia tam pačiam laikui“ laikė nesąžininga atsakovės, kaip vartotojos, atžvilgiu, nes atsakovei, kuri nori ir siekia, kad ieškovas tinkamai ir per įmanomai trumpesnį laiką įvykdytų Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tenka pareiga sekti, kada iki Sutarties pasibaigimo termino liks ne mažiau kaip 30 dienų, tada raštiškai pranešti ieškovui apie norą nutraukti Sutartį, tokiu būdu vartotoją apkraunant nereikalingais, papildomais įpareigojimais.

13. Teismas, nustatęs, kad Sutartis pasibaigė 2020 m. rugsėjo 14 d., sprendė, kad ieškovas iki Sutarties pasibaigimo termino neįvykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl ieškovas neįgijo teisės reikalauti iš atsakovės atlyginti jam už suteiktas paslaugas pagal Sutartį, o atsakovei neatsirado pareiga sumokėti ieškovui už jo suteiktas paslaugas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) S. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą - tenkinti ieškovo ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Apeliantas (ieškovas) nurodo, kad teismo posėdyje įrodinėjimo metu tirtos objektyvios aplinkybės, lėmusios teismo vidinio įsitikinimo susidarymą, nekyla iš rašytinių įrodymų visumos, tame tarpe ir pagrindinio rašytinio įrodymo - Tarpininkavimo sutarties turinio, todėl kyla pagrįstos abejonės ar teismo vidinio įsitikinimo susidarymui turėjo įtakos tik rašytinis įrodymas Tarpininkavimo sutartis su konkrečiais šalių įsipareigojimais, ar buvo kiti sprendime nepaminėti įrodomąją vertę turintys duomenys;

14.2. Pirmosios instancijos teismas ginčijamo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodo, kad atsakovė teismo procese neabejotinai pareiškė, kad “po sutarties pasirašymo, praėjus daugiau nei 2 metams, bendru seserų sprendimu, nuspręsta sodybą pasilikti sau, todėl ji nebuvo parduodama pašaliniams, o perleista sesers šeimai“. Ši atsakovės pateikta informacija patvirtina, kad atsakovei ir jos seserims jokių abejonių dėl pasirašytos sutarties su tarpininku nekilo daugiau nei du metus. Ir tik po to buvo nuspręsta sodybos nebeparduoti. Net ir taip pasikeitus situacijai atsakovė nevykdė Tarpininkavimo sutartimi 6.3 punktu prisiimtų įsipareigojimų, sutinkamai su Sutarties 7.1 punkto reikalavimais;

14.3. Apeliantas nurodo, kad atsakovė teismo posėdyje patvirtino savo anksčiau elektroninio susirašinėjimo su ieškovu korespondencijoje išsakytą poziciją ir apkaltino ieškovą nesąžiningumu, noru neteisėtai pasipelnyti ir net dokumento klastojimu. Tačiau teismas to rimtai nevertino, teismo vidinis įsitikinimas dėl atsakovės tikrovės neatitinkančių ir melagingų parodymų nesukėlė net abejonių;

14.4. Tarpininkavimo sutarties 5.2.3 papunktyje yra pataisymas iš sutarties lape nurodytų 3 kalendorinių dienų į 20 kalendorinių dienų. Pataisymas yra pasirašytas Tarpininko. Tame pačiame sutarties lape yra ir atsakovės parašas. Sutartį su pataisymais atsakovė pasirašė laisva valia, be jokio pašalinio poveikio, susipažinusi su sutarties sąlygomis ir pataisymu. Pataisymas sutarties lape padarytas šalims rašantis sutartį (sutarties pasirašymo eigoje), o ne iš anksto. Ši aplinkybė paneigia atsakovės parodymus teismo posėdžio metu apie tai, kad sutartis jos nebuvo perskaityta, kad nebuvo deramasi dėl sutarties sąlygų, kad buvo pasirašyta skubotai, per 15 minučių;

14.5. Apelianto įsitikinimu, Tarpininkavimo sutarties 6.1 punkte nustatyta sąlyga “nei vienai iš šalių ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jos galiojimo pasibaigimo termino nepareiškus raštiško noro ją nutraukti, jos galiojimas automatiškai prasitęsia tam pačiam laikui“, niekaip nesuvaržė atsakovės teisės pareikšti norą nutraukti sutartį, bet kada per visą sutarties galiojimo laiką be jokių pasekmių, išskyrus pareigą atsiskaityti su Tarpininku už jo teiktas paslaugas, todėl šią sąlygą nėra teisinio pagrindo vertinti kaip nesąžiningą atsakovės atžvilgiu;

14.6. Apeliantas neginčija sutarties kvalifikavimo. Tačiau, kaip jau pasisakė, nesutinka, kad šalių pasirašytoje Tarpininkavimo sutartyje, pasirašant sutartį, nebuvo individualiai aptartos esminės sutarties sąlygos;

14.7. Apeliantas nurodo, kad neteisingai ir be įrodymų, teismas sprendė, kad atsakovės argumentai teisingi, kad sutartyje yra numatyta nesąžininga sąlyga. Teismas neteisingai nustatė ir neteisingai aiškino sąlygą dėl sutarties galiojimo atsakovės naudai. Iš esmės pati Tarpininkavimo sutartis yra galiojanti. Atsakovė, iki ieškovui kreipiantis su pretenzija, o vėliau ginčo teisena ieškiniu, nei pačios sutarties, nei atskirų jos sąlygų teismo tvarka neginčijo;

14.8. Pagal civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo ir pusiausvyros principą vieno asmens teisė negali būti ginama ignoruojant ar paminant kito asmens teises. Teismas, vykdymas teisingumą, privalo siekti šalių teisių ir teisėtų interesų protingos pusiausvyros ir atsižvelgdamas tiek į teisės ir teisės principų, tiek į moralės reikalavimus, ginti tą šalį, kurios teisės ir teisėti interesai turi prioritetą. Nesąžiningas vartotojas neturi būti ginamas. Sutarties šalių interesų pusiausvyra turi būti teisinga;

14.9. Pažymėjo, kad ieškovė pavedė atsakovui sutartyje nustatytomis sąlygomis vykdyti pirkėjų paiešką ir įsipareigojo sumokėti atsakovui sutarties 6.1 punkte numatytą atlyginimą, tačiau visiškai su ieškovu nebendradarbiavo, elgėsi pasyviai. Toks elgesys neturi būti laikomas sąžiningu.

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė V. V. prašė Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Teismas kruopščiai ir detaliai nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą tinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką, pasisakė dėl su įrodinėjimo dalyku susijusių įrodymų bei šalių argumentų, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, teismo priimtas 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas;

15.2. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovas Sutartimi sutartos paslaugos nesuteikė – nesurado turto pirkėjo, kuris būtų pirkęs turtą už 9 500,00 Eur kainą ir turtas nebuvo už 9 500,00 Eur parduotas, todėl ieškovas neįgijo teisės reikalauti atlyginimo. Ieškovas nei su ieškiniu, nei bylą nagrinėjant teisme, nei su apeliaciniu skundu nepateikė nė vieno įrodymo, kad jis būtų suradęs nors vieną turto pirkėją, kuris būtų turtą pirkęs už 9 500,00 Eur. Aplinkybę, kad turtas nebuvo ir nėra parduotas, įrodo byloje surinkti duomenys;

15.3. Atsakovė nurodo, kad nors ieškovas ir teigia, kad priimdamas 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimą teismas netinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tačiau nepaaiškina, kokia bei kodėl konkreti teisės norma teismo buvo klaidingai aiškinta ir taikyta, bei kaip iš tikro ji turėtų būti aiškinama ir taikoma šios individualios bylos faktinėms aplinkybėms;

15.4. Pirmosios instancijos teismo ginčijamo sprendimo turinys patvirtina, jog teismas analizavo visą bylos medžiagą ir išvadas grindė įrodymų visuma, išsamiai pasisakydamas dėl teisiškai reikšmingo įrodymų turinio. Tai, kad teismas ieškovo ginčijamame 2023 m. lapkričio 16 d. sprendime nurodė motyvus, kurie nepalankūs ieškovui, ir priėmė jam nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas kokių nors įrodymų nevertino ar įvertino neteisingai;

15.5. Atsakovė paaiškina, kad tarp šalių faktiškai pavedimo santykiai nebuvo niekaip realizuoti – ieškovas neatliko jokių teisinių veiksmų atsakovės vardu su trečiaisiais asmenimis. Nors pagal Sutarties 2.4 punktą „Pardavėjas“ įgaliojo „Tarpininką“ sudaryti su potencialiu „Pirkėju“ susitarimą įsigyti turtą, užtikrinantį „Pardavėja“, kad pradėtos turto pardavimo procedūros, ieškovas nė vieno tokio susitarimo įsigyti turtą su potencialiu turto pirkėju nesudarė, - taigi ir ši aplinkybė įrodo, jog nė vieno potencialaus pirkėjo, kuris būtų pirkęs turtą už 9 500,00 Eur, ieškovas nesurado. Todėl nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovo veikimo ribos pasibaigia tik potencialių pirkėjų paieška ir jų pristatymu turto pardavėjoms – jokio turto pirkėjo, kuris pirktų turtą už 9 500,00 Eur, ieškovas nesurado bei nepristatė;

15.6. Pažymėtina, kad remiantis CK 6.717 straipsniu bei vykdant pareigą užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą, teismas teisingai nusprendė, kad ieškovas, kaip paslaugų teikėjas, nesuteikė atsakovei, kaip vartotojui, paslaugos pagal Sutartį – nesurado turto pirkėjo, pajėgaus sumokėti už jį 9 500,00 Eur kainą ir realiai nupirkusio turtą už tokią kainą;

15.7. Aiškinant vartojimo sutartis, turi būti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193 – 6.195 straipsniai), bet ir speciali CK 6.193 straipsnio 4 dalyje, 6.188 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė (vadinamoji contra proferentem taisyklė), kad, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai;

15.8. Atsakovė pažymėjo, jog Sutartis buvo sudaryta siekiant pasinaudojant ieškovu, kaip profesionalu, surasti turto pirkėją, kuris nupirktų turtą už 9 500,00 Eur, o ne dėl ¼ dalies turto, kuris priklausė atsakovei, pirkėjo suradimo. Todėl tai, kad nesuradus Pirkėjo tarp seserų buvo susitarta padidinti vienos iš seserų valdomo turto dalį, atsakovei perleidžiant savo ¼ dalį turto, nesukūrė atsakovės prievolės mokėti ieškovui atlyginimą;

15.9. Ieškovo aiškinimas, kad trijų savininkių joms priklausiusių turto dalių 2021 m. lapkričio 11 d. sutartimi perleidimas vienai iš savininkių ( seserų), jam sukūrė piniginį reikalavimą į atsakovę, yra aiškiai nesąžiningas, neatitinka nei Sutarties sąlygų, nei sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų (CK 1.5 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas reikalavimas priteisti įsiskolinimą pagal šalių sudarytą tarpininkavimo paslaugų sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2019 m. rugsėjo 14 d. sudarė Tarpininkavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kuria ieškovas, kaip tarpininkas, ir atsakovė, kaip pardavėja, susitarė, kad ieškovas įsipareigoja aktyviais veiksmais ieškoti žemės sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir turtas) pirkėjo bei atlikti kitus Sutartyje nurodytus tarpininkavimo veiksmus (Sutarties 2.1 punktas). Sutartimi nustatyta parduodamo turto kaina – 9 500 Eur, kuri susideda iš atsakovės gaunamos sumos – 8 000 Eur, ir ieškovo gaunamo užmokesčio už paslaugas – 1 500 Eur. Šalys susitarė, kad atlyginimas už ieškovo suteiktas paslaugas įeina į šiame punkte nustatytą parduodamo turto kainą (Sutarties 2.2 punktas).

19. Sutartimi ieškovas įsipareigojo (Sutarties 4.1 punktas):

1) ieškoti potencialių pirkėjų, tarpininkauti parduodant turtą, priklausantį atsakovei, organizuoti turto reklamavimą, parodymą ir pristatymą potencialiems pirkėjams (Sutarties 4.1.1 punktas);

2) konsultuoti potencialius pirkėjus ir atsakovę apie parduodamo turto pardavimo galimybes ir sąlygas (Sutarties 4.1.2 punktas);

3) savo lėšomis ir nuožiūra vykdyti maksimaliai efektyvią turto pardavimo reklaminę kompaniją, teisingai ir patraukliai pateikti informaciją apie parduodamą turtą (Sutarties 4.1.3 punktas).

1) pateikti ieškovui parduodamo turto nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus bei visą kitą detalią informaciją apie turtą, reikalingą pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui (Sutarties 4.2.1 punktas);

2) sudaryti sąlygas ant atsakovei priklausančio ar valdomo parduodamo turto įrengti reklaminius stendus ar kitas reklamos priemones (Sutarties 4.2.2 punktas);

3) sudaryti sąlygas potencialiems pirkėjams apžiūrėti turtą natūroje (Sutarties 4.2.3 punktas);

4) nepardavinėti ir kitaip neperleisti turto savarankiškai ir nesuteikti teisės tretiesiems asmenims pardavinėti turtą Sutarties galiojimo laikotarpiu. Visais atvejais, atsakovei perleidus turtą nesilaikant šios sutarties sąlygų šios Sutarties galiojimo laikotarpiu, nepriklausomai nuo sandorio rūšies (pirkimo-pardavimo sutartis, mainų sutartis, dovanojimo sutartis ir kt.) bei nepriklausomai nuo to, kas surado pirkėją, laikoma, jog Sutartis yra įvykdyta ieškovo ir atsakovei atsiranda pareiga sumokėti ieškovui Sutarties 5.1 punkte nurodytą mokestį (Sutarties 4.2.4 punktas);

5) nedelsiant informuoti ieškovą, jei: a) potencialus pirkėjas tiesiogiai kreipėsi į atsakovę dėl turto pardavimo; b) atsakovė nusprendė turto nebeparduoti; c) atsakovė bet kuriuo būdu perleido turtą; d) pasikeitė 3.1, 3.2, 3.3 punktuose nurodytos aplinkybės (Sutarties 4.2.5 punktas).

Be to Sutarties 5 punkte numatyta atsiskaitymo sąlygos ir tvarka:

5.1. Mokestis už paslaugas, kurį pardavėja (atsakovė) įsipareigoja sumokėti tarpininkui (ieškovui) pagal šią sutartį yra ne mažiau kaip 1210 Eur, įskaitant PVM mokestį;

5.2. Tarpininko paslaugos laikomos suteiktomis ir pardavėja privalo sumokėti visą šios sutarties 5.1 punkte nurodytą mokestį už paslaugas, kai įvyksta bet kuri viena iš žemiau nurodytų sąlygų (5.2.1 -5.2.6 papunkčiai):

Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja vienus metus, tai yra iki 2020 m. rugsėjo 14 d. Nei vienai iš šios sutarties šalių ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jos galiojimo pasibaigimo termino nepareiškus raštiško noro ją nutraukti, jos galiojimas automatiškai prasitęsia tam pačiam laikui (Sutarties 6.1 punktas).

20. Pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis ieškovas nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. vykdo individualią veiklą – nekilnojamojo turto vertinimas; nekilnojamojo turto operacijos už atlygį arba pagal sutartį; Nekilnojamojo turto operacijos.

21. Nekilnojamojo turto registro duomenimis iki 2021 m. lapkričio 11 d. sutartyje numatyti parduoti turtas nuosavybės teise po ¼ dalį priklausė atsakovei V. V., S. L., V. M. ir R. Č.. Žemės sklypų, gyvenamojo namo, pagalbinių pastatų ir kitų statinių pirkimo-pardavimo 2021 m. lapkričio 11 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė V. V., S. L. ir R. Č. ¾ dalis turto už bendrą 3 000 Eur sumą perleido kitai bendrasavininkei V. M..

22. 2023 m. kovo 3 d. ieškovas atsakovei išsiuntė priminimą, kuriame nurodė, kad sutinkamai su tarp šalių pasirašytos ir tebegaliojančios Sutarties 4.2.4 punktu, atsakovė privalėjo po 2021 m. lapkričio 11 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo įvykdyti savo įsipareigojimą pagal Sutarties 2.2 punktą ir sumokėti ieškovui 1 500 Eur, kadangi ieškovas savo įsipareigojimus pagal Sutartį įvykdė. Vadovaujantis Sutarties 5.5 punktu, atsakovė iki 2023 m. vasario 28 d. jau vėluoja 485 dienas. Įsipareigojimo nevykdymo netesybos yra 1,20 Eur per dieną, tai yra 485 dienos X 1,20 Eur = 582 Eur. Ieškovas prašo į jo sąskaitą geranoriškai pervesti 2 082 Eur ir taip išvengti papildomų išlaidų.

23. Iš ieškovo ir atsakovės susirašinėjo elektroniniais laiškais matyti, kad 2023 m. kovo 9 d. atsakovė el. laiške nurodė, kad „Sutartis buvo pasirašyta 2019 m. rugsėjo 11 d. vienerių metų galiojimo terminui, iki 2020 m. rugsėjo 11 d., toliau ji pratęsta nebuvo. Iš dabar atsiųstos Sutarties punktų aiškiai matyti, kad Sutartis neatitinka originalios sutarties. Jos galiojimas pasibaigė 2020 m. rugsėjo 11 d., pagal 6.1 punktą (jokios papildomos informacijos šiame punkte pasirašant sutartį nebuvo nurodyta, tokios kaip parašyta dabar atsiųstoje jau ieškovo pakoreguotoje sutartyje: „Nei vienai iš šios sutarties šalių ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jos galiojimo pasibaigimo termino nepareiškus raštiško noro ją nutraukti, jos galiojimas automatiškai prasitęsia tam pačiam laikui“). Sutartis pratęsta po jos galiojimo pabaigos nebuvo“. E. laiške ieškovui atsakovė taip pat nurodo, kad Sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovas nerado jai jokių klientų, kaip buvo numatyta; po Sutarties pasirašymo, praėjus daugiau nei 2 metams, bendru seserų sprendimu, nuspręsta sodybą pasilikti sau, todėl ji nebuvo parduodama pašaliniams, o perleista sesers šeimai. Dėl aukščiau minėtų priežasčių, bet kokie reikalavimai ar pretenzijos yra atmetamos ir esant poreikiui, pageidautina kreiptis į teismą ir išnagrinėti situaciją įstatymų nustatyta tvarka.

24. Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė 2021 m. lapkričio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi savarankiškai perleido nekilnojamąjį turtą, dėl kurio buvo sudaryta tarpininkavimo sutartis, vertino, jog įgijo teisę gauti mokestį už paslaugas, numatytą Sutarties 5.1 punkte, ir pateikė teismui reikalavimą iš atsakovės priteisti 1 210 Eur tarpininkavimo mokestį bei 173 Eur paskaičiuotų delspinigių. Atsakovė su tokiais ieškovo reikalavimais nesutiko, teigdama, kad Sutartį pasirašė tik vienerių metų terminui, jokio automatinio Sutarties pratęsimo pasirašant Sutartį nebuvo numatyta, todėl Sutartis baigėsi 2020 m. rugsėjo 14 d., ieškovui neįvykdžius savo prisiimtų įsipareigojimų ir neradus pirkėjo nekilnojamam turtui. Atsakovė taip pat atsikirtinėjo ginče, kad ji su savo seserimis, turto bendrasavininkėmis, nusprendė nekilnojamojo turto nebeparduoti, o jį perleisti vienai iš bendrasavininkių, tuo pagrindu 2021 m. lapkričio 11 d. ir buvo sudaryta Žemės sklypų, gyvenamojo namo, pagalbinių pastatų ir kitų statinių pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

25. Apeliantas (ieškovas) ginčija teismo išvadą, kad ieškovas neįgijo teisės reikalauti iš atsakovės sumokėti jam 1383 Eur už suteiktas tarpininkavimo paslaugas pagal Sutartį. Apelianto teigimu, sudaryta su atsakove sutartis po vienerių metų nepasibaigė ir buvo galiojanti tuo metu, kai atsakovė pardavė nekilnojamąjį turtą, o jis pats vykdė savo sutartinius įsipareigojimus iki 2023 m. kovo mėnesio. Remiantis Sutarties 5.1 punktu, atsakovei pardavus savo nuožiūra turtą, atsirado pareiga sumokėti ieškovui (apeliantui) už jo suteiktas paslaugas. Be to apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai sprendė, kad atsakovei nurodžius, kad ji Sutartį pasirašė vienerių metų terminui, o ieškovui (apeliantui), kaip verslininkui, neįrodžius, jog tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo individualiai aptarta su atsakove, kaip vartotoja, bei nepateikus įrodymų, ir padarė neteisingą išvadą, jog Sutartis buvo sudaryta tik vienerių metų terminu.

26. Paslaugų sutarties samprata yra įtvirtinta CK 6.716 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Šios nuostatos taikomos tik tokioms paslaugoms, kai tarp paslaugų teikėjo ir kliento neatsiranda darbo ar kitokių pavaldumo (subordinacijos) santykių (2 dalis).

27. Pagal CK 6.717 straipsnį, reglamentuojantį atlygintinų paslaugų sutarties vykdymą, jeigu paslaugų sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas privalo paslaugas teikti pats (1 dalis); laikydamasis sutarties, paslaugų teikėjas turi teisę laisvai pasirinkti sutarties įvykdymo būdus ir priemones (2 dalis); jeigu sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas gali pasitelkti sutarčiai vykdyti trečiuosius asmenis. Tačiau ir šiuo atveju už tinkamą sutarties įvykdymą klientui atsako paslaugų teikėjas (3 dalis); kai paslaugas teikia keli asmenys, už tinkamą sutarties įvykdymą atsako visi paslaugų teikėjai, išskyrus atvejus, kai dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo kurio nors vieno iš jų kaltės nėra (4 dalis).

28. Pagal CK 6.718 straipsnio 1 dalį, teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus; atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų (to paties straipsnio 2 dalis); paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus (3 dalis); jeigu sutartis numato paslaugų teikėjo pareigą pasiekti tam tikrą rezultatą, paslaugų teikėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės už šios pareigos neįvykdymą tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad jos negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (5 dalis).

29. Kasacinio teismo praktikoje susitarimas dėl tarpininkavimo, parduodant nekilnojamąjį turtą, kvalifikuojamas kaip atlygintinų tarpininkavimo paslaugų teikimo rezultato sutartis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-42-378/2018; 2018 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-17-701/2018; 2023 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-421/2023 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktiką).

30. Nagrinėjamoje byloje šalių sudarytos tarpininkavimo paslaugų sutarties dalykas – ieškovo, kaip profesionalo, paslaugos, surandant atsakovės nekilnojamojo turto pirkėją, o atsakovė, sudarydama ginčo paslaugų sutartį su ieškovu, turėjo tikslą parduoti savo turtą (Sutarties 2 punktas).

31. Sprendžiant tokio pobūdžio ginčą yra svarbu nustatyti, dėl kokių paslaugų susitarė šalys, sudarydamos sutartį, ar jos vienodai suprato tarpininkavimo paslaugų turinį, koks buvo šalių elgesys sutarties galiojimo metu ir ar sutarties šalys vykdė sutartinius įsipareigojimus, kad būtų pasiektas sutarties tikslas – parduotas nekilnojamasis turtas.

32. Tiek ieškinys, tiek apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės ieškovo argumentais, jog atsakovė nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, prieš mėnesį nustatyta rašytine tvarka nepranešusi apie 2019 m. rugsėjo 14 d. sudarytos vieneriems metams tarpininkavimo sutarties nutraukimą, dėl ko sutartis automatiškai prasitęsdavo tam pačiam terminui, taip pat atsakovė nepateikdama informacijos ieškovui apie sudarytą 2021 m. lapkričio 21 d. turto pirkimo - pardavimo sutartį, savo nuožiūra perleido turtą kitai seseriai - V. M., ir tai sąlygoja apelianto (ieškovo) teisę gauti sutartą 1210 Eur mokestį už suteiktas tarpininkavimo paslaugas pagal Sutarties 5.1 punktą, 6.1 punktą.

33. Vadovaujantis CK 6.716 straipsnio 4 dalimi atlygintinų paslaugų teikimo sutartis taip pat gali būti priskiriama vartojimo sutarčių kategorijai (CK 6.228¹ straipsnis). CK 6.228¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė, kaip fizinis asmuo, su ieškovu sudarė sutartį dėl nekilnojamojo turto pardavimo paslaugos, nesusijusios su verslu, prekyba, amatu ar profesija. Ieškovas yra verslininkas, teikiantis profesionalias nekilnojamojo turto pardavimo paslaugas, t. y. ieškovas iš esmės yra nepriklausomas tarpininkas tarp nekilnojamojo turto pirkėjų ir pardavėjų bei pan. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tarp šalių sudaryta paslaugų sutartis kilusi iš vartojimo teisinių santykių (CK 6.2281 straipsnis).

34. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo teiktų įrodymų apie atliktas tarpininkavimo paslaugas ir patirtas išlaidas, pažymėtina, kad ieškovas byloje nebuvo pareiškęs reikalavimo dėl faktinių išlaidų, teikiant tarpininkavimo paslaugas atlyginimo, dėl ko pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo vertinti minėtus įrodymus.

35. Konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas tinkamai nustatė ginčo ribas ir pagrįstai vertino, jog ieškovas savo reikalavimą priteisti 1210 Eur skolą grindė Sutarties nuostata, nustatančia sutarties galiojimo terminą (Sutarties 6.1 papunktis) bei sutarties 5.2 papunktyje nustatytomis sąlygomis, kurioms atsiradus sutarties galiojimo metu ar per 12 mėnesių po jos pasibaigimo atsakovei kyla pareiga sumokėti 1210 Eur tarpininkavimo sutarties mokestį. Tuo tarpu atsakovė, būdama vartotoja tarpininkavimo teisiniuose santykiuose, nuosekliai ginče laikėsi pozicijos, kad pasirašė ieškovo parengtą sutartį vieneriems metams, nematydama sutarties automatinio pratęsimo sąlygos ir gerai neįsigilindama į kitas sutarties nuostatas, kuria nustatyta atsakovės atsakomybė, be to ieškovas per visą sutarties galiojimo laikotarpį nesurado turto pirkėjo, todėl savo turto dalį ji pardavė savo seseriai daugiau nei po dviejų metų nuo sutarties pasirašymo, būdama įsitikinusi, kad pasibaigė sutarties galiojimo terminas.

36. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas konstatavęs, kad tarp šalių kilo ginčas dėl sutarties galiojimo termino, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, tinkamai aiškino jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais.

37. Apeliantas (ieškovas) nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, laikosi pozicijos, kad atsakovė kaip vartotoja tinkamai buvo susipažinusi su visomis individualiai aptartomis sutarties sąlygomis, tame tarpe ir su sutarties 6.1 papunkčio sąlyga, jog nė vienai iš šalių ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jos galiojimo pasibaigimo termino nepareiškus raštiško noro ją nutraukti, ši sutartis automatiškai prasitęsia tam pačiam laikui. Šiems teiginiams pagrįsti apeliantas pateikė argumentą, kad tarpininkavimo sutarties 5.2.3 punkte yra padarytas pataisymas iš nurodytų 3 kalendorinių dienų į 20 kalendorinių dienų; šis pataisymas padarytas ieškovo ir jo pasirašytas, o atsakovės parašas yra tame pačiame sutarties lape, tai rodo, kad sutartį su pataisymais atsakovė pasirašė laisva valia, be jokio pašalinio poveikio, susipažinusi su sutarties sąlygomis ir pataisymu, kuris padarytas šalims rašantis sutartį, o ne iš anksto, ir ši aplinkybė paneigia atsakovės parodymus teismo posėdžio metu apie tai, kad sutartis jos nebuvo perskaityta, kad nebuvo deramasi dėl sutarties sąlygų ir sutartis pasirašyta skubotai. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiais apelianto argumentais, kadangi iš paties 2019-09-14 sutarties turinio ( paskutinio sakinio sutarties 5 lape) matyti, kad pataisymai sutartyje galioja tik konkrečiai šalių patvirtinti parašais betarpiškai prie pataisymo, tačiau prie 5.2.3 papunkčio pataisymo atsakovės parašo nėra. Todėl toks ieškovo vienašališkai darytas pataisymas ir patvirtinimas tik savo parašu prieštarauja pačios sutarties pataisymų galiojimui ir niekaip neįrodo aplinkybės, kad su atsakove kaip vartotoja buvo individualiai aptartos visos sutarties sąlygos ir jos parašu patvirtintos.

38. Pažymėtina tai, kad suteiktas paslaugas ieškovas ginče taip pat įrodinėjo nemokamai patalpintais skelbimais interneto puslapiuose, tačiau pirmos instancijos teismas vertino, kad teiktų duomenų nėra aišku, kokias konkrečias paslaugas, už kurias atsakovė nėra atsiskaičiusi, ieškovas atliko; be to neįrodė, kad buvo teikiamos atsakovei paslaugos pagal Sutartį per paskutinius dvylika mėnesių iki atsakovei savarankiškai parduodant turtą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog ieškovas laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 10 - 16 d. (paskutinio patalpinto skelbimo apie parduodamą turtą) iki 2021 m. lapkričio 11 d. (turto pardavimo sutarties), neįrodė, jog paslaugas, už kurias reikalauja atsiskaityti, apskritai suteikė. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl nepasibaigusio Sutarties galiojimo, pačiam apeliantui (ieškovui) tinkamai vykdant sutartį, atmestini kaip objektyviai nepagrindžiantys ieškinio reikalavimo atsakovei sumokėti 1210 Eur mokestį už tarpininkavimo paslaugas. Be to atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovė pardavė jai priklausančio turto dalį savo seseriai, t. y. giminaičiui, kuris taip pat yra perkamo turto bendrasavininkas ir turintis pirmumo teisę įsigyti nuosavybę, todėl ieškovo argumentai, kad nepaisant tokios aplinkybės, jis turi teisę į atlyginimą už paslaugas pagal Sutarties 5.1 punktą yra nepagrįsti, kadangi ši paties ieškovo parengtos sutarties nuostata, vertinant tiek lingvistiniu, tiek loginiu aspektu, siejama su viena iš šešių nustatytų sąlygų atsiradimu ,t. y. tik esant bent vienai iš tų sąlygų, atsakovei privalu sumokėti tarpininkavimo mokestį.

39. Darytina išvada, kad ieškovas kaip asmuo, besiverčiantis individualia tarpininkavimo veikla, visų pirma turėjo būti atidus ir rūpestingas, siekdamas tinkamai įforminti siūlomus sutartinius santykius su atsakove, o to nepadaręs, turi prisiimti ir riziką, kilusią iš tokios neindividualizuotos sutarties vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas atmeta skundo argumentus, kad ieškovas tinkamai vykdė tarpininkavimo paslaugas pagal Sutartį ir tuo metu, kai sutartis, jo manymu, buvo automatiškai prasitęsusi po 2020 m. rugsėjo 14 d. Sutiktina su pirmos instancijos teismo motyvais, kad atsižvelgiant į atsakovės, kaip silpnesnės sutarties šalies, teisių ir interesų apsaugą, į tai, kad ieškovas, kaip verslininkas, turi įrodyti, jog tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo individualiai aptarta su atsakove, kaip vartotoja, tačiau jokių įrodymų ieškovas nepateikė, teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina yra atsakovės pozicija, jog Sutartis buvo sudaryta tik vienerių metų terminui, t. y. iki 2020 m. rugsėjo 14 d., ir jokios kalbos apie Sutarties automatinį pratęsimą su ieškovu nebuvo, nors sutartyje ir yra numatyta, kad nei vienai iš Sutarties šalių ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jos galiojimo pasibaigimo termino nepareiškus raštiško noro ją nutraukti, jos galiojimas automatiškai prasitęsia tam pačiam laikui.

40. Remdamasis bylos rašytiniais duomenimis ir šalių paaiškinimais, pirmos instancijos teismas pagrįstai sutartyje nurodytą sąlygą, kad „nei vienai iš Sutarties šalių ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jos galiojimo pasibaigimo termino nepareiškus raštiško noro ją nutraukti, jos galiojimas automatiškai prasitęsia tam pačiam laikui“ laikė nesąžininga atsakovės, kaip vartotojos, atžvilgiu, nes atsakovei, kuri nori ir siekia, kad ieškovas tinkamai ir per įmanomai trumpesnį laiką įvykdytų Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tenka pareiga sekti, kada iki Sutarties pasibaigimo termino liks ne mažiau kaip 30 dienų, tada raštiškai pranešti ieškovui apie norą nutraukti Sutartį, tokiu būdu ją kaip vartotoją apkraunant nereikalingais, papildomais įpareigojimais. Nustatęs, kad Sutartis pasibaigė 2020 m. rugsėjo 14 d., pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tą dieną pasibaigė ir draudimas atsakovei pardavinėti ar kitaip savarankiškai perleisti turtą, todėl atsakovė pasibaigus sutarčiai (Sutarties 5.2.1 punktas), praėjus daugiau nei 12 mėnesių po jos pasibaigimo (Sutarties 5.2.2 punktas), t. y. 2021 m. lapkričio 11 d., turėjo teisę be apribojimų perleisti turtą.

41. Be to, kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, apeliantas (ieškovas) tarpininkavimo Sutartį pasirašė su atsakove, kaip su viena iš keturių nekilnojamojo turto bendrasavininkių, nes atsakovei nuosavybės teise priklausė 1/4 dalis parduodamo turto. Apeliantas pačiame ieškinyje nurodė aplinkybę, kad atsakovė sutarties sudarymo metu pasisakė turinti seserų įgaliojimus organizuoti viso turto pardavimą.

42. Civilinių teisių subjektai įgyja civilines teises ir pareigas ne tik veikdami tiesiogiai, bet ir per atstovus. CK 2.132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Pagal šio straipsnio 2 dalį, atstovauti galima sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu.

43. CK 2.137 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 2.137 straipsnio normą, yra nurodęs, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai – tarp atstovo ir atstovaujamojo, ir išoriniai atstovavimo santykiai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-469/2018 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

44. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė turėjo kitų bendrasavininkių įgaliojimą (-us), kaip teigia apeliantas, sudaryti sandorius su trečiaisiais asmenimis dėl joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Sutarties 3.1 punktas numato, kad „Pardavėjas garantuoja, kad parduodamas turtas jam priklauso nuosavybės teise arba jis yra turto savininko tinkamai įgaliotas (įgaliojimo Nr. ....) išduotas“, tačiau kaip matyti iš Sutarties turinio, minėtame punkte nėra nurodyta nei įgaliojimo numerio, nei įgaliojimo datos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nesant duomenų apie bendrasavininkių įgaliojimus atsakovei, ir tuo aspektu sutarties vykdymo sąlygos laikytinos neindividualizuotos, nes nėra aišku, ar atsakovei priklausantis mokėti 1210 Eur mokestis ieškovui kaip tarpininkui siejamas su viso nekilnojamojo turto pardavimu ar tik jai priklausančio turto dalies pardavimu.

45. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino esminės aplinkybės – atsakovės nesąžiningumo, siekiant išvengti prievolės sumokėti suteiktų paslaugų kainą, kuris būtent ir lėmė byloje nagrinėjamą situaciją. Apeliantas nurodo, jog atsakovė buvo nesąžininga, su ieškovu visiškai nebendradarbiavo, elgėsi pasyviai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su tokiais apelianto argumentais, pažymi, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būdama vartotoja, Sutarties sudarymo metu ir jos galiojimo laikotarpiu elgėsi nesąžiningai, neteikė informacijos apie turtą ar kitais veiksmais būtų nuo ieškovo slėpusi duomenis apie turto pardavimą savo nuožiūra; priešingai, atsakovė savarankiškai pardavė savo turto dalį kitai seseriai kaip bendrasavininkei, būdama įsitikinusi, kad tarp jos ir ieškovo pasirašyta tarpininkavimo sutartis yra pasibaigusi. Taigi pagrindo išvadai, kad ieškovas kaip verslininkas savo sutartines pareigas atliko tinkamai, o atsakovė kaip vartotoja ir silpnesnioji sutarties šalis, nesąžiningai elgėsi, byloje nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismo vertinimas, susijęs su ieškovo pareiga surasti pirkėją turtui pagal tarpininkavimo sutartį, yra nepagrįstas atsakovės nesąžiningumo aspektu, yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestinas.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

46. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, taip pat nėra pagrindo priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

47. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 10 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

48. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, kitos šalies prašymu priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovė sumokėjo 968,00 Eur. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas, nelaikytinos per didelėmis, todėl visa apimtimi priteistinos iš ieškovo (CPK 93, 98 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo S. K. atsakovės V. V. naudai 968,00 (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonių eurų 0 centų) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.