- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-16
- Bylos Nr.
- e2-8602-457/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00754-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- V. V.
- Advokatai
- Drąsutis Narmontas, Vytautas Garla
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovei V. V. dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 1 210 Eur skolą už tarpininkavimo paslaugas, 173 Eur delspinigius už laiku neįvykdytą įsipareigojimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškinyje ieškovas nurodo, kad 2019 m. rugsėjo 14 d. ieškovas su atsakove pasirašė Tarpininkavimo sutartį Nr. 190914 (toliau ir – Sutartis), pagal kurios 1.1 ir 1.2 punktus ieškovas įsipareigojo surasti pirkėją turtui: žemės sklypui su statiniais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pasirašant Sutartį atsakovė pateikė visą turto dokumentaciją reikalingą ieškovo įsipareigojimų vykdymui, taip pat suteikė leidimą pasidaryti parduodamo nekilnojamojo turto vidaus ir išorės nuotraukas ir dokumentų kopijas. Taip pat paaiškino, kad parduodamo turto visos savininkės yra seserys, o atsakovė turi jų įpareigojimą organizuoti joms priklausančio turto pardavimą. Visi su Sutarties vykdymu susiję klausimai turi būti derinami tik su atsakove. Ieškovas, sutinkamai su Sutarties 4.1 punkto nuostatomis, savo sutartinius įsipareigojimus vykdė iki 2023 m. kovo mėn., kol ieškovui tapo žinoma, kad turtas, dėl kurio pardavimo buvo susitarta su ieškove, yra parduotas, sudarant 2021 m. lapkričio 11 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 5044 (toliau – Pirkimo-pardavimo sutartis). Vykdydamas savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovas skelbė ir reklamavo informaciją apie parduodamą turtą interneto svetainėse Alio.lt, Plius.lt, Rinka.lt, n9.lt, bendravo su potencialiais pirkėjais, rodė jiems parduodamą turtą natūroje, nuolatos kontaktavo su atsakove potencialių pirkėjų pageidaujamų sąlygų ir pageidavimų klausimais. Atsakovė, pažeisdama Sutarties 4.2.5 nuostatas, laiku nepranešė ieškovui apie sudarytą Pirkimo-pardavimo sutartį. Dėl sudarytos Pirkimo-pardavimo sutarties, sutinkamai su Sutarties 6.1 punktu, atsakovė nepranešė, kaip nustatė sutarties 7.3 punktas, ieškovui apie ketinimą nutraukti sutartį ir jos nenutraukė, todėl Sutartis prasitęsdavo naujam laikotarpiui ir Sutartis tebėra galiojanti. Atsakovei su pirkėju sudarius Pardavimo-pirkimo sutartį, atsirado sąlygos numatytos Sutarties 5.1 punkte, todėl atsakovei atsirado pareiga sumokėti ieškovui Sutartyje sulygtą atlygį 1 210 Eur už suteiktas tarpininkavimo paslaugas ir sumokėti Sutarties 5.5 punkte nustatytus delspinigius 0,08 procento už kiekvieną uždelstą dieną nuo vėluojamos mokėti sumos dydžio ir atlyginti visas ikiteismines ir teismines išlaidas. Nuo 1 210 Eur skolos, delspinigių dydis (0,08 procento) už kiekvieną uždelstą dieną sudaro 0,96 Eur. Ieškovas reikalauja sumokėti 173 Eur delspinigių (180 dienos x 0,96 Eur lygu 173 Eur). Atsakovė gera valia sumokėti ieškovui reikalaujamos sumos nesutinka, todėl ieškovas, remdamasis Sutarties 7.1 punktu ir 5.5 punktu, priverstas dėl savo teisėtų interesų gynimo kreiptis į teismą. CK 6.38 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiuo atveju atsakovas yra fizinis asmuo, todėl ieškovas turi teisę reikalauti, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas sumokėtų 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant jas nuo teismo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimas
Atsakovė V. V. pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, iš kurio turinio galima suprasti, kad ji su ieškovo ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad viena iš paveldėto turto savininkių R. Č. sulaukė ieškovo skambučio telefonu, kuris pasisiūlė surasti pirkėją paveldėtai sodybai ir pasakė, kad reikia sudaryti sutartį. Tuomet sesuo jam nurodė savo kitos sesers, t. y. jos, namų adresą, kuriuo jis atvyko ir sudarė sutartį, leidžiančią tarpininkui, surasti pirkėją ir gauti atlygį už įvykdytą sandorį su jo surastu pirkėju. Sutartis buvo pasirašyta 2019 m. rugsėjo 14 d., vienų metų galiojimo terminui, iki 2020 m. rugsėjo 14 d. Tarpininkas nesugebėjo rasti nei vieno potencialaus pirkėjo ir galimai jo net neieškojo, nes buvo žadama statyti reklaminį stendą prie namo, tačiau to nepadarė. Galimai tik užsitikrino garantą metams laiko, kad jei objektas bus parduotas, jis gaus Sutartyje sutartą atlygį. Pasibaigus Sutarties galiojimui, tarpininkas vis skambino jai pasiteirauti, ar objektas vis dar neparduotas. Buvo klausiama, kodėl jis vis dar teiraujasi, nes Sutartis pasibaigusi. Tarpininkas vis pasakydavo, kad jis tik smalsauja įdomumo dėlei, nors ir Sutartis jau negaliojanti. 2021 m. lapkričio 11 d. namas su sklypu buvo notariškai perleistas vienai iš savininkių seserų V. M., bendru visų seserų sutarimu, nes iki to laiko neatsirado jokių pirkėjų, o seserys jaučia sentimentus savo tėvų namams ir gimtinei. Nuspręsta tėvų sodybos nebeparduoti. 2023 m. kovo 3 d. buvo gautas laiškas iš ieškovo su priminimu sumokėti atlygį už tariamą tarpininkavimą su paskaičiuotais delspinigiais nuo sodybos perleidimo seseriai datos. Tarpininko reikalavimas buvo atmestas, atsakant elektroniniu paštu, nurodant, kad Sutartis yra pasibaigusi ir negaliojanti. Taip pat, atsakyta, kad jokių klientų Sutarties galiojimo metu jis nesurado, todėl bet kokie reikalavimai yra nepagrįsti ir atmestini. Tuomet tarpininkas el. paštu atsiuntė Sutartį su pakoreguotu Sutarties lapu ir papildytu 6.1 punktu, kur tariamai Sutartis prasitęsia automatiškai dar vieniems metams, jei nėra nutraukta raštiškai, tačiau tame lape įgaliotos sesers parašo nėra. Atsakovė pažymi, kad visuose Sutarties lapuose buvo dedami parašai, dėl svarbių ir esminių Sutarties sąlygų. Tarpininkas bando apgauti ir neteisėtai pasipelnyti šantažuodamas, praėjus keleriems metams po Sutarties galiojimo pabaigos ir naujai keisdamas Sutarties sąlygas. Atsakovė prašo atmesti bet kokius ieškovo neteisėtus reikalavimus.
Šalies argumentai
Ieškovas S. K. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad su atsakove geranoriškais ir sąžiningais pagrindais 2019 m. rugsėjo 14 d. pasirašė Sutartį, nes atsakovė norėjo perleisti jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jis, kaip tarpininkas, galėjo tokias paslaugas suteikti. Po Sutarties pasirašymo jis darė visus žygius, kuriuos atlikti įpareigojo Sutartis, t. y. apie parduodamą turtą skelbė svetainėse www.alio.lt, www.plius.lt, www.rinka.lt, www.n9.lt. Kai jau atsirado skambučių, jis bendravo su potencialiais pirkėjais, aiškino jiems situaciją apie parduodamą turtą, asmeniškai važiavo ir pirkėjams rodė parduodamą turtą. Vienas pirkėjas norėjo pamatyti, kaip parduodamas nekilnojamasis turtas atrodo iš vidaus, todėl jis pranešė apie tai atsakovei. Atsakovė jam turto raktų nepatikėjo, pati atvažiavo parodyti pirkėjui parduodamą turtą. Kaip jis supranta, su šiuo pirkėju atsakovė nesutarė dėl turto pardavimo, todėl toliau vyko bendradarbiavimas. Jis, gaudamas informaciją iš pirkėjų, rodė jiems parduodamą turtą natūroje. Kadangi jis pagal Sutartį kaip tarpininkas neturi teisės nei forminti pirkimo-pardavimo sutarties, nei pasirašyti, nei gauti atlyginimo už turtą, todėl galutinį sprendimą priiminėja visada turto savininkas, todėl jis nukreipdavo ir duodavo kontaktus, kad potencialus pirkėjas galėtų bendrauti su savininke ir aptarti galutines pirkimo-pardavimo sąlygas. Atsakovė jam jokių pretenzijų nereiškė, todėl jis toliau vykdė savo pareigas. Rinkdamas informaciją sužinojo, kad turtas yra perleistas pagal pirkimo-pardavimo sutartį, vadinasi, pasikeitė savininkas, todėl pagal Sutartį įvyko turto perleidimas ir jis mano, kad nusipelnė už savo darbą gauti atlyginimą. Tarpininkavimo sutartis užgarantuoja tarpininkui jo atlyginimo gavimą už suteiktas paslaugas, o tarpininkavimo paslaugos yra suteikiamos avansu. Jis naudojo savo laiką, turėjo išlaidų. Šiuo atveju jis daro išvadą, kad turi reikalą su nesąžininga atsakove, kuri pasinaudojusi pagal Sutartį visomis sąlygomis, kurios buvo numatytos Sutartyje, stengiasi išvengti ir nemokėti jam atlyginimo, kurį jis užsidirbo teikdamas paslaugas. Jei atsakovė bendradarbiavimo eigoje matė, kad jai nebereikalingos jo paslaugos, arba paslaugas jis atlieka blogai, tai ji turėjo galimybę pasinaudoti Sutartyje numatytomis sąlygomis ir nutraukti Sutartį nustatyta tvarka. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad Sutarties vykdymui jau yra panaudotos kažkokios lėšos, ieškovas, kaip tarpininkas, turėjo išlaidų, tai jam yra numatytas atlyginimo dydis. Atsakovė, nusprendusi nutraukti Sutartį, galėjo priimti sprendimą atsisakyti Sutarties ir gera valia jam apmokėti turėtas išlaidas. Kadangi turėtas išlaidas Sutartyje yra labai sudėtinga paskaičiuoti, todėl nebuvo numatytos sąlygos, kad turėtas išlaidas arba įrodytas kokiais nors dokumentais, gali būti reikalaujama apmokėti. Kadangi sutartis galiojo 4 metus, tai jam šiuo metu yra sunku pasakyti, ar jo turėtos išlaidos atitinka ieškinio sumą, ar yra didesnės, ar mažesnės. Pagal Sutarties 6.1 punktą, sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo momento ir galioja vienus metus, t. y. iki 2020 m. rugsėjo 14 d. Nei vienai iš šios Sutarties šalių, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jos galiojimo pasibaigimo termino, nepareiškus raštiško noro ją nutraukti, jos galiojimas automatiškai prasitęsia tam pačiam laikui. Kadangi nebuvo jokių norų, pranešimų apie norą nutraukti Sutartį, todėl Sutartis buvo laikoma toliau galiojančia ir ieškovas toliau tęsė savo prisiimtų įsipareigojimų vykdymą. Kai jis bandė gera valia su atsakove išspręsti šį ginčą, jis paskambino ir pranešė atsakovei, kad yra tokia situacija, tai atsakovė pareiškė, kad neturi Sutarties, yra ją išmetusi ir prašo pateikti Sutarties kopiją. Sutarties kopiją jis el. paštu išsiuntė atsakovei. Tada atsakovė pradėjo reikšti nuomonę, kad Sutartis yra suklastota, sąlygos, kad „nei vienai iš šios sutarties šalių ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jos galiojimo pasibaigimo termino nepareiškus raštiško noro ją nutraukti, jos galiojimas automatiškai prasitęsia tam pačiam laikui“, nebuvo, jis suklastojo tą dokumentą. Jis atvažiavo pas atsakovę, pasakė, kad jis turi informacijos, kad atsakovė nori atsisakyti savo nuosavybės ir jis gali pasiūlyti savo paslaugas, buvo pasirašyta Sutartis. Sutartis buvo atspausdinta, jis atsivežė Sutarties blanką. Pasirašant Sutartį dalyvavo atsakovės sūnus, jie abu studijavo Sutartį, tarėsi, rodė parduodamo nekilnojamojo turto dokumentus, kuriuos turi, sutiko su Sutartimi ir ją pasirašė. Sutartis yra nešališka, objektyvi, abiejų šalių interesai apginti vienodai. Sutartį sudaro 5 spausdinti lapai, o parašai yra tik dvejuose lapuose. Griežto reikalavimo, kad ant kiekvieno Sutarties lapo turi būti parašas nėra, Sutarties pabaigoje yra įrašyta, kad Sutartį sudaro 5 lapai ir tai, savo parašu, patvirtino atsakovė. Buvo sudaryti du Sutarties egzemplioriai – vienas jam, kitas atsakovei. Jis turi priėjimą prie Registrų centro informacinės bazės, todėl jis visą laiką pasitikrina, kas vyksta – galbūt parduotas turtas, todėl jis pasitikrino informaciją Registrų centre ir rado įrašą, kad turtas yra perregistruotas. Tada pradėjo kalbėti apie tai, kad atsakovei reikia vykdyti savo įsipareigojimus. 2023 m. gegužės 29 d. jis pasiėmė išrašą iš Registrų centro, ir sužinojo, kad pasikeitė turto savininkai, įrašas apie pasikeitusius turto savininkus Nekilnojamojo turto registre galiojo nuo 2021 m. lapkričio 23 d. Tokiu atveju, jo su atsakove pasirašyta Sutartis kaip ir pasibaigė, nes buvo sudarytas pirkimo-pardavimo sandoris. Sudarant Sutartį atsakovė pateikė visą reikalingą dokumentaciją, iš kurios buvo matyti, kad turtas priklauso atsakovei ir dar trims jos seserims, atsakovė paaiškino, kad turi įgaliojimus atstovauti seseris. Jis Sutartį nusikopijavo, atsispausdino ir į ją įrašė reikalingus parametrus. Jis nežino, kas tą Sutartį paruošė. Prieš pasirašant Sutartį, jos projekto jis nebuvo išsiuntęs atsakovei. Su atsakove, pasirašydami Sutartį, jie susitarė, kad atsakovė parduoda jai nuosavybės teise priklausantį turtą, o jis, kaip tarpininkas, ieško potencialių pirkėjų, reklamuoja, bendradarbiauja su potencialiais pirkėjais, su pardavėja, ieško, kas nupirks tą turtą. Jis nori užsidirbti pinigų už savo paslaugas, nes dirba ne už garbės raštą, mano, kad sąžiningai atliko savo darbą. Su atsakove tarėsi dėl viso turto (žemės sklypo su statiniais), registruoto tuo adresu – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pardavimo. Sutartyje yra nurodyta, kad pardavėjo gaunamos sumos yra 8 000 Eur, o tarpininko gaunama suma yra 1 500 Eur, tad viso parduodamo turto kaina buvo 9 500 Eur. Atsakovė sakė, kad jos yra keturios seserys ir visos už parduodamą turtą nori gauti po 2 000 Eur. Sutartimi jis įsipareigojo surasti pirkėją – taip, jis pirkėjų surado, juos siuntė atsakovei, jie galutinai tarėsi, ar jie susitarė ar ne, jis nežino, jam ir nepriklauso žinoti, nes galutinį sprendimą priima turto savininkas. Sutartyje nėra numatyta, kad tarpininkas turi pateikti įrodymus, kokias patyrė išlaidas vykdydamas Sutartį. Sutarties 4.2.4 punktas – turtas yra išreklamuotas, nesąžiningi pardavėjai naudojasi šituo ir kai turtas yra išreklamuotas, visa Lietuva žino, kad parduodamas turtas, sako, kad ne, šio turto nebeparduoda, todėl sutartyje yra numatyta sankcija, tad, kad ir po metų yra sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis, tai reiškia, jog pirkėjas galimai pasinaudojo suteikta reklama, gavo informaciją ir įsigijo turtą. Pardavėjas pardavė turtą pirkėjui, kuris gavo informaciją iš reklamos, kad tas turtas yra parduodamas. Dėl to yra numatytas metų laikas, kad jeigu pardavėjas nutraukia sutartį ir metų bėgyje parduoda tą turtą, vadinasi, jisai privalo sumokėti, nes tarpininkas savo darbą atliko ir turtas yra parduotas. Mano, kad visos Sutarties sąlygos yra sąžiningos, tiek pardavėjo, tiek tarpininko atžvilgiu. Datą Sutarties 6.1 punkte įrašė jo sekretorė. Jis, pasirašydamas Sutartį, veikė kaip asmuo, užsiimantis individualia veikla, o ne kaip verslininkas. Nesutinka, kad tarp jo ir atsakovės susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, nes buvo pasirašyta paslaugų sutartis.
Ieškovo S. K. atstovas advokatas Vytautas Garla nurodė, kad ieškovas ir atsakovė sudarė rašytinę atlygintinų paslaugų sutartį, kuri yra įvardinta kaip tarpininkavimo sutartis. Pagal šios Sutarties turinį, paskirtį matyti, kad šalys susitarė dėl tam tikrų paslaugų teikimo už atlygį. Ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovei Sutartyje numatytas tarpininkavimo paslaugas. Sutartis yra nenuginčyta, galiojanti, sukurianti šalims teises ir pareigas. Ieškovė, būdama aukštojo išsilavinimo, puikiai suprato, ką sudaro, dėl ko pasirašo ir dėl tų sąlygų susitarė. Sutarties 4.1.1, 4.1.2, 4.1.3 punktai nurodo, kad tarpininkas įsipareigoja ieškoti potencialių pirkėjų, tarpininkauti parduodant turtą, priklausantį pardavėjui, organizuoti turto reklamavimą, parodymą ir pristatymą potencialiems pirkėjams, konsultuoti potencialius pirkėjus, savo lėšomis ir nuožiūra vykdyti maksimaliai efektyvią turto pardavimo reklaminę kompaniją. Šiuos įsipareigojimus ieškovas vykdė ir pateikė teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus. Nesutinka, kad ieškovas savo įsipareigojimų pagal Sutartį nevykdė. Labai svarbu atkreipti dėmesį į Sutarties trečią lapą, kuriame yra 5.1 punktas, po kuriuo yra atsakovės parašas ir atsakovė neginčija, kad tai jos parašas. 5.1 punkte nurodoma, kad mokestis už paslaugas, kurį pardavėjas įsipareigoja sumokėti tarpininkui pagal šią Sutartį yra procentai nuo turto kainos (procentai nenurodyti), bet ne mažiau kaip 1 210 Eur, įskaitant PVM mokestį. Šis sutarties punktas yra tiesiogiai susijęs su 4.2.4 punktu, kuriame nurodoma, dėl ko yra įvestas šitas mokestis, ir 5.2.2 punktu. Jeigu sekti chronologiją, šis mokestis yra mokamas, kada atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų, nurodytų 4.2.4 punkte (nepardavinėti ir kitaip neperleisti turto savarankiškai ir nesuteikti teisės tretiesiems asmenims pardavinėti turtą sutarties galiojimo laikotarpiu. Visais atvejais pardavėjui perleidus turtą nesilaikant šios sutarties sąlygų šios sutarties galiojimo laikotarpiu, nepriklausomai nuo sandorio rūšies bei nepriklausomai nuo to, kas surado pirkėją, laikoma, kad sutartis yra įvykdyta tarpininko ir pardavėjui atsiranda pareiga sumokėti tarpininkui sutarties 5.1 punkte nurodytą mokestį). Atsakovė įrodinėjo, kad ieškovas nieko nepadarė, seserys turtą perleido savam artimam žmogui. Bet būtent šis punktas ir atskleidžia, kad tokie veiksmai neturėjo būti iš atsakovės pusės pagal Sutartį vykdomi. Kitas dalykas ir pagrindinis klausimas yra dėl Sutarties galiojimo. Jeigu laikyti, kad Sutartis baigėsi 2020 m. rugsėjo 14 d., tai atsakovė būtų kaip ir teisi, tačiau tokių įrodymų, ką teigė atsakovė, ji nepateikė – nėra kito Sutarties rašytinio egzemplioriaus, kuriame šios sąlygos nebūtų. Nei vienai iš šios Sutarties šalių ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jos galiojimo pasibaigimo termino nepranešus raštiško noro ją nutraukti, jos galiojimas automatiškai prasitęsė tam pačiam laikui. 2020 m. pasibaigus Sutarčiai, atsakovė savo iniciatyva jos nepratęsė, ieškovas taip pat nepareiškė raštiško noro nutraukti Sutartį, pagal šį punktą Sutartis prasitęsė iki 2021 m. rugsėjo 14 d. Sutarties 5.2.2 punkte numatyta, kad pardavėjas per 12 mėnesių po Sutarties pasibaigimo, kai sutartį sudaro savo nuožiūra, vis tiek turi sumokėti 5.1 punkte numatytą mokestį. Išeitų taip, kad atsakovė net ir tuo atveju yra pažeidusi šias sąlygas. Ko gero, atsakovė nebuvo tiek atidi, neįsiskaitė gerai į Sutarties sąlygas, ir, nesuėjus 12 mėnesių po Sutarties pasibaigimo, pardavė turtą. Ieškovas savo reikalavimus pagrindė ir įrodė byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Ieškovas dėjo pastangas, reklamavo parduodamą turtą, konsultavo potencialius pirkėjus, potencialius klientus buvo net atvežęs aprodyti parduodamą turtą. Tokiu pagrindu nutraukus santykius, atsakovei pažeidus Sutartį, t. y. sudarius turto perleidimo sandorį, ieškovas įgijo reikalavimo teisę prašyti to, kas yra sulygta Sutartyje. Reikalavimas iš atsakovės priteisti 1 210 Eur yra visiškai pagrįstas reikalavimas, toks reikalavimas yra netgi patvirtintas pačios atsakovės parašu, ji savo gera valia sutiko ir įsipareigojo. Negalima teigti, kad ši aplinkybė atsakovei nebuvo žinoma. Taip pat, prašo iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 173 Eur dydžio delspinigius, kurių dydis buvo aptartas Sutartyje. Taip pat iš atsakovės turėtų būti priteistos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos ir atlygintos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Atsakovė V. V. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad praktiškai su Sutartimi nesusipažino. Jos yra keturios seserys, turto, kurį paveldėjo po tėvų mirties, savininkės. Praktiškai nuo 2014 m., mirus tėvukui, pardavinėjo šį turtą. Jai nėra žinoma, iš kur atsakovas sužinojo apie jų parduodamą turtą. Ieškovas paskambino jos seseriai, gyvenančiai Šiauliuose. Ieškovas pasinaudojo situacija ir praėjus pusvalandžiui po sesers skambučio, su kažkokia konsultante atvažiavo pas ją į namus. Sutartis buvo pasirašyta per 15 minučių. Ją suklaidino tai, kad ieškovą atsiuntė sesuo, ji manė, kad tai patikimas asmuo ir pan. Jie apie ilgesnį, nei vienerių metų, Sutarties galiojimo terminą nekalbėjo, tarėsi tik apie vienerių metų Sutarties galiojimo terminą. Mano, kad ieškovas sudėjo nukopijuotus ankstesnio brokerio skelbimus, net neprašė sodybos raktų, kad aprodytų sodybą pirkėjams. Ieškovas net nebuvo nuvažiavęs į sodybą ir į skelbimus sudėjo ne savo paties darytas nuotraukas. Per metus laiko turtu domėjosi tik vienas pirkėjas, kuris jai paskambino iš užsienio. Ieškovas jai paskambino praėjus maždaug 2 metams po sutarties pasirašymo ir pasiteiravo, ar ji dar parduoda turtą, ji atsakė, kad turto nebeparduoda. Ji pasiteiravo ieškovo, kodėl jis skambina, nes Sutartis jau yra pasibaigusi, jis patvirtino, kad Sutartis pasibaigusi, tačiau paaiškino, kad skambina draugiškai pasidomėti. Per metus laiko, kuomet galiojo sutartis, jai nepaskambino nei vienas potencialus turto pirkėjas. Turtą perleido vienai iš seserų, nes jo niekas nepirko, neatsirado jokių pirkėjų. Ji patvirtina, kad Sutartį pasirašė, bet pasirašė su sąlyga, kad sutartis galios tik vienerius metus. Nežino, kaip yra su Sutarties 6.1 punktu. Savojo Sutarties varianto neturi, jo neišsaugojo, perleidus turtą seseriai, sutartį išmetė, nuo Sutarties pasibaigimo buvo praėję keli metai. Ieškovui su asistente atvažiavus pas ją į namus, Sutartį pasirašė per maždaug 15 minučių. Jei jai nebūtų paskambinusi sesuo, ji tokios Sutarties pasirašiusi nebūtų. Sesuo iš Šiaulių paskambino ir pasakė, kad atvažiuos žmogus, reikia turto dokumentų. Ji pamanė, kad sesuo surado turto pirkėją. Ieškovas su savo asistente atvažiavo maždaug už pusvalandžio. Pasirodo, kad ieškovas atvažiavo jau su paruošta Sutartimi. Ieškovas turbūt jai sakė, kad gali parduoti turtą, buvo kalbama apie viso turto pardavimą. Buvo susitarimas, kad ji sumokės ieškovui atlyginimą, kai jis suras pirkėją, parduos turtą ir joms sumokės 8 000 Eur. Ji prieš tai buvo sudariusi sutartį su brokeriu R. P., kuriam nepavykus parduoti turto, sutartis pasibaigė ir ji jam nieko nesumokėjo, todėl tikėjosi, kad ir šiuo atveju bus tas pats. Jie buvo sutarę, kad ieškovas turtą parduos per metus laiko, apie kitokius terminus nebuvo nė kalbos. Ji mano, kad ji rašėsi ant visų Sutarties lapų, nes juk pagrindinės sąlygos be parašo negalioja, tačiau to užtikrinti negali, nes praėjo daug laiko. Yra įsitikinusi, kad Sutartyje nebuvo sąlygos dėl Sutarties pratęsimo. Ieškovo Sutartis buvo metams ir daugiau jokių kalbų nebuvo. Praėjus metams, iš ieškovo pusės nebuvo jokių klausimų dėl turto pardavimo kainos – ar ją mažinti, ar didinti. Po 2020 m. rugsėjo 14 d. ieškovas jai neskambino, nesitarė dėl turto pardavimo kainos mažinimo, didinimo, nesitarė dėl kokių kitų klausimų, susijusių su turto pardavimu. Tik praėjus beveik dviem metams, ieškovas jai paskambino pasiteirauti, ar ji dar parduoda turtą. Ji jam atsakė, kad neparduoda, o jis pradėjo siūlyti turtą parduoti už didesnę kainą, ji jo paklausė, kodėl jis skambina, juk jo Sutartis yra pasibaigusi, jis atsakė, kad taip, Sutartis pasibaigusi, bet jis siūlo draugiškai. Turtas ilgai stovėjo neprižiūrimas, todėl visos seserys nusprendė savo dalis perrašyti vienai seseriai. Ji turi aukštąjį išsilavinimą. Ji neperskaitė visos ieškovo jai pateiktos Sutarties, tačiau aiškiai perskaitė, kad Sutartis galioja metus laiko. Negali pasakyti, kurias Sutarties dalis skaitė. Patvirtina, kad Sutarties 5.1 punkte yra jos parašas, paskutiniame Sutarties lape jos ranka yra parašytas jos vardas ir pavardė, telefono numeris ir padėtas jos parašas. Ji pateikė ieškovui savo duomenis, kurie yra įrašyti Sutartyje. Ji suprato, kad sudarė sodybos pardavimui sutartį vienerių metų terminui. Ji sąžiningai laukė metus laiko, kad ieškovas surastų turto pirkėją. Raštu nesiuntė ieškovui pranešimų apie Sutarties nutraukimą. Ieškovas jai neteikė jokios informacijos, kaip vykdoma turto pirkėjų paieška, nebuvo atvažiavęs, jokių potencialių pirkėjų sodybos apžiūrai nebuvo atvežęs, jis jai neskambino ir tikrai nekvietė atvažiuoti aprodyti sodybos. Niekas jos neinformavo, kad yra dedami skelbimai apie parduodamą turtą. Nežino, iš kur ieškovas galėjo gauti sodybos vidaus nuotraukas, jei jis net nebuvo atvažiavęs į sodybą. Ieškovas panaudojo arba jos sūnaus skelbimuose publikuotas nuotraukas, arba prieš tai sodybą pardavinėjusio brokerio nuotraukas. Dėl parduodamo turto kainos – su visomis seserimis buvo aptarę, kad už parduotą turtą kiekviena norėtų gauti po 2 000 Eur į rankas. Ieškovui sakė, kad nuo 8 000 Eur 1 500 Eur atlygis jam yra labai daug, ieškovas atsakė, kad joms jokio skirtumo, jos gaus 8 000 Eur, o daugiau jo reikalas, kiek gaus jis. Ji patvirtina, kad su ieškovu sudarė Sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo ieškoti Turto pirkėjų, metų laikotarpiui.
Atsiliepimas
Atsakovės V. V. atstovas advokatas Drąsutis Narmontas paaiškino, kad ieškovas turi įrodyti, kad su atsakove susitarė dėl automatinio Sutarties pratęsimo, tačiau ieškovas nepateikė nė vieno objektyvaus įrodymo, kuris parodytų, kad tikrai šalys susitarė dėl automatinio Sutarties pratęsimo. Kadangi atsakovė laikė, kad Sutartis pasibaigė 2020 m. rugsėjo 14 d., ieškovas Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, t. y. už 9 500 Eur turto nepardavė, todėl jai nebebuvo prasmės laikyti tos Sutarties. Ieškovas yra profesionalas, verslininkas ir jis turėtų sugebėti įrodyti, turėti vartotojos parašą, kuriame aiškiai būtų įvardinta, kad ji tikrai dėl tos sąlygos susiderėjo. O tokio įrodymo byloje nėra. Ieškovas pripažįsta, kad parduodamą turtą sudarė 100 procentų, t. y. 100 procentų žemės sklypo, 100 procentų visų statinių. 2021 m. lapkričio 11 d. 100 procentų turto nebuvo niekam perleista, nes trys seserys po ¼ dalį turto perleido ketvirtajai seseriai. Sutarties tikslas buvo kitoks ir ieškovas tą pripažįsta, kad Nekilnojamojo turto registro išrašuose turėtų atsirasti iš šalies pirkėjas, nes kitaip neįmanoma 100 procentų turto perleisti. Tie visi Sutarties punktai, kuriais remiasi ieškovas, nėra įvykdyti, nes tas turtas nėra perleistas. Tas turtas dabar yra prieš tai buvusio vieno iš bendrasavininkų vardu, tai iš šalies jokio pirkėjo nėra. Tad kalbėti apie tai, kad kažkas pažeidė Sutartį, konkrečiu atveju iš atsakovės pusės, absoliučiai nėra jokio pagrindo. Ieškovas pripažįsta, kad jis Sutartimi įsipareigojo surasti pirkėją. Pagal Sutartį matyti, kad ieškovas gauna 1 500 Eur atlyginimą, jeigu pirkėjas sumoka 9 500 Eur. Tačiau tokio pirkėjo nėra, tad kaip ir už ką ieškovas gali gauti atlyginimą. Pačios Sutarties 2.2 punkte parašyta, kad pardavėjui sumokės 8 000 Eur ir tarpininkui bus sumokama 1 500 Eur. Šios sąlygos nebuvo, reiškia ieškovas Sutarties neįvykdė. Jei paslaugos Sutartyje yra numatytas rezultato pasiekimas, tai atlyginimą gali gauti tik tada, kai yra pasiektas rezultatas. Šiuo konkrečiu atveju, tas rezultatas nebuvo pasiektas. Visos sąlygos, kuriomis remiasi ieškovas, pvz. Sutarties 4.2.4 punktas, 5.2.1 punktas, 5.2.2 punktas, jos yra nesąžiningos sąlygos, ką teismas ex officio (savo iniciatyva) konstatuoja, būtent pagal CK 6.228⁴ straipsnio sąlygas. Viena iš nesąžiningų sąlygų yra, kad vartotojas įpareigojamas įvykdyti visus įsipareigojimus verslininkui net ir tuo atveju, kai šis neįvykdo savųjų. Tai ieškovas neįvykdė savo įsipareigojimų ir bando remtis tomis sąlygomis, kurios nėra patvirtintos atsakovės parašu, atsakovė nesutinka, kad dėl tokių sąlygų tarėsi. Bet vis tiek tos sąlygos yra nesąžiningos, nes ieškovas Sutarties neįvykdė, jis įsipareigojo surasti turto pirkėją, tačiau jo nesurado, 9 500 Eur už parduotą turtą nebuvo sumokėta. Ieškovo nesąžiningas elgesys yra, kada atsakovei pasakius, jog visos turto savininkės už parduotą turtą nori gauti po 2 000 Eur, t. y. bendra kaina, kurią nori gauti bendrasavininkės yra 8 000 Eur, ieškovas prie šios sumos prideda dar 1 500 Eur, už 9 500 Eur sumą turto nebuvo įmanoma parduoti, jis praktiškai padarė neįmanomą ateityje sandorį, ir sako, kad jam vis tiek priklauso atlyginimas. Apskritai, tai yra nesąžiningas susitarimas. Realus sąžiningo profesionalo susitarimas yra toks – pvz., rinkos vertė yra 8 000 Eur, tą rinkos vertę įstatome skelbime, o iš tos rinkos vertės 10 procentų (800 Eur) yra tarpininko atlyginimas. Bet ką padaro ieškovas – jis virš rinkos kainos užstato savo atlyginimą ir bandydamas prisidengti Sutarties nesąžiningomis sąlygomis, sako, kad jam vis tiek priklauso 1 500 Eur atlyginimas. Bet taip negalima elgtis, ieškovas juk supranta, kad jei sutarties nesudarys ir vartotoja negaus to, ko ji tikisi iš Sutarties – kad pas ją ir jos seseris į kišenę pateks po 2 000 Eur. Ieškovas turėjo atsakovei paaiškinti, kad jos per daug nori, taip negalima ir jos negaus norimų pinigų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 14 d. buvo sudaryta Tarpininkavimo sutartis Nr. 190914, kuria ieškovas, kaip tarpininkas, ir atsakovė, kaip pardavėja, susitarė, kad ieškovas įsipareigoja aktyviais veiksmais ieškoti atsakovės turto (žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).) pirkėjo bei atlikti kitus Sutartyje nurodytus tarpininkavimo veiksmus (Sutarties 2.1 punktas). Atsakovė Sutartimi nustatė parduodamo turto kainą – 9 500 Eur, kuri susideda iš atsakovės gaunamos sumos –8 000 Eur, ir ieškovo gaunamos sumos – 1 500 Eur. Šalys susitarė, kad atlyginimas už ieškovo suteiktas paslaugas įeina į šiame punkte nustatytą parduodamo turto kainą (Sutarties 2.2 punktas).
1) ieškoti potencialių pirkėjų, tarpininkauti parduodant turtą, priklausantį atsakovei, organizuoti turto reklamavimą, parodymą ir pristatymą potencialiems pirkėjams (Sutarties 4.1.1 punktas);
2) konsultuoti potencialius pirkėjus ir atsakovę apie parduodamo turto pardavimo galimybes ir sąlygas (Sutarties 4.1.2 punktas);
3) savo lėšomis ir nuožiūra vykdyti maksimaliai efektyvią turto pardavimo reklaminę kompaniją, teisingai ir patraukliai pateikti informaciją apie parduodamą turtą (Sutarties 4.1.3 punktas).
1) pateikti ieškovui parduodamo turto nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus bei visą kitą detalią informaciją apie turtą, reikalingą pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui (Sutarties 4.2.1 punktas);
2) sudaryti sąlygas ant atsakovei priklausančio ar valdomo parduodamo turto įrengti reklaminius stendus ar kitas reklamos priemones (Sutarties 4.2.2 punktas);
3) sudaryti sąlygas potencialiems pirkėjams apžiūrėti turtą natūroje (Sutarties 4.2.3 punktas);
4) nepardavinėti ir kitaip neperleisti turto savarankiškai ir nesuteikti teisės tretiesiems asmenims pardavinėti turtą Sutarties galiojimo laikotarpiu. Visais atvejais, atsakovei perleidus turtą nesilaikant šios sutarties sąlygų šios Sutarties galiojimo laikotarpiu, nepriklausomai nuo sandorio rūšies (pirkimo-pardavimo sutartis, mainų sutartis, dovanojimo sutartis ir kt.) bei nepriklausomai nuo to, kas surado pirkėją, laikoma, jog Sutartis yra įvykdyta ieškovo ir atsakovei atsiranda pareiga sumokėti ieškovui Sutarties 5.1 punkte nurodytą mokestį (Sutarties 4.2.4 punktas);
5) nedelsiant informuoti ieškovą, jei: a) potencialus pirkėjas tiesiogiai kreipėsi į atsakovę dėl turto pardavimo; b) atsakovė nusprendė turto nebeparduoti; c) atsakovė bet kuriuo būdu perleido turtą; d) pasikeitė 3.1, 3.2, 3.3 punktuose nurodytos aplinkybės (Sutarties 4.2.5 punktas).
Šalys susitarė dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas sąlygų ir tvarkos – mokestis už paslaugas, kurį atsakovė įsipareigoja sumokėti ieškovui pagal šią Sutartį yra – (skaičius nenurodytas) procentai turto kainos, prie kurios pridedamas 21 procentas PVM mokesčio, bet ne mažiau kaip 1 210 Eur, įskaitant PVM mokestį (Sutarties 5.1 punktas). Ieškovo paslaugos laikomos suteiktomis ir atsakovė privalo sumokėti visą šios Sutarties 5.1 punkte nurodytą mokestį už paslaugas, kai įvyksta bet kuri iš žemiau nurodytų sąlygų:
1) atsakovė savarankiškai šios Sutarties galiojimo metu sudaro turto pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovo tiesiogiai surastu pirkėju, arba kitu pirkėju, arba kitu būdu savarankiškai perleidžia turtą (Sutarties 5.2.1 punktas);
2) atsakovė per 12 mėnesių po šio Sutarties pasibaigimo, kai ieškovas įvairiomis priemonėmis reklamavo parduodamą turtą, sudaro turto pirkimo-pardavimo sutartį su savo nuožiūra pasirinktu pirkėju, kuris į atsakovę kreipėsi tiesiogiai (Sutarties 5.2.2 punktas);
3) atsakovė atsisako arba ilgiau nei per 20 kalendorinių dienų vengia sudaryti su ieškovo surastu pirkėju turto pirkimo-pardavimo sutartį arba po informacijos apie potencialų pirkėją pateikimo dienos perleidžia turtą šiam pirkėjui ar kitam asmeniui (Sutarties 5.2.3 punktas);
4) jei Sutarties galiojimo metu atsirado turto suvaržymai, trečiųjų asmenų pretenzijos į turtą ar prasidėję, ar gresiantys teisminiai procesai dėl turto, ir dėl šios priežasties bent vienas potencialus pirkėjas atsisakė sudaryti turto pirkimo-pardavimo sutartį (Sutarties 5.2.4 punktas);
5) atsakovei atsisakant leisti ieškovo pasirinktomis priemonėmis reklamuoti turtą, nesudarant sąlygų potencialiems pirkėjams apžiūrėti turtą bei kitaip pažeidžiant šią sutartį, kai atsakovė nepašalina pažeidimų per protingą terminą po raštiško įspėjimo gavimo dienos (Sutarties 5.2.5 punktas);
6) atsakovei nutraukus šią Sutartį, nesant ieškovo kaltės (Sutarties 5.2.6 punktas).
Šalys taip pat susitarė dėl sutarties galiojimo sąlygų – Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja vienus metus, tai yra iki 2020 m. rugsėjo 14 d. Nei vienai iš šios sutarties šalių ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jos galiojimo pasibaigimo termino nepareiškus raštiško noro ją nutraukti, jos galiojimas automatiškai prasitęsia tam pačiam laikui.
Ieškovas apie parduodamą turtą skelbė nemokamų skelbimų portale www.alio.lt šiais laikotarpiais – 2020 m. vasario 17-23 d., 2020 m. gegužės 18-24 d., 2020 m. birželio 1-7 d., 2020 m. rugsėjo 28 d.-2020 m. spalio 4 d., 2020 m. spalio 10-16 d., 2021 m. kovo 29 d. – balandžio 4 d. 2021 m. lapkričio 9 d. nemokamų skelbimų portale www.alio.lt buvo gauta žinutė iš portalo lankytojo, kurioje lankytojas siūlė nupirkti parduodamą turtą už 6 000 Eur, o 2022 m. gegužės 10 d. portalo lankytoja teiravosi, ar turtas dar parduodamas, teiravosi, ar būtų galimą turtą rezervuoti iki rugsėjo mėnesio, nes lankytoja šiuo metu gyvena užsienyje. Dar ieškovas kartu su ieškiniu pateikė kelis skelbimus apie parduodamą turtą, tačiau iš jų nėra aišku, kokiuose skelbimų portaluose ir kada jie buvo skelbiami, viename skelbime yra nurodyta, kad jis galioja iki 2023 m. vasario 12 d.
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad iki 2021 m. lapkričio 11 d. turtas (žemės sklypai su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise po ¼ dalį priklausė atsakovei V. V., S. L., V. M. ir R. Č.
2021 m. lapkričio 11 d. buvo sudaryta Žemės sklypų, gyvenamojo namo, pagalbinių pastatų ir kitų statinių pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 5044, kuria atsakovė, S. L. ir R. Č. po ¾ dalis turto už bendrą 3 000 Eur sumą perleido V. M.
2023 m. kovo 3 d. ieškovas atsakovei išsiuntė priminimą, kuriame nurodė, kad sutinkamai su tarp šalių pasirašytos ir tebegaliojančios Sutarties 4.2.4 punktu, atsakovė privalėjo po 2021 m. lapkričio 11 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 5044 sudarymo įvykdyti savo įsipareigojimą pagal Sutarties 2.2 punktą ir sumokėti ieškovui 1 500 Eur, kadangi ieškovas savo įsipareigojimus pagal Sutartį įvykdė. Vadovaujantis Sutarties 5.5 punktu, atsakovė iki 2023 m. vasario 28 d. jau vėluoja 485 dienas. Įsipareigojimo nevykdymo netesybos yra 1,20 Eur per dieną, tai yra 485 dienos X 1,20 Eur = 582 Eur. Ieškovas prašo į jo sąskaitą geranoriškai pervesti 2 082 Eur ir taip išvengti papildomų išlaidų.
Iš ieškovo ir atsakovės susirašinėjo elektroniniais laiškais matyti, kad 2023 m. kovo 9 d. atsakovė el. laiške nurodė, kad „Sutartis buvo pasirašyta 2019 m. rugsėjo 11 d. vienerių metų galiojimo terminui, iki 2020 m. rugsėjo 11 d., toliau ji pratęsta nebuvo. Iš dabar atsiųstos Sutarties punktų aiškiai matyti, kad Sutartis neatitinka originalios sutarties. Jos galiojimas pasibaigė 2020 m. rugsėjo 11 d., pagal 6.1 punktą (jokios papildomos informacijos šiame punkte pasirašant sutartį nebuvo nurodyta, tokios kaip parašyta dabar atsiųstoje jau ieškovo pakoreguotoje sutartyje: „Nei vienai iš šios sutarties šalių ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jos galiojimo pasibaigimo termino nepareiškus raštiško noro ją nutraukti, jos galiojimas automatiškai prasitęsia tam pačiam laikui“). Sutartis pratęsta po jos galiojimo pabaigos nebuvo“. E. laiške ieškovui atsakovė taip pat nurodo, kad Sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovas nerado jai jokių klientų, kaip buvo numatyta. Po Sutarties pasirašymo, praėjus daugiau nei 2 metams, bendru seserų sprendimu, nuspręsta sodybą pasilikti sau, todėl ji nebuvo parduodama pašaliniams, o perleista sesers šeimai. Dėl aukščiau minėtų priežasčių, bet kokie reikalavimai ar pretenzijos yra atmetamos ir esant poreikiui, pageidautina kreiptis į teismą ir išnagrinėti situaciją įstatymų nustatyta tvarka.
Iš Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. 927660 matyti, kad ieškovas nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. vykdo individualią veiklą – nekilnojamojo turto vertinimas; nekilnojamojo turto operacijos už atlygį arba pagal sutartį; Nekilnojamojo turto operacijos.
Taigi, ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė Sutarties galiojimo laikotarpiu, t. y. 2021 m. lapkričio 11 d., pirkimo-pardavimo sutartimi savarankiškai perleido turtą, vadinasi, Sutarties 4.2.4 ir 5.2.1 punktų pagrindais laikoma, kad ieškovas suteikė paslaugas pagal Sutartį, todėl įgijo teisę gauti mokestį už paslaugas, numatytą Sutarties 5.1 punkte, o atsakovei atsirado pareiga sumokėti ieškovui Sutarties 5.1 punkte numatytą mokestį, todėl prašo iš atsakovės priteisti 1 210 Eur tarpininkavimo mokestį.
Atsakovė su tokiu ieškovo reikalavimu nesutinka teigdama, kad Sutartį pasirašė tik vienerių metų terminui, jokio automatinio Sutarties pratęsimo pasirašant Sutartį nebuvo numatyta, todėl Sutartis baigėsi 2020 m. rugsėjo 14 d., ieškovui neįvykdžius savo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir neradus pirkėjo atsakovės turtui. Ieškovė su seserimis, turto bendrasavininkėmis, nusprendė turto nebeparduoti, o jį perleisti vienai iš seserų, ko pasėkoje 2021 m. lapkričio 11 d. buvo pasirašyta Žemės sklypų, gyvenamojo namo, pagalbinių pastatų ir kitų statinių pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 5044.
Byloje yra kilęs ginčas dėl 2019 m. rugsėjo 14 d. Tarpininkavimo sutarties Nr. 190914 sąlygų, susijusių su Sutarties galiojimo terminu.
Tarpininkavimo paslaugų sutartis – viena iš atlygintinų paslaugų sutarčių, kurią, pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį, viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Pagal CK 6.718 straipsnio 1 dalį, teikdamas paslaugas, paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus; pagal to paties straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugas, turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų.
Vadovaujantis CK 6.716 straipsnio 4 dalimi atlygintinų paslaugų teikimo sutartis taip pat gali būti priskiriama vartojimo sutarčių kategorijai (CK 6.228¹ straipsnis). CK 6.228¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė, kaip fizinis asmuo, su ieškovu sudarė Sutartį dėl nekilnojamojo turto pardavimo paslaugos, nesusijusios su verslu, prekyba, amatu ar profesija. Ieškovas yra verslininkas, teikiantis profesionalias nekilnojamojo turto pardavimo paslaugas (iš Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. 927660 matyti, kad ieškovas nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. vykdo individualią veiklą – nekilnojamojo turto vertinimas, nekilnojamojo turto operacijos už atlygį arba pagal sutartį, nekilnojamojo turto operacijos), t. y. ieškovas iš esmės yra nepriklausomas tarpininkas tarp turto pirkėjų ir pardavėjų bei pan. Darytina išvada, kad tarp šalių sudaryta Sutartis yra kilusi iš vartojimo teisinių santykių (CK 6.228¹ straipsnis), todėl nagrinėjamam ginčui taikytinos vartotojų teisių apsaugai ginti skirtos įstatymų nuostatos.
Pažymėtina, jog visais atvejais, kai vartotojas yra fizinis asmuo ir prekes ar paslaugas vartoja asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, jo teisės ir teisėti interesai, nepriklausomai nuo jo turimo išsilavinimo, einamų pareigų, ginami kaip silpnesniosios sutarties šalies.
Vadovaujantis šalių sudarytos Sutarties turiniu, šios Sutarties sudarymo tikslas – atsakovės turto pardavimas už Sutartyje nurodytą kainą, t. y. 9 500 Eur. Atsakovė, sudarydama šią Sutartį, siekė per ieškovą parduoti savo turtą, o ieškovas – už atitinkamą atlyginimą suteikti atsakovei paslaugą – surasti pirkėją, kuris įsigytų atsakovei priklausantį turtą už Sutartyje nurodytą kainą. Taigi, ieškovo suteiktos paslaugos tikslas – faktinis atsakovės turto pardavimas už sutartą kainą. Akivaizdu, kad šalys sudarė Sutartį, turėdamos tikslą pasiekti minėtą rezultatą, t. y. atsakovė, pasinaudodama ieškovo, kaip verslininko profesionalo nekilnojamojo turto pardavimo srityje, patirtimi ir pagalba, – parduoti savo turtą, o ieškovas, suteikęs paslaugas, dėl kurių būtų realiai parduotas turtas, – gauti už tai atlyginimą.
Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad turtas iki 2020 m. rugsėjo 14 d. nebuvo parduotas. Byloje tarp šalių kyla ginčas dėl sutarties galiojimo laiko. Ieškovas teigia, kad pagal Sutarties 6.1 punktą, sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo dienos momento, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 14 d., ir galiojo vienus metus, t. y. iki 2020 m. rugsėjo 14 d. Tačiau nei ieškovui, nei atsakovei ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jos galiojimo pasibaigimo termino nepareiškus raštiško noro ją nutraukti, jos galiojimas automatiškai prasitęsė tam pačiam laikui. Atsakovė tvirtina, kad Sutartis buvo pasirašyta tik vienerių metų terminui, t. y. iki 2020 m. rugsėjo 14 d., be jokios galimybės ją pratęsti.
Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2012 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas pats susirado atsakovę ir pasiūlė jai suteikti tarpininkavimo paslaugas, t. y. parduoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą. Po atsakovės sesers telefoninio skambučio atsakovei, kurio metu atsakovė buvo informuota, kad yra asmuo, kuris padės parduoti jų bendrą turtą, ieškovas į atsakovės gyvenamąją vietą atvyko per pusvalandį. Ieškovas atsivežė ir pateikė atsakovei jau paruoštą bei atspausdintą Sutarties šabloną/blanką, į kurį ranka įrašė savo ir atsakovės duomenis, parduodamo turto duomenis, parduodamo turto kainą, ieškovo atlyginimą už suteiktas paslaugas, mokestį už paslaugas bei datą iki kada galioja Sutartis. Atsakovės teigimu, ji su Sutartimi praktiškai nesusipažino, nespėjo jos visos perskaityti ir į ją įsigilinti, tačiau gerai įsidėmėjo Sutarties sąlygas, kurios jai buvo svarbios – parduodamo turto kainą, į kurią buvo įskaitytas ir ieškovo atlyginimas už suteiktas paslaugas, bei sutarties galiojimo terminą – iki 2020 m. rugsėjo 14 d. Pasak atsakovės, ji su ieškovu tarėsi tik dėl vienerių metų Sutarties galiojimo laiko, jokios kalbos apie Sutarties automatinį pratęsimą su ieškovu nebuvo. Dėl Sutarties sąlygų šalys nesiderėjo, Sutarties tekstą paruošė ieškovas, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas būtų išaiškinęs atsakovei galimybę derėtis dėl Sutarties sąlygų.
Pažymėtina, kad pagal CK 6.719 straipsnio 1 dalį, prieš sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį. Ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kad su atsakove aptarė jo pateiktos Sutarties sąlygas, derėjosi su atsakove dėl sąlygų, paaiškino Sutarties galiojimo terminą ir jos nutraukimo bei automatinio prasitęsimo sąlygas. CK 6.718 straipsnio 1 dalis nustato, jog, teikdamas paslaugas, paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų klientų interesus.
Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, į atsakovės, kaip silpnesnės sutarties šalies, teisių ir interesų apsaugą, į tai, kad ieškovas, kaip verslininkas, turi įrodyti, jog tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo individualiai aptarta su atsakove, kaip vartotoja, tačiau jokių įrodymų ieškovas nepateikė, teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina yra atsakovės pozicija, jog Sutartis buvo sudaryta tik vienerių metų terminui, t. y. iki 2020 m. rugsėjo 14 d., ir jokios kalbos apie Sutarties automatinį pratęsimą su ieškovu nebuvo, nors sutartyje ir yra numatyta, kad nei vienai iš Sutarties šalių ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jos galiojimo pasibaigimo termino nepareiškus raštiško noro ją nutraukti, jos galiojimas automatiškai prasitęsia tam pačiam laikui.
Tokią teismo išvadą patvirtina ir ieškovo elgesys po Sutarties termino pasibaigimo, t. y. po 2020 m. rugsėjo 14 d. ieškovas, kaip savo srities profesionalas, nepavykus turto parduoti, t. y. tinkamai neįvykdžius Sutartimi prisiimto įsipareigojimo, turėjo kreiptis į atsakovę, teirautis, ar atsakovė yra patenkinta jo teikiamomis paslaugomis, ką reiktų keisti jo teikiamose paslaugose, dėl kokių priežasčių atsakovė nesudarė turto pardavimo sandorio su ieškovo surastais potencialiais turto pirkėjais, svarstyti klausimą, kaip parduoti atsakovės turtą – mažinti ar didinti parduodamo turto kainą, tačiau jis to nedarė. Ieškovas po 2020 m. rugsėjo 14 d., nors Sutartimi ir buvo įsipareigojęs aktyviais veiksmais ieškoti atsakovės turto pirkėjo, tik kelis kartus (2020 m. rugsėjo 28 d.-2020 m. spalio 4 d., 2020 m. spalio 10-16 d., 2021 m. kovo 29 d.-balandžio 4 d.) nemokamų skelbimų portaluose skelbė skelbimus apie parduodamą turtą, kas patvirtina teismo padarytą išvadą, kad tikrasis terminas, kuriam buvo sudaryta Sutartis, ir buvo vieneri metai, t. y. Sutartis galiojo iki 2020 m. rugsėjo 14 d. Be to, Sutartyje nurodyta sąlyga, kad „nei vienai iš Sutarties šalių ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jos galiojimo pasibaigimo termino nepareiškus raštiško noro ją nutraukti, jos galiojimas automatiškai prasitęsia tam pačiam laikui“ laikytina nesąžininga atsakovės, kaip vartotojos, atžvilgiu, nes atsakovei, kuri nori ir siekia, kad ieškovas tinkamai ir per įmanomai trumpesnį laiką įvykdytų Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tenka pareiga sekti, kada iki Sutarties pasibaigimo termino liks ne mažiau kaip 30 dienų, tada raštiškai pranešti ieškovui apie norą nutraukti Sutartį, tokiu būdu vartotoją apkraunant nereikalingais, papildomais įpareigojimais.
Nustačius, kad Sutartis pasibaigė 2020 m. rugsėjo 14 d., šią dieną pasibaigė ir draudimas atsakovei pardavinėti ir kitaip savarankiškai neperleisti turtą (Sutarties 4.2.4 punktas). Atsakovė pasibaigus sutarčiai (Sutarties 5.2.1 punktas), praėjus daugiau nei 12 mėnesių po jos pasibaigimo (Sutarties 5.2.2 punktas), t. y. 2021 m. lapkričio 11 d., perleido turtą vienai iš turto savininkių – seseriai V. M.. Ieškovas iki Sutarties pasibaigimo termino neįvykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, neatsirado kitos sąlygos laikyti, kad ieškovo paslaugos buvo suteiktos (Sutarties 5.2 punktas), todėl ieškovas neįgijo teisės reikalauti atsakovės atlyginti jam už suteiktas paslaugas pagal Sutartį, o atsakovei neatsirado pareiga sumokėti ieškovui už jos suteiktas paslaugas, todėl ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad šioje byloje atsakovė V. V. patyrė 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su jai suteikta advokato Drąsučio Narmonto pagalba. Atmetus ieškovo ieškinį, iš ieškovo S. K. atsakovės V. V. naudai priteistinos 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Šioje byloje teismas patyrė 19,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodytos išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270, 279, 307 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 907,50 Eur (devynis šimtus septynis eurus 50) bylinėjimosi išlaidų atsakovės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš ieškovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19,92 Eur (devyniolika eurų 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (pavyzdžiui, esančią banke AB „Swedbank“, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300), mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.