Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Neringos Švedienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro ieškinį atsakovui S. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Teismas, apibendrindamas bylos medžiagą, nusprendė, kad šių įrodymų visuma patvirtina, jog poreikis nurodytų informacinių sistemų kūrimui buvo nustatytas, taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl nurodytų informacinių sistemų kūrimo, svarstoma jau sukurtų analogiškų sistemų įsigijimo alternatyva. Taigi ieškovės argumentai, jog informacinių sistemų poreikio analizė nebuvo atliekama, o priimant sprendimus apie sukūrimo būtinybę buvo vadovaujamasi išimtinai tik projektų vadovo V. N. tarnybiniu pranešimu, yra nepagrįsti.

8. Teismas, įvertinęs ieškovės argumentus, kad priedai buvo paskirti nepagrįstai, kadangi šie darbai galėjo būti atlikti įprastiniu darbo metu ir apėmė įprastas darbuotojų funkcijas, taip pat atmetė kaip nepagrįstus. Teismas įvertinęs į bylą pateiktas projektų vadovo, skyriaus vadovo, vyriausiojo programuotojo, programinės įrangos sistemų architekto pareigines instrukcijas nustatė, kad jų veiklos sritis yra specialioji ŽŪIKVC veiklos sritis – tai specialieji įpareigojimai, kurie suprantami kaip įmonės funkcijos, kurias ji įpareigota atlikti pagal įstatymus ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, kad būtų užtikrintas konkrečių socialinių, strateginių ir politinių valstybės tikslų įgyvendinimas. Informacinės sistemos „TIMS“ ir „USER-ADMIN“ buvo skirtos gerinti pačios įstaigos darbo efektyvumą, kuris tiesiogiai nėra susijęs su specialiųjų įpareigojimų sąraše nurodytų registrų administravimu. Taigi teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog Informacinių sistemų plėtros skyriaus vadovas M. I., Informacinių sistemų plėtros skyriaus vyriausiasis programuotojas V. V., Informacinių sistemų plėtros skyriaus programinės įrangos architektas V. D. ir sistemų architektas D. S., atlikdami „TIMS“ ir „USER-ADMIN“ kūrimo bei tobulinimo darbus, iš esmės vykdė su tiesioginėmis darbo funkcijomis nesusijusius papildomus darbus.

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad projektų vadovo V. N. pareiginėje instrukcijoje nurodytos funkcijos aprašytos apibendrintai, formaliai neišskiriant, kad šio darbuotojo funkcijos, kaip aptartų kitų įstaigos darbuotojų atveju, būtų susijusios tik su įstaigai nustatytais specialiaisiais įpareigojimais ar kita tiesiogine įstaigos veikla. Tačiau teismas įvertino liudytojo parodymus, susitarimus dėl papildomo darbo, aplinkybę, kad buvo nustatytas informacinių sistemų „TIMS“ ir „USER-ADMIN“ kūrimo bei tobulinimo poreikis, taip pat tai, kad nenustatyta, jog susitarimuose dėl papildomų darbų nurodyti darbai nebuvo atlikti, t. y. informacinės sistemos „TIMS“ ir „USER-ADMIN“ buvo realiai sukurtos ir (ar) patobulintos, bei iki šiol yra naudojamos įstaigos veikloje, atsakovo neteisėtų veiksmų, atlyginant V. N. už ieškinyje nurodytus papildomus darbus, taip pat nenustatė.

10. Apibendrindamas teismas pažymėjo, kad duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas nevykdė fiduciarinių pareigų, kadangi nebuvo atlikta rinkos analizė nustatyti galimoms alternatyvoms, taip pat kuriant informacines sistemas darbuotojams už tiesiogines jų darbo funkcijas buvo mokama papildomai, nenustatyta. Byloje esančių įrodymų visuma iš esmės leidžia daryti priešingą išvadą – įstaigoje dar prieš ieškinyje nurodytų, ieškovės manymu, neteisėtų veiksmų atlikimą buvo nustatytas poreikis gerinti vidaus informacines sistemas, taip pat tam tikra apimtimi buvo svarstomi šio tikslo pasiekimo būdai bei vertinama, koks būdas (informacinių sistemų kūrimo darbus pavesti atlikti įstaigos darbuotojams ar pirkti iš išorės) būtų ekonomiškai naudingiausias. Bylos duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad aptarti atsakovo sprendimai buvo akivaizdžiai nuostolingi. Be to, ir pati ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų (rinkos analizės), kurie pagrįstų, kad jau sukurtų informacinių sistemų įsigijimas būtų buvęs ekonomiškai racionalesnis. Bylos aplinkybės nepagrindžia atsakovo neteisėtų veiksmų (neracionalaus įstaigos lėšų panaudojimo) apmokant įstaigos darbuotojams už jų papildomą darbą, kuris, kaip matyti iš aptartų byloje nustatytų aplinkybių visumos, nebuvo jų tiesioginių funkcijų dalis, ir faktiškai buvo atliktas; be to, byloje nėra ginčo dėl to, kad sukurtos informacinės sistemos yra naudojamos įstaigos veikloje.

11. Teismas pasisakė ir dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas nurodė, kad poreikis sukurti informacines sistemas įstaigoje buvo, nurodytos informacinės sistemos, už kurių sukūrimo darbus įstaigos darbuotojams buvo išmokėtos lėšos, ieškovės įvardijamos nuostoliais, iš tiesų buvo sukurtos, byloje nėra ginčo ir dėl to, kad šios sistemos yra naudojamos įstaigos veikloje. Taigi, net ir jeigu būtų nustatyti neteisėti veiksmai, ieškovė nepateikė jokių konkrečių duomenų, kaip UAB „ICIO Baltic“ išvada pagrindžia žalos įstaigai padarymą. Teismo vertinimu, ieškovė nepagrindė ir priežastinio ryšio – vertinant ieškovės įvardintų veiksmų ir jos nurodytos žalos sąsają, nėra aišku, kaip pasikeistų (ar pagerėtų) ieškovės padėtis, jeigu ieškovės įvardintų veiksmų sekos nebūtų buvę – informacinės sistemos, už kurių sukūrimą darbuotojams buvo išmokėtos lėšos, nebūtų buvusios sukurtos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Ieškovė VĮ Žemės ūkio duomenų centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad informacinės sistemos „TIMS“ ir „USER-ADMIN“ buvo skirtos gerinti pačios įstaigos darbo efektyvumą, kuris tiesiogiai nėra susijęs su specialiųjų įpareigojimų sąraše nurodytų registrų administravimu. Tačiau šios išvados yra nepagrįstos. Priešingai, byloje apklausti liudytojai – informacinių sistemų „TIMS“ ir „USER-ADMIN“ kūrėjai – nurodė, kad „USER-ADMIN“ sistema buvo naudojama vartotojų duomenų apsaugai ir prisijungimui prie visų įstaigos administruojamų informacinių sistemų, o „TIMS“ sistemos funkcionalumas leido registruoti visus informacinių sistemų gedimus, pakeitimus ir sutrikimus bei naujiems programuotojams greičiau perprasti administruojamas sistemas.

12.2. Prie informacinių sistemų sukūrimo dirbę V. N. ir M. I. liudydami teismo posėdžiu metu nurodė, kad „USER-ADMIN“ sistema buvo skirta būtent tiesioginių įstaigos specialiųjų įpareigojimų įgyvendinimo užtikrinimui, o būtent, kad buvusi sistema turėjo daug saugumo spragų ir, siekiant, kad nebūtų prarasti Lietuvos ūkininkų ir jų darbuotojų duomenys prie visų įstaigos administruojamų sistemų prisijungti ir prisijungimus administruoti buvo sukurta ir įdiegta „USER-ADMIN“ sistema. Taigi „USER-ADMIN“ neabejotinai buvo skirta įstaigos specialiųjų įpareigojimų įgyvendinimui. Pirmosios instancijos teismas į šiuos liudijimus neatsižvelgė.

12.3. M. I. liudydamas apie „TIMS“ sistemą nurodė, kad TIMS tikslas buvo pagerinti viso centro funkcionavimą. V. N. aiškindamas apie „TIMS“ sistemą nurodė, kad tai yra užduočių valdymo sistema. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad „TIMS“ sistemoje buvo fiksuojamos įstaigos administruojamų sistemų ir registrų klaidos, taisymų seka ir pan., jog tai atitinka Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. kovo 16 d. įsakyme Nr. 4-193 „Dėl valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių vykdomų specialiųjų įpareigojimų sąrašo patvirtinimo“ nustatytus įstaigos specialiuosius įpareigojimus – administruoti konkrečias sistemas ir registrus.

12.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino V. N., M. I., V. V.pareigines instrukcijas ir nepagrįstai konstatavo, kad įsakymu paskirti papildomi darbai nepateko į jų darbinių funkcijų apimtį.

12.5. Įstaiga žalą patyrė atsakovui neracionaliai panaudojus lėšas, t. y. skiriant priedus įstaigos darbuotojams, viršijančius jų darbo užmokestį, už darbą, kurį jie privalėjo atlikti tiesioginio darbo metu. Iš 164 585,33 Eur sumos 67 616,75 Eur buvo išleista „USER-ADMIN“ sistemos kūrimui, o 96 968,58 Eur – „TIMS“ sistemos kūrimui.

13. Atsakovas S. P. atsiliepime skundą prašo atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus:

13.1. „TIMS“ ir „USER-ADMIN“ sistemos yra skirtos ne konkrečiai kažkuriam vienam Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 4-193 „Dėl valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių vykdomų specialiųjų įpareigojimų sąrašo patvirtinimo“ nustatytam įstaigos specialiajam įpareigojimui vykdyti, o visiems įstaigos padaliniams bei išoriniams naudotojams. Šių sistemų sukūrimui poreikis buvo kilęs jau prieš keletą metų. Sukurtos sistemos buvo skirtos vidiniam naudojimui ir naudojamos kaip tam tikras darbo įrankis, kuris palengvina specialiųjų įpareigojimų vykdymą.

13.2. „USER-ADMIN“ – tai informacinių technologijų sprendimas, grindžiamas „vieno langelio“ principu ir skirtas vidaus bei išorės naudotojų prisijungimui prie informacinių sistemų ir registrų administravimui (pavyzdžiui, kaip Elektroniniai valdžios vartai). Ši sistema skirta efektyvinti įmonės veiklą, mažinti administracinę naštą įmonės klientams.

13.3. „TIMS“ – tai yra užduočių ir incidentų valdymo sistema, skirta visų įmonės struktūrinių padalinių vidiniam naudojimuisi (visų įmonės struktūrinių padalinių specialistų užduotims registruoti ir jas administruoti, specialistų krūviams stebėti, darbams planuoti ir jų eigai kontroliuoti ir kt.).

13.4. Darbuotojų pareiginėse instrukcijose nebuvo numatyta, kad jie, vykdydami tiesiogines savo darbines funkcijas, privalo atlikti ir vidiniam naudojimui (pažangesniam įmonės darbo organizavimui) skirtų sistemų kūrimo (tobulinimo) darbus, todėl buvo nuspręsta skirti jiems atlyginimą už papildomą darbą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

14. Apeliacijos objektas yra Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys dėl žalos priteisimo atmestas.

15. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija pripažįstama esant ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmu (lot. revisio prioris instantiae). Apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-208/2005, 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020).

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

18. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė išnagrinėjęs ir pasisakęs dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie, ieškovės teigimu, pasireiškė tuo, jog prieš įdiegiant „TIMS“ ir „USER-ADMIN“ nebuvo atlikta rinkos analizė nustatyti galimoms alternatyvoms; kuriant informacines sistemas darbuotojams už tiesiogines jų darbo funkcijas buvo mokama papildomai. Apeliacinio skundo argumentai iš esmės siejami tik su aplinkybe, kad tiek „USER-ADMIN“, tiek „TIMS“ sistemos buvo naudojamos tiesiogiai ŽŪDC administruojamų registrų priežiūrai ir administravimui, o šių sistemų kūrimas pateko į tiesiogines darbuotojų funkcijas. Todėl teisėjų kolegija toliau pasisako tik šiuo apeliacinio skundo aspektu.

Dėl civilinio proceso teisės normų netinkamo taikymo

19. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui ir jame nurodė faktinį ieškinio pagrindą, o būtent, kad atsakovas priėmė sprendimą įdiegti pas ieškovę informacines sistemas, tačiau šį sprendimą priėmė neatlikęs rinkos tyrimo ir neįvertinęs tokių sistemų sukūrimo kaštų; darbas pavestas atlikti darbuotojams, kurie tiesiogiai nebuvo susiję su tokio pobūdžio darbų atlikimu ir šie darbai nebuvo nurodyti šių darbuotojų pareiginėse instrukcijose; atsakovas mokėjo darbuotojams neproporcingai didelius priedus ir sumažino produktyvų darbuotojų darbo laiką, kadangi papildomas funkcijas darbuotojams buvo leidžiama atlikti darbo metu. Ieškovės teigimu, įstaiga neturėjo finansinių resursų diegti informacines sistemas, kadangi ji veikė nuostolingai. Be to, atlikus auditą nustatyta, kad dalis informacinių sistemų funkcionalumų neveikia.

20. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019, 14 punktas).

21. Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) bei, atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

22. Ieškovas, įgyvendindamas dispozityvumo principą, turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 141 straipsnio 1 dalimi, tai gali būti padaryta tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama garantuoti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, skatinti šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis), derinant tai su šalies teise veikti proceso eigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-686/2017, 25 punktas; 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017, 32 punktas).

23. Atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai pažymima, kad apeliaciniame skunde iš esmės yra keičiamas ieškinio faktinis pagrindas, o būtent, priešingai nei ieškinyje teigiama, kad ginčo informacinių sistemų kūrimas pateko į tiesiogines darbuotojų funkcijas. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, šalių procesinius dokumentus, nusprendžia, kad tokie apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl bylos nagrinėjimo ribų pirmosios instancijos teisme ir proceso teisės normų pažeidimo.

24. Teisėjų kolegija iš šalių procesinių dokumentų nustatė, kad ieškovė savo ieškinyje išdėstytą poziciją iš esmės pakeitė dublike ir jame nurodė, jog V. N., V. V., V. D., D. S. duoti papildomi pavedimai atlikti darbus tiesiogiai pateko į jų darbinių funkcijų apimtį pagal pareigines instrukcijas, o M. I. duotos papildomos užduotys neatitiko jo turimo išsilavinimo, tačiau įstaigoje dirbo keletas darbuotojų kurie pagal jų darbo apimtis galėjo įgyvendinti pavestas funkcijas. Teisėjų kolegija pažymi, kad dublikas yra procesinis šalies dokumentas, kuriame išdėstomi atsikirtimai į atsakovo pareikštą atsiliepimą. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi dubliko turinį, pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovė savo procesiniame dokumente teikė ne atsikirtimus į atsakovo atsiliepimą, o pakeitė faktinį ieškinio pagrindą. Todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas šalies procesinį dokumentą ir (arba) nutartį dėl teismo posėdžio skyrimo, turėjo išspręsti ieškinio pagrindo pakeitimo klausimą ir patikslinti šalių įrodinėjimo pareigas, o to nepadaręs – netinkamai pritaikė civilinio proceso teisės normas.

25. Kita vertus, teisėjų kolegija reikšminga laiko tai, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje ieškovas gali tikslinti, pildyti, keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, šioje stadijoje jam neturi būti varžoma galimybė tai daryti, jei nenustatoma piktnaudžiavimo procesu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-687/2019 29 punktas). Atsakovas triplike išgrynino dublike nurodytus motyvus ir pasisakė dėl argumentų, jog, ieškovės teigimu, darbai, už kuriuos buvo papildomai mokami priedai, ne tik galėjo būti atlikti įprastiniu darbo metu, tačiau ir apėmė įprastas darbuotojų funkcijas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad civilinė byla buvo išnagrinėta išsamiai ir visapusiškai. Taigi, nors ir buvo netinkamai pritaikytos civilinio proceso teisės normos pirmosios instancijos teisme, tačiau tai nelėmė neteisingo bylos išnagrinėjimo.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

27. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad, įvertinus ŽŪIKVC projektų vadovo, Informacinių sistemų plėtros skyriaus vadovo, Informacinių sistemų plėtros skyriaus vyriausiojo programuotojo, Informacinių sistemų plėtros skyriaus programinės įrangos architekto, Informacinių sistemų plėtros skyriaus sistemų architekto pareigines instrukcijas, matyti, kad jos nėra identiškos įsakymuose pavestoms papildomoms darbuotojų pareigoms. Aplinkybę, kad šios funkcijos nėra tapačios, papildomai patvirtina ir pačios ieškovės nenuoseklumas – civilinės bylos nagrinėjimo pradžioje pareiškusi ieškinį ieškovė nurodė, kad papildomi darbai buvo pavesti asmenims, kurie neturėjo reikiamų kompetencijų, o apeliaciniame skunde teigiama iš esmės priešingai, jog papildomi darbai sutapo su atliekamomis darbinėmis funkcijomis.

28. Kita vertus, teisėjų kolegija iš dalies nepritaria tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinio skundo argumentams, kad faktas, ar darbuotojams buvo pavestos papildomos darbo funkcijos, priklauso nuo aplinkybės, ar informacinės sistemos „TIMS“ ir „USER-ADMIN“ buvo skirtos gerinti pačios įstaigos darbo efektyvumą, ar buvo skirtos specialiųjų įpareigojimų sąraše nurodytų registrų administravimui.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 3D-795 „Dėl valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro įstatų tvirtinimo“ patvirtinti VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro įstatai (ginčui aktuali redakcija nuo 2017 m. gruodžio 13 d.), kuriuose, be kita ko, nustatyta, kad pagrindiniai įmonės veiklos tikslai – įgyvendinti valstybės politiką žemės ūkio informacinės sistemos srityje, siekti, kad žemės ūkio paskirties registrai ir informacinės sistemos efektyviai funkcionuotų, ir kaupti, apdoroti bei teikti operatyvią, apibendrintą informaciją valstybės ir savivaldybių institucijoms, socialiniams partneriams, kitiems duomenų gavėjams bei siekti pelningos veiklos (įstatų 11 punktas). Įstaigos veiklos sritys, be kita ko, apima registrų ir informacinių sistemų, išvardintų įstatų 12.1 papunktyje, kūrimą, diegimą ir plėtojimą. Be to, įmonė taip pat vykdo individualių programų, informacinių sistemų kūrimą, tobulinimą ir jų įforminimą (įstatų 13 punktas).

30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės veikla apėmė itin plačias jos veikimo ribas. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad įmonė vykdo programų, informacinių sistemų kūrimą, savaime nereiškia, kad tai yra joje dirbančių darbuotojų pareiga, kadangi įmonė, kaip juridinis asmuo, šias savo veiklos sritis gali įgyvendinti įvairiais būdais – pirkdama informacinių sistemų kūrimo paslaugas, pavesdama tai atlikti savo darbuotojams, specialiai tam tikslui samdydama specialistus ir pan. Todėl, siekiant nustatyti, ar informacinių sistemų kūrimas (ne)pateko į tiesiogines darbuotojų funkcijas, esminę reikšmę turi su darbuotojais sudarytos darbo sutartys ir jų pareiginės instrukcijos bei įprastai vykdomos darbo funkcijos.

31. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad 2019 m. spalio 28 d. įstaigos posėdžio metu buvo priimtas sprendimas nepirkti atskiro įrankio naudotojų administravimui, o tobulinti turimą „USER-ADMIN“. Sprendimas ne pirkti, o tobulinti „USER-ADMIN“ informacinę sistemą buvo pasirinktas dėl programų nesuderinamumo, kadangi, įsigijus bet kurią iš jų tektų perrašyti apie 20 proc. kiekvienos ŽŪIKVC informacinės sistemos (pritaikant prie Core), o tai būtų sunkiai įgyvendinama (įstaigos 2019 m. lapkričio 5 d. posėdžio protokolas Nr. 7CP-53, 1 t., b. l. 39). Taigi, pirma, toks įrankis (informacinė sistema) įmonės veikloje buvo reikalingas ir buvo perkamas iš trečiųjų asmenų. Antra, buvo galimybė tokį įrankį pirkti iš trečiųjų asmenų vėl ir pavesti darbuotojams ją suderinti su esama sistema. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendimas kurti „USER-ADMIN“ sistemą nebuvo tipinė ieškovės veikla, kadangi iki 2019 metų ji buvo perkama iš trečiųjų asmenų, todėl šios sistemos kūrimas (tobulinimas) įmonės interesais vertintinas kaip papildomas darbuotojų darbas, neįeinantis į pagrindines darbuotojų funkcijas. Nenustatyta, kad bent vienas su „USER-ADMIN“ sistemos kūrimo (tobulinimo) darbais dirbęs asmuo būtų įdarbintas konkrečiam tikslui – „USER-ADMIN“ sistemos kūrimui (tobulinimui).

32. Pavyzdžiui, V. N. ėjo projektų vadovo pareigas, kurios, visų pirma, yra susijusios su darbų (pavestų projektų) organizavimu ir priežiūra. Jam pagal įsakymą dėl papildomo darbo atlikimo buvo pavesta vykdyti turimų autorizavimo (autentifikavimo), sesijų valdymo, prieigų kontrolės bei naudotojų valdymo modulių (Core ir „USER-ADMIN“) tobulinimo darbus: sudaryti projekto planą, dalyvauti „USER-ADMIN“ ir Core testavime bei bendrame testavime, koordinuoti ir kontroliuoti projekto eigą. Nors šios papildomos veiklos ir buvo panašios kaip ir pagrindinė V. N. veikla, susijusi su darbų organizavimu ir kontrole, tačiau, kaip jau buvo minėta anksčiau, ne bet kokio projekto priežiūrą yra pagrindas pripažinti veikla, įeinančia į pagrindines darbuotojų funkcijas. Analogiškos išvados darytinos ir dėl papildomų darbų, įsakymu pavestų D. S. ir kitiems darbuotojams.

33. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad „TIMS“ programa yra skirta veiklos skyrių specialistų užduotims, kurias turi įvykdyti Informacinių sistemų plėtros skyriaus programuotojai, registruoti ir administruoti, taip pat užduočių prioritetams nustatyti, specialistų krūviui stebėti. Nurodyta, kad vietoj šios programos anksčiau buvo naudojama už Europos Sąjungos paramos lėšas įsigyta Help desk sistema (HP service) buvo pasenusi, neatitiko įmonės poreikių, todėl dar 2014 metais buvo pasiūlyta nepratęsti šios sistemos palaikymo. Be to, 2015 metais buvo svarstyta galimybė šią programą įsigyti iš išorės. Šiuos atsakovo atsiliepimus patvirtino ir liudytojas M. I. teismo posėdžio metu. Apeliaciniame skunde šios aplinkybės nėra paneigtos. Taigi, taip pat kaip ir „USER-ADMIN“ sistemos tobulinimas (kūrimas), taip ir „TIMS“ sistemos sukūrimas nebuvo tipinė ieškovės veikla, kadangi iki 2014 metų ji buvo perkama iš trečiųjų asmenų, todėl šios sistemos kūrimas (tobulinimas) įmonės interesais vertintinas kaip papildomas darbuotojų darbas. Byloje nėra duomenų, kad bent vienas darbuotojas turėjo įsipareigojimą sukurti naują, įstaigai pritaikytą informacinę sistemą vietoj senosios, perkamos iš trečiųjų asmenų, vien tik už gaunamą darbo užmokestį, net jeigu pavestos papildomos darbo funkcijos buvo panašios į pagrindines darbo funkcijas.

34. Taigi teisėjų kolegija nutaria, kad civilinėje byloje neįrodyti atsakovo neteisėti veiksmai, o būtent, jog atsakovas nevykdė fiduciarinių pareigų, kadangi darbuotojams už tiesiogines jų darbo funkcijas buvo mokama papildomai. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad byloje esančių įrodymų visuma iš esmės leidžia daryti priešingą išvadą – įstaigoje dar prieš ieškinyje nurodytų, ieškovės manymu, neteisėtų veiksmų atlikimą buvo nustatytas poreikis gerinti įmonės informacines sistemas, taip pat buvo svarstomi šio tikslo pasiekimo būdai bei vertinama, koks būdas (informacinių sistemų kūrimo darbus pavesti atlikti įstaigos darbuotojams ar pirkti iš išorės) būtų ekonomiškai naudingiausias.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

35. Apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo civilinę bylą, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas ir pagrįstai ieškinį dėl žalos priteisimo atmetė. Pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos bylos duomenimis ir padarytos tinkamai taikant įrodymų vertinimo taisykles. Naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas.

36. Apeliacinės instancijos teismo pareiga motyvuoti procesinį sprendimą nustatyta CPK 331 straipsnio 1, 4 dalyse. Teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą reiškia jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 33 punktas). Teisėjų kolegija pasisakė dėl visų esminių apeliacinio skundo argumentų.

37. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei neatlyginamos bylinėjimosi išlaidos ir yra pagrindas spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovui priteisimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams ir tretiesiems asmenims – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos), nustatyti užmokesčio dydžiai.

39. Atsakovas S. P. pateikė prašymą priteisti 800 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Kadangi prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytos sumos, jos priteistinos atsakovui iš ieškovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro (juridinio asmens kodas (306205513) atsakovui S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.