Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-1103-967/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-09-27
Bylos Nr.: e2-1103-967/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01223-2022-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Atsakovas: S. P.
Ieškovas: viešosios įstaigos Žemės ūkio duomenų centro
Advokatai: Saulius Urbonavičius, Sigitas Židonis

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.5.2.18pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.5Galutinis sprendimas

Civilinė byla Nr. e2-1103-967/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01223-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.18; 3.2.6.5 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė,sekretoriaujant Olgai Fadejevai,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Sauliui Urbonavičiui,atsakovui S. P. ir jo atstovui advokatui Sigitui Židoniui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos Žemės ūkio duomenų centro ieškinį atsakovui S. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Žemės ūkio duomenų centras (toliau – ieškovė, įstaiga), kuri perėmė ieškinį šioje byloje pateikusios pradinės ieškovės valstybės įmonės (toliau – VĮ) Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras teises ir pareigas, ieškiniu prašo teismo ieškovės naudai iš atsakovo S. P. (toliau – atsakovas) priteisti 164 585,33 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad ji yra iš valstybės turto įsteigta įmonė, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija (toliau – ŽŪM). Ieškovė savo veikla siekia užtikrinti ŽŪM reguliavimo srities registrų ir informacinių sistemų efektyvų veikimą ir dalyvauti paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai administravimo sistemos, atitinkančios Europos Sąjungos reikalavimus, kūrimo procesuose, taip pat siekia didinti teikiamų viešųjų ir administracinių paslaugų apimtį, efektyvumą ir teikiamos informacijos operatyvumą. Nuo 2002 m. gegužės 16 d. iki 2021 m. spalio 18 d. ieškovės vienasmeniu vadovu buvo S. P.. Po 2021 m. spalio 18 d., atsakovą nušalinus nuo generalinio direktoriaus pareigų, atlikus tyrimą, buvo nustatyta, kad atsakovas per laikotarpį nuo 2019 m. iki 2021 m. priimdamas sprendimus sukurti ir VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre įdiegti dvi informacinių technologijų sistemas - „TIMS” ir „USER-ADMIN” (toliau kartu – Informacinės sistemos), pasinaudodamas ieškovės vidiniais resursais (darbuotojais) bei darbuotojams skirdamas priedus prie darbo užmokesčio, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje įtvirtintą pareigą elgtis taip, kad kitam asmeniui nebūtų padaryta žala, ir padarė ieškovei 164 585,33 Eur turtinę žalą.

3. Ieškinyje nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d. ieškovės (duomenys neskelbtini) V. N. parengė tarnybinį pranešimą Nr. 2GD-566 ir pasiūlė atsakovui sudaryti darbo grupę „TIMS“ sistemos kūrimo darbams. Darbo grupę pasiūlyta sudaryti iš V. N., (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) M. I. ir (duomenys neskelbtini) V. V. (V. V.). Tarnybiniame pranešime nustatyta, kad sistemos kūrimo darbai viršys įprastą darbuotojų darbo krūvį, todėl darbuotojams siūloma mokėti priedą prie darbo užmokesčio už papildomą darbą. 2019 m. rugsėjo 5 d. V. N. parengė tarnybinį pranešimą Nr. 2GD-602 ir nurodė, kad „TIMS“ sistemos kūrimo darbus reikės atlikti greičiau, bei pasiūlė didesnio dydžio priedus prie darbo užmokesčio. Remiantis šiuo tarnybiniu pranešimu, su ieškovės darbuotojais buvo sudaryti susitarimai ir jos vadovo įsakymais paskirti priedai prie darbo užmokesčio už papildomą darbą: 1) V. N. 2019 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 3P-472 paskirtas 6 650 Eur dydžio mėnesinis priedas; įsakyme nurodyta, kad darbus V. N. turi atlikti tuo pačiu metu, kaip ir pagrindinę darbo funkciją, jų vykdymui skiriant 15 valandų per savaitę; 2) V. V. 2019 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 3P-476 paskirtas 3 250 Eur dydžio mėnesinis priedas; 3) M. I. 2019 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 3P-477 paskirtas 8 250 Eur dydžio mėnesinis priedas.

Šalies argumentai

4. Ieškovės teigimu, 2019 m. spalio 28 d. posėdžio metu, patariant V. N. ir M. I., buvo priimtas sprendimas dėl vartotojų administravimo sistemos tobulinimo. 2019 m. lapkričio 25 d. V. N. parengė tarnybinį pranešimą Nr. 2GD-816 ir pasiūlė atsakovui sudaryti darbo grupę „USER-ADMIN“ sistemos tobulinimo darbams. Darbo grupę pasiūlyta sudaryti iš V. N., (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) V. D. ir (duomenys neskelbtini) D. . (D. S.). 2019 m. lapkričio 28 d. V. N. parengė tarnybinį pranešimą Nr. 2GD-818, kuriuo patikslino savo 2019 m. lapkričio 25 d. tarnybinį pranešimą Nr. 2GD-816. Remiantis šiais tarnybiniais pranešimais, su ieškovės darbuotojais buvo sudaryti susitarimai ir atsakovo įsakymais paskirti priedai prie darbo užmokesčio už papildomą darbą: 1) V. D. 2019 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 3P-607 paskirtas 2 480 Eur dydžio mėnesinis priedas; 2) D. S. 2019 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 3P-608 paskirtas 1 660 Eur dydžio mėnesinis priedas; 3) V. N. 2019 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 3P-609 paskirtas 1 710 Eur dydžio mėnesinis priedas.

5. Ieškovės teigimu, 2020 m. gegužės 7 d. V. N. parengė tarnybinį pranešimą Nr. 2GD-303 ir pasiūlė atsakovui sudaryti darbo grupę „TIMS“ sistemos specifikacijų versijavimo posistemio kūrimo darbams atlikti. Remiantis šiuo tarnybiniu pranešimu, su ieškovės darbuotojais buvo sudaryti susitarimai ir ieškovės vadovo įsakymais paskirti priedai prie darbo užmokesčio už papildomą darbą: 1) V. N. 2020 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 3P-294 paskirtas 3 500 Eur dydžio mėnesinis priedas; 2) M. I. 2020 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 3P-295 paskirtas 4 400 Eur dydžio mėnesinis priedas. 2021 m. gegužės 24 d. V. N. parengė tarnybinį pranešimą Nr. 2GD-224 ir pasiūlė atsakovui sudaryti darbo grupę „TIMS“ sistemos tobulinimo darbams atlikti. 2021 m. gegužės 26 d. V. N. parengė tarnybinį pranešimą Nr. 2GD-226, kuriuo patikslino savo 2021 m. gegužės 24 d. tarnybinį pranešimą Nr. 2GD-224 dėl siūlymo sudaryti darbo grupę „TIMS“ sistemos tobulinimo darbams atlikti. Remiantis šiais tarnybiniais pranešimais, su ieškovės darbuotojais buvo sudaryti susitarimai ir ieškovės vadovo įsakymais paskirti priedai prie darbo užmokesčio už papildomą darbą: 1) M. I. 2021 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 3P-193 paskirtas 1 750 Eur dydžio mėnesinis priedas; 2) V. N. 2021 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 3P-194 paskirtas 1 750 Eur dydžio mėnesinis priedas.

6. Ieškovės teigimu, V. N. per visą laikotarpį už „TIMS“ sistemos tobulinimą iš viso išmokėta 30 271,09 Eur (po mokesčių) priedo prie darbo užmokesčio, M. I. – 39 976,22 Eur (po mokesčių); V. V. – 3 838,87 Eur (po mokesčių). Per visą laikotarpį už „USER-ADMIN“ sistemos tobulinimo darbus V. N. išmokėta 6 921,36 Eur (po mokesčių); V. D. - 11 856,03 Eur (po mokesčių); D. S. – 6 710,55 Eur (po mokesčių). Bendroje sumoje Informacinių sistemų įdiegimui ir priedams darbuotojams įstaiga išmokėjo 164 585,33 Eur.

7. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovą atleidus iš generalinio direktoriaus pareigų ir paskyrus naują ieškovės vadovą, buvo nuspręsta atlikti informacinių technologijų inventorizaciją bei kreiptasi į auditus atliekančią įmonę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „ICIO Baltic“, kuri pateikė išvadą apie Informacinių sistemų funkcionalumą, kurioje pažymėta, jog „TIMS” sistema yra pilnai įdiegta, tačiau ji išimtinai naudojama tik ieškovės Informacinių technologijų departamento, programavimo užduotimis sekti, kontroliuoti ir planuoti, o kitiems ieškovės departamentams nepritaikoma. Išvadoje taip pažymėta, kad „USER–ADMIN” sistema yra naudojama vidinių ir išorinių vartotojų administravimui, tačiau sukurta ir įdiegta taip, jog ne visi jos techninėje specifikacijoje aprašyti funkcionalumai yra įgyvendinti.

8. Ieškovė pažymi, kad prieš priimant sprendimą kurti šias Informacines sistemas, nebuvo atlikta tinkama rinkos analizė, nebuvo palyginta, kiek šias Informacines sistemas būtų kainavę įsigyti iš trečiųjų asmenų. Informacinės sistemos imtos kurti patiems ieškovės darbuotojams nusprendus tai daryti, net nepatikrinus, koks tokių sistemų įsigijimas (naudojant pačių darbą ar perkant iš išorės) ieškovei būtų ekonomiškai naudingiausias. Nors ieškovė visus vidinius dokumentus tvarko naudodamasi dokumentų valdymo sistema „Avilys“, tačiau į „Avilį“ nebuvo įkeltos Informacinių sistemų techninės specifikacijos, todėl nėra įmanoma nustatyti tikslios specifikacijų parengimo datos. Ieškovės manymu, Informacinių sistemų techninės specifikacijos galimai buvo parengtos jau po sistemų sukūrimo.

Šalies argumentai

9. Ieškovės teigimu, atsakovas, būdamas ieškovės vienasmeniu valdymo organu ir turėdamas pareigą veikti rūpestingai ir atsakingai, priimdamas sprendimus dėl Informacinių sistemų sukūrimo ir įdiegimo nebuvo pakankamai rūpestingas, todėl atliko neteisėtus veiksmus, tokiu būdu sukeldamas ieškovei žalą. Sprendimas dėl poreikio įdiegti Informacines sistemas bei būdo, kaip šios sistemos bus diegiamos, atsakovo buvo priimtas pasiremiant išimtinai V. N. parengtais tarnybiniais pranešimais. Jokia kita analizė dėl būtinybės diegti papildomas sistemas nebuvo atlikta. V. N. tarnybiniais pranešimais nustatė Informacinių sistemų įsigijimo (sukūrimo) poreikį, nurodė darbuotojus, kurie vykdys šių sistemų sukūrimą ir įdiegimo darbus bei pasiūlė jiems mokėtinus priedus prie darbo užmokesčio. V. N. tarnybiniuose pranešimuose nurodė, per kiek valandų tokius darbus reikės atlikti ir pats nustatė, kokio dydžio priedai turėtų būti mokami darbus atliksiantiems ieškovės darbuotojams (įskaitant ir save patį). Priedų dydžiai neretai net kelis kartus viršijo darbuotojo pagrindinio darbo užmokesčio dydį, pavyzdžiui, 2019 m. rugsėjo 5 d. V. N. tarnybiniu pranešimu Nr. 2GD-602 V. N. už papildomą 15 val. per savaitę darbą siūlomas mėnesinis 6 650 Eur dydžio priedas, kai tuo metu jo mėnesinė alga už pagrindinės funkcijos atlikimą 40 val. per savaitę siekė tik 2 680 Eur. M. I. už papildomą 15 val. per savaitę darbą siūlomas mėnesinis 8 250 Eur dydžio priedas, kai tuo metu jo mėnesinė alga už pagrindinės funkcijos atlikimą 40 val. per savaitę siekė tik 5 140 Eur. Atsakovas, gavęs siūlymus, neprašė pateikti papildomų duomenų, kurie pagrįstų tiek Informacinių sistemų poreikį, tiek jų kaštus.

10. Ieškovės teigimu, Informacinių sistemų sukūrimas ir įdiegimas buvo pavesti atlikti darbuotojams, kurie tiesiogiai nebuvo susiję su tokio pobūdžio darbų atlikimu ir šie darbai nebuvo nurodyti šių darbuotojų pareiginėse instrukcijose. Pavyzdžiui, didžioji dalis V. N. pavestų darbų buvo tiesiogiai susijusi su programavimo, testavimo darbais, nors V. N. yra ieškovės (duomenys neskelbtini) ir pagal išsilavinimą yra (duomenys neskelbtini). Kad V. N. turi patirties programavimo ar programų architektūros srityje taip pat nėra žinoma. Pagal (duomenys neskelbtini) pareigines instrukcijas tokie darbai nepatenka į (duomenys neskelbtini) funkcijų sąrašą ir yra priskirtini programuotojų, vyriausiųjų programuotojų, architektų, testuotojų pareiginėms funkcijoms. M. I. yra ieškovės (duomenys neskelbtini), kuriam taip pat buvo paskirti su programavimu susiję Informacinių sistemų kūrimo darbai. Pagal pareigines funkcijas M. I. yra atsakingas už jo (duomenys neskelbtini) ir neatlieka programavimo bei testavimo darbų.

11. Ieškovė taip pat pažymi, kad ji yra įstaiga, kurios tiesioginė funkcija yra užtikrinti viešojo intereso įgyvendinimą teikiant viešąsias paslaugas. Ieškovės įstatų 11 punkte įtvirtinta, kad jos veiklos tikslas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti valstybės socialinius ir politinius tikslus Žemės ūkio informacinės sistemos (ministerijos reguliavimo srities registrų, informacinių sistemų ir jų duomenų bazių visuma) srityje, siekti, kad žemės ūkio paskirties registrai ir informacinės sistemos efektyviai funkcionuotų, būtų įgyvendinta paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai administravimo sistema, atitinkanti Europos Sąjungos reikalavimus, ir kaupti, apdoroti, teikti informaciją valstybės ir savivaldybių institucijoms, socialiniams partneriams, kitiems duomenų gavėjams bei siekti pelningos veiklos. Šiuo atveju gintinas ir viešasis interesas, kadangi pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nuostatas valstybinės įmonės organai privalo veikti įmonės naudai, laikytis įstatytų bei kitų teisės aktų ir vadovautis įmonės įstatais. Įmonės organai neturi priimti sprendimų ir atlikti kitų veiksmų, kurie akivaizdžiai viršija normalią gamybinę ūkinę riziką ar yra akivaizdžiai nuostolingi (Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 9 straipsnio 5 dalis). Įmonės vadovas ir valdybos nariai, jeigu valdyba sudaroma, nevykdantys arba netinkamai vykdantys pareigas, nurodytas CK, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo ir kituose įstatymuose ir įmonės įstatuose, privalo padarytą žalą įmonei atlyginti visiškai. Galiojantis teisinis reguliavimas specifiškai nurodo, kad jeigu subjektas, kuriam padaryta žala yra valstybės įmonė, tokiu atveju vadovaujantiems asmenims, priimantiems sprendimus, yra keliami aukštesni atidumo reikalavimai. Toks asmuo turi pareigą prieš priimdamas rizikingus sprendimus juos visapusiškai įsivertinti ar jie nebus nuostolingi jo atstovaujamam subjektui.

12. Ieškovė nurodo, kad atsakovas, priėmęs sprendimus diegti Informacines sistemas pasinaudojant darbuotojų resursu, ne tik kad iš ieškovės mokėjo neproporcingai didelius priedus pasirinktiems darbuotojams, tačiau ir tuo pačiu sumažino produktyvų darbuotojų darbo laiką. Pavyzdžiui, įsakymu 3P-472 V. N. ne tik nustatė papildomą 6 650 Eur dydžio darbo užmokestį, bet ir pavedė papildomų funkcijų vykdymui per savaitę skirti 15 valandų, darbus atliekant tuo pačiu metu kaip ir pagrindines darbo funkcijas. Atsakovas įsakymu Nr. 3P-609 nusprendė papildomai V. N. mokėti 1 710 Eur bei pavedė papildomiems darbams skirti 5 valandas iš pagrindinio darbo laiko. V. N. atsakovo sprendimu pagrindiniam darbui skyrė 20 valandų per savaitę, o papildomu laiku atliko papildomą darbą, už kurį jam buvo mokama du kartus didesnis darbo užmokestis nei nustatytas darbo sutartyje. Atitinkamai pagrindinis darbo užmokestis jam nebuvo mažinamas, nors akivaizdu, kad pagrindinės funkcijos negalėjo būti vykdomos tinkamai ir pilna apimtimi tuo pat metu pusė darbo laiko sunaudojama vykdant papildomas funkcijas.

13. Ieškovės teigimu, atsakovas sprendimą diegti Informacines sistemas turėjo priimti atsižvelgdamas ir į ieškovės finansinę situaciją ir galimybes. Minėtu laikotarpiu ieškovė veikė ypatingai nuostolingai: 2019 m. patyrė 330 607 Eur nuostolio; 2020 m. – 764 791 Eur. 2014 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1V-99 patvirtinto VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro metinio biudžeto sudarymo ir vykdymo tvarkos aprašo 25 punktas numato, jog biudžeto vykdymą kontroliuoja generalinis direktorius. Šios tvarkos 26 punkte nustatyta, jog kas ketvirtį yra rengiama biudžeto įvykdymo ataskaita, ją vertina ieškovės generalinis direktorius. Tvarkos 27 punkte reglamentuota, jog vykdant ieškovės biudžeto kontrolę yra fiksuojamos ir nagrinėjamos visos susidariusių nuokrypių priežastys. Atsakovas, turėdamas užtikrinti ieškovės finansų tvarumą bei matydamas, jog ji dirba nuostolingai, vis tiek tvirtino įsakymus dėl papildomo darbo ir priedus prie darbo užmokesčio ir šiems priedams skyrė dideles sumas.

14. Ieškovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas priėmė sprendimus įdiegti Informacines sistemas, kurios, kaip matyti iš UAB „ICIO Baltic“ pateiktos ataskaitos, nebuvo būtinos ir galutiniame rezultate buvo naudojamos labai siauroms funkcijoms atlikti ir tik Informacinių technologijų departamento reikmėms („TIMS” sistema) arba įdiegtos nepilnai ir neatlieka visų funkcionalumų, kurie buvo numatyti („USER-ADMIN” sistema). Informacinės sistemos buvo kuriamos pasinaudojant ieškovės darbuotojų resursu. Kaip matyti iš atsakovo priimtų įsakymų, ieškovės darbuotojams buvo pavesta Informacinių sistemų kūrimą ir diegimą atlikti darbo metu ir už tai buvo numatytas papildomas darbo užmokestis, kuris kartais viršijo įprastinį (pareiginį) darbuotojų darbo užmokestį. Ieškovės dispozicijoje buvo programuotojai, kurie pagal darbines funkcijas turėjo vykdyti programavimo darbus, todėl akivaizdu, kad turint tikslą įdiegti naujas informacines programas jos galėjo būti sukurtos ir įdiegtos pasinaudojant esamais resursais be papildomų išlaidų. Ieškovė nebūtų patyrusi papildomų 164 585,33 Eur išlaidų programavimo darbams, kurie ieškovės darbuotojų galėjo būti atlikti įprastu darbo metu vykdant įprastines darbines funkcijas.

Atsiliepimas

15. Atsakovas S. P. pateikė teismui atsiliepimą, prašydamas ieškinį atmesti ir priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

16. Atsakovas nurodo, kad pagrindiniai įstaigos tikslai yra išdėstyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtintų ieškovės įstatų 11 punkte, o prioritetinės veiklos kryptys yra užtikrinti efektyvų, saugų ir nepertraukiamą žemės ūkio srities registrų, informacinių sistemų ir jų duomenų bazių funkcionavimą, kaupti, apdoroti ir operatyviai teikti informaciją, skatinti informacinių technologijų plėtrą, diegti elektronines paslaugas. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras 2017 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 3D-570 „Dėl pritarimo raštui dėl valstybės lūkesčių valstybės įmonei Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui“, taip pat 2020 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 2D-3370 (12.162E) patvirtino nurodytas veiklos kryptis. Atsakovo teigimu, vadovaujantis nurodytomis veiklos kryptimis ir buvo sukurtos informacinės sistemos „TIMS“ ir „USER-ADMIN“.

17. Atsakovas pažymi, kad užduočių ir incidentų valdymo sistema „TIMS“ yra skirta veiklos skyrių specialistų užduotims, kurias turi įvykdyti Informacinių sistemų plėtros skyriaus (ISPS) programuotojai, registruoti ir administruoti, o taip pat ir užduočių prioritetams nustatyti, ISPS specialistų krūviams stebėti, darbams planuoti ir jų eigai kontroliuoti (vidiniam naudojimuisi). Anksčiau naudota už Europos Sąjungos paramos lėšas įsigyta (Help desk) sistema (HP Service) buvo pasenusi, neatitiko įstaigos poreikių, todėl specialistai apie 2014 m. pasiūlė nepratęsti sistemos palaikymo, o atlikti analizę ir priimti reikalingus ir įstaigai naudingus sprendimus. 2015 m. sausio 8 d. buvo pateikta Paslaugų tarnybos (Service Desk) poreikių analizės ir procesų projektavimo ataskaita. 2015 m. vasario 25 d. Informacinių technologijų ir komitetų posėdžių metu, atsižvelgiant į šią ataskaitą, buvo preliminariai sutarta nepirkti produkto iš išorės ir svarstyta sistemą sukurti savo jėgomis. Tokią poziciją sąlygojo tai, kad paprastai tokios paskirties informacinės sistemos yra skirtos didelės veiklos apimties įmonėms, o jeigu tokią įsigytų ieškovė, tai išnaudotų tik nedidelę dalį nurodyto produkto funkcionalumo (apie 30 proc.), o reiktų mokėti pilną kainą. Be to, už sistemos palaikymą reikėtų mokėti licencinį mokestį, reiktų pirkti sistemos integraciją į vidinį tinklą, kurią galėtų už papildomą mokestį užtikrinti tik produkto pardavėjas.

18. Atsakovo teigimu, „USER-ADMIN“ yra skirta išorės ir vidaus vartotojų prieigoms prie registrų ir informacinių sistemų kurti ir administruoti. Tai svarbu informacijos saugos požiūriu. Šios sistemos pagalba vartotojams suteikiami prisijungimai prie registrų ir informacinių sistemų, registruojami vartotojų veiksmai, kada ir kiek laiko buvo prisijungę ir kt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė iki tol visas sistemas kūrė savo jėgomis ir skirtingu laiku, vienas vartotojas galėjo turėti kelis prisijungimo vardus ir slaptažodžius, kuriuos suteikė atskirų veiklos skyrių paskirti administratoriai. Tai sunkino vartotojų darbą ir neužtikrino informacinių sistemų saugos. Be to, ieškovė administruoja 3 Ypatingos svarbos informacines struktūras (Paraiškų priėmimo informacinė sistema, Ūkinių gyvūnų registras ir Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų informacinė sistema), už kurių saugumą atsako ne tik įstaiga, bet ir kitos valstybinės institucijos, atsakingos už informacijos saugumą, todėl Nacionalinis kibernetinio saugumo centras įstaigos serveriuose yra įrengęs interneto apkrovų stebėjimo daviklius. Taigi iškilo natūrali būtinybė tobulinti ir šią informacinę sistemą.

19. Atsakovas nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 3D-235 patvirtintų Valstybės įmonės žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro administruojamų informacinių sistemų ir registrų duomenų saugos nuostatų reikalavimais (toliau – Duomenų saugos nuostatai) bei įgyvendinant ieškovės generalinio direktoriaus 2018 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 1V-52 „Dėl Valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro informacinių technologijų valdymo gairių tvirtinimo“ patvirtintomis valdymo gairėmis ir išanalizavus rinkoje esančią tokio pobūdžio programinę įrangą, kainą, funkcionalumą, buvo nuspręsta sukurti užduočių ir incidentų valdymo sistemą „TIMS“. Šio įrankio privalumas – įgyvendinama pilna integracija su ieškovės programinės įrangos projektavimo, kūrimo, testavimo, diegimo procesu, nemokamas palaikymas, greitas reagavimas į pokyčius įmonėje, palaikoma integracija su kitomis įmonėje naudojamomis programinėmis įrangomis, galimybė generuoti ataskaitas, kurios leidžia stebėti procesų kokybės rodiklius. „TIMS“ fiksuojami informacinių technologijų incidentai, pildoma IS žinių duomenų bazė, kuriamos IS tobulinimo, kūrimo ir kitos užduotys. Be to, yra galimybė „TIMS“ pasiūlyti kitoms įmonėms ir uždirbti pajamų.

20. Atsakovės teigimu, vadovaujantis Duomenų apsaugos nuostatų 7 punktu visa apimtimi, įmonės generalinio direktoriaus 2018 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 1V-158 patvirtintomis „Išorinių naudotojų administravimo taisyklėmis“, 2019 m. spalio 28 d. vykusio Informacinių technologijų komiteto posėdžio metu (2019 m. lapkričio 5 d. protokolas Nr. 7CP-53) buvo nutarta tobulinti (perrašyti) turimus autorizavimo (autentifikavimo), sesijų valdymo, prieigų kontrolės bei naudotojų valdymo modulius („UserAdmin“), nes turimi moduliai nebeatitiko naudotojų sąsajos bei naujausių saugumo standartų. Nusipirkus trečiųjų kompanijų sprendimus, būtų reikalingas integravimo procesas bei visos sukurtos (126 vnt.) programinės įrangos modifikavimas (atitinkamo kodo išėmimas ir integravimas su nauja programine įranga). Tai būtų sustabdę daugelio paslaugų teikimą išorės naudotojams, būtų visiškai sutrikdyta ieškovės veikla, sukeltas klientų nepasitenkinimas, pavyzdžiui, sustojus galvijų pasų išdavimui. Dėl šių priežasčių buvo nuspręsta etapais patiems perrašyti „UserAdmin“ funkcionalumus. Perrašymo darbai truko nuo 2019 m. gruodžio 2 d. iki 2020 m. liepos 31 d.

21. Atsakovas nurodo, kad prieš pradedant įgyvendinti nurodytus sprendimus, (duomenys neskelbtini) V. N. rašė tarnybinius pranešimus, kurie nurodyti ieškinyje ir jo prieduose. Papildomą darbą ir darbo užmokesčio priedus už padidėjusį krūvį įstaigoje reglamentuoja Personalo valdymo aprašas, parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu ir kitais teisės aktais. Gavęs (duomenys neskelbtini) tarnybinius pranešimus, atsakovas juos nukreipė Dokumentų valdymo skyriaus vadovei, kuri buvo atsakinga ir už personalo valdymą. Kadangi minėtų projektų kūrimas neįeina į tiesiogines ieškovės darbuotojų funkcijas, su darbuotojais buvo pasirašyti papildomi susitarimai, kuriuose nustatyti darbai, jų atlikimo sąlygos, išleisti atitinkami įstaigos vadovo įsakymai. Už darbus, nesusijusius su tiesioginėmis funkcijomis, atlyginimai buvo mokami iš įstaigos uždirbtų lėšų.

22. Atsakovas pažymi, kad įstaigoje nebuvo tokių atvejų, kad darbuotojai, ypač informacinių technologijų specialistai, atliktų papildomus darbus neatlygintinai. Dažniausiai būdavo skiriami priedai, kurie negalėdavo viršyti Personalo valdymo tvarkos apraše nustatyto dydžio. Visų informacinių technologijų specialistų pareiginėse instrukcijose nurodyta, kad jų vykdomos funkcijos priskirtos specialiajai (išorės) įstaigos veiklos sričiai, t. y. ŽŪM reguliavimo srities registrų ir informacinių sistemų kūrimui, administravimui ir tobulinimui. Kitokių darbų atlikimas jų pareiginėse instrukcijose nebuvo apibrėžtas kaip tiesioginės funkcijos, todėl siekiant tobulinti įstaigos veiklą ir vidinius procesus, visos vidinės informacinės sistemos ar technologiniai sprendimai buvo priskirti prie papildomų darbų ir atitinkamai (per priedus ar papildomus susitarimus) apmokami. Aptariamas atvejis nebuvo kažkuo išskirtinis.

23. Atsakovo teigimu, ieškovė kurdama, administruodama ir tobulindama informacines sistemas, eksploatuoja ne tik gamybinę aplinką, skirtą visiems išorės ir vidaus naudotojams, bet naudoja ir kūrimo aplinką (angl. development), skirtą programuotojams, testavimo aplinką – suprogramuotai programinei įrangai testuoti, taip pat ir mokymų aplinką, skirtą informacinių sistemų naudotojams mokyti. Siekdama sumažinti informacijos saugos rizikas diegiant naujus produktus į gamybinę aplinką, įstaiga visus informacinių sistemų kūrimo, testavimo, diegimo darbus vykdė tik viduje, t. y. įstaigoje esančiose darbo vietose. Taip pat buvo siekiama išvengti galimų sutrikimų ar anomalinio aplikacijų veikimo, kuris gali daryti įtaką visų informacinių sistemų darbui. Dėl šių objektyvių sąlygų ir aplinkybių, tiek „TIMS“, tiek „USER-ADMIN“ kūrusiems, testavusiems ir diegusiems darbuotojams buvo sudaryta galimybė darbus vykdyti tuo pačiu metu su tiesioginėmis funkcijomis, kas neprieštaravo teisės aktams.

24. Nesutikdamas su ieškovės argumentais apie UAB „ICIO Baltic“ ataskaitos išvadas, atsakovas pažymi, kad iš teismui pateiktos ataskaitos matyti, jog joje pažymėta, kad „TIMS“ atitinka iškeltus tikslus, ji yra pilnai įdiegta, visi funkcionalumai, aprašyti techninėje specifikacijoje, yra įgyvendinti (12.1 punktas); „USER-ADMIN“ yra naudojama vidinių ir išorinių vartotojų administravimui, ji dalinai atitinka iškeltus tikslus, nes ne visi funkcionalumai, aprašyti techninėje specifikacijoje, yra įgyvendinti, tarp jų ir su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR) susiję svarbūs punktai (12.2 punktas). Kadangi ataskaitoje yra nuoroda į priedą Nr. 2, o jis teismui nebuvo pateiktas, todėl galima tik spėti, kad tai gali būti susiję su konfidencialumo reikalavimais – reikia pasirašyti atitinkamą dokumentą su Informacinės visuomenės plėtros komitetu dėl tikslaus prisijungusio naudotojo identifikavimo. Kadangi „USER-ADMIN“ nėra valstybinė informacinė sistema, tam, kad Informacinės visuomenės plėtros komitetas teiktų duomenis prisijungimui prie ieškovės registrų ir informacinių sistemų, būtų reikalingos papildomos lėšos integracijai išspręsti. Tai, ką ieškovė nurodo kaip sistemos neišbaigtumą, yra tik nesunkiai bet kada įgyvendinamas dalykas.

Atsiliepimas

25. Atsakovo teigimu, pati ieškovė pripažįsta, kad prieš kuriant Informacines sistemas, buvo atlikta rinkos analizė, tiesiog ji nebuvo pakankamai išsami. Ieškovės argumentai yra nepagrįsti, kadangi sukūrus savo produktus, jų palaikymas įstaigoje kainuoja tik tiek, kiek serveriai sunaudoja elektros ir sistemų administratoriaus valanda darbo per mėnesį. Jeigu panaši sistema būtų pirkta iš išorės (pavyzdžiui, „Jira“ sistema), jos palaikymo kaštai per metus kainuotų beveik 20 000 Eur, neįskaitant administratoriaus ir kt.

26. Atsakovas nurodo, kad ieškovė 2022 m. kovo 23 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai (toliau – STT) pateikė skundą, kuriuo buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį ir 229 straipsnį. Atsakovas dėl šio skundo buvo apklaustas STT pareigūnų. 2022 m. balandžio 6 d. STT nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Ieškovė šį nutarimą apskundė prokurorui, kuris skundą atmetė. Ieškovei prokuroro nutarimą apskundus ikiteisminio tyrimo teisėjui, prokuroro nutarimas buvo panaikintas ir skundas perduotas prokurorui nagrinėti iš naujo. Šią ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį generalinis prokuroras apskundė Vilniaus apygardos teismui, kuris skundą tenkino ir perdavė klausimą iš naujo spręsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Koks yra priimtas įsiteisėjęs sprendimas, atsakovui nežinoma, tačiau Vilniaus apygardos teismas sutiko su prokuroro argumentais, nurodydamas, kad nenustatytos faktinės aplinkybės, patvirtinančios S. P. sukčiavimą, patikėto turto iššvaistymą, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, įgaliojimų viršijimą ar netinkamą jų atlikimą; faktinės aplinkybės rodo, kad Informacinių sistemų poreikiai buvo svarstomi, įvertinti ir analizuoti įvairūs sprendimo variantai, be to, buvo atlikti realūs Informacinių sistemų kūrimo ir tobulinimo darbai.

27. Atsakovo teigimu, šiuo atveju nėra civilinės atsakomybės sąlygų, be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad sukurti produktai įstaigai buvo visiškai nereikalingi.

28. Ieškovė teismui pateikė dubliką, kuriame papildomai pažymėjo, kad aplinkybės, jog buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, įrodo, kad tiek ikiteisminė įstaiga, tiek skundus nagrinėjęs teismas įvertinęs visą suriktą medžiagą nusprendė, jog nėra pagrindo atsakovo veiksmus vertinti kaip nusikalstamus baudžiamojo įstatymo prasme, o ne kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, sukėlusių žalą ieškovei. Teisėsaugos institucijos nagrinėjamu atveju nurodė, kad atsakovo neteisėti veiksmai nepažeidė baudžiamosios teisės normų, o pažeisti ieškovės interesai gali būti apginti įprastomis civilinės teisės priemonėmis. Atsikrisdama į atsakovo argumentus, ieškovė dublike taip pat pažymėjo, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė ne tuo, kad atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, įgyvendino įstaigos tikslus ir rekomendacijas, o atsakovo veiksmais, kai neracionaliai buvo naudojamos ieškovės lėšos ir resursai, dėl ko ji patyrė išlaidas, kurių galėjo išvengti arba rezultatą pasiekti akivaizdžiai mažesniais kaštais, t. y. prieš įdiegiant Informacines sistemas nebuvo atlikta pilna rinkos analizė nustatyti galimoms alternatyvoms; kuriant Informacines sistemas nebuvo racionaliai naudojamos ieškovės lėšos ir darbuotojams už tiesiogines jų darbo funkcijas buvo mokama papildomai. Informacinių sistemų sukūrimo ir poreikio analizė nebuvo atliekama, o priimant sprendimus apie sistemos sukūrimo poreikį bei būtinybę buvo vadovaujamasi išimtinai (duomenys neskelbtini) V. N. tarnybiniu pranešimu. Dėl „USER-ADMIN“ sistemos tobulinimo darbų buvo nuspręsta 2019 m. spalio 28 d. pasitarimo metu, iš kurio protokolo galima spręsti, kad buvo vertinamos kelios alternatyvos, tačiau duomenų apie šias alternatyvas bei papildomų kaštų įvertinimo nebuvo atlikta. Dublike pažymima, kad darbai, už kuriuos buvo papildomai mokami priedai, ne tik galėjo būti atlikti įprastiniu darbo metu, tačiau ir apėmė įprastas darbuotojų funkcijas.

Atsiliepimas

29. Atsakovas pateikė tripliką, kuriame papildomai nurodė, kad ieškovas nepateikė teismui jokių duomenų, kad rinkoje analogiškas sistemas galima įsigyti už mažesnę kainą. Kuriant Informacines sistemas, darbuotojai atliko darbus, nesusijusius su jų tiesioginėmis funkcijomis. M. I., V. V., V. D., D. S. pareigybių paskirtis – specialioji įstaigos veiklos sritis, suprantama kaip įstaigos funkcijos, kurias ji įpareigota atlikti pagal įstatymus ar Vyriausybės nutarimus, kad būtų užtikrintas konkrečių socialinių, strateginių ir politinių valstybės tikslų įgyvendinimas. Vidinių sistemų tobulinimas neįėjo į šių darbuotojų pareigas. Su šiais darbuotojais buvo pasirašyti atskiri susitarimai, o ne mokami priedai už padidėjusį darbo krūvį. V. N. pagal pareigas privalėjo (duomenys neskelbtini), tačiau šie projektai buvo susiję su specialiąją (išorine) veikla, o ne su vidiniu įstaigos darbo organizavimo tobulinimu. Informacinės sistemos atitiko ieškovės poreikius ir buvo jai reikalingos, be to, yra iki šiol naudojamos ieškovės veikloje.

30. Nagrinėjant bylą vykusiuose teismo posėdžiuose byloje dalyvaujantys asmenys palaikė pozicijas, išdėstytas savo procesiniuose dokumentuose.

Žemesnės instancijos teismas

31. Teismo posėdžio metu buvo apklausti liudytojai buvę įstaigos darbuotojai M. I. ir V. N..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Dėl faktinių bylos aplinkybių

32. Byloje nustatyta, kad pradinė ieškovė VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras buvo įsteigta 2002 m. kovo 29 d. Nuo įsteigimo dienos iki 2021 m. spalio 5 d. įstaigai vadovavo S. P.. Iš ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių įstaigos įstatų matyti, kad VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įsteigtas iš valstybės turto ir nuosavybės teise priklauso valstybei (toliau – savininkas), o jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – ŽŪM. Pagrindiniai VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro veiklos tikslai – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti valstybės socialinius ir politinius tikslus Žemės ūkio informacinės sistemos (ministerijos reguliavimo srities registrų, informacinių sistemų ir jų duomenų bazių visuma) srityje, siekti, kad žemės ūkio paskirties registrai ir informacinės sistemos efektyviai funkcionuotų, būtų įgyvendinta paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai administravimo sistema, atitinkanti Europos Sąjungos reikalavimus, ir kaupti, apdoroti, teikti informaciją valstybės ir savivaldybių institucijoms, socialiniams partneriams, kitiems duomenų gavėjams bei siekti pelningos veiklos (įstatų 11 punktas). Įstaiga administruoja ypatingos svarbos valstybės informacinius išteklius (Ūkinių gyvūnų registrą, Paraiškų priėmimo informacinę sistemą ir Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinę sistemą), antros informacijos svarbos kategorijos valstybės informacinius išteklius (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registrą, Lietuvos Respublikos ūkininkų ūkių registrą ir kt.), administruoja trečios informacijos svarbos kategorijos valstybės informacinius išteklius (Gyvūnų augintinių registrą, Pašarų ūkių registrą ir kt.), kuria, diegia, plėtoja nurodytus registrus ir informacines sistemas, užtikrina jų informacijos saugą ir funkcionavimą, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka teikia jų duomenis gavėjams ir vykdo kitas teisės aktų pavestas su nurodytais registrais ir informacinėmis sistemomis susijusias funkcijas, taip pat atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas (įstatų 12 punktas).

33. Įstaigoje per laikotarpį nuo 2019 m. iki 2021 m. buvo sukurtos dvi informacinių technologijų sistemos – „TIMS“ ir „USER-ADMIN“.

34. 2019 m. rugpjūčio 14 d. įstaigos (duomenys neskelbtini) V. N. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 2GD-566, kuriuo pasiūlė sudaryti darbo grupę „TIMS“ sistemos kūrimo darbams. Darbo grupę pasiūlyta sudaryti iš V. N., (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) M. I. ir (duomenys neskelbtini) V. V.. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad sistemos kūrimo darbai viršys įprastą darbuotojų darbo krūvį, todėl darbuotojams siūloma mokėti priedą prie darbo užmokesčio už papildomą darbą. 2019 m. rugsėjo 5 d. V. N. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 2GD-602, kuriame nurodė, kad „TIMS“ sistemos kūrimo darbus reikės atlikti greičiau bei pasiūlė didesnio dydžio priedus prie darbo užmokesčio. Remiantis šiuo tarnybiniu pranešimu, su įstaigos darbuotojais buvo sudaryti susitarimai, o vadovo įsakymais paskirti priedai prie darbo užmokesčio už papildomą darbą: V. N. 2019 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 3P-472 paskirtas 6 650 eurų dydžio mėnesinis priedas; M. I. 2019 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 3P-477 paskirtas 8 250 eurų dydžio mėnesinis priedas; V. V. 2019 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 3P-476 paskirtas 3 250 eurų dydžio mėnesinis priedas. 2020 m. gegužės 7 d. V. N. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 2GD-303, kuriuo pasiūlė sudaryti darbo grupę „TIMS“ sistemos specifikacijų versijavimo posistemio kūrimo darbams atlikti. Remiantis šiuo tarnybiniu pranešimu, su įstaigos darbuotojais buvo sudaryti susitarimai ir įstaigos vadovo įsakymais paskirti priedai prie darbo užmokesčio už papildomą darbą: V. N. 2020 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 3P-294 paskirtas 3 500 eurų dydžio mėnesinis priedas; M. I. 2020 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 3P-295 paskirtas 4 400 eurų dydžio mėnesinis priedas. 2021 m. gegužės 24 d. V. N. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 2GD-224, kuriuo pasiūlė sudaryti darbo grupę „TIMS“ sistemos tobulinimo darbams atlikti. 2021 m. gegužės 26 d. V. N. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 2GD-226, kuriuo patikslino savo 2021 m. gegužės 24 d. tarnybinį pranešimą Nr. 2GD-224 dėl siūlymo sudaryti darbo grupę „TIMS“ sistemos tobulinimo darbams atlikti. Remiantis šiais tarnybiniais pranešimais, su įstaigos darbuotojais buvo sudaryti susitarimai ir vadovo įsakymais paskirti priedai prie darbo užmokesčio už papildomą darbą: V. N. 2021 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 3P-194 paskirtas 1 750 eurų dydžio mėnesinis priedas; M. I. 2021 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 3P-193 paskirtas 1 750 eurų dydžio mėnesinis priedas. V. N. per visą laikotarpį iš viso išmokėta 30 215,95 eurų, M. I. per visą laikotarpį iš viso išmokėta 39 976,24 eurų, o V. V. per – 3 932,50 eurų (po mokesčių) priedo prie darbo užmokesčio.

35. 2019 m. spalio 28 d. įstaigos posėdžio metu buvo priimtas sprendimas nepirkti atskiro įrankio naudotojų administravimui tobulinti (įstaigos 2019 m. lapkričio 5 d. posėdžio protokolas Nr. 7CP-53). 2019 m. lapkričio 25 d. V. N. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 2GD-816, kuriuo pasiūlė sudaryti darbo grupę „USER-ADMIN“ sistemos tobulinimo darbams. Darbo grupę pasiūlyta sudaryti iš V. N., (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) V. D. ir (duomenys neskelbtini) D. S.. 2019 m. lapkričio 28 d. V. N. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 2GD-818, kuriuo patikslino savo 2019 m. lapkričio 25 d. tarnybinį pranešimą Nr. 2GD-816. Remiantis šiais tarnybiniais pranešimais, su įstaigos darbuotojais buvo sudaryti susitarimai, o įstaigos vadovo įsakymais paskirti priedai prie darbo užmokesčio už papildomą darbą: V. N. 2019 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 3P-609 paskirtas 1 710 eurų dydžio mėnesinis priedas; V. D. 2019 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 3P-607 paskirtas 2 480 eurų dydžio mėnesinis priedas; D. S. 2019 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 3P-608 paskirtas 1 660 eurų dydžio mėnesinis priedas. V. N. per visą laikotarpį iš viso išmokėta 6 685,58 eurų, V. D. – 11 856,03 eurų, o D. S. – 6 578,55 eurų (po mokesčių) priedo prie darbo užmokesčio.

36. 2021 m. spalio 5 d. atsakovas S. P. buvo atleistas iš įstaigos generalinio direktoriaus pareigų.

37. Paskyrus naują vadovą, kreiptasi į auditus atliekančią įmonę UAB „ICIO Baltic“, kuri 2022 m. atliko tyrimą ir pateikė išvadą apie informacinių sistemų „TIMS“ ir „USER-ADMIN“ funkcionalumą.

38. Į bylą pateiktas 2022 m. balandžio 6 d. STT nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, iš kurio matyti, jog 2022 m. kovo 23 d. STT buvo gautas VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (duomenys neskelbtini) A. P. skundas, kuriuo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 ar 3 dalį, 228 straipsnio 1 dalį ir (arba) 229 straipsnį. Nutarime pažymėta, kad nusikalstamų veikų požymių nenustatyta, tačiau įstaiga, manydama, kad buvęs vadovas, priėmęs atitinkamus įsakymus dėl „TIMS“ ir „USER-ADMIN“ sistemų kūrimo (tobulinimo) bei darbuotojams nustatęs per didelius papildomus darbo užmokesčius, padarė įstaigai žalą, turi teisę su ieškiniu kreiptis į teismą dėl tokios žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

39. Į bylą taip pat pateikta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis, iš kurios matyti, jog 2022 m. balandžio 6 d. STT nutarimas buvo apskųstas prokurorui, tačiau prokuroro 2022 m. balandžio 25 d. nutarimu skundas buvo atmestas. Prokuroro nutarimą apskundus ikiteisminio tyrimo teisėjui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi paminėtas prokuroro nutarimas panaikintas ir skundas dėl STT 2022 m. balandžio 6 d. nutarimo iš naujo perduotas nagrinėti prokurorui. Generalinės prokuratūros prokurorui apskundus ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 7 d. nutartimi ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį panaikino ir klausimą perdavė iš naujo spręsti ikiteisminio tyrimo teisėjui.

40. Ieškovė teigia, kad atsakovas priėmė sprendimus įdiegti Informacines sistemas, kurios, kaip matyti iš UAB „ICIO Baltic“ pateiktos ataskaitos, nebuvo būtinos ir galutiniame rezultate buvo naudojamos labai siauroms funkcijoms atlikti, skirtos tik Informacinių technologijų departamento reikmėms („TIMS“ sistema) arba įdiegtos nepilnai ir neatliko visų funkcionalumų, kurie buvo numatyti („USER-ADMIN“ sistema). Informacinės sistemos buvo kuriamos pasinaudojant įstaigos darbuotojų resursu, sistemos kuriamos darbo metu ir už tai buvo numatytas papildomas darbo užmokestis, kuris kartais viršijo įprastinį (pareiginį) darbuotojų darbo užmokestį. Ieškovės manymu, Informacinės sistemos galėjo būti sukurtos ir įdiegtos pasinaudojant esamais resursais be papildomų išlaidų. Ieškovė teigia, kad atsakovas S. P., kaip įstaigos vadovas, nevykdė fiduciarinių pareigų, todėl ieškovė patyrė 164 585,33 Eur išlaidų programavimo darbams, kurie jos darbuotojų galėjo būti atlikti įprastu darbo metu vykdant įprastines darbines funkcijas.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

41. Juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė savo teisine prigimtimi yra deliktinė, civilinės atsakomybės prievolei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).

42. Neteisėti veiksmai įstatyme apibrėžiami kaip įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos nevykdymas (neteisėtas neveikimas) arba veiksmų, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti, atlikimas (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

43. Ieškovė, reikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo, neteisėtus atsakovo veiksmus apibūdina kaip fiduciarinių pareigų pažeidimą, pasireiškusį neracionaliu ieškovės lėšų panaudojimu, dėl ko ieškovė patyrė išlaidas, kurių galėjo išvengti arba rezultatą pasiekti akivaizdžiai mažesniais kaštais. Ieškovės teigimu, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė šiais būdais: prieš įdiegiant „TIMS“ ir „USER-ADMIN“ nebuvo atlikta pilna rinkos analizė nustatyti galimoms alternatyvoms ir kuriant Informacines sistemas darbuotojams už tiesiogines jų darbo funkcijas buvo mokama papildomai.

44. Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovui gali būti pareikštas šiais skirtingais pagrindais: dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl imperatyvių įstatymo nuostatų (nustatytų vadovo pareigų) pažeidimo, dėl kurių atsirado žala. Priklausomai nuo ieškinio reikalavimo pagrindo, skiriasi įrodinėjimo pareigos nustatant vadovo civilinės atsakomybės sąlygas apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017). Nurodytų ieškinio pagrindų konstatavimas civilinės atsakomybės aspektu reiškia vieną iš būtinųjų sąlygų visumos – neteisėtus veiksmus.

45. CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga veikti sąžiningai ir protingai kasacinio teismo praktikoje aiškinama kaip valdymo organo nario pareiga atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

46. Bendrovės vadovas civiline tvarka atsako ir už imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą. Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos CK bei specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-469/2022). Bendrovės vadovo priimtas verslo sprendimas turi būti teisėtas, t. y. priimtas nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų ir fiduciarinių pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019). Už įstatymuose nustatytų imperatyviųjų teisės normų pažeidimą vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).

47. Fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys), ir kt. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta bendrovės vadovo pareiga veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai teismų praktikoje suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).

48. Nagrinėjamu atveju vertinant ieškovės argumentus apie rinkos analizės neatlikimą atsižvelgtina į ginčijamų atsakovo sprendimų priėmimo kontekstą. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, ginčo šalių ir liudytojų paaiškinimų, informacinė sistema „TIMS“ yra užduočių ir incidentų valdymo sistema, skirta ieškovės vidiniam naudojimuisi, o informacinė sistema „USER-ADMIN“ skirta išorės ir vidaus vartotojų prieigoms prie registrų ir informacinių sistemų kurti ir administruoti. Teismo posėdžio metu liudytojas buvęs įstaigos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) M. I. paaiškino, kad įstaigoje poreikis „TIMS“ buvo dar 2014 m., kadangi buvusi įstaigos naudojama sistema buvo pasenusi ir neatitiko įstaigos poreikių. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas buvęs įstaigos (duomenys neskelbtini) V. N.. Atsakovo procesiniuose dokumentuose remiamasi UAB „CETUS“ 2015 m. sausio 8 d. parengta Paslaugų tarnybos (Service Desk) poreikių analizės ir procesų projektavimo ataskaita. Šios ataskaitos į bylą šalys nepateikė, tačiau kiti byloje esantys įrodymai (STT 2022 m. balandžio 6 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis) netiesiogiai patvirtina aplinkybę, jog buvo atlikta analizė, susijusi su galima nurodytos Informacinės sistemos alternatyva, svarstyta, ar tikslinga adaptuoti jau sukurtą sistemą ir išvystyti iki reikiamo lygio, ar pirkti jau sukurtus produktus. Byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, kad 2019 m. spalio 28 d. įstaigos informacinių technologijų priežiūros ir projektų komiteto posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl naudotojų administravimo sistemos („User Admin“) įsigijimo arba (esamos) perrašymo, nuspręsta nepirkti atskiro įrankio naudotojų administravimui ir tobulinti turimą sistemą (2019 m. lapkričio 5 d. posėdžio protokolas Nr. 7CP-53). Liudytojas V. N. teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad Informacinių sistemų poreikis buvo nustatytas visų skyriaus vadovų susirinkimuose, o atlikus rinkos analizę, nustatyta, jog įstaigai pačiai sukurti ir pritaikyti įstaigos darbui nurodytas sistemas vidaus naudojimui būtų pigiau nei pirkti jau sukurtas sistemas. V. N. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad jis atliko rinkos analizę pagal viešai skelbiamą informaciją apie Informacinių sistemų kainas ir kitus susijusius mokesčius, o darbo kaštus apskaičiavo pagal rinkoje siūlomų informacinių technologijų specialistų atlyginimų už nuolatinį ir projektinius darbus vidurkį. Teismo vertinimu, šių įrodymų visuma patvirtina, kad poreikis nurodytų Informacinių sistemų kūrimui buvo nustatytas, taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl nurodytų Informacinių sistemų kūrimo, svarstoma jau sukurtų analogiškų sistemų įsigijimo alternatyva. Taigi ieškovės argumentai, jog Informacinių sistemų poreikio analizė nebuvo atliekama, o priimant sprendimus apie sukūrimo būtinybę buvo vadovaujamasi išimtinai tik (duomenys neskelbtini) V. N. tarnybiniu pranešimu, yra nepagrįsti.

49. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas, būdamas ieškovės direktoriumi, per laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. gegužės mėn. priėmė įsakymus, kuriais ieškovės darbuotojams buvo nustatyti priedai prie darbo užmokesčio už Informacinių sistemų kūrimo ir kitus susijusius darbus. Ieškovės įsitikinimu, priedai buvo paskirti nepagrįstai, kadangi šie darbai galėjo būti atlikti įprastiniu darbo metu ir apėmė įprastas darbuotojų funkcijas. Atsakovas su šiais teiginiais nesutinka, iš esmės nurodydamas, jog ieškovės paminėti papildomi darbai nebuvo darbuotojams priskirtų funkcijų dalis.

50. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, įstaigos darbuotojai, kurie dalyvavo kuriant Informacines sistemas, buvo (duomenys neskelbtini) V. N., (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) M. I., (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) V. V., (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) V. D. ir (duomenys neskelbtini) D. S..

51. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys susitarimu dėl papildomo darbo, kuris tampa darbo sutarties dalimi, gali susitarti dėl darbo sutartyje anksčiau nesulygtos papildomos darbo funkcijos atlikimo. Tokia veikla gali būti atliekama laisvu nuo pagrindinės darbo funkcijos atlikimo laiku (susitarimas dėl darbo funkcijų jungimo) arba atliekama tuo pačiu metu kaip ir pagrindinė darbo funkcija (susitarimas dėl darbo funkcijų gretinimo), arba susitariama dėl projektinio darbo (susitarimas dėl projektinio darbo). Susitarimui dėl projektinio darbo mutatis mutandis taikomi šiame kodekse nustatyti projektinio darbo sutarties ypatumai. Susitarime dėl papildomo darbo turi būti nurodyta, kuriuo metu bus atliekama papildoma darbo funkcija, jos apimtis darbo valandomis, darbo užmokestis ar priemoka už papildomą darbą ar kita (DK 35 straipsnio 4 dalis). Esant pagrindinės ir papildomos darbo funkcijų konfliktui, darbuotojas pirmenybę turi teikti pagrindinei darbo funkcijai, nebent darbdavys nustato kitaip. (DK 35 straipsnio 6 dalis).

52. Iš į bylą pateiktos VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (duomenys neskelbtini) pareiginės instrukcijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) pareigybės paskirtis – bendroji VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro veiklos sritis (pareiginės instrukcijos 5 punktas). (duomenys neskelbtini) pareigos ir funkcijos – vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro įstatais, generalinio direktoriaus įsakymais, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais teisės aktais ir šia pareigine instrukcija, spręsti savo kompetencijai priskirtus klausimus (pareiginės instrukcijos 7.1 punktas); (duomenys neskelbtini) vykdant VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro projektus ar VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro generalinio direktoriaus pavestas užduotis (pareiginės instrukcijos 7.2 punktas); paskirstyti konkrečias užduotis projekto darbo grupės nariams (pareiginės instrukcijos 7.3 punktas); pagal kompetenciją dalyvauti pasitarimuose, seminaruose, dalykinėse kelionėse Lietuvoje ir užsienyje (pareiginės instrukcijos 7.4 punktas); prižiūrėti vykdomų projektų eigą ir būklę, analizuoti atliekamų darbų kokybę (pareiginės instrukcijos 7.5 punktas); koordinuoti, konsultuoti VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro struktūrinių padalinių veiklą ir teikti jiems pastabas rengiant reikiamus dokumentus, susijusius su vykdomais projektais (pareiginės instrukcijos 7.6 punktas); rengti projektų planus ir jų pakeitimus (pareiginės instrukcijos 7.7 punktas); rengti galutines projektų ataskaitas (pareiginės instrukcijos 7.8 punktas); organizuoti projektų darbų vykdymo ataskaitų parengimą (pareiginės instrukcijos 7.9 punktas); teikti VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro generaliniam direktoriui informaciją apie atliekamus darbus ir pasiūlymus dėl VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro veiklos tobulinimo (pareiginės instrukcijos 7.10 punktas); vykdyti kitus su tiesioginėmis pareigomis susijusius VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro generalinio direktoriaus pavedimus (pareiginės instrukcijos 7.11 punktas).

53. Iš į bylą pateiktos VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pareiginės instrukcijos matyti, kad nurodyto skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybės paskirtis – specialioji VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro veiklos sritis (pareiginės instrukcijos 3 punktas), o pareigos – (duomenys neskelbtini) (pareiginės instrukcijos 7.1 punktas), analizuoti ir kontroliuoti skyriaus darbuotojų darbo ir užduočių įvykdymo efektyvumą, kokybę (pareiginės instrukcijos 7.2 punktas) ir kt.

54. Į bylą pateikta VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pareiginė instrukcija, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) pareigybės paskirtis – specialioji VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro veiklos sritis (pareiginės instrukcijos 3 punktas). (duomenys neskelbtini) pareigos ir funkcijos yra atlikti informacinių sistemų ir jų posistemių kūrimą ir pakeitimų įgyvendinimą (pareiginės instrukcijos 7.1 punktas), atlikti sukurto programinio kodo pradinį testavimą (pareiginės instrukcijos 7.2 punktas), atlikti duomenų perkėlimą iš nebenaudojamų informacinių sistemų į naujai kuriamas informacines sistemas ar jų posistemius (pareiginės instrukcijos 7.3 punktas), dalyvauti projektuojant ir kuriant programinę įrangą (pareiginės instrukcijos 7.4 punktas) ir kt.

55. Iš į bylą pateiktos VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pareiginės instrukcijos matyti, kad šios pareigybės paskirtis – specialioji VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro veiklos sritis (pareiginės instrukcijos 2 punktas). (duomenys neskelbtini) pareigos ir funkcijos yra analizuoti informacinių sistemų ir posistemių esamą ir pageidaujamą būseną, numatyti technologines priemones ir komponentus pageidaujamai būsenai pasiekti ir analizės rezultatus teikti Skyriaus vadovui (pareiginės instrukcijos 7.1 punktas), analizuoti programavimo darbų pakartotinio panaudojimo galimybes, siekti kuriamo funkcionalumo išskyrimo į daugkartinio naudojimo komponentus ir teikti Skyriaus vadovui pasiūlymus dėl daugkartinio naudojimo komponentų kūrimo ir diegimo, konsultuoti Skyriaus vadovą dėl daugkartinio šių komponentų naudojimo (pareiginės instrukcijos 7.2 punktas), suderinti ir užtikrinti informacinių sistemų ir posistemių sąveikos galimybes (pareiginės instrukcijos 7.3 punktas) ir kt.

56. Iš į bylą pateiktos Valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pareiginės instrukcijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) pareigybės paskirtis – specialioji VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro veiklos sritis (pareiginės instrukcijos 3 punktas), pareigos ir funkcijos – įvertinti infrastruktūrinių informacinių technologijų (toliau – IT) sistemų (komponentų) techninę būklę (pareiginės instrukcijos 7.1 punktas), dalyvauti projektuojant IT sistemų architektūrą, serverius, duomenų saugyklas, virtualizaciją, rezervinį kopijavimą, archyvavimą (pareiginės instrukcijos 7.2 punktas), dalyvauti diegiant IT sistemas (pareiginės instrukcijos 7.3 punktas), rengti IT sistemų konfigūravimo ir diegimo techninę dokumentaciją (pareiginės instrukcijos 7.4 punktas) ir kt.

57. Nurodyti byloje esantys duomenys patvirtina, kad, kaip pažymima ir atsakovo atsiliepime, įstaigos darbuotojų (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) M. I., (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) V. V., (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) V. D. ir (duomenys neskelbtini) D. S. pareiginėse instrukcijose apibrėžta, jog jų veiklos sritis yra specialioji VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro veiklos sritis.

58. Atsakovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad specialioji VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro veiklos sritis – tai specialieji įpareigojimai, kurie suprantami kaip įmonės funkcijos, kurias ji įpareigota atlikti pagal įstatymus ar Vyriausybės nutarimus, kad būtų užtikrintas konkrečių socialinių, strateginių ir politinių valstybės tikslų įgyvendinimas. Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministro 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 4-1100 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2023 m. liepos 15 d.) „Dėl Valstybės valdomų įmonių, jų dukterinių bendrovių ir savivaldybių valdomų įmonių specialiųjų įpareigojimų nustatymo ir informacijos pateikimo rekomendacijų patvirtinimo“ II skyriuje nustatyti specialiųjų įpareigojimų ūkinę komercinę veiklą vykdančioms valstybės valdomoms įmonėms, jų dukterinėms bendrovėms nustatymo kriterijai. Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 4-193 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2023 m. balandžio 27 d.) „Dėl valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių vykdomų specialiųjų įpareigojimų sąrašo patvirtinimo” nustatyti šie VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro specialieji įpareigojimai: Ūkinių gyvūnų registro administravimas, Gyvūnų augintinių registro administravimas, Pašarų ūkio subjektų registro administravimas, Ūkininkų ūkių registro administravimas, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro administravimas, Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro administravimas, Paraiškų priėmimo informacinės sistemos administravimas, Tiesioginių išmokų už pieną informacinės sistemos administravimas, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos administravimas, Gyvulių veislininkystės informacinės sistemos administravimas, Kontrolinių žemės sklypų erdvinio duomenų rinkinio kūrimas, tvarkymas ir Lietuvos Respublikos fitosanitarinio registro administravimas, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pripažinimo žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais) administravimas.

59. Kaip minėta, informacinės sistemos „TIMS“ ir „USER-ADMIN“ buvo skirtos gerinti pačios įstaigos darbo efektyvumą, kuris tiesiogiai nėra susijęs su specialiųjų įpareigojimų sąraše nurodytų registrų administravimu. Taigi sutiktina su atsakovo argumentais, jog (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) M. I., (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) V. V., (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) V. D. ir (duomenys neskelbtini) D. S., atlikdami „TIMS“ ir „USER-ADMIN“ kūrimo bei tobulinimo darbus, iš esmės vykdė su tiesioginėmis darbo funkcijomis nesusijusius papildomus darbus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su ieškinio argumentais, kad nurodyti darbai buvo įstaigos darbuotojų funkcijų dalis ir turėjo būti atlikti be papildomo atlygio.

60. Iš byloje pateiktos VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (duomenys neskelbtini) pareiginės instrukcijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) V. N. pareigybės paskirtis – bendroji VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro veiklos sritis (VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (duomenys neskelbtini) pareiginės instrukcijos 5 punktas), o pareiginėje instrukcijoje nurodytos funkcijos aprašytos apibendrintai, formaliai neišskiriant, kad šio darbuotojo funkcijos, kaip aptartų kitų įstaigos darbuotojų atveju, būtų susijusios tik su įstaigai nustatytais specialiaisiais įpareigojimais ar kita tiesiogine įstaigos veikla. Vis dėlto teismo posėdžio metu liudytojas V. N. paaiškino, kad jo įprastas darbas faktiškai apėmė darbą su specifinėmis sistemomis, kurias teikė ŽŪM, o ne įstaigos atliekamų funkcijų palaikymui sukurtomis programomis ar jų kūrimu bei tobulinimu. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad 2019 m. rugsėjo 10 d. tarp atsakovo ir V. N. buvo sudarytas susitarimas dėl V. N. papildomo darbo, kuriuo V. N. pavesta atlikti „TIMS“ poreikio analizę, sudaryti projekto planą, dalyvauti susitarime nustatytų modulių testavime bei kontroliuoti projekto eigą, nustatyta, kad šiam darbui bus skiriama 15 val. per savaitę, darbai bus atliekami tuo pat metu, kaip ir pagrindinis darbas. 2019 m. gruodžio 2 d. įstaigos ir V. N. susitarimu dėl papildomo darbo nustatyta, jog V. N. vykdys turimų autorizavimo / autentifikavimo, sesijų valdymo, prieigų kontrolės bei naudotojų valdymo modulių („Core“ ir „User Admin“) tobulinimo darbus: sudarys projekto planą, dalyvaus testavime, kontroliuos projekto eigą, šiems darbams skirdamas 5 val. per savaitę, šiuos darbus atlikdamas tuo pat metu, kaip ir pagrindinę darbo funkciją. Į bylą pateikti ir kiti įstaigos ir V. N. susitarimai dėl papildomo darbo, kuriuose susitarta dėl vidaus informacinių sistemų palaikymo darbų atlikimo koordinavimo. Liudytojas V. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pati papildomo darbo specifika sąlygojo tai, kad papildomas darbas turėjo būti atliekamas pagrindinio darbo metu, kadangi atliekant šį darbą reikėjo konsultuotis su kolegomis iš kitų skyrių. Įvertinus aplinkybę, jog buvo nustatytas informacinių sistemų „TIMS“ ir „USER-ADMIN“ kūrimo bei tobulinimo poreikis, taip pat tai, kad nenustatyta, jog susitarimuose dėl papildomų darbų nurodyti darbai nebuvo atlikti, t. y. informacinės sistemos „TIMS“ ir „USER-ADMIN“ buvo realiai sukurtos ir (ar) patobulintos, bei iki šiol yra naudojamos įstaigos veikloje, atsakovo neteisėtų veiksmų, atlyginant V. N. už ieškinyje nurodytus papildomus darbus, nustatyti taip pat nėra pagrindo.

61. Kaip minėta, vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020 25 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Pažymėtina, kad vadovo rūpestingumo pareiga apima ne tik teisėto, bet ir sąžiningo bei protingo elgesio reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-403/2019).

62. Rūpestingumo ir lojalumo pareigos nebus pažeistos, jei sprendimas priimamas sąžiningai (be interesų konflikto) ir ištyrus informaciją apie galimas tokio sprendimo pasekmes, t. y. sprendimą priimantiems valdymo organams neturi daryti įtakos interesų konfliktas ir jie pagal sprendimo aplinkybes turi išsamiai ištirti galimas verslo sprendimo pasekmes, verslo sprendimas turi akivaizdžiai neviršyti protingos komercinės rizikos. Laikoma, kad verslo sprendimas yra protingas, jeigu nustatoma aplinkybė, kad nebuvo akivaizdaus vadovo ūkinės komercinės rizikos peržengimo (verslo sprendimas nebuvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingas, nuostolingas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014).

63. Šiuo atveju duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas nevykdė fiduciarinių pareigų, kadangi nebuvo atlikta pilna rinkos analizė nustatyti galimoms alternatyvoms, taip pat kuriant Informacines sistemas darbuotojams už tiesiogines jų darbo funkcijas buvo mokama papildomai, nenustatyta. Byloje esančių įrodymų visuma iš esmės leidžia daryti priešingą išvadą – įstaigoje, tikėtina, dar prieš ieškinyje nurodytų, ieškovės manymu, neteisėtų veiksmų atlikimą buvo nustatytas poreikis gerinti vidaus informacines sistemas, taip pat tam tikra apimtimi buvo svarstomi šio tikslo pasiekimo būdai bei vertinama, koks būdas (informacinių sistemų kūrimo darbus pavesti atlikti įstaigos darbuotojams ar pirkti iš išorės) būtų ekonomiškai naudingiausias. Bylos duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad aptarti atsakovo sprendimai buvo akivaizdžiai nuostolingi. Be to, ir pati ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų (rinkos analizės), kurie pagrįstų, kad jau sukurtų informacinių sistemų įsigijimas būtų buvęs ekonomiškai racionalesnis (CPK 178 straipsnis). Bylos aplinkybės nepagrindžia atsakovo neteisėtų veiksmų (neracionalaus įstaigos lėšų panaudojimo) apmokant įstaigos darbuotojams už jų papildomą darbą, kuris, kaip matyti iš aptartų byloje nustatytų aplinkybių visumos, nebuvo jų tiesioginių funkcijų dalis, ir faktiškai buvo atliktas, be to, byloje nėra ginčo dėl to, kad sukurtos Informacinės sistemos yra naudojamos įstaigos veikloje.

64. Paminėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).

65. Nenustačius neteisėtų veiksmų, nenustatyta sąlygų visumos, būtinos deliktinės civilinės atsakomybės taikymui. Vis dėlto, atsižvelgiant į ieškovės ieškinyje nurodytus argumentus, pasisakytina ir dėl kitų ieškovės nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų.

66. Apibūdindama žalą, ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovas priėmė sprendimus įdiegti Informacines sistemas, kurios nebuvo būtinos ir buvo naudojamos labai siauroms funkcijoms atlikti ir tik Informacinių technologijų departamento reikmėms („TIMS” sistema) arba įdiegtos nepilnai ir neatliko visų funkcionalumų, kurie buvo numatyti („USER-ADMIN” sistema). Ieškovės manymu, Informacinės sistemos galėjo būti sukurtos ir įdiegtos pasinaudojant esamais darbuotojų resursais be papildomų išlaidų, todėl 164 585,33 Eur darbuotojams išmokėta suma už programavimo darbus laikytina įstaigos patirta žala.

67. Bylose dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės žala gali būti pripažįstami pačios įmonės ar (ir) jos kreditorių turtiniai praradimai, atitinkantys CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sampratą: žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tiesioginiais nuostoliais pripažįstamos ieškovo turėtos išlaidos ir turtiniai praradimai. Civilinėje teisėje, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, jei nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti, galioja visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad nukentėjusiajam turi būti atlyginta tiek, kiek jis realiai prarado, ir užtikrina jam teisę grįžti į tokią turtinę padėtį, kokia buvo iki pažeidimo padarymo. Šis principas savo ruožtu reiškia ir tai, kad nukentėjęs asmuo neturi teisės gauti daugiau, negu jam padaryta nuostolių (turtinė žala). Deliktinės civilinės atsakomybės žalos faktą ir dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, o aplinkybes, dėl kurių žalos atlyginimas turėtų būti sumažintas, – žalą padaręs asmuo, išskirtiniais atvejais nuostolius gali sumažinti teismas savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019).

68. Pagal civilinės atsakomybės taisykles atlyginama yra tik ta žala, kuri yra neteisėtų veiksmų padarinys. Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-611/2015).

69. Ieškovė, argumentuodama žalos buvimą, be kita ko, remiasi UAB „ICIO Baltic“ išvada apie Informacinių sistemų funkcionalumą, kurioje konstatuota, kad „TIMS“ sistema yra pilnai įdiegta, tačiau ji išimtinai naudojama tik įstaigos Informacinių technologijų departamento, programavimo užduotimis sekti, kontroliuoti ir planuoti, o kitiems įstaigos departamentams nepritaikoma; „USER-ADMIN“ sistema yra naudojama vidinių ir išorinių vartotojų administravimui, tačiau sukurta ir įdiegta taip, jog ne visi jos techninėje specifikacijoje aprašyti funkcionalumai yra įgyvendinti. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyti argumentai nepagrindžia žalos įstaigai padarymo fakto. Kaip minėta, poreikis sukurti Informacines sistemas įstaigoje buvo, nurodytos Informacinės sistemos, už kurių sukūrimo darbus įstaigos darbuotojams buvo išmokėtos lėšos, ieškovės įvardijamos nuostoliais, iš tiesų buvo sukurtos, byloje nėra ginčo ir dėl to, kad šios sistemos yra pritaikomos ir naudojamos įstaigos veikloje. Taigi net ir jeigu būtų nustatyti neteisėti veiksmai, ieškovė nepateikė jokių konkrečių duomenų, kaip UAB „ICIO Baltic“ išvada pagrindžia žalos įstaigai padarymą. Pastebėtina, kad iš šios ataskaitos apie Informacinių sistemų funkcionalumą, be ieškovės nurodytų duomenų, matyti ir tai, kad iš esmės dauguma ataskaitoje išvardintų Informacinių sistemų funkcionalumų atitinka techninėse sąlygose reikalaujamus sistemų funkcionalumus. Ieškovė teismui nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, ar jos nurodyti Informacinių sistemų trūkumai yra esminiai, trukdantys naudotis Informacinėmis sistemomis, juolab, kad, kaip minėta, nurodytos Informacinės sistemos yra naudojamos. 2023 m. vasario 8 d. teismo posėdžio metu teismas kėlė klausimą dėl poreikio pateikti papildomus įrodymus, tačiau ieškovė iš esmės laikėsi pozicijos, kad tai yra netikslinga. Kaip jau minėta anksčiau, nebuvo nustatyta ir tai, kad priedai įstaigos darbuotojams už minėtų sistemų kūrimą ir tobulinimą buvo išmokėti nepagrįstai. Taigi ieškovės nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad įstaigai buvo padaryta žala (CPK 178 straipsnis).

70. Paminėtina, kad šioje byloje ieškovė nepagrindė ir priežastinio ryšio – vertinant ieškovės įvardintų veiksmų ir jos nurodytos žalos sąsają, nėra aišku, kaip pasikeistų (ar pagerėtų) ieškovės padėtis, jeigu ieškovės įvardintų veiksmų sekos nebūtų buvę – Informacinės sistemos, už kurių sukūrimą darbuotojams buvo išmokėtos lėšos, nebūtų buvusios sukurtos.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

71. Iš aptartų bylos aplinkybių visumos bei pateiktų įrodymų, seka, kad ieškovė neįrodė deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, todėl ieškinys atmetamas.

72. Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau dėl jų nepasisako (CPK 265 straipsnis).

73. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovo naudai priteisiamos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovo atstovas advokatas Sigitas Židonis pateikė teismui prašymą dėl 3 040 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Prašyme nurodyta, kad šias išlaidas sudaro išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą (2 300 Eur), tripliko surašymą (500 Eur) bei už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teisme (240 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių, iš ieškovės viešosios įstaigos Žemės ūkio duomenų centro atsakovo S. P. naudai priteisiamas 3 040 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 301 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės viešosios įstaigos Žemės ūkio duomenų centro (juridinio asmens kodas 306205513) atsakovo S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai 3 040 Eur (tris tūkstančius keturiasdešimt eurų) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė