Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Algimanto Kukalio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. R. atstovo advokato Mindaugo Šeškauskio atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-19942-221/2010, kuria patenkintas ieškovės M. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovui A. R. dėl pažeistų teisių gynimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2) teismas nepagrįstai būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindė vien didele ieškinio suma (47 500 Lt). Lietuvos apeliacinis teismas 2010-09-09 nutartyje civ. byloje Nr. 2-1075/2010 pažymėjo, kad prezumpcija, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos, kilus turtiniam ginčui dėl didelės pinigų sumos, „nėra absoliuti. Ją taikydamas teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus asmens finansines galimybes. Todėl ieškinio didelė suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti turto areštą, kaip procesinio pobūdžio apsaugos priemonę. Priešingu atveju šio klausimo išsprendimas, vien tik esant didelei reikalavimo sumai (kurią savo nuožiūra nustato ieškovas), bet neatsižvelgiant į kitas reikšmingas aplinkybes, reikštų formalų, o ne realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumo vykdymą. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias bylos aplinkybes, atsižvelgti į šalies finansines galimybes, ir tik tokiu atveju spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo ir pagrįstumo“. Lietuvos apeliacinis teismas 2010-08-29 nutartyje civ. byloje Nr. 2-1043/2010 taip pat pažymėjo, jog „vien ieškinio sumos dydis nėra absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes, minėta, ieškinio reikalavimo pobūdis ir jo mastas iš esmės priklauso nuo ieškovo valios. Nepagrįstas ieškovo turtinių reikalavimą masto sureikšminimas neužkerta kelio piktnaudžiavimui laikinųjų apsaugos priemonių institutu. Tuo tarpu teiginiai, kad atsakovai savo turtą gali perleisti ar apsunkinti, vertintini kaip deklaratyvūs, nes yra visiškai nepagrįsti jokiomis aplinkybėmis bei jas patvirtinančiais įrodymais (CPK 178 straipsnis, 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas). <...> Bet kuriuo atveju, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi būti užtikrintas protingas priešingų šalių interesų santykis“. Darytina išvada, jog teismai neturi teisės taikyti laikinąsias apsaugos priemones vien dėl didelės ieškinio sumos. Kadangi tiek ieškovė, tiek teismas būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindė vien tik didele ieškinio suma, skundžiama nutartis laikytina neteisėta;

4) teismas nepagrįstai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė neinformuodamas atsakovo. Lietuvos apeliacinis teismas yra pasakęs, jog „nepranešus atsakovui laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą neįmanomą. Tokia grėsmė teismo nutartyje turi būti motyvuota (CPK 148 str. 1 d., 291 str. 1 d. 5 p.). Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl šiuo atveju laikinąsias apsaugos priemones buvo tikslinga taikyti nepranešus atsakovui, o tik formaliai perrašė įstatymo nuostatą, todėl teisėjų kolegija sutinka su apelianto motyvais, jog iš teismo nutarties nėra aišku, kodėl teismas nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs atsakovui“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-02-19 nutartis civ. byloje Nr. 2-163/2009). Šioje byloje teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė jokių motyvų, jog egzistuoja reali grėsmė, kad pranešimas atsakovui apie teismo posėdį gali sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymui arba padaryti jų taikymą neįmanomą. Teismas išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neįvertindamas faktinių bylos aplinkybių, tik formaliai pritaikydamas įstatymo nuostatas. Nemotyvuotas nepranešimas atsakovui, priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra laikomas procesiniu pažeidimu, todėl skundžiama nutartis yra neteisėta ir naikintina;

5) teismų praktikoje pripažįstama, jog „negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kurios dar neišnagrinėjus ginčo iš esmės, reikštų ieškinio reikalavimo patenkinimą“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-12-31 nutartis civ. byloje Nr. 2-949/2008). Teismas, laikinąja apsaugos priemone uždrausdamas atsakovui imtis bet kokių veiksmų, trukdančių ieškovei patekti į ginčo butą ir jame gyventi, neišsprendęs ginčo iš esmės, patenkino ieškinio reikalavimą. Todėl skundžiama nutartis yra nepagrįsta, neteisėta ir naikintina.

Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l.29-33) ieškovės M. K. atstovė advokatė Diana Višinskienė su atskiruoju skundu nesutiko, prašė nutartį palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:

2) skundo argumentai, jog teismas nepakankamai vertino atsakovo finansines galimybes, o reikalavimo sumą neteisėtai įvertino absoliučiu dydžiu, nepagrįsti. Jokių duomenų, jog pareikšto ieškinio suma atsakovo atžvilgiu laikytina nedidele ar, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas yra užtikrintas kitu turtu, atsakovas su atskiruoju skundu teismui nepateikė. Vadinasi, teismas objektyviai įvertino, kad fiziniam asmeniui 47 500 Lt suma yra didelė. Be to, atsakovo teiginys, kad teismas privalėjo ne tik formaliai vertinti turtinio ginčo mastą, bet ir atsakovo finansines galimybes, neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aplinkybių, kadangi klausimas dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemonių sprendžiamas per tris dienas, nepranešus atsakovui ir negavus iš jo įrodymų apie jo finansinę padėtį;

3) laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas - užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą (Šiaulių apygardos teismo 2010-10-14 nutartis civ. byloje Nr. 2S-700-154/2010). Atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių tikslą, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pagrįstai išspręstas nepranešus atsakovui. Be to, yra susiformavusi teismų praktika, jog ieškinio sumai esant pakankamai didelei, pranešimas atsakovui apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą gali apsunkinti šių priemonių taikymą arba padaryti jį nebeįmanomą (Kauno apygardos teismo 2010-09-14 nutartis civ. byloje Nr. 2S-1455-555/2010). Atsakovas, žinodamas apie tikimybę, jog jo butas bus areštuotas, būtų turėjęs galimybę jį perleisti. Perleidimo sandoriui atlikti ir jį notariškai įforminti pakanka vienos paros. Vadinasi, egzistavo reali grėsmė, jog toks pranešimas būtų padaręs laikinųjų apsaugos priemonių taikymą neįmanomu. Todėl teismas pagrįstai nepranešė atsakovui apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą;

4) atsakovas nepagrįstai teigia, jog taikyta laikinoji apsaugos priemonė - iki teismo sprendimo priėmimo uždrausti atsakovui imtis bet kokių veiksmų, trukdančių ieškovei patekti į ginčo butą bei trukdyti bute iki teismo sprendimo priėmimo gyventi, prieštarauja ekonomiškumo principui, yra realiai neįgyvendinama bei neužtikrina būsimo teismo sprendimo įgyvendinimo. Ši laikinoji apsaugos priemonė yra būdas sustabdyti atsakovo neteisėtus veiksmus. Atsakovas, net ir būdamas buto savininku, neturi teisės ne teismo keliu iškeldinti ieškovę iš buto, kuriame ji gyveno nuo 1987 m., ir neleisti pasiimti asmeninių daiktų. Dėl tokio neteisėto savavaldžiavimo Kauno apskrities Santakos policijos komisariate yra pateiktas skundas. Jei teismas patenkins ieškovės ieškinį ir pripažins jai nuosavybės teisę į ½ dalį buto, ieškovė turės teisę valdyti ir naudotis jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu butu, t. y. turės teisę į jį patekti. Tačiau atsižvelgiant į atsakovo šiuo metu atliekamus veiksmus, kyla grėsmė, jog ir priėmus ieškovei naudingą sprendimą, atsakovas jai toliau neleis patekti į butą. Be to, nors atsakovas teigia, kad į butą ieškovės neįsileidžia dėl to, jog jame yra neįmanoma gyventi, tačiau toks argumentas visiškai nepaaiškina aplinkybės, kodėl atsakovas pakeitė buto spyną ir neleidžia ieškovei patekti į butą ir pasiimti asmeninius daiktus. Tokiu būdu atsakovas neteisėtai apribojo ieškovės teisę valdyti, naudotis ir disponuoti jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiais asmeniniais daiktais, relikvijomis, ją neteisėtai ir ne teismo keliu iškeldino iš gyvenamojo būsto. Taip pat pažymėtina, jog ieškovė net nežino, koks remontas yra daromas. Tokiu būdu atsakovas neteisėtai atima iš ieškovės teisę apsispręsti, ar remontas yra tokio masto, dėl kurio bute yra neįmanoma gyventi;

5) atsakovas kelia skirtingus reikalavimus sau ir ieškovei. Ginčydamas ieškovės motyvus, kuriais ji argumentavo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, atsakovas reikalauja pateikti daugiau įrodymų dėl jo nesąžiningumo. Ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės, apie kurias sutinka paliudyti liudininkas, atsakovui atrodo nepakankamas įrodymas. Tuo tarpu pats atsakovas, bandydamas argumentuoti, kodėl neįsileidžia į butą savo motinos, pateikia absoliučiai nepagrįstus samprotavimus, esą, dėl to gali dingti buto remontą atliekančių darbuotojų įrankiai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, ieškovė kreipėsi ieškiniu į teismą atsakovui A. R., prašydama pripažinti ½ dalį buto su rūsiu (unikalu Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, priklausančio ieškovei asmeninės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje su atsakovu. Ieškinį ieškovė įkainojo 47 500 litų suma (b.l.2-7). Ieškovė reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones-areštuoti atsakovo nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune ir iki teismo sprendimo uždrausti atsakovui imtis bet kokių veiksmų, trukdančių ieškovei patekti į ginčo butą, bei trukdyti jai gyventi bute.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010-08-25 nutartimi (b.l.8-8a) ieškovės ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo priėmimo areštavo atsakovui A. R. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto dalį – 1/2 dalį buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, o taip pat iki teismo sprendimo priėmimo uždraudė atsakovui A. R. imtis bet kokių veiksmų, trukdančių ieškovei patekti į ginčo objektu esantį atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, bei trukdyti šiame bute iki teismo sprendimo priėmimo gyventi. Teismas sprendimą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones motyvavo tomis aplinkybėmis, jog ieškovės pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, atsakovas yra fizinis asmuo, ginčo suma yra didelė, ieškovė kelia reikalavimą atsakovui dėl ½ dalies buto, priklausančio atsakovui, pripažinimo jai asmeninės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje, todėl sprendė, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - iki teismo sprendimo priėmimo areštuoti ½ dalį atsakovui A. R. nuosavybės teise priklausančio buto su rūsiu Teismas pažymėjo, jog ieškovė pateikė įrodymus, jog jos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) Kaune, tačiau atsakovas jos į butą neįleidžia, todėl teismas taikė ir kitą ieškovės prašytą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą iki teismo sprendimo priėmimo atsakovui imtis bet kokių veiksmų, trukdančių ieškovei patekti į ginčo objektu esantį atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, bei trukdyti šiame bute iki teismo sprendimo priėmimo gyventi.

Atskiruoju skundu apeliantas skundžia Kauno miesto apylinkės teismo 2010 08 25 nutartį, jame teigiama, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.) bei nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, teismas nepagrįstai būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindė vien didele ieškinio suma (47 500 Lt), draudimas atsakovui imtis bet kokių veiksmų, trukdančių ieškovei pateikti į butą ir jame gyventi, yra realiai neįgyvendinama laikinoji apsaugos priemonė, kadangi butas yra remontuojamas ir jame nėra jokių sąlygų žmonėms gyventi, teismas nepagrįstai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė neinformuodamas atsakovo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamoje apeliacine tvarka teismo nutartyje teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus ir šio klausimo sprendimo procedūras, taip pat tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimą, dėl ko buvo teisingai išspręsta byla šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, teismo nutartyje išdėstytos išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybės byloje. Dėl to skundžiama apeliacine tvarka teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas (LR CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas-kad per bylos nagrinėjimo laiką šalių finansinė padėtis išliktų tokia pati ir tai garantuotų teismo sprendimo įvykdymą. Vadovaujantis CPK 144 str. 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kauno miesto apylinkės teismas būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstai grindė tuo, kad ginčo tarp šalių pobūdis sudaro pagrindą ieškovui prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nespręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimo, padarė teisingą išvadą, kad ieškovės pateikti įrodymai sudaro pagrindą manyti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių byloje, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog atskirajame skunde nepagrįstai nurodoma, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra būtinas. Atsakovo teiginys, kad atsakovas buto perleisti neketina, o jį remontuoja dėl to, kad ketina jame toliau gyventi, galimai neatitinka tikrovės, nes iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas gyvena kitame mieste - (duomenys neskelbtini) k., Lazdijų raj., šiuo metu jis butą remontuoja, todėl tikėtina ieškovės teigimu, kad atsakovas ketina butą perleisti. Iš ieškinio turinio matyti, jog atsakovas pakeitė buto spynas ir atsisakė įleisti į butą savo motiną – ieškovę, o ieškovės asmeniniai daiktai yra palikti bute, santykiai tarp šalių yra itin įtempti. Esant byloje reikalavimui pripažinti ieškovei dalį nuosavybės teisės į butą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino prašymą areštuoti ½ dalį ginčo buto. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs ieškovės prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytas faktines aplinkybes, turėjo pakankamą ir realų pagrindą sutikti su ieškovės nurodomomis aplinkybėmis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo ir daryti prielaidą, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimu. Dėl to atskirojo skundo motyvai, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė byloje be pagrindo ir nemotyvuotai, yra atmestini.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas skunde nepagrįstai nurodo, kad teismas priėmė nutartį nevertindamas bylos duomenų ir aplinkybių. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neturi vertinti ir nevertina materialinio reikalavimo pagrįstumo, taip pat nevertina ir kitų su ieškinio reikalavimu susijusių įrodymų. Ar ieškovui materialiosios teisės prasme priklauso teisė į ieškinio patenkinimą, teismas sprendžia išnagrinėjęs bylą iš esmės. Teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, pats savaime neužtikrina tinkamos ieškovo pažeistų subjektinių teisių ir/ar teisėtų interesų gynybos, jeigu sprendimas nevykdomas. Būtent laikinųjų apsaugos priemonių dėka galima išlaikyti atsakovo turtinę padėtį nepakitusią, kas galimai leistų ieškovui, priėmus jo naudai teismo sprendimą, tikėtis, jog sprendimas bus iš tikrųjų įvykdytas.

Teisėjų kolegija atmeta skundo motyvus, jog ieškovės nurodoma didelė ieškinio suma (47500 Lt) nėra besąlyginis pagrindas nagrinėjamu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teisėjų kolegija pažymi, kad ar ieškinio suma konkrečiam asmeniui yra didelė, nustatinėjama kiekvienu konkrečiu atveju atskirai vertinant ją su asmens, kurio turtui taikomos laikinosios apsaugos priemonės, turimu turtu, t.y. nuosavybės teise valdomo turto verte, gaunamomis mėnesio pajamomis. Nagrinėjamoje byloje spręstina, kad ieškinio reikalavimo suma - 47500 Lt yra didelė ir objektyviai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007-01-25 nutartis civ. byloje Nr. 2-81/2007); be to Lietuvos apeliacinio teismo 2008-01-03 nutartyje civ. byloje Nr. 2-81/2008 aiškiai nurodyta, kad būtent atsakovo pareiga yra pateikti įrodymus ir būtent atsakovas privalo paneigti objektyvios grėsmės (pvz., dėl didelės ieškinio sumos) būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą. Atsakovas, įrodinėdamas, kad nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nepateikia jokių duomenų apie gaunamas pajamas, apie turimus įsiskolinimus, teismuose iškeltas bylas, apie turimo turto vertę ir kt. Nesant šių įrodymų, atsakovas nepaneigia objektyvios grėsmės dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo.

Teisėjų kolegijos vertinimu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kadangi teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą pirmiausiai nukreipė į nekilnojamąjį, tokiu būdu palikdamas atsakovui galimybę disponuoti piniginėmis lėšomis, vykdant savo veiklą.

Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tai pat nepažeidė įstatymo nustatytos prašymo nagrinėjimo procedūros. CPK 148 str. 1 d. numato, kad prašymas gali būti nagrinėjamas nepranešus atsakovui.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių Kauno miesto apylinkės teismo 2009-08-25 nutarties negaliojimo pagrindų. (LR CPK 329 str. 2,3 d.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį ir naikinti teismo sprendimo taikyti nagrinėjamoje byloje laikinąsias apsaugos priemones atskirajame skunde nurodomais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010-08-25 nutartį palikti nepakeistą.