- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-14
- Bylos Nr.
- 2S-700-154/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Matiukienė (pirm.), Laisvė Aleknavičienė, Jolanta Badaugienė, Laisvė Aleknavičienė
- Atsakovas
- UAB „Nerginta“
- Kategorijos
- 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja R. Milvydaitė Procesinio sprendimo kategorija 110.5; 122.4.
NUTARTIS
2010 m. spalio 14 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Nerginta“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Nkodas“ kreipėsi ieškiniu į Šiaulių rajono apylinkės teismą ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Nerginta“ 4833,92 Lt skolą, 28,03 Lt delspinigius, metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui priklausantį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir areštavo atsakovo UAB „Nerginta“ nekilnojamuosius daiktus, kilnojamuosius daiktus, o jų vertės nepakankant, pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis 4861,95 Lt sumai.
Teismas nurodė, kad skolos suma pakankamai didelė, atsakovas ilgą laiką neatsiskaito, todėl laikinosios apsaugos priemonės taikytinos. Pažymėjo, kad, taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinamas ne įrodymų pakankamumas, o kitos aplinkybės, t.y. grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Nerginta“ prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartį.
1.Nurodo, jog atsakovas su ieškiniu nesutinka, nes ieškovas yra neįvykdęs savo sutartinės prievolės atsakovui. Ieškovas klaidina teismą, jog atsakovas nereaguoja į ieškovo raginimus atsiskaityti geruoju. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neatsižvelgė į tai, kad mokėjimo terminas pagal šalių sutartį dar nesuėjęs.
2.Atsakovas yra finansiškai pajėgi ir stabiliai dirbanti įmonė, todėl 4833,92 Lt suma nėra ta, dėl kurios vertėtų gadinti jau sukurtą dalykinę įmonės reputaciją. Turto arešto įregistravimas turto arešto registre daro neigiamą įtaką bei be pagrindo gadina dalykinę įmonės reputaciją.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Nkodas“ prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog atskirojo skundo argumentai, kiek tai susiję su ieškinio pagrįstumo klausimu, neturėtų būti vertinami. Be to, atsakovas turi turto tik šiek tiek daugiau, nei įsipareigojimų, dėl ko jo finansinė padėtis vertintina kaip bloga.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Remiantis LR CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, todėl atsakovo turto areštas byloje pagrįstai taikytas kaip preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti teismo sprendimo įvykdymą, ir tuo užtikrinti jo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumui turi reikšmės reikalavimo dydis, kitos aplinkybės, kurias, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti (LR CPK 177 str. 1, 2 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių laikinas pobūdis, svarba, taikymo aplinkybės (pačioje bylos proceso pradžioje, klausimui išspręsti skirtos tik trys dienos) nulemia tai, kad jų taikymui pagrįsti teismų praktikoje keliami mažesni įrodymų pakankamumo reikalavimai. Paprastai vien didelė reikalavimo suma laikoma pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ji objektyviai padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
Nagrinėjamoje byloje reikalavimo sumą (4861,95 Lt), atsižvelgiant į bendrą ekonominę situaciją visos valstybės mastu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino pakankamai didele, ir tai yra savarankiškas pagrindas atsakovo turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, su atskiruoju skundu atsakovas UAB „Nerginta“ pateikė 2010 m. birželio 30 d. balansą, iš kurio matyti, kad įmonės turtas sudaro 389865 Lt, tame tarpe ilgalaikio turto vertė yra tik 3203 Lt, o visą likusią 386662 Lt turto dalį sudaro trumpalaikis turtas, iš kurio net 365953 Lt debitorinės skolos, o atsakovo per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekia 327469 Lt (b.l. 4-5), todėl konstatuotina, jog atsakovo įsipareigojimai kreditoriams sudaro daugiau nei pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, kas gali būti pagrindu pripažinti atsakovą nemokiu (LR Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d.). Nors pagal atsakovo su atskiruoju skundu pateiktą Pelno (nuostolių) ataskaitą atsakovas 2010 m. birželio I pusmetį turėjo 64312 Lt pelno (b.l. 3), tačiau atsižvelgiant į jo turimus 327469 Lt įsipareigojimus kreditoriams (b.l. 4-5), pelnas nėra didelis. Todėl atmestini atskirojo skundo argumentai, kad atsakovas yra finansiškai pajėgi ir stabiliai dirbanti įmonė, kuriai 4833,92 Lt suma nėra didelė, o apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovas nėra įvykdęs sutartinės prievolės, mokėjimo terminas pagal šalių sutartį dar nesuėjęs, negali būti pagrindu pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes, kaip jau minėta, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių.
Atkreiptinas dėmesys, kad savo teises ir teisėtus interesus apeliantas gali ginti bet kurioje proceso stadijoje, prašydamas teismo pakeisti ar, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, pateikdamas alternatyvų reikalavimo įvykdymo užtikrinimą (sumokėdamas reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikdamas laidavimą, garantiją, įkeisdamas turimą turtą), nurodydamas konkretų turtą, kurio areštas nesukeltų jam neigiamų pasekmių (LR CPK 146 str., 147 str., 150 str.).
Dėl nurodytų motyvų Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Palikti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartį nepakeistą.