- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-26
- Bylos Nr.
- 2-1043/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- UAB „LLG transportas“
- Atsakovas
- UAB „Autorail“, P.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų UAB „Autorail“, P. G. ir T. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „LLG transportas“ ieškinį atsakovams UAB „Autorail“, P. G. ir T. K. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „LLG transportas“ prašo priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Autorail“, P. G. ir T. K. 245 783 Lt nuostoliams atlyginti. Nurodo, kad prašomi atlyginti nuostoliai, pasireiškiantys negautų pajamų formą, yra atsakovų veiksmų steigiant konkuruojantį ūkio subjektą, perviliojant ieškovo darbuotojus ir pagrindinį klientą pasekmė. Gavus duomenis apie atsakovų dėl nesąžiningos konkurencijos gautą naudą, ieškinys bus tikslinamas.
Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti kiekvieno atsakovo neįkeistą nekilnojamąjį turtą ieškinio sumai, o šio turto nesant ar esant nepakankamai – kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises. Pažymėjo, kad ieškinio suma yra didelė, ji bylos metu dar gali būti didinama, be to, atsakovai iki teismo sprendimo priėmimo nevaržomai ir niekam nežinant gali perleisti savo turtą ir taip išvengti galimo išieškojimo. Dėl šių priežasčių laikinosios apsaugos priemonės taip pat turėtų būti taikomos nepranešus atsakovams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 9 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies: areštavo atsakovų 245 783Lt vertės neįkeistą nekilnojamąjį turtą, o šio turto nesant ar nepakankant – kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis neviršijant ieškinio sumos ir leidžiant atsakovui UAB „Autorail“ išmokėti darbo užmokestį, mokėti mokesčius, socialinio draudimo įmokas, kitus privalomuosius mokėjimus.
Teismas nurodė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėtas nepranešus atsakovams, nes yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas, ieškinio suma, atsižvelgiant į tai, kad du atsakovai yra fiziniai asmenys, labai didelė. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai jiems priklausantį turtą gali paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl ieškovo prašymas tenkintinas. Esant pareikštam reikalavimui solidarių skolininkų atžvilgiu, taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastas visų atsakovų atžvilgiu negali viršyti pareikšto ieškinio sumos.
III. Atskirojo skundo argumentai
Apeliantai UAB „Autorail“, P. G. ir T. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutartį. Skunde nurodoma, kad ieškinys pateiktas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, o teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, išimtinai rėmėsi ieškovo subjektyviais samprotavimais bei teorinėmis prielaidomis, nevertino jų pagrįstumo, neįsitikino nurodomų faktinių aplinkybių buvimu. Teismas, taikydamas atsakovų turto areštą, turėjo įpareigoti ieškovą pateikti atsakovų nuostolių, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, užtikrinimą (CPK 147 straipsnis). Pažymima, kad ieškovas sąmoningai klaidina teismą, teikia tendencingai iškreiptą faktinių aplinkybių ir objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją, klaidingus faktus, nenurodydamas visų aplinkybių ar jas nuslėpdamas, stengiasi sudaryti įspūdį dėl nesąžiningos konkurencijos. Šias aplinkybes atsakovai paneigs atsiliepime. Atkreipiamas dėmesys, kad dalis ieškovų pateiktų įrodymų atsakovams kelia abejonių dėl jų autentiškumo. Taip pat nurodoma, kad tikroji ieškinio priežastis, ieškovo tikslas yra pakenkti ir padaryti nepatogumų atsakovams: sugaišinti jų laiką, laikinosiomis apsaugos priemonėmis suspenduoti ūkinės komercinės veiklos vykdymo galimybes, sąlygoti nuostolių atsiradimą, išlaidas teisinei pagalbai. Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad skundžiama teismo nutartis pažeidžia atsakovų teises, sudaro ieškovui visas sąlygas toliau elgtis nesąžiningai bei sąmoningai savo elgesiu sukurti pasekmes, kurių vėliau ištaisyti gali būti neįmanoma.
Ieškovas UAB „LLG transportas“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus realiam būsimo teismo sprendimo įvykdymui iškils grėsmė (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pareiga pagrįsti šių priemonių taikymo būtinumą tenka jų imtis prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Pažymima, kad ieškinio pateikimas nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą. Atitinkamai teismo sprendimas imtis laikinųjų apsaugos priemonių turi būti pagrįstas ir tinkamai motyvuotas, nes formalus teisingumas nėra tas teisingumas, kurį teismai yra įpareigoti vykdyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Šiaurės tekstilė“ v. UAB „Mažeikių lyra“, bylos Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Irketos statyba“ v. UAB „Plungės darna“, bylos Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Lintera“ v. UAB „Rimpava“ ir kt., bylos Nr. 2-990/2010).
Nagrinėjamoje byloje tiek ieškovas, tiek pirmosios instancijos teismas būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė didele ieškinio suma bei tuo, kad atsakovai savo turtą gali perleisti ar apsunkinti. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad vien ieškinio sumos dydis nėra absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes, minėta, ieškinio reikalavimo pobūdis ir jo mastas iš esmės priklauso nuo ieškovo valios. Nepagrįstas ieškovo turtinių reikalavimą masto sureikšminimas neužkerta kelio piktnaudžiavimui laikinųjų apsaugos priemonių institutu. Tuo tarpu teiginiai, kad atsakovai savo turtą gali perleisti ar apsunkinti, vertintini kaip deklaratyvūs, nes yra visiškai nepagrįsti jokiomis aplinkybėmis bei jas patvirtinančiais įrodymais (CPK 178 straipsnis, 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kartu pažymėtina, kad nesąžiningų asmenų veiksmų mažinant savo mokumą pasekmių galima išvengti naudojantis ir kitomis teisinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, actio Pauliana institutu (CK 6.66 straipsnis). Bet kuriuo atveju, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi būti užtikrintas protingas priešingų šalių interesų santykis. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šioje situacijoje pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo vertinti ir tai, kad ginčas kilo tarp tiesioginių konkurentų, o atsakovo UAB „Autorail“ piniginių lėšų, kurios būtų areštuojamos nesant kito turto, areštas yra itin įmonės veiklą varžanti priemonė, kuri kraštutiniu atveju gali lemti jos sužlugdymą.
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovas nepagrindė būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jų imtis. Tai konstatavus, skundžiama nutartis naikintina, o ieškovo prašymas taikyti atsakovų turto areštą atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutartį panaikinti ir ieškovo UAB „LLG transportas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Nutartį siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir Turto arešto aktų registrui.