- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-14
- Bylos Nr.
- 2S-1455-555/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Izolda Nėnienė, Algirdas Remeika
- Atsakovas
- E. K.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. K. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Kamida“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. K. dėl 7 832,32 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo E. K. nekilnojamuosius daiktus, o taip pat kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, kurių suma lygi ieškinio sumos dydžiui. Nurodė, kad didelė ieškinio suma atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, nuolat augančios palūkanos bei ta aplinkybė, kad atsakovas piktybiškai vengia atlyginti padarytą žalą, sukelia realią grėsmę, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 6 d. nutartimi prašymą tenkino, ieškovo UAB „Kamida“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo 7832,32 Lt bendros vertės atsakovo E. K. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei turtines teises, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti bei pavedant turtą surasti ir aprašyti antstoliui. Nurodė, kad pareikštas ieškinys yra turtinio pobūdžio, todėl ieškovas turi pagrindo prašyti areštuoti atsakovo turtą, be to, atsakovas yra fizinis asmuo, kuris vengia atlyginti padarytą žalą, kurios suma yra didelė. teismas sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas savo turtą gali paslėpti arba perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas E. K. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad ieškovo pareikštas ieškinys dėl 7832,32 Lt žalos atlyginimo yra nepagrįstas, be to, teismas, neturėdamas pagrindo, taikė laikinąsias apsaugos priemones neinformavęs atsakovo. Apelianto nuomone, ieškovas žinojo apie atsakovo turimą transporto priemonę, todėl veikdamas atsakovo ir teismo atžvilgiu sąžiningai bei pagarbiai, turėjo pateikti duomenis apie atsakovo vardu registruotas transporto priemones. Nurodo, kad jo – atsakovo vardu yra registruotas lengvasis automobilis AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , 1996 m., kurio vidutinė rinkos kaina yra 10650 Lt, t.y. transporto priemonės vertės visiškai pakanka tariamai 7832,32 Lt žalai atlyginti, todėl ieškovo prašymas bei teismo nutartis areštuoti pinigines lėšas bei turtines teises yra nepagrįsti. Apelianto nuomone, jei atsakovo piniginėms lėšoms, esančioms banko atsiskaitomojoje sąskaitoje, būtų realiai pritaikytas areštas apribojant piniginių lėšų disponavimo teisę, atsakovui turi būti neatimta teisė piniginėmis lėšomis naudotis ir jas valdyti, nes atsakovas šeimoje augina mažametį vaiką, atsakovo žmona yra studentė ir šeima gyvena iš atsakovo gaunamo darbo užmokesčio, todėl uždraudus atsakovui ir jo šeimai naudotis banko sąskaitą, į kurią pervedamas darbo užmokestis, atsakovo šeimos padėtis taptų kritiška.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atsakovo atskirojo skundo netenkinti, teismo nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
LR CPK 144 straipsnis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios normos pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, sprendžia, ar teismo sprendimas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galės būti realiai įvykdytas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o jų taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismų praktikoje ši aplinkybė preziumuojama tais atvejais, kai yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma laikytina pakankamu būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos pagrindu.
Pagal bylos duomenis matyti, jog ieškovas UAB „Kamida“ pareiškė reikalavimus atsakovui E. K. 7832,32 Lt sumai, nagrinėjamas ginčas yra kilęs iš darbo teisinių santykių, todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, pareiškus turtinio pobūdžio reikalavimą, atsižvelgdamas į laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslus bei į didelę fiziniam asmeniui ieškinio sumą, kaip yra nagrinėjamu atveju, pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Pripažintina, kad atsakovas, nesutikdamas su teismo argumentais, duomenų, jog pareikšto ieškinio suma jo atžvilgiu laikytina nedidele ar netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas yra užtikrintas, su atskiruoju skundu teismui nepateikė.
Vadovaujantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Šie principai reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių, arba šie nuostoliai būtų minimalūs. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų praktiką areštas atsakovo piniginėms lėšoms gali būti taikomas tik tokiu atveju, jeigu atsakovas neturi pakankamai nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Antstoliui pavedus surasti ir aprašyti atsakovo turtą (CPK 148 straipsnio 4 dalis) bei nustačius, jog jo nėra arba nepakanka užtikrinti ieškovo ieškiniu pareikštus reikalavimus, būsimo teismo sprendimo vykdymo užtikrinimui tikslinga taikyti ir atsakovo piniginių lėšų areštą byloje. Lėšų areštas gali sukelti tam tikrus nepatogumus ar suvaržymus proceso šaliai, tačiau toks teisių ribojimas iš esmės atitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodo, jog turi kilnojamojo turto, kurio vertė viršija pareikšto ieškinio sumą. Kolegijos vertinimu, ši aplinkybė reikšminga vykdant antstoliui teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes tik pasitvirtinus aplinkybėms, jog atsakovas neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto arba jo nepakanka arešto sumai, areštas gali būti nukreipiamas į pinigines lėšas (jų dalį). Kadangi pirmosios instancijos teismas tiksliai nesuformulavo skundžiamosios nutarties rezoliucinės dalies, t.y. nepažymėjo, jog areštas piniginėms lėšoms taikytinas tik nesant pakankamai nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinė dalis tikslintina, nurodant, jog areštas piniginėms lėšoms taikytinas tik nesant pakankamai nekilnojamojo ir kilnojamojo turto.
CPK 148 straipsnio 1 dalis numato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui išimtinais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Teisė spręsti, ar tokia grėsmė yra ir ar ji reali, priklauso teismui. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo manyti, kad pranešimas atsakovui apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą apsunkins šių priemonių taikymą arba padarys jį nebeįmanomą, nes ieškinio suma yra pakankamai didelė (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).
Atsakovas atskirajame skunde teigia, jog ieškovo pareikštas ieškinys yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal CPK nuostatas nereikalaujama sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ginčo išsprendimo iš esmės klausimą įvertinti ieškinio pagrįstumą. Ieškinio pagrįstumas vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme proceso pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės.
Pažymėtina, kad pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Esant išdėstytiems argumentams spręstina, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas netenkintinas, teismo nutartis paliktina galioti (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, kolegija
nutarė:
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.
Patikslinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutarties rezoliucinę dalį, išdėstant ją: „ Ieškovo UAB „Kamida“, į.k. 300519806, reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštuoti 7832,32 Lt bendros vertės atsakovo E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo pakankamai nesant – ir pinigines lėšas bei turtines teises, pavedant turtą surasti ir aprašyti antstoliui.“