- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-19
- Bylos Nr.
- 2-163/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis, Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Pajūrio rezidencija“, UAB ,,Paulemas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio rezidencija“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Pajūrio rezidencija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo UAB ,,Paulemas“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-4432-623/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Paulemas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio rezidencija“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB ,,Paulemas“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB ,,Pajūrio rezidencija“ 146 321,40 Lt skolą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 195 Lt žyminio mokesčio, 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir 149 516,22 Lt sumai areštuoti atsakovo UAB ,,Pajūrio rezidencija“ pinigines lėšas, esančias atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. LT98 7044 0600 0469 0321, AB SEB banke, leidžiant iš šios sąskaitos atsiskaityti tik su ieškovu UAB ,,Paulemas“, o nesant sąskaitoje pakankamai lėšų, areštuoti kitą skolininkui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pavedant jį surasti ir aprašyti ieškovo pasirinktam antstoliui. Ieškovas nurodė, kad atsakovas ilgą laiką vengia atsiskaityti su ieškovu, į raginimus nereaguoja, o įsiskolinimo suma yra didelė, todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 15 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino, areštavo UAB „Pajūrio rezidencija“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 149 516,22 Lt sumai, uždrausdamas jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims. Nesant turto ar esant jo nepakankamai, areštavo trūkstamai sumai pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškovu UAB ,,Paulemas“. Teismas nutartyje nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškinio suma yra didelė, atsakovas vengia vykdyti prievolę, dėl to gali padidėti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Pajūrio rezidencija“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skunde nurodo, kad:
1. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė faktinių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių realią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui.
2. Teismo nutartis iš esmės grindžiama didele reikalavimo suma, tačiau vien šia aplinkybe negalima remtis, nes šio kriterijaus įtaka būsimo teismo sprendimo įvykdymui vertintina kartu su atsakovo, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, turtine padėtimi, finansiniais pajėgumais. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių sunkią atsakovo finansinę padėtį, tai yra, jog 149 516,22 Lt reikalavimas jam yra didelis. Ieškovas nepateikė duomenų, kad atsakovas, sužinojęs apie bylos iškėlimą teisme, gali bandyti paslėpti įmonės turtą ar vengia bendrauti.
3. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai suvaržo atsakovo teises labiau negu yra būtina būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, pažeidžia ekonomiškumo bei proporcingumo principus. Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas patyrė neigiamas pasekmes. Teismas iš areštuotų lėšų leido atsiskaityti tik su ieškovu, tačiau toks areštas daro didelę žalą įmonei, nes ji negali atsiskaityti su kreditoriais, mokėti darbo užmokestį darbuotojams, privalomus mokesčius valstybei, todėl varžoma jos veikla.
4. Iš teismo nutarties nėra aišku, kodėl teismas nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs atsakovui, kuo pasireiškė grėsmė laikinųjų apsaugos priemonių efektyvumui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepranešus atsakovui ir nesuteikus jam galimybės pasisakyti dėl jam taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, nesant tam rimto ir pakankamo pagrindo, vertintinas kaip atsakovo procesinių teisių pažeidimas.
Ieškovas UAB „Paulemas“ nepateikė atsiliepimo į atsakovo UAB „Pajūrio rezidencija“ atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis proceso įstatyme numatytų priemonių.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sudaro pagrįstos prielaidos, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomas. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtina įvardyti konkrečias aplinkybes, keliančias grėsmę pareiškėjo interesams, pateikti jas patvirtinančius įrodymus bei nurodyti, kokios būtent laikinosios apsaugos priemonės ir kokiu būdu turėtų būti taikomos (CPK 12 str., 11 str. 2 d. 4 p., 178 str.). Šių reikalavimų ieškovas, pareikšdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesilaikė.
Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakovui siejo su didele 149 516,22 Lt ieškinio suma (b. l. 8-9). Grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui gali lemti įvairios aplinkybės, tarp kurių pažymėtina ir didelė reikalavimo suma (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis byloje Nr. 2-397/2005, 2006 m. vasario 9 d. nutartis byloje Nr. 2-105/2006, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis byloje Nr. 2-782/2007). Reikalavimo sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tačiau nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ypač aktualu atsižvelgti į reikalavimo dydžio kriterijų tuomet, kai atsakovo valdomas nuosavybės teise turtas yra mažesnis už galimą reikalavimo sumą. Tada, kai yra įrodymų, jog galima reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jo turimo turto vertę, gaunamas pajamas nėra didelė, tai yra, kai jis paneigia objektyvios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimą dėl didelės reikalavimo sumos, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliantas pažymi, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių sunkią atsakovo (apelianto) finansinę padėtį, kad 149 516,22 Lt piniginis reikalavimas atsakovui yra didelis. Kita vertus, pats apeliantas prie skundo taip pat nepateikė įrodymų apie turimo turto ir lėšų vertę, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog jam pareikšto reikalavimo suma pagal turimo turto vertę, gaunamas pajamas nėra didelė, tai yra nepateikė faktinių duomenų, paneigiančių objektyvios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimą dėl pareikšto reikalavimo dydžio.
Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos nepranešus atsakovui UAB ,,Pajūrio rezidencija“, nes yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą (b. l. 8-9). Pagal bendrąją taisyklę laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas išsprendžia apie prašymo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą pranešęs atsakovui (CPK 148 str. 1 d.). Tuo iš esmės atsakovui sudaroma galimybė prašyti teismą taikyti galimų nuostolių atlyginimą (CPK 147 str.), įmokėti į teismo sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą ar įkeisti turtą (CPK 146 str. 2 d.), prašyti taikyti kitokią, negu nurodyta prašyme laikinąją apsaugos priemonę (CPK 146 str. 1 d.) arba pateikti argumentus, paneigiančius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Nepranešus atsakovui laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą neįmanomą. Tokia grėsmė teismo nutartyje turi būti motyvuota (CPK 148 str. 1 d., 291 str. 1 d. 5 p.). Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl šiuo atveju laikinąsias apsaugos priemones buvo tikslinga taikyti nepranešus atsakovui, o tik formaliai perrašė įstatymo nuostatą, todėl teisėjų kolegija sutinka su apelianto motyvais, jog iš teismo nutarties nėra aišku, kodėl teismas nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs atsakovui.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti nurodyti su laikinąja apsaugos priemone susiję apribojimai, jeigu jie taikomi (CPK 148 str. 4 d. 9 p.). Areštavus lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje (CPK 145 str. 6 d.). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš areštuotų lėšų leido atsiskaityti tik su ieškovu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pinigai (lėšos) yra ypatingai svarbus kiekvienos įmonės normalios ūkinės-komercinės veiklos pagrindas, todėl visiškai uždraudus disponuoti priklausančiomis lėšomis yra iš esmės apsunkinama ir sutrikdoma įmonės veikla. Draudimas atsiskaityti su įmonės darbuotojais, valstybės ar socialinio draudimo biudžetais apsunkina ne tik pačios įmonės veiklą, ne tik gali būti susijęs su papildomais finansiniais įsipareigojimais (pvz., pareiga už pavėluotą atsiskaitymą mokėti delspinigius), bet ir su darbuotojų esmine teise – teise už atliktą darbą laiku gauti atlyginimą. Šių aplinkybių pagrindu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukreipiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymą į lėšas, tikslinga leisti atlikti privalomus mokėjimus į nacionalinį biudžetą, socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžetą bei kitus biudžetus ir valstybės fondus, taip pat mokėti su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas.
Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino esminių aplinkybių, ar atsižvelgiant vien į pareikšto reikalavimo sumą yra teisinis pagrindas taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones, nemotyvavo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo nepranešus atsakovui, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas visiškai nenurodė motyvų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslo. Dėl šios priežasties skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, naikintina, o ieškovo UAB „Paulemas“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui UAB „Pajūrio rezidencija“ pirmosios instancijos teismui perduotinas nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutartį panaikinti ir ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Paulemas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio rezidencija“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Šios nutarties nuorašą siųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui - Centrinei hipotekos įstaigai.