- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-07
- Bylos Nr.
- e2-339-998/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04836-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Diana Bučienė (pirm.)
- Ieškovas
- M. M.
- Atsakovas
- A. P.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos
- Advokatai
- Jelena Jermolajeva, Rūta Šimkienė
- Kategorijos
išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui G. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovui A. P. (A. P.) dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama:
– pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-173-123/2012, iš atsakovo A. P. priteistą išlaikymo vaikui A. M., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir iš atsakovo A. P. priteisti vaiko A. M. išlaikymui 400 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, nuo ieškinio priėmimo dienos iki kol vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;
– priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, kad su atsakovu turi bendrą vaiką, (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų A. M.. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2011 m. birželio 21 d. sprendimu nustatė, kad atsakovas A. P. yra vaiko A. M. tėvas, taip pat nustatė vaiko gyvenamąją vietą su motina – ieškove M. M., bei priteisė iš atsakovo sūnaus išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 115,84 Eur (400 Lt), pradedant mokėti nuo 2010 m. spalio 2 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. vasario 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-173-123/2012, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio ir bylinėjimosi išlaidų pakeitė – nutarė priteistą iš atsakovo 400 Lt išlaikymo periodinėmis išmokomis sumą sumažinti iki 86,88 Eur (300 Lt).
Ieškovė nurodo, kad po teismo nutarties, kuria nuspręsta dėl atsakovo nepilnamečiam vaikui skirtino išlaikymo dydžio, priėmimo, vaikui paaugus (priteisiant išlaikymą vaikui buvo vieneri metai, dabartiniu metu – vienuolika), atsirado papildomų jo priežiūros išlaidų.
Dėl nepilnamečio vaiko poreikių ieškovė nurodo, kad būtiniausių vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį būtina skirti apie 500 Eur. Būtinos išlaidos vaiko poreikiams patenkinti yra nemažos: tai išlaidos vaiko maitinimui, rūbams, mokymosi reikmėms, laisvalaikiui. Į minėtą sumą įeina: 180 Eur išlaidos maistui namuose, 100 Eur maistui mokykloje, 50 Eur drabužiams ir avalynei, 30 Eur higienos priemonėms, kirpyklai, 40 Eur būsto išlaikymo išlaidoms padengti, 20 Eur lavinimo priemonėms, 30 Eur pramogoms, 20 Eur transporto išlaidoms, 10 Eur kitoms išlaidoms (vaikui skirtiems baldams, mokyklos fondui, dovanoms ir kt.). Be to, turi papildomų būtinų išlaidų vaiko gydymui, ligų profilaktikai, vitaminams, maisto papildams, geresniam maitinimui (apie 20 Eur per mėn.). Nurodo, kad vaikas yra labai sportiškas – lanko plaukimo treniruotes, kas reikalauja papildomų išlaidų sporto aprangai, mokesčiams už treniruotes 50 Eur per mėnesį bei kelionėms į treniruotes, sporto varžybas. Vaikas yra gabus mokslams, tačiau mokantis anglų kalbos jam būtina korepetitoriaus pagalba. Šių užsiėmimų kaina per mėnesį siekia apie 100 Eur. Atsakovas vaiko išlaikymui skiria apie 90 Eur per mėnesį, kas, akivaizdu, gali padengti tik menką išlaidų net būtiniausių vaiko poreikių patenkinimui dalį. Didesnio dydžio finansinę paramą savo vaikui atsakovas teikti atsisako.
Dėl savo turtinės padėties ieškovė nurodo, kad nuo 2021 m. balandžio mėn. dirba „(duomenys neskelbtini)“. Darbas yra laikino pobūdžio, keletui mėnesių. Šią dieną gaunamos pajamos per mėnesį siekia 2 311 Eur, iš kurių: 2 151 Eur ieškovės gaunamas atlyginimas, 70 Eur universali išmoka vaikui (vaiko pinigai), mokama Klaipėdos m. savivaldybės, bei 90 Eur atsakovo teikiami vaiko išlaikymui. Iš šių lėšų ji privalo ne tik patenkinti vaiko poreikius ir bent minimalius savo poreikius, bet ir išlaikyti butą, kuriame gyvena su vaiku, atsiskaityti su turimais kreditoriais bei mokėti draudimo įmokas pagal sudarytas draudimo sutartis, kam per mėnesį privalo skirti apie 540 Eur. Jos patiriamos išlaidos būsto, kuriame gyvena su vaiku, išlaikymui siekia apie 170 Eur per mėnesį, taip pat turi išlaidų už telefono ryšio paslaugas – apie 50 Eur per mėnesį. 2017 m. gegužės 11 d. AB „Swedbank“ kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu jai suteikė 70 000 Eur kreditą būstui, kuriame ji gyvena su vaiku, įsigyti. Kasmėnesinė kredito ir palūkanų dengimo įmoka 300 Eur. Be to, ji „Swedbank Life Insurance SE“ Lietuvos filialui privalo mokėti neatsiejamai su šia sutartimi susijusias gyvybės draudimo įmokas – 23 Eur per mėnesį (naudos gavėjas jo kreditorius AB „Swedbank“). Be nurodytų kreditorių, ji turi skolinių įsipareigojimų ir fiziniams asmenims. Dėl visuotinio karantino 2020 m. lapkričio mėn. ji prarado darbą ir nuo to laiko iki pat 2021 m. balandžio mėn., nors ir labai tikėjosi, darbo nerado. Dėl nurodytų aplinkybių, ji neturėjo kitos išeities kaip finansinės pagalbos kreiptis į artimuosius bei lėšas gyvenimui skolintis iš pažįstamų. Šią dieną bendra šių įsiskolinimų suma siekia 4 000 Eur, iš kurių 2 500 Eur skola G. V. bei 1 500 Eur skola A. T..
Ieškovė pažymi, kad atsakovas ne tik netinkamai vykdo savo pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, bet ir visiškai nesidomi jo gyvenimu. Santykiai su atsakovu yra blogi, ji neturi tikslių duomenų apie jo darbovietę ir gaunamas pajamas. Tačiau bendri pažįstami yra minėję, jog atsakovas yra gyręsis, kad dirba užsienio bendrovėje ir gauna nuolatines pajamas, taip pat yra žinoma, kad atsakovas savo nepilnamečiam vaikui iš pirmos santuokos moka 400 Eur kasmėnesinį išlaikymą. Akivaizdu, kad atsakovas turi visas galimybes prisidėti prie abiejų vaikų ne tik būtiniausių poreikių patenkinimo, tačiau šalių bendro vaiko tinkamai neišlaiko.
Dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio ieškovė nurodo, kad, atsižvelgiant į vaiko poreikius, įvertinus, kokios išlaidos yra būtinos vaikui, siekiant, kad jis augtų sveikas, visapusiškai ir harmoningai vystytųsi, taip pat atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, į tai, kad ji viena augina ir auklėja nepilnametį vaiką, rūpinasi jo kasdiene buitimi, pasiekimais, vaiko poreikiais, dėl ko patiria didesnes išlaidas nei kartu negyvenantis atsakovas, vaiko vystymuisi būtinos sąlygos būtų užtikrintos atsakovui vaiko išlaikymui kas mėnesį teikiant po 400 Eur .
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašo ieškovės reikalavimų netenkinti, ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas nurodo, kad priteisiant išlaikymą 2012 m. vasario 24 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje Nr. 2A-173-123/2012 buvo nurodyta, kad „nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teisme nustatyta, kad nei ieškovė, nei atsakovas neturi nekilnojamojo turto“, „vaiko išlaikymui gauna socialinę pašalpą apie 400 Lt“. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, konstatavo, kad vaikui pakankamas išlaikymas po 300 Lt/86,88 Eur per mėnesį.
Atsakovas nurodo, kad šiuo metu jo turtinė padėtis tokia: 2020 m. jis laikinai buvo išvykęs dirbti į JAV, jo gautos pajamos per metus buvo 12 091 USD prieš mokesčių sumokėjimą, 7 388 UDS po mokesčių sumokėjimo, t. y. vidutiniškai 600 USD/mėn. Šią dieną jis jokio nekilnojamojo turto neturi, yra registruotas užimtumo tarnyboje ir jokių išmokų negauna. Be to, 2021 m. jis turėjo sveikatos problemų, negalėjo dirbti ir atitinkamai negavo pajamų, jam buvo atlikta operacija. Jis turi tris išlaikomus vaikus: (duomenys neskelbtini) gimusį A. M., (duomenys neskelbtini) gimusį D. P. ir (duomenys neskelbtini) gimusį A. N., jiems visiems turi pareigą teikti išlaikymą. Atsakovo teigimu, jo turtinė padėtis ne tik nepasikeitė, bet pablogėjo, nes po to, kai 2012 m. vasario 2 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-173-123/2012 buvo priteistas išlaikymas sūnui A. M., jis susilaukė dar dviejų vaikų.
Atsakovo manymu, vertinant šalių turtinę padėtį, akivaizdu, kad ieškovės turtinė padėtis šio ginčo nagrinėjimo metu yra iš esmės pasikeitusi, t. y. akivaizdžiai pagerėjusi. Be to, aplinkybė, kad ieškovė gavusi kreditą įgijo nuosavybę, vertintina vadovaujantis aktualia kasacinio teismo praktika, t. y. finansinės prievolės gali būti vertinamos ne kaip objektyviai mažinančios išlaikymą turinčio teikti tėvo (motinos) pajamas, bet kaip patvirtinančios tėvo (motinos) galimybę vykdyti didesnius finansinius įsipareigojimus, taip pat ir vaikui, arba kaip neatsakingas finansinis elgesys, negalintis būti teisėta priežastis mažinti išlaikymo vaikui dydį. Remiantis šia kasacinio teismo praktika vertintini ir ieškovės pateikti skolų rašteliai.
Atsakovas pažymi, kad ieškovė neįrodė būtinų pagrindų, kuriems esant teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis galėtų būti peržiūrėtas, t. y. neįrodė, kad: 1) įvyko esminis tėvų turtinės padėties pasikeitimas; 2) pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai. Priešingai, nuo teismo procesinio sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, ieškovės turtinė padėtis ženkliai pagerėjo, o tai sudarytų pagrindą jam inicijuoti reikalavimą dėl išlaikymo dydžio mažinimo.
Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pateikė išvadą. Nurodo, kad patikrinus Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) nustatyta, kad šeima nebuvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą, atvejo vadybos procesas netaikomas. Skyrius neturi duomenų apie netinkamą tėvų valdžios vykdymą. Pranešimų apie nepilnamečio teisių ir teisėtų interesų pažeidimus skyriuje negauta. Skyriaus specialistai nevyko tikrinti šeimos gyvenimo sąlygų, nes ginčas susijęs tik su turtiniais santykiais. Atsakovo nuo 2012 m. vasario 24 d. teikiamas 90 Eur išlaikymas netenkina net būtinųjų vaiko poreikių. Pastebi, jog skaičiuojant, kad vaiko maitinimui dienai pakanka 5 Eur, tai kiekvienai mėnesio dienai (mėnesį sudaro 30 ir 31 diena) išleidžiant po 5 Eur, vien maistui reikėtų 150–155 Eur. Taigi, atsakovo teikiami 90 Eur sūnaus išlaikymui nepadengia net minimalių išlaidų maistui ir visiškai neatitinka vaiko interesų. Pažymi, jog vaikų gerovė yra prioritetas ir visi atsakovo vaikai turi vienodas teises į išlaikymą, atitinkantį vaikų poreikius bei užtikrinantį harmoningą asmenybės vystymąsi.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaikė, rėmėsi ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Patikslino, kad ieškovė prašo išlaikymo dydį padidinti iki 300 Eur. Nurodė, jog vaiko poreikiai dėl amžiaus yra padidėję, vaikas turi regėjimo problemų. Ieškovės pajamos per mėn. sudaro apie 2 000 Eur. Atsakovas yra jaunas vyras, todėl gali susirasti geriau apmokamą darbą ir teikti vaikui išlaikymą.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė ieškinį prašė atmesti, rėmėsi atsiliepimo motyvais. Nurodė, kad atsakovas turi sveikatos problemų, jam planuojama atlikti operaciją. Akcentavo, kad ieškovės pajamos yra keturis kartus didesnės negu atsakovo. Atsakovas JAV dirba įvairius darbus. Be šalių vaiko atsakovas turi dar du išlaikytinius, ieškovė daugiau išlaikytinių neturi. Atsakovas neginčija, kad vaikui reikalinga tokia išlaikymo suma, kurią nurodo ieškovė, tačiau atsakovas negali teikti tokio dydžio išlaikymo dėl sveikatos, turtinės padėties, kitų išlaikytinių ir pan.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas nurodė, kad vaiko poreikiai yra tikrai padidėję. Atsakovas periodiškai skraido į Ameriką, vyksta į keliones, samdo advokatą, todėl atsakovo turtinė padėtis yra galimai geresnė negu jis teigia, o vien ta aplinkybė, kad jį išlaiko sutuoktinė, vertina kritiškai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
bylos duomenimis nustatyta, kad A. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės M. M. ir atsakovo A. P. sūnus.
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-173-123/2012 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitė ir priteistą iš atsakovo 400 Lt (115,85 Eur) išlaikymo periodinėmis išmokomis sumą sumažino iki 300 Lt (86,89 Eur).
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
Ieškovė prašo pakeisti ankstesniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydį ir priteisti iš atsakovo 300 Eur per mėnesį išlaikymą iki vaiko pilnametystės. Nurodo, kad išaugo vaiko poreikiai, vaikas jau yra 11 metų, lanko būrelius ir atsirado kitų papildomų išlaidų, išaugo rinkos kainos.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims.
CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomų vaiko išlaikymo išlaidų. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kita) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).
Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir panašiai), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.
Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo į teismą kreipėsi praėjus 9 metams po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas vaikui, priėmimo. Dabar šalių nepilnamečiam sūnui yra 11 metų, jis mokosi mokykloje. Todėl sutiktina su ieškovės argumentais, kad šiuo metu priteistos 86,89 Eur išlaikymo sumos dėl su amžiumi padidėjusių vaiko poreikių nebepakanka vaiko poreikiams patenkinti (mokslui, aprangai, maistui, kitoms būtinosioms išlaidoms). Be to, pažymėtina, jog visuotinai žinoma, kad per 9 metus pasikeitė ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Esant išdėstytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, teismas pripažįsta, jog, atsižvelgiant į tokio amžiaus vaiko poreikius, akivaizdu, kad priteista 86,89 Eur suma nebeužtikrina vaiko poreikių patenkinimo, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 177, 178, 185 straipsniai). Šiuo atveju pastebėtina ir tai, kad atsakovas neprieštarauja, jog dėl vaiko amžiaus, ekonominės situacijos yra padidėję vaiko poreikiai.
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).
Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiai yra padidėję ir kas mėnesį jo išlaikymui reikia ne mažiau kaip 650 Eur.
Teismas atkreipia dėmesį, jog Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 177, 178, 185 straipsniai).
Ieškovė nurodo, kad reikalinga 650 Eur suma, kurią sudaro 180 Eur išlaidos maistui namuose, 100 Eur maistui mokykloje, 50 Eur drabužiams ir avalynei, 30 Eur higienos priemonėms, kirpyklai, 40 Eur būsto išlaikymo išlaidoms padengti, 20 Eur lavinimo priemonėms, 30 Eur pramogoms, 20 Eur transporto išlaidoms, 10 Eur kitoms išlaidoms (vaikui skirtiems baldams, mokyklos fondui, dovanoms ir kt.). 20 Eur ligų profilaktikai, vitaminams, maisto papildams, 50 Eur mokesčiams už treniruotes bei kelionėms į treniruotes, sporto varžybas, 100 Eur korepetitoriaus pagalba.
Atsakovas savo paskaičiavimų dėl vaiko poreikių tenkinimų į bylą nepateikė (CPK 177, 178 straipsniai).
Ieškovė į bylą pateikė VšĮ „Plaukimo mokykla“ pažymą, pažymą apie anglų kalbos korepetitoriaus paslaugas, UAB „Pasaulio optika“, „Topo Centras“, „Zara“, „Pegasas“, „Pepco“, „SkyPark“, „Benu“ vaistinės, „Pinokis“, „Sportland“, Vaikų ligoninės, „Bags&More“, „Žaislų planeta“, „Fielsma“, „Jysk“, „Senukai“, „KidZone“, UAB „Greater Outdoors“ čekius, patvirtinančius, kad sūnui pirko rūbus, maistą, laisvalaikio prekes, vaistus ir kt., jis lanko plaukimo būrelį bei papildomas korepetitoriaus pamokas. Kaip minėta, atsakovas savo paskaičiavimų dėl vaiko poreikių tenkinimo į bylą nepateikė (CPK 177, 178 straipsniai), posėdžio metu jo atstovė neginčijo ieškovės nurodytų vaiko išlaidų bei pripažino, kad tokios išlaidos yra būtinos vaikui. Taigi, teismas, įvertinęs ieškovės nurodytą vaiko poreikių išlaidų detalizaciją, pateiktus byloje įrodymus, pagrindžiančius išlaikymo dydį ir jo poreikį, atsižvelgęs į tai, kad augančiam vaikui (greit tapsiančiam paaugliu) reikalingas didesnis finansinis išlaikymas, taip pat į visuotinai žinomas maisto produktų ir kt. kainas bei į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), daro išvadą, kad 650 Eur suma užtikrintų tokio amžiaus vaiko poreikius bei atitiktų protingumo principą (CPK 177, 178, 185 straipsniai, CK 3.192 straipsnis).
Vadovaujantis naujausia kasacinio teismo suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose yra vadovaujamasi tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. e3K-3-164-687/2020). Minėtoje nutartyje kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Išmokų vaikams įstatymu vaikams teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) yra skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškiniu nurodė, kad jos gaunamas pajamas per mėnesį taip pat sudaro 70 Eur „vaiko pinigai“ (73,50 Eur). Taigi, iš valstybės gaunamą išmoką vaikui uzufrukto teise valdo ieškovė. Išmoka turi būti naudojama vaiko poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems abiem tėvams tam, kad, paskirstydami savo pajamas, jas galėtų leisti vaiko kitiems (papildomiems) poreikiams tenkinti, t. y. būtų pasiektas tikslas, kad kuo daugiau vaiko poreikių būtų patenkinta ir būtų palengvinta tėvų, kurie pagal CK 3.192 straipsnį turi lygias pareigas išlaikyti savo vaiką, našta tenkinant šiuos poreikius. Pažymėtina, kad ieškovė, tvarkydama vaikui skiriamas išmokas uzufrukto teise, turi jas panaudoti būtent tam tikslui, kuriam valstybės jos skiriamos. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė uzufrukto teise valdo šalių sūnui mokamą išmoką „Vaiko pinigus“, kuri nuo šių metų birželio mėn. padidinta iki 80,50 Eur ir yra skirta tik vaiko poreikių tenkinimui, nustatant reikalingą vaikui išlaikymo dydį ši suma turi būti atimta iš bendros vaiko poreikiams būtinos sumos. Atsižvelgiant į tai, šalių vaiko poreikių tenkinimui šiuo atveju tėvai turi skirti 569,50 Eur (650 Eur – 80,50 Eur) per mėnesį.
CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).
Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė šiuo metu dirba, jos pajamos per mėn. sudaro virš 2 000 Eur. Nuosavybės teise jai priklauso butas, įkeistas hipoteka, kilnojamojo turto, registruoto Lietuvos Respublikoje, neturi. Kitų išlaikytinių neturi. Turi kreditorinių įsipareigojimų.
Bylos duomenimis, atsakovas Lietuvoje registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus. Atsakovas vyksta uždarbiauti į JAV, jo pajamos per mėnesį sudaro apie 663 USD.
Teismas pažymi, kad, sprendžiant dėl vieno iš tėvų pareigos teikti išlaikymą vaikui apimties, reikšmingos ne tik jo faktiškai gaunamos pajamos, bet ir jo galimybės užsidirbti. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
Atsakovas negalėjimą teikti didesnio išlaikymo vaikui grindžią savo prasta finansine padėtimi, sveikata bei kitų išlaikytinių skaičiumi.
Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas yra darbingo amžiaus (47 m.), duomenų, kad jis būtų nedarbingas, nėra. Atsakovo atstovė posėdžio metu nurodė, jog atsakovui birželio mėn. yra suplanuota operacija, byloje pateikti duomenys, kad atsakovas sąlyginai turi sveikatos problemų, t. y. nugaros, stuburo skausmai ir pan., tačiau teismas pastebi, kad atsakovo atstovė posėdžio metu nurodė, jog atsakovas JAV dirba bet kokius darbus, todėl galima daryti išvadą, kad atsakovo sveikatos problemos nekliudo jam dirbti ir užsidirbti. Taip pat byloje pateikta Užimtumo tarnybos pažyma, iš kurios matyti, kad atsakovas atsisakė dirbti jam siūlomą darbą. Taigi, darytina išvada, jog atsakovas gali dirbti, gali ieškotis geriau apmokamo darbo, o ne tik dirbti pavienius darbus JAV, ir tokiu būdu prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tačiau, kaip matyti iš paties atsakovo paaiškinimo, jis yra pasirinkęs priešingą poziciją savo turtinės padėties gerinimo klausimu. Pastebėtina, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų, kokias jis deda pastangas ieškodamas darbo (CPK 12, 177, 178 straipsniai). Atsakovas nurodo, kad finansiškai jį remia dabartinė jo sutuoktinė. Teismas iš dalies sutinka su atsakovo pozicija, jog vien tai, jog jį finansiškai remia žmona, nereiškia, jog jo turtinė padėtis yra gera, juolab, kad byloje pateikta vedybinė sutartis, nustatanti atskirą sutuoktinių turtinį teisinį režimą. Tačiau teismas taip pat vertina ir institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovo posėdžio metu išsakytus argumentus, jog atsakovas periodiškai skraido į JAV, kur skrydžio bilietas kainuoja daugiau negu jo deklaruojamos uždirbamos pajamos per mėnesį, samdo advokatą, todėl šiuo atveju atsakovo sunki materialinė padėtis vertintina kritiškai. Atsakovas nurodė, jog JAV dirba pavienius darbus, savo būsto ten neturi, todėl pagrįstai kyla abejonių, iš kokių lėšų atsakovas apmoka būsto nuomos, išlaikymo išlaidas užsienio valstybėje, kur, visuotinai žinoma, gyvenimo lygis yra aukštesnis. Tai leidžia daryti išvadą, jog atsakovo pajamos yra didesnės negu nurodoma. Taigi, šiuo atveju nenustatyta jokių aplinkybių, kodėl atsakovas negalėtų pagerinti savo turtinės padėties ir prisidėti daugiau nei 100 Eur, kuriuos šiuo metu moka, prie nepilnamečio vaiko išlaikymo.
Teismas, analizuodamas šalių galimybę teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymui reikalingą sumą, kritiškai vertina atsakovo argumentus, kad jis turi dar du vaikus ir jiems skiria išlaikymą, todėl didesnio išlaikymo šalių vaikui negali teikti. Teismas pažymi, jog išlaikymo kitiems atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimas šioje byloje nėra sprendžiamas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išlaikymas yra priteisiamas atsižvelgiant į vaiko poreikius, o ne į kitų vaikų išlaikymui reikalingą sumą. Taip pat pažymėtina, kad vaikų poreikiai yra skirtingi. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Taigi, šiuo atveju vertinant tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, dirba JAV, t. y. turintis galimybes pilnavertiškai išlaikyti visus savo vaikus, darytina išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl kitų dviejų vaikų jis negali išlaikyti šalių vaiko.
Taigi teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, kodėl atsakovas turėtų neprisidėti prie sūnaus išlaikymo daugiau negu 100 Eur (CPK 12, 177, 178, 185 straipsniai).
Nors teismas kritiškai vertina atsakovo turtinę padėtį bei konstatavo, jog kitų išlaikytinių skaičius nedaro įtakos šalių sūnaus išlaikymui, tačiau šiuo atveju teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad ieškovės finansinė padėtis šiuo metu yra geresnė, todėl ji turėtų didesne dalimi prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Kaip jau nustatyta, ieškovės pajamos per mėnesį sudaro daugiau negu 2 000 Eur, ieškovė daugiau išlaikytinių neturi, jai nuosavybės teise priklauso butas, todėl tai leidžia daryti išvadą, jog ieškovės materialinė padėtis yra geresnė. Ieškovės atstovė posėdžio metu akcentavo, jog ieškovės darbo pobūdis kelis mėnesius dirbti komandiruotėje, kelis būti Lietuvoje, todėl nurodomos pajamos turėtų būti dalinamos ir nedirbamam laikotarpiui, tačiau teismas pastebi, jog jokių duomenų, pagrindžiančių tokį ieškovės darbo pobūdį, dėl ko jos gaunamas pajamas reiktų skaičiuoti kitaip negu nurodoma darbo užmokesčio pažymoje, byloje nepateikta. Dėl ieškovės finansinių įsipareigojimų pastebėtina, kad tai, jog ji su banku sudarė paskolos sutartį būstui įsigyti, tik patvirtina, jog jos finansinė padėtis yra gera. Dėl kitų skolinių įsipareigojimų fiziniams asmenims pastebėtina, jog teismo posėdžio metu ieškovės atstovė negalėjo paaiškinti, kokie yra tiksliai skoliniai įsipareigojimai, o iš pateiktų banko sąskaitų matyti, kad tarp ieškovės ir jos nurodomų kreditorių vyksta piniginiai pervedimai, taip pat matyti, kad į banko sąskaitą yra įnešami grynieji pinigai, gaunami pervedami iš kitų fizinių asmenų, todėl šie įsipareigojimai vertintini kritiškai.
Apibendrinant tai, kas paminėta, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į vaikui reikalingą išlaikymo sumą – apie 570 Eur (atėmus „Vaiko pinigus“), į tai, kad šiuo metu atsakovas turi sveikatos problemų, dėl kurių yra apribotos jo galimybės dirbti, kad šiuo metu jo turtinė padėtis yra blogesnė nei ieškovės, tokiu būdu ieškovė didesne dalimi gali prisidėti prie sūnaus išlaikymo, iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui didintinas iki 230 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.192, 3.201 straipsniai, CPK 177, 178, 185 straipsniai). Akcentuotina, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai ar kitoms aplinkybėms, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Byloje mokėtinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista, sudaro 58 Eur (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš dalies (67,15 proc.) tenkinus ieškovės ieškinį į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistinas 38,95 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė rašytiniais įrodymais pagrindė 800 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą. Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteistina 537,20 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 88, 98 straipsnis).
Atsakovas rašytiniais įrodymais pagrindė 1 104,73 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą. Ieškinį tenkinus iš dalies, iš ieškovės atsakovui priteistina 362,90 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 88, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 282 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-173-123/2012 priteistą išlaikymo dydį iš A. P. (A. P.) ir nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. nuo 2021 m. liepos 9 d., iš atsakovo A. P. (A. P.) priteisti sūnui A. M. (A. M.), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. M. (A. M.) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę M. M..
Priteisti iš atsakovo A. P. (A. P.) 537,20 Eur (penkis šimtus trisdešimt septynis eurus dvidešimt centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei M. M..
Priteisti iš ieškovės M. M. 362,90 Eur (tris šimtus šešiasdešimt du eurus devyniasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. P. (A. P.).
Priteisti iš atsakovo A. P. (A. P.) į valstybės biudžetą 38,95 Eur (trisdešimt aštuonis eurus devyniasdešimt penis centus) žyminio mokesčio.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.