- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-24
- Bylos Nr.
- 2A-173-123/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-16189-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Alvydas Žerlauskas, Rimvida Zubernienė
- Atsakovas
- A. P.
- Ieškovas
- M. M.
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-173-123/2012
2012 m. vasario 24 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. (A. P.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovui A. P., išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei gyvenamosios vietos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo nustatyti, kad atsakovas yra mažamečio vaiko A. M. (A. M.), gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, priteisti iš jo vaikui 800 Lt išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis nuo sūnaus gimimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), iki vaiko pilnametystės, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su mama.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-06-21 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Nustatė, kad atsakovas A. P. yra A. M. tėvas, o A. M. atsakovo A. P. sūnus. Nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su jo motina ieškove M. M.. Priteisė iš A. P. sūnaus išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, po 400 Lt, pradedant mokėti nuo (duomenys neskelbtini) iki A. M. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. M. M. paskyrė vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Iš atsakovo A. P. priteisė ieškovei M. M. 2 831,41 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 144 Lt žyminio mokesčio valstybei. Teismas nustatė, kad A. M. išlaikymui reikia apie 800 Lt per mėnesį drabužiams, avalynei, maistui, vaistams pirkti bei kitoms išlaidoms. Ieškovės nurodytos vaikui būtinos išlaidos atitinka vaiko amžių ir nėra aiškiai per didelės, nes remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, laikė, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Atsakovo turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžio nustatymui, tačiau negali būti pagrindu atleisti nuo pareigos išlaikyti vaiką ar pripažinti, kad jo sutinkamas teikti išlaikymas yra pakankamas. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, teismas laikė CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Atsakovas išlaikymo neteikia nuo vaiko gimimo – 2010-10-02, todėl teismas išlaikymą priteisė ne nuo civilinės bylos iškėlimo momento, o nuo 2010-10-02.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. P. prašo iš dalies pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-21 sprendimą, sumažinant A. M. išlaikymo dydį iki 130 Lt, pradedant jį mokėti nuo teismo sprendimo, nustačiusio tėvystę, įsiteisėjimo dienos. Teismo priteistas išlaikymo dydis galėtų būti taikomas tik dirbančiam asmeniui. Atsakovas yra bedarbis, jokių pajamų negauna, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, todėl šiuo metu jis gali teikti vaiko išlaikymui tik minimalias lėšas. Jei vieno iš tėvų, iš kurio priteisiamas išlaikymas, turtinė padėtis labai sunki, galima priteisti mažesnį nei minimali mėnesio alga išlaikymą, tačiau išlaikymo dydis neturi būti mažesnis už minimalų pragyvenimo lygį. Mano, kad 130 Lt suma atitiktų teisingumo ir protingumo reikalavimus. Teismas nepagrįstai priteisė išlaikymą nuo sūnaus gimimo dienos, nes išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo dienos, kai tėvystė teisiškai (de jure) yra pripažinta. Paaiškino, kad ekspertizės išlaidas apmokėjo atsakovas, todėl bylinėjimosi išlaidos turi būti perskirstytos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė M. M. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-21 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti 2 420 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas yra darbingas, jaunas žmogus ir nėra priežasčių, dėl kurių negalėtų vykdyti savo, kaip tėvo, pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų. Atsakovas nelegaliai dirba Latvijos Respublikoje ir gauna pakankamai gerą uždarbį. Teisė reikalauti išlaikymo atsirado nuo sūnaus gimimo, nes atsakovas gimus sūnui jokios materialinės paramos neteikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymo. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu priteisti nepilnamečiam sūnui išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį ir prašo sprendimą pakeisti – sumažinti sūnaus išlaikymui priteistą sumą iki 130 Lt kas mėnesį, pradedant jį mokėti nuo teismo sprendimo, nustačiusio tėvystę, įsiteisėjimo dienos.
Dėl išlaikymo dydžio nustatymo
Teisėjų kolegija pažymi, kad spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą ir kiekvieno iš tėvų dalį joje, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus, ir, remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad nei ieškovė, nei atsakovas neturi nekilnojamojo turto (b. l. 61, 73), transporto priemonių (b. l. 62, 74), nedirba (b. l. 64, 71, 72). Tiek ieškovė, tiek atsakovas taip pat turi išlaidų – mokesčiai už gyvenamąjį būstą, perkamą maistą, drabužius, avalynę, kitos asmeninės išlaidos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, pasisakydamas dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, kasacinis teismas laikosi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).
Atsakovas yra darbingo amžiaus, į bylą yra pateikta pažyma, kad nuo 2011-01-03 atsakovas registruotas Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriuje (b. l. 71), neturi jokio turto, o ieškovė gauna vaiko išlaikymui socialinę pašalpą apie 400 Lt (b. l. 72). Esant nurodytoms aplinkybėms priteistina iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui 300 Lt.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ateityje pasikeitus vaiko poreikiams bei šalių turtinei padėčiai, klausimas dėl vaiko išlaikymo dydžio gali būti peržiūrimas iš naujo (CK 3.201 str.).
Dėl teisės į išlaikymą atsiradimo momento
Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str., CK 3.137 str.). Taigi vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011). Dėl to atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad išlaikymas galėjo būti priteistas ne nuo gimimo, o nuo dienos, kai tėvystė teisiškai (de jure) yra pripažinta teismo sprendimu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Teismas nepažeidė išlaikymo priteisimo termino, nustatyto CK 3.200 straipsnyje, todėl konstatuotina, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui iš atsakovo pagrįstai priteistas nuo vaiko gimimo dienos, t. y. (duomenys neskelbtini), iki jo pilnametystės.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti visais apelianto argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti visais apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-21 sprendimas keistinas tik dėl išlaikymo dydžio ir bylinėjimosi išlaidų atsižvelgiant į šios dienos atsakovo turtinę situaciją.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Civilinėje byloje esant įrodymų, kad atsakovas sumokėjo 900 Lt sumą už atliktą ekspertizę (b. l. 40–41), šia suma mažintinos ieškovei pirmosios instancijos teisme priteistos bylinėjimosi išlaidos iki 1 931,41 Lt.
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą ir atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde keliamas klausimas nėra sudėtingas, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, ieškovei iš atsakovo priteistina dalis – 1 200 Lt jos patirtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK str. 93 str. 1 d., 98 str., 2004-04-02 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2, 8.11 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio ir bylinėjimosi išlaidų pakeisti. Priteistą iš atsakovo 400 Lt išlaikymo periodinėmis išmokomis sumą sumažinti iki 300 Lt.
Sumažinti ieškovei M. M. iš atsakovo A. P. (A. P.) pirmosios instancijos teisme priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 1 931,41 Lt.
Priteisti ieškovei M. M. iš atsakovo A. P. (A. P.) 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.