Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. (A. P.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovui A. P. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė M. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. P. prašydama: pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-173-123/2012, iš atsakovo A. P. priteistą išlaikymo vaikui A. M. (A. M.), gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir iš atsakovo A. P. priteisti vaiko A. M. išlaikymui 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos, kol vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu turi vaiką – (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų A. M. Klaipėdos apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimu nustatyta, kad atsakovas A. P. yra vaiko A. M. tėvas, taip pat nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su motina – ieškove, priteistas iš atsakovo sūnaus išlaikymas periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 115,84 Eur (400 Lt), pradedant mokėti nuo (duomenys neskelbtini) ir mokant iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. vasario 24 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio ir bylinėjimosi išlaidų pakeitė – nutarė priteistą iš atsakovo 400 Lt išlaikymo periodinėmis išmokomis sumą sumažinti iki 86,88 Eur (300 Lt). Po teismo nutarties, kuria nuspręsta dėl atsakovo nepilnamečiam vaikui skirtino išlaikymo dydžio, priėmimo, vaikui paaugus (priteisiant išlaikymą vaikui buvo vieneri metai, dabar – vienuolika), atsirado papildomų jo priežiūros išlaidų. Būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį būtina skirti apie 500 Eur. Būtinos išlaidos vaiko poreikiams patenkinti yra nemažos: tai išlaidos vaiko maitinimui, rūbams, mokymosi reikmėms, laisvalaikiui. Į minėtą sumą įeina: 180 Eur išlaidos maistui namuose, 100 Eur maistui mokykloje, 50 Eur drabužiams ir avalynei, 30 Eur higienos priemonėms, kirpyklai, 40 Eur būsto išlaikymo išlaidoms padengti, 20 Eur lavinimo priemonėms, 30 Eur pramogoms, 20 Eur transporto išlaidoms, 10 Eur kitoms išlaidoms (vaikui skirtiems baldams, mokyklos fondui, dovanoms ir kt.). Be to, turi papildomų būtinų išlaidų vaiko gydymui, ligų profilaktikai, vitaminams, maisto papildams, geresniam maitinimui (apie 20 Eur per mėn.). Nurodo, kad vaikas yra labai sportiškas – lanko plaukimo treniruotes, tai reikalauja papildomų išlaidų sporto aprangai, mokesčiams už treniruotes – 50 Eur per mėnesį ir kelionėms į treniruotes, sporto varžybas. Vaikas yra gabus mokslams, tačiau mokantis anglų kalbos jam būtina korepetitoriaus pagalba. Šių užsiėmimų kaina per mėnesį siekia apie 100 Eur. Atsakovas vaiko išlaikymui skiria apie 90 Eur per mėnesį, ši suma, akivaizdu, gali padengti tik menką išlaidų net būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti dalį. Didesnę finansinę paramą savo vaikui atsakovas teikti atsisako.

3. Ieškovė teigė, kad nuo 2021 m. balandžio mėn. dirba „ESG Catering LTD“. Darbas yra laikino pobūdžio, keletui mėnesių. Šią dieną gaunamos pajamos per mėnesį siekia 2 311 Eur, iš jų: 2 151 Eur ieškovės gaunamas atlyginimas, 70 Eur universali išmoka vaikui (vaiko pinigai), mokama Klaipėdos m. savivaldybės, ir 90 Eur atsakovo teikiama vaiko išlaikymui suma. Iš šių lėšų ji privalo ne tik patenkinti vaiko poreikius ir bent minimalius savo poreikius, bet ir išlaikyti butą, kuriame gyvena su vaiku, atsiskaityti su turimais kreditoriais bei mokėti draudimo įmokas pagal sudarytas draudimo sutartis, tam per mėnesį privalo skirti apie 540 Eur. Jos patiriamos išlaidos būsto, kuriame gyvena su vaiku, išlaikymui siekia apie 170 Eur per mėnesį, taip pat turi išlaidų už telefono ryšio paslaugas – apie 50 Eur per mėnesį. 2017 m. gegužės 11 d. AB „Swedbank“ kredito sutarties Nr. 17-031872-FA pagrindu jai suteikė 70 000 Eur kreditą būstui, kuriame ji gyvena su vaiku, įsigyti. Kasmėnesinė kredito ir palūkanų dengimo įmoka – 300 Eur. Be to, ji „Swedbank Life Insurance SE“ Lietuvos filialui privalo mokėti neatsiejamai su šia sutartimi susijusias gyvybės draudimo įmokas – 23 Eur per mėnesį (naudos gavėjas – kreditorė AB „Swedbank“). Be nurodytų kreditorių, ji turi skolinių įsipareigojimų ir fiziniams asmenims. Dėl visuotinio karantino 2020 m. lapkričio mėn. ji prarado darbą ir nuo to laiko iki pat 2021 m. balandžio mėn., nors ir labai tikėjosi, darbo nerado. Dėl nurodytų aplinkybių ji neturėjo kitos išeities kaip finansinės pagalbos kreiptis į artimuosius ir lėšų gyvenimui skolintis iš pažįstamų. Šią dieną bendra šių įsiskolinimų suma siekia 4 000 Eur, iš jų 2 500 Eur skola G. V. ir 1 500 Eur skola A. T.

4. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas ne tik netinkamai vykdo savo pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, bet ir visiškai nesidomi jo gyvenimu. Santykiai su atsakovu yra blogi, ji neturi tikslių duomenų apie jo darbovietę ir gaunamas pajamas. Tačiau bendri pažįstami yra minėję, jog atsakovas yra gyręsis, kad dirba užsienio bendrovėje ir gauna nuolatines pajamas, taip pat yra žinoma, kad atsakovas savo nepilnamečiam vaikui iš pirmos santuokos moka 400 Eur kasmėnesinį išlaikymą. Akivaizdu, kad atsakovas turi visas galimybes prisidėti prie abiejų vaikų ne tik būtiniausių poreikių patenkinimo, tačiau šalių bendro vaiko tinkamai neišlaiko. Atsižvelgiant į vaiko poreikius, įvertinus, kokios išlaidos yra būtinos vaikui, siekiant, kad jis augtų sveikas, visapusiškai ir harmoningai vystytųsi, taip pat atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, į tai, kad ji viena augina ir auklėja nepilnametį vaiką, rūpinasi jo kasdiene buitimi, pasiekimais, vaiko poreikiais, dėl ko patiria didesnes išlaidas nei kartu negyvenantis atsakovas, vaiko vystymuisi būtinos sąlygos būtų užtikrintos atsakovui vaiko išlaikymui kas mėnesį teikiant po 400 Eur.

5. Atsakovas atsiliepimu prašo ieškovės reikalavimų netenkinti, ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Atsakovas nurodo, kad priteisiant išlaikymą Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartyje buvo nurodyta, kad „nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teisme nustatyta, kad nei ieškovė, nei atsakovas neturi nekilnojamojo turto“, „vaiko išlaikymui gauna socialinę pašalpą apie 400 Lt“. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, konstatavo, kad vaikui pakankamas išlaikymas yra po 300 Lt / 86,88 Eur per mėnesį. Atsakovo turtinė padėtis tokia: 2020 m. jis laikinai buvo išvykęs dirbti į JAV, jo gautos pajamos per metus buvo 12 091 USD prieš mokesčių sumokėjimą, 7 388 UDS po mokesčių sumokėjimo, t. y. vidutiniškai 600 USD / mėn. Šią dieną jis jokio nekilnojamojo turto neturi, yra registruotas užimtumo tarnyboje ir jokių išmokų negauna. Be to, 2021 m. jis turėjo sveikatos problemų, negalėjo dirbti ir negavo pajamų, jam buvo atlikta operacija. Jis turi tris išlaikomus vaikus: (duomenys neskelbtini) gimusį A. M., (duomenys neskelbtini) gimusį D. P. ir (duomenys neskelbtini) gimusį A. N., jiems visiems turi pareigą teikti išlaikymą. Atsakovo teigimu, jo turtinė padėtis ne tik nepasikeitė, bet pablogėjo, nes po to, kai Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-173-123/2012 buvo priteistas išlaikymas sūnui A. M., jis susilaukė dar dviejų vaikų. Vertinant šalių turtinę padėtį, akivaizdu, kad ieškovės turtinė padėtis šio ginčo nagrinėjimo metu yra iš esmės pasikeitusi, t. y. akivaizdžiai pagerėjusi. Be to, aplinkybė, kad ieškovė, gavusi kreditą, įgijo nuosavybę, vertintina vadovaujantis aktualia kasacinio teismo praktika, t. y. finansinės prievolės gali būti vertinamos ne kaip objektyviai mažinančios išlaikymą turinčio teikti tėvo (motinos) pajamas, bet kaip patvirtinančios tėvo (motinos) galimybę vykdyti didesnius finansinius įsipareigojimus, taip pat ir vaikui, arba kaip neatsakingas finansinis elgesys, negalintis būti teisėta priežastis mažinti išlaikymo vaikui dydį. Remiantis šia kasacinio teismo praktika vertintini ir ieškovės pateikti skolų rašteliai. Ieškovė neįrodė būtinų pagrindų, kuriems esant teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis galėtų būti peržiūrėtas, t. y. neįrodė, kad: 1) įvyko esminis tėvų turtinės padėties pasikeitimas; 2) pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai. Priešingai, nuo teismo procesinio sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, ieškovės turtinė padėtis labai pagerėjo, o tai sudarytų pagrindą jam inicijuoti reikalavimą dėl išlaikymo dydžio mažinimo.

7. Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą. Nurodo, kad patikrinus Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) nustatyta, kad šeima nebuvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą, atvejo vadybos procesas netaikomas. Skyrius neturi duomenų apie netinkamą tėvų valdžios vykdymą. Pranešimų apie nepilnamečio teisių ir teisėtų interesų pažeidimus skyriuje negauta. Skyriaus specialistai nevyko tikrinti šeimos gyvenimo sąlygų, nes ginčas susijęs tik su turtiniais santykiais. Atsakovo nuo 2012 m. vasario 24 d. teikiamas 90 Eur išlaikymas netenkina net būtinųjų vaiko poreikių. Pastebi, jog skaičiuojant, kad vaiko maitinimui dienai pakanka 5 Eur, kiekvienai mėnesio dienai (mėnesį sudaro 30 ir 31 diena) išleidžiant po 5 Eur, vien maistui reikėtų 150–155 Eur. Taigi, atsakovo teikiami 90 Eur sūnaus išlaikymui nepadengia net minimalių išlaidų maistui ir visiškai neatitinka vaiko interesų. Pažymi, jog vaikų gerovė yra prioritetas ir visi atsakovo vaikai turi vienodas teises į išlaikymą, atitinkantį vaikų poreikius bei užtikrinantį harmoningą asmenybės vystymąsi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-173-123/2012 priteistą iš A. P. išlaikymo dydį ir nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. nuo 2021 m. liepos 9 d., iš atsakovo priteisė sūnui A. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. M. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę M. M., priteisė iš atsakovo 537,20 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei, priteisė iš ieškovės 362,90 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui, priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 38,95 Eur žyminio mokesčio, nusprendė sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

9. Teismas iš rašytinių bylos duomenų nustatė, kad ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo į teismą kreipėsi praėjus 9 metams po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas vaikui, priėmimo. Dabar šalių nepilnamečiam sūnui yra 11 metų, jis mokosi mokykloje. Todėl sutiktina su ieškovės argumentais, kad šiuo metu priteistos 86,89 Eur išlaikymo sumos dėl su amžiumi padidėjusių vaiko poreikių nebepakanka vaiko poreikiams patenkinti (mokslui, aprangai, maistui, kitoms būtinosioms išlaidoms). Be to, pažymėtina, jog visuotinai žinoma, kad per 9 metus pasikeitė ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Esant išdėstytoms aplinkybėms ir atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką, teismas pripažino, jog, atsižvelgiant į tokio amžiaus vaiko poreikius, akivaizdu, kad priteista 86,89 Eur suma nebeužtikrina vaiko poreikių patenkinimo, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177, 178, 185 straipsniai). Šiuo atveju pastebėtina ir tai, kad atsakovas neprieštarauja, jog dėl vaiko amžiaus, ekonominės situacijos yra padidėję vaiko poreikiai. Atsakovas savo apskaičiavimų dėl vaiko poreikių tenkinimo į bylą nepateikė (CPK 177, 178 straipsniai), posėdžio metu jo atstovė neginčijo ieškovės nurodytų vaiko išlaidų ir pripažino, kad tokios išlaidos yra būtinos vaikui. Taigi, teismas, įvertinęs ieškovės nurodytą vaiko poreikių išlaidų detalizaciją, pateiktus byloje įrodymus, pagrindžiančius išlaikymo dydį ir jo poreikį, atsižvelgęs į tai, kad augančiam vaikui (greit tapsiančiam paaugliu) reikalingas didesnis finansinis išlaikymas, taip pat į visuotinai žinomas maisto produktų ir kt. kainas ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimaliąją mėnesio algą (MMA), daro išvadą, kad 650 Eur suma užtikrintų tokio amžiaus vaiko poreikius bei atitiktų protingumo principą (CPK 177, 178, 185 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnis). Ieškovė, tvarkydama vaikui skiriamas išmokas uzufrukto teise, turi jas panaudoti būtent tam tikslui, kuriam valstybės jos skiriamos. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė uzufrukto teise valdo šalių sūnui mokamą išmoką „vaiko pinigus“, kuri nuo šių metų birželio mėn. padidinta iki 80,50 Eur ir yra skirta tik vaiko poreikiams tenkinti, nustatant reikalingą vaikui išlaikymo dydį ši suma turi būti atimta iš bendros vaiko poreikiams būtinos sumos. Atsižvelgiant į tai, šalių vaiko poreikiams tenkinti šiuo atveju tėvai turi skirti 569,50 Eur (650 Eur – 80,50 Eur) per mėnesį.

10. Teismas remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad ieškovė šiuo metu dirba, jos pajamos per mėn. sudaro virš 2 000 Eur. Nuosavybės teise jai priklauso butas, įkeistas hipoteka, kilnojamojo turto, registruoto Lietuvos Respublikoje, neturi. Kitų išlaikytinių neturi. Turi kreditinių įsipareigojimų. Atsakovas Lietuvoje registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus. Atsakovas vyksta uždarbiauti į JAV, jo pajamos per mėnesį sudaro apie 663 USD. Atsakovas negalėjimą teikti didesnį išlaikymą vaikui grindžia savo prasta finansine padėtimi, sveikata bei kitų išlaikytinių skaičiumi. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas yra darbingo amžiaus (47 m.), duomenų, kad jis būtų nedarbingas, nėra. Atsakovo atstovė posėdžio metu nurodė, jog atsakovui birželio mėn. yra suplanuota operacija, byloje pateikti duomenys, kad atsakovas santykinai turi sveikatos problemų, t. y. nugaros, stuburo skausmai ir pan., tačiau teismas pastebi, kad atsakovo atstovė posėdžio metu nurodė, jog atsakovas JAV dirba bet kokius darbus, todėl galima daryti išvadą, kad atsakovo sveikatos problemos nekliudo jam dirbti ir užsidirbti. Taip pat byloje pateikta Užimtumo tarnybos pažyma, iš kurios matyti, kad atsakovas atsisakė dirbti jam siūlomą darbą. Taigi, darytina išvada, jog atsakovas gali dirbti, gali ieškotis geriau mokamo darbo, o ne tik dirbti pavienius darbus JAV, ir tokiu būdu prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tačiau, kaip matyti iš paties atsakovo paaiškinimo, jis yra pasirinkęs priešingą poziciją savo turtinės padėties gerinimo klausimu. Pastebėtina, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų, kokias jis deda pastangas ieškodamas darbo (CPK 12, 177, 178 straipsniai). Atsakovas nurodo, kad finansiškai jį remia dabartinė jo sutuoktinė. Teismas iš dalies sutinka su atsakovo pozicija, jog vien tai, jog jį finansiškai remia žmona, nereiškia, jog jo turtinė padėtis yra gera, juolab kad byloje pateikta vedybinė sutartis, nustatanti atskirą sutuoktinių turtinį teisinį režimą. Tačiau teismas taip pat vertina ir institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovo posėdžio metu išsakytus argumentus, jog atsakovas periodiškai skraido į JAV, skrydžio bilietas kainuoja daugiau negu jo deklaruojamos uždirbamos pajamos per mėnesį, samdo advokatą, todėl šiuo atveju atsakovo sunki materialinė padėtis vertintina kritiškai. Atsakovas nurodė, jog JAV dirba pavienius darbus, savo būsto ten neturi, todėl pagrįstai kyla abejonių, iš kokių lėšų atsakovas apmoka būsto nuomos, išlaikymo išlaidas užsienio valstybėje, kur, visuotinai žinoma, gyvenimo lygis yra aukštesnis. Tai leidžia daryti išvadą, jog atsakovo pajamos yra didesnės negu nurodoma. Taigi, šiuo atveju nenustatyta jokių aplinkybių, kodėl atsakovas negalėtų pagerinti savo turtinės padėties ir prisidėti daugiau nei 100 Eur, kuriuos šiuo metu moka, prie nepilnamečio vaiko išlaikymo.

11. Teismas, analizuodamas šalių galimybę teikti nepilnamečiam vaikui išlaikyti reikalingą sumą, kritiškai vertino atsakovo argumentus, kad jis turi dar du vaikus ir jiems skiria išlaikymą, todėl didesnio išlaikymo šalių vaikui negali teikti. Išlaikymo kitiems atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimas šioje byloje nėra sprendžiamas. Taigi, šiuo atveju vertintina tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, dirba JAV, t. y. turi galimybes visavertiškai išlaikyti visus savo vaikus, todėl darytina išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl kitų dviejų vaikų jis negali išlaikyti šalių vaiko. Teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, kodėl atsakovas turėtų neprisidėti prie sūnaus išlaikymo daugiau negu 100 Eur (CPK 12, 177, 178, 185 straipsniai). Nors teismas kritiškai vertino atsakovo turtinę padėtį ir konstatavo, jog kitų išlaikytinių skaičius nedaro įtakos šalių sūnaus išlaikymui, tačiau šiuo atveju teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad ieškovės finansinė padėtis šiuo metu yra geresnė, todėl ji turėtų didesne dalimi prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Ieškovės pajamos per mėnesį sudaro daugiau negu 2 000 Eur, ieškovė daugiau išlaikytinių neturi, jai nuosavybės teise priklauso butas, todėl tai leidžia daryti išvadą, jog ieškovės materialinė padėtis yra geresnė. Ieškovės atstovė posėdžio metu akcentavo, jog ieškovės darbo pobūdis – kelis mėnesius dirbti komandiruotėje, kelis būti Lietuvoje, todėl nurodomos pajamos turėtų būti dalijamos ir nedirbamam laikotarpiui, tačiau teismas pastebi, jog jokių duomenų, pagrindžiančių tokį ieškovės darbo pobūdį, dėl ko jos gaunamas pajamas reikėtų skaičiuoti kitaip, negu nurodoma darbo užmokesčio pažymoje, byloje nepateikta. Dėl ieškovės finansinių įsipareigojimų pastebėtina, kad tai, jog ji su banku sudarė paskolos sutartį būstui įsigyti, tik patvirtina, jog jos finansinė padėtis yra gera. Dėl kitų skolinių įsipareigojimų fiziniams asmenims pastebėtina, jog teismo posėdžio metu ieškovės atstovė negalėjo paaiškinti, kokie yra tiksliai skoliniai įsipareigojimai, o iš pateiktų banko sąskaitų matyti, kad tarp ieškovės ir jos nurodomų kreditorių vyksta piniginiai pervedimai, taip pat matyti, kad į banko sąskaitą yra įnešami grynieji pinigai, gaunami pervedami iš kitų fizinių asmenų, todėl šie įsipareigojimai vertintini kritiškai. Vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į vaikui reikalingą išlaikymo sumą – apie 570 Eur (atėmus „vaiko pinigus“), į tai, kad šiuo metu atsakovas turi sveikatos problemų, dėl kurių yra apribotos jo galimybės dirbti, kad šiuo metu jo turtinė padėtis yra blogesnė nei ieškovės, taigi ieškovė didesne dalimi gali prisidėti prie sūnaus išlaikymo, iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui didintinas iki 230 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.192, 3.201 straipsniai, CPK 177, 178, 185 straipsniai). Akcentuotina, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai ar kitoms aplinkybėms, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

12. Teismas nurodė, kad ieškovė rašytiniais įrodymais pagrindė 800 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą. Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteistina 537,20 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 88, 98 straipsnis). Atsakovas rašytiniais įrodymais pagrindė 1 104,73 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą. Ieškinį tenkinus iš dalies, iš ieškovės atsakovui priteistina 362,90 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 88, 98 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13. Atsakovas A. P. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti.

14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas šioje byloje sąžiningai teikė visus įrodymus, kurie įrodo jo turtinę padėtį ginčo nagrinėjimo metu. Teismas neturėjo jokio pagrindo atsakovo turtinės padėties vertinti kritiškai. Ieškovė neįrodinėjo aplinkybės, kad atsakovo pajamos būtų kitokios. Atstovavimo sutartį atsakovo interesais 2021 m. rugsėjo 1 d. sudarė ir bylinėjimosi išlaidas apmokėjo jo sutuoktinė. Šalies atstovo dalyvavimas byloje ir bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo faktas negali sudaryti teismui pagrindo vertinti atstovavimą byloje kaip šalies turtinę padėtį įrodančią aplinkybę. Vertindamas atsakovo gaunamas pajamas teismas neatliko objektyvaus įrodymų vertinimo. Teismas neturėjo jokio teisėto pagrindo priteisdamas išlaikymą remtis prielaida, kad neva JAV pagal ekonominį išsivystymą užima aukštesnę vietą nei Lietuva, todėl ir atsakovas turi galimybes gauti didesnes pajamas.

15. Apeliaciniame skunde teigiama, jog atsakovas įrodė, kad jis turi tris nepilnamečius vaikus ir visiems trims vaikams teikia išlaikymą. Mokėdamas po 360 Eur per mėnesį vaikų išlaikymui, atsakovas savo paties pragyvenimui pasilikdavo minimalią sumą. Ieškovė neįrodė aplinkybės, kad atsakovas gyvena ne pagal savo gaunamas pajamas. Kadangi atsakovo pajamų dalis vaikų išlaikymui pagal įstatymo normą turi būti padalyta visiems jo išlaikomiems vaikams po lygiai, todėl teismas šioje byloje turėjo nustatyti, kokie yra visų atsakovo vaikų minimalūs poreikiai, ir tuomet nuspręsti, koks atsakovo mokamas išlaikymas turėtų būti pakankamas jiems patenkinti ir panaudotas lygiomis dalimis. Tačiau šioje byloje teismas A. M. minimalių poreikių nenustatė, kaip nenustatė ir kitų dviejų atsakovo vaikų poreikių. Remiantis kasacinio teismo praktika akivaizdu, kad, teismui ginčijamu sprendimu priteisus iš atsakovo po 230 Eur per mėnesį, galbūt bus pažeista atsakovo vaikų teisė gauti vienodą išlaikymą, nes atsakovas neturės jokių finansinių galimybių jį teikti.

16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neatliko objektyvaus šalių turtinės padėties vertinimo proporcingumo aspektu, ką įpareigoja padaryti CK 3.192 straipsnis. Ieškovei gaunant kelis kartus už atsakovą didesnes pajamas ir turint nekilnojamojo turto, teismas nepaskirstė išlaikymo vaikui mokėjimo pareigos proporcingai tėvų turtinei padėčiai. Pateikti ieškovės rašytiniai įrodymai bei jos atstovės paaiškinimai įrodė, kad iš gaunamų pajamų ieškovė patenkina visus sūnaus poreikius, jokių nepatenkintų poreikių nėra. Šalių sūnus neturi jokių specialiųjų poreikių, dėl kurių būtų reikalingas didesnis išlaikymas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Išlaikymo vaikui dydis priklauso ne tik nuo vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, bet ir nuo vaikų, kuriems reikalingas išlaikymas, skaičiaus. Poreikį padidinti išlaikymą ieškovė argumentavo išlaidomis sūnaus būreliams, korepetitoriams ir pan., dėl kurių poreikio ji nusprendė vien savo nuožiūra, o ne kartu su atsakovu. Kadangi bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė nurodė, jog sprendimą dėl papildomų vaiko poreikių ieškovė priėmė viena, tai ji ir turi priimti riziką, kad atsakovas neturės finansinių galimybių prie jų prisidėti.

17. Apeliaciniame skunde teigiama, jog atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi išlaikymą priteisti nuo 2021 m. liepos 9 d., t. y. nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, nes šioje byloje ieškovė neįrodinėjo aplinkybių ir teismas nekonstatavo, kad ieškovė atsakovui reikalavimą padidinti teikiamą išlaikymą teikia todėl, kad atsakovas nevykdo pareigos teikti išlaikymą arba kad kokie nors vaiko poreikiai yra nepatenkinti. Teisinius padarinius teismo sprendimas sukelia nuo įsiteisėjimo momento. Todėl vaiko išlaikymo prievolės pasikeitimo pradžia laikytinas teismo sprendimo, kuriuo prievolė pakeista, įsiteisėjimo momentas. Jokių šios teisės normos taikymo išimčių ieškovė neįrodinėjo, išlaikymo įsiskolinimo faktas byloje nebuvo nagrinėjimas, todėl ši teismo sprendimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta. Be to, sprendimo dalis, kuria nuspręsta „sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai“, prieštarauja CPK 282 straipsniui, kadangi šioje byloje ginčas vyko ne dėl išlaikymo priteisimo, bet dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, o toks sprendimas prie skubiai vykdytinų sprendimų nepriskirtas.

18. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino į bylą pateiktus įrodymus apie vaiko amžių̨, sveikatą, mokymąsi, laisvalaikio pomėgius, atsižvelgė į šalių̨ paaiškinimus, ieškovės pateiktą vaiko poreikių įvertinimą (apskaičiavimus). Atsakovas visiškai nebendrauja nei su vaiku, nei su ieškove, nesidomi vaiko gyvenimu, todėl galimybės su juo aptarti su vaiku susijusius klausimus ieškovė neturi. Tėvas ir motina turi užtikrinti ne tik būtinuosius vaiko poreikius, bet ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Išlaidos vaiko būreliams ir korepetitoriams yra būtinos tiek vaiko saviraiškos, tiek gabumų lavinimui. Akivaizdu, jog šalims buvo tinkamai paskirstyta įrodinėjimo našta, išvada dėl vaiko išlaikymui būtinų lėšų byloje padaryta ištyrus rašytinius įrodymus ir įvertinus jų visumą, t. y. teisinga, atitinka bylos duomenis, protingumo ir sąžiningumo principus.

20. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai padarė išvadą, jog atsakovas gali dirbti, gali ieškotis geriau mokamo darbo, o ne tik dirbti pavienius darbus JAV, tačiau to nedaro. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai kilo abejonių̨, iš̌ kokių lėšų̨ atsakovas apmoka būsto nuomos, išlaikymo išlaidas užsienio valstybėje, kur, visuotinai žinoma, gyvenimo lygis yra aukštesnis. Teismas rėmėsi ne prielaidomis, o visiems žinomoms aplinkybėms, kurių įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovo posėdžio metu išsakytus argumentus, jog atsakovas periodiškai skraido į JAV, skrydžio bilietas kainuoja daugiau negu jo deklaruojamos uždirbamos pajamos per mėnesį. Dėl nurodytų priežasčių̨ akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo abejonėms dėl tikrosios atsakovo turtinės padėties, jo gaunamų pajamų ir pagrįstai šias abejones vertino nepilnamečio vaiko interesų naudai. Tai, kad ieškovė dirba, įrodo jos pastangas imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti ir teikti išlaikymą vaikui ir dar labiau pabrėžia atsakovo nerūpestingą ir nesąžiningą elgesį, kai jis, būdamas darbingo amžiaus, siekia pasinaudoti susidariusia padėtimi, kad šiuo metu nedirba, ir išvengti pareigos užtikrinti vaikui tinkamą, jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su ieškove gyvena vaikas ir jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.

21. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas ištyręs byloje esančius įrodymus ir, priešingai, nei teigia atsakovas, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes: ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas, turimą turtą, sveikatą, išlaikytinių skaičių̨, didesnę ieškovės vaiko, gyvenančio kartu su ja, išlaikymo naštą, atsakovo darbą JAV, atsakovo elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikui išlaikyti ir svarbių priežasčių̨ tam nebuvimą, taip pat atsižvelgęs į teismų nustatytas kitas reikšmingas aplinkybes (atsakovo gyvenimo būdą), tinkamai nustatė išlaikymo pareigos paskirstymo abiem tėvams proporciją, konstatuodamas, kad atsakovas gali teikti 230 Eur per mėnesį išlaikymą sūnui. Net tuo atveju, jei atsakovo turtinė padėtis gali neleisti priteisti visiems vaikams išlaikymo pagal jų̨ tikruosius poreikius, kiekvienas vaikas privalo gauti tokį išlaikymą, kuris leistų patenkinti bent minimalius jo poreikius (normalus maitinimas, apranga ir pan.). Pažymėtina, kad iš̌ atsakovo priteista nepilnamečio vaiko išlaikymo suma yra mažesnė nei 1/2 dalis sumos, būtinos minimaliems vaiko poreikiams patenkinti (1/2 MMA), likusi vaiko išlaikymo dalis – 330 Eur – dėl geresnės materialinės padėties tenka ieškovei, kuri, be to, užtikrina sūnui gyvenamąjį būstą bei rūpinasi jo kasdieniais poreikiais, t. y. ir taip turi papildomų kasdienių vaiko poreikių patenkinimo išlaidų. Taigi atsakovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo atliktas (apeliaciniame skunde nurodytų) įrodymų vertinimas neteisingas, yra visiškai nepagrįsti. Atsakovas, susilaukdamas vaikų, prisiėmė atsakomybę jais pasirūpinti tinkamai, jis galėtų dirbti kitą geriau mokamą darbą, galėtų įgyti ir atitinkamą profesinį išsilavinimą. Tai, kad atsakovas nenori to daryti, nėra priežastis mažinti jam tenkančią vaiko išlaikymo naštą.

22. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių̨ didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Atsižvelgiant į šioje byloje pareikštus reikalavimus, didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų.

23. 2022 m. rugsėjo 23 d. apeliantas pateikė paaiškinimą raštu ir naujus įrodymus apie savo sveikatos būklę. Paaiškinime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo 2022 m. birželio 7 d., po to 2022 m. birželio 13 d. atsakovui buvo diagnozuotas kalkėjantis peties tenditas ir numatytas gydymas – dešinio peties operacija, tai įrodo pateikiamas Ambulatorinio apsilankymo aprašymas. 2022 m. liepos 28 d. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje atsakovui buvo atlikta operacija. Nuo 2022 m. liepos 25 d. išduotas nedarbingumo pažymėjimas, nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. skirta reabilitacija, nedarbingumas pratęstas iki 2022 m. rugsėjo 27 d.

24. Ieškovė atsiliepimo į apelianto rašytinius paaiškinimus nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

26. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

27. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimas tenkinti iš dalies ieškovės M. M. ieškinį atsakovui A. P., kuriuo pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-173-123/2012 priteistas iš A. P. išlaikymo dydis ir nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. nuo 2021 m. liepos 9 d., iš atsakovo priteista sūnui A. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 230 Eur išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. M. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta ieškovė M. M., priteista iš atsakovo 537,20 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei, priteista iš ieškovės 362,90 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui, priteista iš atsakovo į valstybės biudžetą 38,95 Eur žyminio mokesčio, nuspręsta sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

28. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismo sprendimo išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, byloje surinktiems įrodymams, įstatymo reglamentavimui ir kasacinio teismo praktikai. Teigiama, kad šioje byloje teismas neatliko objektyvaus byloje nustatytų aplinkybių ir šalių argumentų vertinimo, visiškai neįsigilino į atsakovo poziciją ir teikiamus įrodymus byloje, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nenustatė minimalių visų atsakovo vaikų poreikių, nenustatė objektyvių proporcijų tarp šalių turtinės padėties, taip pat tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, nesant ieškinio reikalavimo ir įstatyme numatyto pagrindo nusprendė dėl skubaus sprendimo vykdymo ir išlaikymą priteisti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos.

29. Apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl nepilnamečio vaiko išaugusių poreikių, dėl išlaikymo dydžio nustatymo, kai vienas iš tėvų turi kitų išlaikytinių, ir vieno iš tėvų pareigos prisidėti prie vaiko išlaikymo daugiau, kai kitas tėvas yra nedarbingas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

30. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

31. 2022 m. rugsėjo 23 d. rašytiniu paaiškinimu apeliantas prašo pridėti prie bylos papildomus atsakovo sveikatos būklę bei nedarbingumą įrodančius dokumentus. Pažymi, kad atsakovas neturėjo jokios galimybės pateikti šių rašytinių įrodymų anksčiau, nes aplinkybės, kurias jie įrodo, atsirado tik po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Jų pridėjimas ir įvertinimas yra aktualus siekiant visapusiškai išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes.

32. Esant tokiai situacijai teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju naujų įrodymų priėmimas ir vertinimas nėra perteklinis ir neužvilkintų bylos nagrinėjimo, nes apelianto sveikatos būklė buvo vertinama pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, pateikti įrodymai neįrodo apelianto neįgalumo, o įrodo jo nedarbingumo laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 24 d. iki 2022 m. rugsėjo 27 d. dėl pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodytos diagnozės, todėl prie bylos pridėtini įrodymai: 2022 m. birželio 13 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymas; 2022 m. liepos 28 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės stacionaro epikrizė; 2022 m. liepos 25 d. nedarbingumo pažymėjimas; 2022 m. rugsėjo 8 d. reabilitacijos skyrimas; 2022 m. rugpjūčio 23 d. ir 2022 m. rugsėjo 8 d. nedarbingumo pažymėjimai.

33. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad A. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės M. M. ir atsakovo A. P. sūnus.

34. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-173-123/2012 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitė ir priteistą iš atsakovo 400 Lt (115,85 Eur) išlaikymo periodinėmis išmokomis sumą sumažino iki 300 Lt (86,89 Eur).

35. Ieškovė nurodo, kad, po teismo nutarties, kuria nuspręsta dėl atsakovo nepilnamečiam vaikui skirtino išlaikymo dydžio, priėmimo vaikui paaugus (priteisiant išlaikymą vaikui buvo vieneri metai, dabar – vienuolika), atsirado papildomų jo priežiūros išlaidų. Būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį būtina skirti apie 500 Eur, t. y. 180 Eur išlaidos maistui namuose, 100 Eur maistui mokykloje, 50 Eur drabužiams ir avalynei, 30 Eur higienos priemonėms, kirpyklai, 40 Eur būsto išlaikymo išlaidoms padengti, 20 Eur lavinimo priemonėms, 30 Eur pramogoms, 20 Eur transporto išlaidoms, 10 Eur kitoms išlaidoms (vaikui skirtiems baldams, mokyklos fondui, dovanoms ir kt.). Be to, turi papildomų būtinų išlaidų vaiko gydymui, ligų profilaktikai, vitaminams, maisto papildams, geresniam maitinimui (apie 20 Eur per mėn.). Nurodo, kad vaikas yra labai sportiškas – lanko plaukimo treniruotes, kas reikalauja papildomų išlaidų sporto aprangai, mokesčiams už treniruotes (50 Eur per mėnesį), kelionėms į treniruotes, sporto varžybas. Vaikas yra gabus mokslams, tačiau mokantis anglų kalbos jam būtina korepetitoriaus pagalba. Šių užsiėmimų kaina per mėnesį siekia apie 100 Eur.

36. Atsakovas vaiko išlaikymui skiria apie 90 Eur per mėnesį.

37. Pirmosios instancijos teismas remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad ieškovė šiuo metu dirba, jos pajamos per mėn. sudaro virš 2 000 Eur. Nuosavybės teise jai priklauso butas, įkeistas hipoteka, kilnojamojo turto, registruoto Lietuvos Respublikoje, neturi. Kitų išlaikytinių neturi. Turi kreditinių įsipareigojimų.

38. Atsakovas Lietuvoje registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus. Atsakovas vyko uždarbiauti į JAV, jo pajamos per mėnesį sudaro apie 663 USD.

39. 2022 m. rugsėjo 23 d. apelianto pateikti nauji įrodymai įrodo, jog jis nuo 2022 m. rugpjūčio 24 d. iki 2022 m. rugsėjo 27 d. buvo nedarbingas dėl pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodytos diagnozės.

Dėl nepilnamečio vaiko išaugusių poreikių

40. Byloje nustatyta, kad šalių sūnus yra gimęs (duomenys neskelbtini) ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimu priteistas iš atsakovo 300 Lt (86,89 Eur) išlaikymas, kurį atsakovas sutiktų teikti, todėl ginčas šioje byloje kilo dėl 140 eurų kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, priteistų iš atsakovo.

41. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto apeliacinio skundo 1 punkte nurodytais argumentais dėl to, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovo pateiktus įrodymus. Tai, kad į bylą pateiktus įrodymus teismas vertino kitaip, nei tikėjosi atsakovas, nereiškia, jog įrodymai buvo vertinami netinkamai ir padarytos nepagrįstos išvados.

42. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 str.). Teismų praktikoje aiškinama, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 str. 5 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

43. Atsakydama į apeliacinio skundo 4 punkte nurodytus motyvus, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė šalių sūnaus minimalių poreikių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas nepagrįstai nurodo šį motyvą, nes pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ištyrė ieškovės nurodomas aplinkybes, kad šalių sūnaus išlaikymui reikalinga 650 Eur suma, kurią sudaro 180 Eur išlaidos maistui namuose, 100 Eur maistui mokykloje, 50 Eur drabužiams ir avalynei, 30 Eur higienos priemonėms, kirpyklai, 40 Eur būsto išlaikymo išlaidoms padengti, 20 Eur lavinimo priemonėms, 30 Eur pramogoms, 20 Eur transporto išlaidoms, 10 Eur kitoms išlaidoms (vaikui skirtiems baldams, mokyklos fondui, dovanoms ir kt.), 20 Eur ligų profilaktikai, vitaminams, maisto papildams, 50 Eur mokesčiams už treniruotes bei kelionėms į treniruotes, sporto varžybas, 100 Eur už korepetitoriaus pagalbą.

44. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ieškovės į bylą pateiktus dokumentus: VšĮ „Plaukimo mokykla“ pažymą, pažymą apie anglų kalbos korepetitoriaus paslaugas, UAB „Pasaulio optika“, „Topo Centro“, „Zaros“, „Pegaso“, „Pepco“, „SkyParko“, „Benu“ vaistinės, „Pinokio“, „Sportlando“, Vaikų ligoninės, „Bags&More“, „Žaislų planetos“, „Fielsmos“, „Jysko“, „Senukų“, „KidZone“, UAB „Greater Outdoors“ čekius, konstatavo, kad atsakovas savo apskaičiavimų dėl vaiko poreikių tenkinimo į bylą nepateikė (CPK 177, 178 straipsniai). Taigi, teismas, įvertinęs ieškovės nurodytą vaiko poreikių išlaidų detalizaciją, pateiktus byloje įrodymus, pagrindžiančius išlaikymo dydį ir jo poreikį, atsižvelgęs į tai, kad augančiam vaikui (greit tapsiančiam paaugliu) reikalingas didesnis finansinis išlaikymas, taip pat į visuotinai žinomas maisto produktų ir kt. kainas ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimaliąją mėnesio algą (MMA), pagrįstai padarė išvadą, kad 650 Eur suma užtikrintų tokio amžiaus vaiko poreikius bei atitiktų protingumo principą (CPK 177, 178, 185 straipsniai, CK 3.192 straipsnis).

45. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš nurodytos 650 Eur sumos atėmė 80,50 Eur, t. y. sumą, kurią skiria valstybė vaikui, ir nustatė, kad šalių vaiko poreikiams tenkinti šiuo atveju tėvai turi skirti 569,50 Eur (650 Eur – 80,50 Eur) per mėnesį.

46. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu.

47. Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis). Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vystymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, individualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Ieškovė nurodo, kad šalių sūnui maistui namuose skiria per mėnesį 180 eurų, t. y. 6 eurai per dieną, ir 100 eurų skiria maistui mokykloje, ir ši suma nėra neprotingai didelė, įvertinus šalių sūnaus amžių ir jo plaukimo pamokų poreikį.

48. Teismų praktikoje aiškinama, kad vaiko poreikis turėti gyvenamąjį būstą užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinant vaiko teisę į gyvenamąjį būstą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis). Šią teisę turi įgyvendinti abu vaiko tėvai. Vaiko būstas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t. y. teisės į sveiką ir saugią aplinką (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punktas), teisės į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, garbę ir orumą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnis), teisės į mokslą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14, 35 straipsniai), teisės į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis) ir kt., įgyvendinimą. Tuo atveju, kai tėvų turtinė padėtis leidžia, vaiko teisei į būstą užtikrinti turi būti skiriama tiek lėšų, kad vaikui būtų sudaryta galimybė turėti atskirą kambarį, būstas turėtų patogumus, kurie galimi vaiko ir tėvo (motinos) gyvenamojoje vietovėje. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: tinkamo būsto nuomos išlaidos, išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių paslaugų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai. Ieškovė nurodo, kad moka po 40 Eur sūnaus dalį būsto išlaikymo išlaidoms padengti ir ši suma taip pat vertintina kaip teisinga ir protinga.

49. Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir apavo komplektus metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) sezonams, sportinę, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį. Ieškovė nurodė, kad šalių sūnui drabužiams ir avalynei skiria apie 50 eurų kas mėnesį. Teismas laiko tokią sumą protinga ir pagrįsta, atsižvelgiant į šalių sūnaus amžių.

50. Vaiko poreikiai mokslui nustatomi atsižvelgiant į tėvų pareigą sudaryti materialines sąlygas vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus, užtikrinti vaiko parengimą mokyklai, mokymąsi pagal ugdymo programą, vystyti vaiko gebėjimus (Konstitucijos 41 straipsnis, Švietimo įstatymo 7–16, 46 straipsniai, 47 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti, kokios išlaidos yra būtinos konkretaus vaiko mokymo ir neformalaus ugdymo, ikimokyklinio ir specialaus ugdymo išlaidoms padengti. Šias išlaidas sudaro išlaidos mokymosi priemonėms įsigyti, mokestis už mokslą, popamokinę priežiūrą ir veiklą, mokėjimas repetitoriams, transporto ir kitos būtinos išlaidos (Švietimo įstatymo 72 straipsnis, Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnis ir kt.). Ieškovė nurodė, kad šalių sūnui šiems poreikiams skiria: 20 Eur lavinimo priemonėms, 30 Eur pramogoms, 20 Eur transporto išlaidoms, 50 Eur mokesčiams už treniruotes bei kelionėms į treniruotes, sporto varžybas, 100 Eur už korepetitoriaus pagalbą. Teismas laiko tokią sumą protinga ir pagrįsta, nes atsakovas šių išlaidų leistinais įrodymais nenuginčijo. Aplinkybė, kad tam tikras vaiko lavinimo išlaidas gera valia padengia kitas asmuo, negali eliminuoti ar sumažinti nė vieno iš tėvų pareigos išlaikyti vaiką.

Dėl vieno iš tėvų pareigos prisidėti prie vaiko išlaikymo daugiau, kai kitas tėvas nedirba ir turi kitų nepilnamečių vaikų

51. Atsižvelgdamas į esamą tėvų turtinę padėtį teismas konstatuoja, jog šalių sūnaus poreikių patenkinimo suma yra 569,50 Eur (650 Eur – 80,50 Eur) per mėnesį ir ši suma atitinka tėvų turtinę padėtį. Nustatydamas kiekvieno iš tėvų išlaikymo dydžio dalį, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė privalo užtikrinti sūnui gyvenamąjį būstą, ieškovės pajamos yra didesnės nei atsakovo, tačiau ji dengia kreditą, o atsakovas nuo 2022 m. rugpjūčio 24 d. iki 2022 m. rugsėjo 27 d. buvo nedarbingas, turi kitų išlaikytinių. Taigi teismas konstatuoja, jog nustatant šalių išlaikymo dydį atsakovo dalis yra skundžiamu teismo sprendimu nustatyta mažesnė nei tenkanti ieškovei, t. y. 230 eurų, tačiau mažinti ir šią sumą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

52. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).

53. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs proporcingumo principo svarbą ir aiškinęs jo turinį. Antai kasacinio teismo nutartyse yra nurodyta, kad įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Proporcingumas pagal nurodytą teisės normą yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką. Vadovaudamasis šiuo principu teismas nustato, kokio dydžio kaip būtini, taip pat finansiškai ir kitaip materialiai įmanomi abiejų tėvų sąskaita patenkinti vaiko poreikiai gali būti teismo nustatyti, ir sprendžia dėl išlaikymo priteisimo. Taigi nustatęs vaiko poreikių dydį, teismas sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymą neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą. Paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios. Nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių. Išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bylose kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs dėl turtinės padėties vertinimo.

54. Nagrinėjamoje byloje teismas sprendė klausimą dėl šalių sūnaus poreikių atsižvelgdamas į vaiko amžių, jo išaugusius dėl amžiaus poreikius ir tai siejo su abiejų tėvų galimybe suteikti atitinkamą materialinį ir finansinį aprūpinimą. Tai rodo, kad CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto proporcingumo principo ir kitų reikalavimų teismas nepažeidė. Teismas atsižvelgė į kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir pajamas, kitus atsakovo nepilnamečius vaikus, į atsakovo laikiną negalėjimą dirbti.

55. Atsakydama į apeliacinio skundo motyvus dėl atsakovo pajamų 2021 ir 2022 metais, pajamų nebuvimo dėl jo laikino nedarbingumo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovui būtų nustatytas jo ilgalaikio nedarbingumo lygis.

56. Apeliantas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, turintis laikinų sveikatos sutrikimų, pasibaigus jo laikinam nedarbingumui, gali imtis realių veiksmų savo gaunamoms pajamoms padidinti. Tėvo, privalančio teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.).

57. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo pateikti įrodymai neatspindi jo tikrosios finansinės padėties, nes jis iki laikino nedarbingumo dirbo ir gyveno JAV, teikia savo trims vaikams minimalų išlaikymą – vidutiniškai po 100 eurų dviem vaikams, o vienam – 160 Eur.

58. Apelianto nurodoma kaip pakankama šioje byloje vaiko poreikiams patenkinti apie 100 Eur suma yra niekuo nepagrįsta.

59. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes. Todėl tais atvejais, kai tėvų pajamos yra nedidelės ar jie jų neturi išvis, kai tėvai neturi turto, kuriuo galėtų būti teikiamas išlaikymas kita forma nei periodinėmis išmokomis, teismas turi įvertinti, dėl kokių priežasčių tėvai neturi galimybių dirbti ir tinkamai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-209/2013). Byloje nustatyta, kad atsakovo laikinas nedarbingumas buvo nuo 2022 m. rugpjūčio 24 d. iki 2022 m. rugsėjo 27 d. ir byloje nėra įrodymų, kad atsakovas negalės dirbti.

60. Atsakydama į apeliacinio skundo motyvus dėl atsakovo kitų dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naujos šeimos sukūrimas ir pagausėjimas negali būti pagrindu perkelti nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tik ieškovei. Apeliacinio skundo 3 punkte atsakovas nurodo, kad jis savo trims sūnums moka 360 eurų per mėnesį, t. y. sūnui D. – po 160 eurų, t. y. nukrypdamas nuo jo nurodomo lygybės principo, nors šioje byloje ginčas yra iškeltas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo jo vyriausiajam sūnui.

61. Jeigu išlaikymas turi būti priteistas ne vienam, o keliems vaikams, tai priteisto išlaikymo dydis privalo būti pakankamas bent minimaliems visų vaikų poreikiams tenkinti (CK 3.198 str. 1 d.). Kai yra du ar daugiau vaikų, taip pat vadovaujamasi principu „pagal poreikius ir galimybes“. Net ir tuo atveju, kai byloje įrodyta, jog vaiko tėvo turtinė padėtis gali neleisti priteisti visiems vaikams išlaikymo pagal jų tikruosius poreikius, kiekvienas vaikas privalo gauti tokį išlaikymą, kuris leistų patenkinti bent minimalius jo poreikius (normalus maitinimas, apranga ir pan.). Įvertinusi šios bylos įrodymus dėl šalių sūnaus amžiaus, jo užimtumo bei apelianto motyvus dėl jo sveikatos būklės, teisėjų kolegija konstatuoja, kad mažinti ginčo sumos nėra teisinio pagrindo, nes 230 Eur suma, priteista iš atsakovo, patenkina tik jo vaiko minimalius poreikius ir didesne dalimi ieškovei prisidėjus yra tenkinami kiti šalių sūnaus poreikiai.

62. Apeliantas nepagrįstai prašo priteisti išlaikymą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

63. Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas konstatuoja, kad apelianto išlaikymo pareiga sūnui atsirado ieškovei pateikus teismui ieškinį dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, t. y. 2021 m. liepos 9 d. (CK 3.200 straipsnis).

64. Kiti apeliacinio skundo argumentai bei argumentai dėl teismo sprendimo skubaus vykdymo neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas išsamiau dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; kt.).

65. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė visus įrodymus, sprendimą pagrindė teisės aktais, teismų praktika, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.