Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys – išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, skolininkas M. D.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė teismo posėdžiuose nedalyvavo, informuota tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Duomenų apie tai, kad M. D. būtų kreipęsis dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nėra. Vis dėlto, tiek iš civilinės bylos, tiek iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad skolininkas ėmėsi veiksmų siekdamas įteisinti savavališkos statybos padarinius: skolininkui 2020 m. gruodžio 31 d. išduotas statybos leidimas Nr. LSNS-01-201231-01687.

Skolininko įsitikinimu, antstolės pareiškimo dėl baudos skyrimo tenkinimas reikštų non bis in idem principo pažeidimą. Su tokiu skolininko vertinimu nėra pagrindo sutikti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Konstitucinis Teismas, aiškindamas šį Konstitucijoje įtvirtintą teisės principą, ne kartą pasisakė (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai), pažymėdamas, kad jis reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas.

Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju skolininko atliekamas priešingas teisei veiksmas (privalomo nurodymo nevykdymas) yra tęstinis, tačiau skolininkui už šio tęstinio veiksmo atlikimą (t. y. privalomo nurodymo nevykdymą) sankcijos nebuvo taikomos. Kaip matyti iš Administracinių nusižengimų kodekso 351 straipsnio 7 dalies dispozicijos, pagal sankcija yra taikoma už naujo neypatingo statinio savavališką statybą kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jų apsaugos zonose, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar pajūrio juostoje. Remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, bauda gali būti skiriama už privalomojo nurodymo nevykdymą. Apibendrinant, 2019 m. gruodžio 2 d. Vilniaus apylinkės teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. A14.-6196-1096/2019 bauda paskirta už naujo neypatingo statinio savavališką statybą kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jų apsaugos zonose, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar pajūrio juostoje, o šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl šios savavališkos statybos padarinių nepašalinimo per privalomajame nurodyme nustatytą terminą. Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl baudos už tą patį tęstinį neteisėtą veiksmą skyrimo.

Bylos duomenimis, skolininkas siekia įteisinti savavališką statybą, tačiau, teismo vertinimu, iš pateiktų įrodymų nėra pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, kad statybą leidžiantis dokumentas bus išduotas ar tai bus pagrindas pripažinti, kad privalomasis nurodymas įvykdytas. Skolininkas iš esmės neginčijo aplinkybių, kad 2019 m. lapkričio 14 d. privalomasis nurodymas nėra įvykdytas. Skolininko teigimu, jis deda maksimalias pastangas tam, kad privalomojo nurodymo įpareigojimai būtų tinkamai ir kiek įmanoma operatyviau įvykdyti.

Baudos skyrimas yra teismo teisė, tai reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą. Sprendžiant dėl baudos skyrimo, skolininkas turi pareigą įrodyti, jog Privalomojo nurodymo negali įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (CPK 178 straipsnis). Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013).

Taigi, remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalies dispozicija, įstatymų leidėjas suteikė diskrecijos teisę teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokiomis konkrečiomis įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ar kriterijais. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu šie padariniai darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kt.

Pažymėtina, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudos vykdymo procese institutą, turėjo tikslą ne tik finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą, bet pirmiausiai skatinti proceso šalis tinkamai vykdyti teismo sprendimą ar nutartį (ar šiuo atveju privalomąjį nurodymą).

Antstolė prašo baudą skaičiuoti nuo 2020 m. gegužės 14 d., t. y. nuo kitos dienos, einančios po Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos, Inspekcija nuo 2020 m. gegužės 13 d. (t. y. nuo paskutinės privalomajame nurodyme nurodytos jo įvykdymo termino dienos). Būtent nuo Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos yra pagrindas konstatuoti, jog skolininkas neįvykdė pareigos atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, bauda skirtina nuo minėto akto surašymo dienos iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo dienos. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje, kur yra išaiškinta, kad nuo Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos yra pagrindas konstatuoti, jog skolininkas neįvykdė pareigos atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, todėl teismas, teismo posėdyje spręsdamas sprendimo neįvykdymo klausimą ir taip nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, turi pagrindo skirti skolininkui baudą nuo kitos dienos, einančios po Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos (CPK 73 straipsnio 3 dalis) už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai iki įpareigojimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-415/2015, 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016).

Vienas iš baudos skyrimo tikslų yra paskatinti skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą, tokiu atveju baudos dažniausiai skiriamos už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną. Be šio tikslo yra ir kitų baudos skyrimo tikslų, pvz. kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės. Nagrinėjamu atveju bauda skiriama valstybei, o išieškotojas, t. y. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atstovaudama viešąjį interesą, iš esmės nėra suinteresuota paskirtos baudos dydžio aspektu. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudos vykdymo procese institutą, turėjo tikslą ne tik finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą, bet pirmiausiai skatinti proceso šalis tinkamai ir laiku įvykdyti teismo sprendimą ar privalomąjį nurodymą.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje bylos įvertinant aplinkybę, kad skolininkas siekia įteisinti savavališką statybą, baudos taikymas nuo 2020 m. gegužės 14 d. būtų neproporcingas, neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Teismo įsitikinimu, baudos skyrimas nuo kitos dienos po Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. S021-15448 surašymo dienos, t. y. nuo 2021 m. rugsėjo 14 d., labiau atitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skolininkui skirtina 2 Eur bauda už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti Privalomąjį nurodymą, pradedant skaičiuoti nuo 2021 m. rugsėjo 14 d., iki Inspekcijos privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PNSSP-00-191114-00048 numatyto įpareigojimo įvykdymo (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

Inspekcija atsiliepime, vadovaudamasi CPK 771 straipsnio 2 dalimi, prašė taikyti privalomajame nurodyme nurodytas jo neįvykdymo pasekmes ir suteikti teisę Inspekcijai įvykdyti privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-191114-00048 ir pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 24 punkte numatyta, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime ar antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 771 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos teismui. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, jog antstolė 2021-09-13 surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Į teismą antstolė kreipėsi, prašydama skirti skolininkei baudą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį tuo pagrindu, jog skolininkė nevykdo Inspekcijos Privalomojo nurodymo. Antstolė neprašė spręsti dėl privalomajame nurodyme nurodytų jo nevykdymo pasekmių ir leisti inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą, neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Konstatuotina, kad, antstolei neprašant spręsti dėl privalomajame nurodyme nurodytų jo nevykdymo pasekmių, įvertinus visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių, teismas nagrinėjamu atveju konstatuoja nesant įstatyme įtvirtintų pagrindų peržengti bylos nagrinėjimo ribas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1416-432/2020). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Inspekcijos prašymas dėl privalomajame nurodyme nurodytų nevykdymo pasekmių taikymo atmestinas.

Šalims išaiškintina, kad ši nutartis neužkerta kelio antstolei kreiptis į teismą su pareiškimu dėl privalomojo nurodymo pasekmių taikymo CPK 771 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290292 straipsniais, 771 straipsnio 6 dalimi,

nutaria:

antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl baudos skyrimo tenkinti iš dalies.

Skirti suinteresuotam asmeniui M. D. (M. D.), a. k. (duomenys neskelbtini), 2 Eur (dviejų eurų) dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 14 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-191114-00048, pradedant skaičiuoti nuo 2021 m. rugsėjo 14 d., iki Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 14 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-191114-00048 numatyto įpareigojimo įvykdymo valstybės naudai.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 6804.

Išaiškinti, kad baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti privalomajame nurodyme numatytus veiksmus.

Kitą reikalavimų dalį atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.