Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-09-14 · Civilinė byla Nr. e2-15430-1077/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-09-14
Bylos Nr.
e2-15430-1077/2023
Teisminio proceso Nr.
2-14-3-10537-2023-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Ranceva
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
Atsakovas
M. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-15430-1077/2023Teisminio proceso Nr. 2-14-3-10537-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 3.2.6.1, 2.6.26. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui M. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Finansų bitė“ kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. B.: a) 9039,98 Eur dydžio negrąžintą paskolą pagal paskolos sutartį; b) 845,15 Eur dydžio paskolos palūkanas pagal paskolos sutartį už laikotarpį nuo 2023-03-04 iki 2023-07-06; c) 588,04 Eur dydžio administravimo mokestį pagal paskolos sutartį; d) 41,67 Eur nuostolių atlyginimo (pagal paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas, kurias sudaro paskolos sutartyje įtvirtintos 22 proc. metinės palūkanos skaičiuojamos nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio už laikotarpį nuo 2023-07-07 iki 2023-07-13; d¹) 22 proc. nuostolių atlyginimo (pagal paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas) skaičiuojamus už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2027-06-03), nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta paskolos įmokų grafike (ieškinio II dalies 3 punkto 2 lentelėje), neviršijant bendros 4265,84 sumos); e) 637 Eur sutarties sudarymo mokesčio; f) 47,23 Eur delspinigių; g) 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; h) patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 348,00 Eur už žyminį mokestį ir 605,00 Eur už teisines paslaugas.

2. Nurodė, kad atsakovui suteikė vartojimo kreditą, tačiau atsakovas laiku neatsiskaitė. Šalys sutartimi buvo sutarusios dėl delspinigių.

Atsiliepimas

3. Atsakovas M. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Prašė patikslinti teisinių paslaugų išlaidas, kurias ieškiniu prašoma priteisti.

4. 2023 m. rugsėjo 5 d. teisme gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai dėl sutarties sudarymo mokesčio ir administravimo mokesčio priteisimo po sutarties nutraukimo, dėl reikalavimo priteisti vėlavimo palūkanas, dėl galimybės sudaryti taikos sutartį ir dėl teisinių paslaugų patikslinimo.

5. Byla ieškovės prašymu išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 235 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių ir jų teisinio vertinimo.

6. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2022 m. birželio 17 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 58455713. Pagal paskolos sutartį ieškovė įsipareigojo suteikti ir suteikė atsakovui 9 765,00 Eur paskolą 60 mėnesių laikotarpiui ir atsakovas įsipareigojo sumokėti palūkanas, kurių metinė norma 22 procentai, 735 Eur sutarties sudarymo mokestį ir 0,21 procento dydžio administravimo mokestį. Sutartimi sutarta dėl 0,05 procentų dydžio delspinigių. Atsakovui nesilaikant įsipareigojimo nustatytu grafiku grąžinti paskolą, ieškovė siuntė atsakovui raginimus sumokėti skolą, tačiau atsakovas į šiuos raginimus nereagavo ir skolos nesumokėjo. Todėl ieškovė 2023 m. liepos 7 d. vienašališkai nutraukė paskolos sutartį su atsakovu, vadovaudamasi sutarties bendrųjų sąlygų 8.9 punktu. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų apmokėjęs susidariusią skolą (CPK 178 straipsnis).

Dėl negrąžinto kredito, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

7. Ieškovė prašo priteisti 9 039,98 Eur negrąžinto kredito, 845,15 Eur pelno palūkanas už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 4 d. iki 2023 m. liepos 6 d. ir 47,23 Eur delspinigius. Nurodo, jog 845,15 Eur pelno palūkanas sudaro 825,71 Eur pelno palūkanos (buhalterinės apskaitos pažymoje nurodyta 825,72 Eur) ir 19,43 Eur vėlavimo palūkanos.

8. Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalį kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

9. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.32 punkte nurodyta, kad vėlavimo palūkanos – paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, palūkanas ir kitus mokėjimus pagal paskolos grąžinimo grafiką, specialiąsias sąlygas ar sutartį, mokamos specialiosiose sąlygose nurodytos palūkanos nuo pradelstos įmokos dalies, kurią sudaro paskolos suma, kaip atlyginimas už naudojimąsi paskolos suma iki sutarties galiojimo pabaigos. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktą, paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, palūkanas ir kitus mokėjimus pagal paskolos grąžinimo grafiką, specialiąsias sąlygas ar sutartį, specialiosiose sąlygose nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo įmokos dalies, kurią sudaro paskolos suma kaip atlyginimas už naudojimąsi paskolos suma iki sutarties galiojimo pabaigos ir vadinamos vėlavimo palūkanomis.

10. Pagal ieškovės pateiktą buhalterinę pažymą matyti, jog ieškovė priskaičiavo 825,72 Eur palūkanų (patikslintame ieškinyje nurodo 825,71 Eur) ir 19,43 Eur vėlavimo palūkanų bei 47,23 Eur delspinigių.

11. Ieškovė patikslintame ieškinyje mokėjimo palūkanomis vadina tai, kas sutartyje vadinama vėlavimo palūkanomis, jų metinė norma 22 proc. Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose išdėstyta pozicija, kad šios palūkanos savo esme yra mokėjimo palūkanos. Kadangi šios palūkanos skaičiuojamos kaip sankcija už vėlavimą mokėti įmokas pagal šalių sudarytą sutartį, savo esme tai yra ne mokėjimo (pelno) palūkanos, o vėlavimo (kompensacinės) palūkanos, atliekančios netesybų vaidmenį.

12. Analogiškos sutarčių sąlygos teismų praktikoje vertinamos kaip įtvirtinančios vėlavimo (kompensacines) palūkanas (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-858-432/2023). Teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo teismų praktikos analogiškose bylose.

13. Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio (nuo sudarymo) ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis). Pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018).

15. VKĮ 11 straipsnio 8 dalis neįtvirtina vieno galimo taikytino netesybų dydžio, kuris atitiktų sąžiningumo kriterijų ir galėtų būti vertinamas kaip atitinkantis šalių valią, o tik numato maksimalų galimą taikytinų netesybų dydį (ne daugiau 0,05 proc.). Teismas neturi teisės keisti nesąžiningos sutarties sąlygos turinio iki tiek, kiek ji, teismo nuomone, galėtų būti vertinama kaip esanti sąžininga vartotojo atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020). Todėl teismas, pripažinęs sutarties sąlygą dėl netesybų kaip nesąžiningą, neturi pagrindo taikyti netesybų mažinimą reglamentuojančias teisės normas ir savo iniciatyva spręsti dėl šalių interesus atitinkančio vieno konkretaus delspinigių dydžio, patenkančio į VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nustatytos delspinigių normos ribas, t. y. mažinti netesybas iki tokio dydžio, kuris galėtų būti laikomas sąžiningu vartotojo atžvilgiu (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2532-866/2022).

16. Atsižvelgiant, jog sutartinė atsakomybė už sutarties pažeidimą viršija įstatymo nustatytą, dėl to sutarties sąlygos (sutarties bendrųjų sąlygų 1.32, 7.1 punktai), kuriomis nustatomos vėlavimo palūkanos, pripažintinos niekinėmis.

17. Be to, pažymėtina, kad pagal mokėjimo palūkanų apskaičiavimo pažymą ir delspinigių apskaičiavimo pažymą matyti, jog vėlavimo palūkanų paskaičiavimo laikotarpis persidengia su delspinigių paskaičiavimo laikotarpiu, todėl ir dėl šios priežasties vartotojui negali būti taikoma dviguba atsakomybė, t. y. priteisiamos kartu ir vėlavimo palūkanos, ir delspinigiai.

18. Pripažinus minėtas sutarties sąlygas niekinėmis, atmestinas reikalavimas priteisti 19,43 Eur kompensacines (vėlavimo) palūkanas.

19. Atsakovas atlikdamas 8 įmoką sumokėjo 0,35 Eur didesnę sumą, kurią ieškovė nurodė, kad įskaitė į vėlavimo palūkanas, kurias nustatanti sutarties sąlyga pripažinta niekine. Kadangi šalys sutartyje susitarė, jog atsakovo mokėjimai įskaitomi pirmiausia administravimo mokesčiui dengti, todėl ši permokos suma įskaitytina į priteistiną administravimo mokesčio dalį (iš atsakovo priteistinas administravimo mokestis mažintinas 0,35 Eur suma).

20. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove visiškai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), teismas sprendžia, kad atsakovas pažeidė savo prievolę, todėl vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 9 039,98 Eur negrąžinto kredito, 825,71 Eur palūkanų.

21. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Pripažinus, kad atsakovas tinkamai nevykdė savo prievolės mokėti įmokas pagal šalių sudarytą sutartį, ieškovei iš atsakovo priteistina 47,23 Eur delspinigių pagal ieškovės pridėtą delspinigių apskaičiavimo pažymą.

Dėl negautų pajamų priteisimo.

22. Ieškovė prašo priteisti 41,67 Eur nuostolių atlyginimo (pagal paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas, kurias sudaro paskolos sutartyje įtvirtintos 22 proc. metinės palūkanos skaičiuojamos pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio už laikotarpį nuo 2023-07-07 iki 2023-07-13; 22 proc. nuostolių atlyginimo (pagal paskolos sutartį ieškovo negautas pajamas) skaičiuojamus už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2027 m. birželio 3 d.), nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta paskolos įmokų grafike (ieškinio II dalies 3 punkto 2 lentelėje), neviršijant bendros 4265,84 sumos).

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. e3K-7-75-823/2020).

24. Šalys sutartyje sulygo dėl atsakovo ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 22 procentų), kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis, o sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, ir pasibaigus sutarties terminui neviršytų sulygtos sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuotinos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-771-855/2022, 30 pastraipa).

25. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti 41,67 Eur negautas pajamas už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 7 d. iki 2023 m. liepos 13 d. ir 22 procentų negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. liepos 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2027 m. birželio 3 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-289-603/2021, 50 pastraipa, 2022 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-938-852/2022, 20 pastraipa, 2022 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-771-855/2022, 30 pastraipa).

Dėl sutarties sudarymo ir administravimo mokesčio.

26. Ieškovė prašo priteisi 588,04 Eur administravimo mokesčio ir 637 Eur sutarties sudarymo mokesčio.

27. Administravimo mokesčio prašoma priteisti už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 3 d. iki 2023 m. liepos 6 d. – 95,19 Eur, ir už laikotarpį po sutarties nutraukimo – 492,85 Eur.

28. Sutarties sudarymo mokesčio prašoma priteisti už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 3 d. iki 2027 m. birželio 3 d.

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Iš sutarties bendrosiose sąlygose pateikto sutarties sudarymo ir administravimo mokesčio apibrėžimo matyti, kad savo esme tai yra mokestis, tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu. Apeliacinės instancijos teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad mokestis, susijęs su sutartinių įsipareigojimų prisiėmimu ir vykdymu, nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo ir gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-504-921/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje Nr. e2A-50-803/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2338-880/2022, ir kt.). Naujausioje teismų praktikoje pažymima, kad sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas neturi teisės reikalauti viso sutarties sudarymo mokesčio, t. y. tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau, nepriklausomai nuo to, kad šalys susitarė dėl vienkartinio sutarties sudarymo mokesčio, kuris išdėstomas visam sutarties galiojimo laikotarpiui (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2618-863/2022).

30. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose pateiktais argumentais nepagrindė, jog sutarties sudarymo mokestis ir administravimo mokestis turėtų būti skaičiuojami ir po sutarties nutraukimo. Pažymėtina, kad savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose bylose šie mokesčiai priteisti tik iki sutarties nutraukimo (Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-661-555/2023). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl sutarties sudarymo ir administravimo mokesčio nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos priteisimo, todėl ieškovės reikalavimas dėl sutarties sudarymo ir administravimo mokesčio priteisimo tenkintinas iš dalies.

31. Ieškovei iš atsakovo priteistina 95,19 Eur sutarties administravimo mokesčio už laikotarpį iki sutarties nutraukimo, o kita šio reikalavimo dalis atmestina. Kaip jau nurodyta šiame sprendime, iš atsakovo priteistinas administravimo mokestis mažintinas atsakovo atlikta 0,35 Eur permokos suma. Taigi ieškovei iš atsakovo priteistina 94,84 Eur administravimo mokesčio.

32. Ieškovei iš atsakovo priteistina 62,48 Eur sutarties sudarymo mokesčio už laikotarpį iki sutarties nutraukimo 2023 m. liepos 6 d. (apskaičiuojama sudėjus 9-13 įmokas ir už 14 įmokos 3 dienas, t. y. 12,25 x 5 + 12,25 / 30 x 3).

Dėl procesinių palūkanų.

33. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (10 111,91 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. liepos 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimo išlaidų paskirstymo.

34. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

35. Ieškovė sumokėjo 348 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 605 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

36. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė prašantis patikslinti teisinių paslaugų išlaidas, kurias ieškiniu prašoma priteisti. Iš to galima spręsti, kad atsakovas nesutinka su šių išlaidų dydžiu, tačiau atsiliepime į ieškinį jokie nesutikimo argumentai nėra dėstomi. Pažymėtina, kad analogiškose bylose kaip ši 605 Eur dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma buvo pripažinta protinga, pagrįsta ir priteistina visa apimtimi (Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-316-425/2023). Ieškovės su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikti įrodymai patvirtina, kad nurodyta suma už advokato teisines paslaugas buvo faktiškai sumokėta. Todėl šiuo atveju teismas nenustatė pagrindo mažinti priteistinas atstovavimo išlaidas.

37. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, patenkinus ieškovės reikalavimą iš dalies, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas 886,01 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (apskaičiuojama (605 + 348) / 15 464,91 Eur x 14 377,75 Eur).

38. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra 6,64 Eur, t. y. viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl 6,17 Eur suma, proporcinga patenkino ieškinio reikalavimo daliai, priteistina valstybei iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259-260, 268, 270 straipsniais, 293 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento (ab initio) 2022 m. birželio 17 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 58455713 bendrųjų sąlygų 1.32, 7.1 punktų sąlygas, kuriomis nustatomos vėlavimo palūkanos.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“ (juridinio asmens kodas 304051511) iš atsakovo M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 9 039,98 Eur (devynių tūkstančių trisdešimt devynių eurų 98 ct) kreditą, 825,71 Eur (aštuonių šimtų dvidešimt penkių eurų 71 ct) pelno palūkanas už laikotarpį iki sutarties nutraukimo, 47,23 Eur (keturiasdešimt septynių eurų 23 ct) delspinigių, 41,67 Eur (keturiasdešimt vieno euro 67 ct) negautų pajamų už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 7 d. iki 2023 m. liepos 13 d., 22 (dvidešimt dviejų) procentų negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2023 m. liepos 13 d., iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, t. y. 2027 m. birželio 3 d., nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis pagal 2022 m. birželio 17 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 58455713 mokėjimo grafiką, 62,48 Eur (šešiasdešimt dviejų eurų 48 ct) sutarties sudarymo mokestį, 94,84 Eur (devyniasdešimt keturių eurų 84 ct) sutarties administravimo mokestį, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 111,91 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. liepos 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 886,01 Eur (aštuonių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų 1 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 6,17 Eur (šešių eurų 17 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu ir žyminį mokestį. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų pasirinktame banke, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662. Sumokėjus, mokėjimo nurodymo kopiją privaloma pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vilija Ranceva