- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-04
- Bylos Nr.
- e2A-528-368/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00027-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Atsakovas
- V. P.
- Ieškovas
- L. P.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Gelvorasergel“
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.1.7.12Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui V. P., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Gelvorasergel“ dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų klausimų, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. P. ieškiniu prašė: 1) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės L. P. (ikisantuokinė pavardė „G.“) ir atsakovo V. P. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio sūnaus D. P. gyvenamąją vietą su jo motina, t. y. ieškove L. P.; 3) priteisti iš atsakovo V. P. išlaikymą sūnui D. P. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Paskirti ieškovę L. P. D. P. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 4) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę – „P.“; 5) L. P. kreditorinius įsipareigojimus uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Gelvorasergel“ nemodifikuoti ir po santuokos nutraukimo palikti asmeniais ieškovės įsipareigojimais; 6) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
2. Nurodė, kad su atsakovu nebegyvena santuokinio gyvenimo, nebeveda bendro ūkio. Santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Išlaikymas sutuoktiniams nepriteistinas, nes kiekvienas iš jų yra pajėgus save išlaikyti. Su atsakovu bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamo turto bei transporto priemonių neturi. Ieškovės asmeninį kreditorinį įsipareigojimą kreditorei UAB „Gelvorasergel“ prašo po santuokos nutraukimo palikti asmeniniais jos įsipareigojimais. Prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus D. P. gyvenamąją vieta su ieškove, nes vaikas prie jos labai prisirišęs, su ja faktiškai gyvena. Nepilnamečio sūnaus D. P. išlaikymui kas mėnesį reikalinga apie 400 Eur dydžio suma, 85,75 Eur iš šios sumos yra padengiama valstybės mokamais vaiko gaunamais pinigais, todėl likusi suma, kuri reikalinga patenkinti nepilnamečio sūnaus poreikius, sudaro kiek daugiau nei 300 Eur. Prašomas priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymas mokamas kas mėnesį po 150 Eur yra proporcinga. Ieškovė nekliudo atsakovui bendrauti su sūnumi, todėl netikslinga nustatyti konkrečios atsakovo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarkos.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo UAB „Gelvorasergel“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinio pareiškimo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. birželio 8 d. sprendimu teismas ieškinį patenkino visiškai: 1) nutraukė santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės L. P. (pavardė prieš santuoką – G.) ir atsakovo V. P. dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei paliko jos santuokinę pavardę „P.“, atsakovui jo pavardę „P.“; 3) nustatė nepilnamečio vaiko D. P. gyvenamąją vietą kartu su motina L. P. jos gyvenamojoje vietoje; 4) nustatė, kad atsakovas gali bendrauti su nepilnamečiu vaiku be apribojimų, šalys su vaiku bendraus, jį auklės ir rūpinsis bendru sutarimu; 5) priteisė iš atsakovo V. P. sūnaus D. P. naudai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2023 m. sausio 6 d., iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 6) paskyrė L. P. nepilnamečiui sūnui D. P., išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nustatė vykdyti skubiai; 7) po santuokos nutraukimo ieškovės L. P. kreditorinius įsipareigojimus kreditorei UAB „Gelvorasergel“ pripažino ieškovės L. P. asmeninėmis prievolėmis; 8) priteisė iš atsakovo V. P. 380,72 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės biudžetui; 9) priteisė iš atsakovo V. P. 151 Eur žyminį mokestį ir 33,20 Eur pašto išlaidas į valstybės pajamas.
5. Teismas pripažino, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl iširusios santuokos, nes tinkamai neatliko santuokinių pareigų, nei vienas iš sutuoktinių nedėjo maksimalių pastangų išsaugoti santuoką, nepakankamai rūpinosi šeima. Pažymėjo, kad atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės neginčijo. Teismas atsižvelgęs, kad ginčo dėl pavardžių tarp šalių nėra, po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes.
6. Teismas įvertinęs, kad vaikas gyvena su ieškove, yra prie jos prisirišęs, vaikui gyventi yra sudarytos tinkamos sąlygos, išvadą byloje teikianti institucija pritarė, o atsakovas neprieštaravo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo nustatė su jo motina. Teismas atsižvelgęs, kad ginčo tarp šalių dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nėra, detalios bendravimo tvarkos nenustatė.
7. Teismas spręsdamas dėl nepilnamečiui vaikui išlaikymo pritesimo įvertino atsakovo amžių, gaunamos senatvės pensijos dydį (344 Eur per mėnesį), nepateikė duomenų apie būsto išlaikymo išlaidas, sveikatos būklę, jo negali papildomai užsidirbti pinigų bei kitas aplinkybes, nustatytą vaiko išlaikymui per mėnesį reikalingą sumą. Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas nepilnamečiui vaikui priteisti iš atsakovo 150 Eur išlaikymą.
8. Teismas įvertinęs, kad kreditorė UAB „Gelvorasergel“ neprieštaravo, pripažino, jog po santuokos nutraukimo, ieškovės įsiskolinimai kreditorei yra ieškovės asmeninės prievolės.
9. Teismas įvertinęs, kad ieškinys patenkintas visiškai, ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo valstybės naudai priteisė 110 Eur žyminis mokestis už santuokos nutraukimą dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir 41 Eur žyminį mokestis už išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimą (viso 151 Eur žyminį mokestį), 380,72 Eur išlaidas valstybei už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą bei 33,20 Eur išlaidas, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas V. P. prašo pakeisti nepagrįstą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. birželio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1590-457/2023 dalyje dėl žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, panaikinant įpareigojimą padengti valstybei šias išlaidą. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
10.1. Teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pripažinimas, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, yra išimtinai teismo prerogatyva (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalis). Teismui pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės kaip ir nutraukus santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu (CK 3.61 straipsnio 3 dalis), todėl turi būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatos, kurios numato, kad civilinėse bylose nuo žyminio mokesčio atleidžiami sutuoktiniai už prašymus nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutikimu. CK 3.61 straipsnio, 3.51 straipsnio ir CPK 83 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatos yra sistemiškai susiję, atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės negalėjo būti nagrinėjamas, ir nėra pagrindo teigti, kad ieškinys patenkintas pilnai. Dėl šios priežasties teismas nepagrįstai taikė CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes pagrindinis ieškinio reikalavimas (dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei) negalėjo būti nagrinėjamas, todėl negalėjo būti patenkintas. Šiuo atveju teismas turėjo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį kartu su CPK 83 straipsnio 1 dalies 12 punktu, todėl skundžiamo sprendimo dalyje „Kiti klausimai“ teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines ir materialines teisės normas. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas keisti pirmos instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo yra priteistos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, žyminio mokesčio suma ir pašto išlaidos.
10.2. Teismas turėdamas byloje duomenis, kad yra visos prielaidos, kad atsakovui būtų suteikta antrinė teisinė pagalba (atsakovas yra senatvės pensininkas, gaunamos pensijos dydis yra žemiau skurdo ribos, yra neįgalus dėl aklumo viena akimi ir neturiu jokio turto) ir šeimos santykių bylose veikdamas aktyviai, turėjo pareigą užtikrinti atsakovui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė L. P. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai už atsiliepimo į skundą parengimą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Atsiliepimas
11.1. Nesutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovė kėlė reikalavimą, kurio įstatymas nenumoto – nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o turėjo kreiptis dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė vertinimu, abudu sutuoktiniai kalti dėl santuokos iširimo, kaltė pasireiškia jų abiejų nesutarimais. Atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, lėmusių santuokos iširimą, todėl pagrįstai teismas pripažino, kad dėl santuokos iširimo kalti abudu sutuoktiniai, iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinių pareigas. Ieškovė kreiptis į teismą nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutikimu neturėjo galimybės, nes atsakovas su tuo nesutiko – nesutiko dalyvauti privalomoje mediacijoje, viso proceso metu elgėsi pasyviai (neteikė atsiliepimo į ieškinį, neatvykdavo į teismo posėdžius ir pan.) ir tokiu savo elgesiu prisidėjo prie didesnių bylinėjimosi išlaidų byloje.
11.2. Apelianto argumentas, kad teismas turėjo pareigą šioje byloje užtikrinti atsakovui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą yra nepagrįstas, nes ne teismas, o pats atsakovas turėjo kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nė karto nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl to, kad jam reikalinga advokato pagalba.
Motyvuojamoji dalis
11.3. Ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
13. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ieškovei ir atsakovui gimė sūnus D. P. VĮ Registrų centras ir VĮ Regitra duomenys patvirtina, kad santuokos metu šalys privalomo registruoti nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo. Santuokos metu ieškovė įgijo įsipareigojimų kreditorei UAB „Gelvorasergel“. Ieškovė nedirba, yra neįgali, jai nustatytas nedarbingumas, gauna išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, ir socialines išmokas iš Joniškio rajono savivaldybės. Ieškovė su sūnumis D. P. ir M. M. gyvena nuomojamame savivaldybės socialiniame būste (2023 m. sausio 23 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas). Atsakovas yra pensininkas, pragyvenantis iš gaunamos 344 Eur per mėnesį senatvės pensijos (atsakovo paaiškinimai 2023 m. gegužės 19 d. teismo posėdyje).
Dėl ieškinio, kuriuo prašoma nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nagrinėjimo
14. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad esant abiejų sutuoktinių kaltei, ieškovė turėjo kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu, o ne ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes tokios galimybės įstatymas nenumato. Ieškovės reikalavimas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės negalėjo būti nagrinėjamas, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškinys patenkintas pilnai.
15. Apeliacinio teismo vertinimu, atsižvelgiant į apelianto skundo argumentus tikslinga aptarti santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygas.
16. Santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1–2 dalys) bendrumas. Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (CK 3.49 straipsnis). Priklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo šalims kyla atitinkami padariniai.
17. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu (supaprastinto proceso tvarka) galima tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jo padarinių.
18. CK 3.51 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau negu vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Tik esant visoms šioms nurodytoms sąlygoms, santuoka nutraukiama teisme supaprastinto proceso tvarka (CK 3.51 straipsnio 2 dalis). CK 3.53 straipsnio 2 dalyje ir CPK 539 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus.
19. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad išreikšta sutuoktinių valia tiek dėl santuokos nutraukimo, tiek dėl jos nutraukimo padarinių yra viena iš esminių CK 3.51 straipsnyje nustatytų teisinių sąlygų, leidžiančių bylą nagrinėti supaprastinto proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2014).
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, tokių aplinkybių nenurodė ir apeliaciniame skunde atsakovas, kad sutuoktiniai būtų išreiškia valia tiek dėl santuokos nutraukimo, tiek dėl jos nutraukimo padarinių ir sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus.
21. CK 3.61 straipsnyje yra reglamentuojama situacija, kai santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Įstatyme nėra įtvirtinto draudimo kreiptis į teismą ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamoje byloje ieškovė suformulavo ieškinio reikalavimą, prašydama nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šį reikalavimą palaikė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovas byloje atsiliepimo į ieškinį nepateikė, priešieškinio, kuriame būtų suformavęs savo reikalavimus nepareiškė, todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą pagal ieškinyje suformuluotus ieškinio reikalavimus, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, pagrįstai pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).
22. Sutiktina su apeliantu, kad CK 3.61 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54⁴ straipsniai). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės vadovavosi minėtomis įstatymo nuostatomis ir jų nepažeidė.
23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad skunde apeliantas CK 3.61 straipsnio 3 dalyje nurodomas taikytinas pasekmes numatytas CK 3.51–3.54⁴ straipsniuose, sutapatina su CPK V dalies XXXV skyriuje nustatytu reglamentavimu taikomu, kai nagrinėjamos bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ar vieno sutuoktinio prašymu.
24. CPK 442 straipsnio 10 punkte nustatyta, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas nagrinėja bylas dėl šeimos teisinių santykių, išskyrus bylas, nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka pagal šio Kodekso IV dalies XIX skyrių. CPK 381 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnis) arba vieno sutuoktinio pareiškimas dėl santuokos nutraukimo (CK 3.55 straipsnis) nagrinėjamas ypatingąja teisena.
25. Tai gi, iš aptarto CPK 381 straipsnio 4 dalyje ir 442 straipsnio 10 punkte įtvirtinto teisinio reglamentavimo, matyti, kad tik prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnis) arba vieno sutuoktinio pareiškimas dėl santuokos nutraukimo (CK 3.55 straipsnis) nagrinėjamas ypatingąja teisena, o kitais atvejais sprendžiant dėl santuokos nutraukimo taikomos ginčo teisenos taisyklės.
26. Nagrinėjamu atveju byla buvo nagrinėjama pagal ieškovės ieškinį, kuriame suformuoti materialieji reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kt. Nagrinėjant bylą pagal ieškovės ieškinio reikalavimus, nesant sutuoktinių išreikštai valiai dėl santuokos nutraukimo padarinių bei nepateikus teismui prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą nagrinėjo ginčo teisenos tvarka, ir taikė CPK IV dalies XIX skyriuje įtvirtintas taisykles. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad teismui pripažinus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas bylą turėjo nagrinėti ypatingos teisenos tvarka.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
27. Apeliantas nesutinka su iš jo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, kadangi šiuo atveju teismas turėjo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį kartu su CPK 83 straipsnio 1 dalies 12 punktu.
28. CPK 83 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami sutuoktiniai – už prašymus nutraukti santuoką bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnis) ir vieno sutuoktinio prašymu (CK 3.55 straipsnis).
29. Nagrinėjamu atveju, byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal ieškovės ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų reikalavimų, todėl, atsižvelgiant į CPK 83 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatas, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad tenkinus ieškovės ieškinio reikalavimą ir pripažinus, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė žyminį mokestį.
30. Pažymėtina, kad bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, taip pat įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
31. CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
32. Kasacinis teismas praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018; 2019 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019).
33. Aiškindamas CPK 93 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad taikant CPK 93 straipsnio 4 dalį svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 29 punktas; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023, 116 punktas).
34. Vertinant tiek ieškovės tiek ir apelianto procesinį elgesį, jų apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ieškinio padavimą bei kitas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju itin svarbi aplinkybė yra tai, kaip šalys elgėsi dar iki ieškovei kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo.
35. Iš byloje esančios Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2022 m. gruodžio 13 d. pažymos dėl privalomosios mediacijos nustatyta, kad nebuvo gautas atsakovo sutikimas dėl privalomosios mediacijos vykdymo, todėl laikoma, kad atsakovas nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija (Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalis). Aplinkybės, kad atsakovas be pagrindo atsisakė dalyvauti privalomojoje ikiteisminėje mediacijoje, įrodo, jog atsakovo procesinis elgesys nebuvo tinkamas, nes jis atsisakydamas dalyvauti mediacijoje neišnaudojo visų galimybių bandyti išspręsti ginčą taikiai. Atsakovui neargumentuotai atsisakius dalyvauti mediacijos procese, šalių ginčas negalėjo būti sprendžiamas kitu būdu nei ginčo teisena. Būtent atsakovo pasyvus procesinis elgesys, jo vengimas ginčą spręsti taikiai, lėmė bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Byloje nėra duomenų, jog ieškovės procesinis elgesys būtų netinkamas.
36. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas buvo pasyvus, manydamas, kad jam reikalinga teisinė pagalba net nesikreipė į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ar kitu būdu nepasirūpino tinkamu atstovavimu. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje dalyvaujanti šalis pati turi pasirūpinti tinkamu atstovavimu, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, o ne tokią pareigą perkelti teismui ir nepagrįstai tikėtis, kad teismas rūpinsis, jog atsakovui būtų suteiktos advokato paslaugos.
37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
38. Pažymėtina, kad buvę sutuoktiniai šiame procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujantis rungimosi ir dispozityvumo principais, byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vienos šalis interesais ir pasirūpinti dėl jos atstovavimo teisme, savo iniciatyva rinkti duomenis, kad būtų pagrindas atleisti vieną šalį nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
39. Taip pat atsakovo esama turtinė padėtis, nereiškia teisinio pagrindo nepriteisti ar sumažinti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Atkreiptinas dėmesys, jog aplinkybė, kad atsakovui bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos tvarka buvo suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, nesudaro pagrindo nepriteisti iš atsakovo valstybei bylinėjimosi išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs, kad ieškinys patenkintas visiškai, kad ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, bei kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, jog valstybė patyrė 380,72 Eur antrinė pagalbos išlaidų, pagrįstai iš atsakovo valstybei priteisė 151 Eur žyminį mokestį ir 380,72 Eur išlaidas valstybei už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą bei 33,20 Eur išlaidas, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo pakeisti skundžiamo sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo.
42. Įvertinus visus apeliacinių skundų argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
43. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas tinkamai taikė procesines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantas šioje byloje nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, o tai, kad teismas padarė priešingas išvadas, nei pageidavo apeliantai, nesudaro pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
44. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
45. CPK 99 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
46. Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos patirtos valstybės už apeliantui suteiktą antrinę teisinę pagalbą neatlygintinos.
47. Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. liepos 13 d. sprendimu yra 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai pamokėti) ir 10 (kitos būtinos išlaidos) punkte nurodytas išlaidas.
48. Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. birželio 19 d. sprendimu yra 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai pamokėti) ir 10 (kitos būtinos išlaidos) punkte nurodytas išlaidas.
49. Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. lapkričio 16 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo, kuriame nurodyta, kad rengdamas ieškovei atsiliepimą į apeliacinį skundą advokatas sugaišo 9 val. ir dėl pagalbos rengiant šį procesinį dokumentą valstybė patyrė 200 Eur išlaidų.
50. Kadangi atsakovui yra suteikta 100 proc. valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir jis yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas tarp šalių neskirstytinas (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.