Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Genovaitei Eidukienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui V. P., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Gelvorasergel“, išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų klausimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas V. P. atsiliepimo į pareikštą ieškovo ieškinį nepateikė, nors jam asmeniškai 2023 m. sausio 19 d. buvo įteiktas pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo, ieškinys ir jo priedai.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė gyvena socialiniame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai: D. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. M., gim. (duomenys neskelbtini). D. P. lanko Joniškio vaikų lopšelį-darželį „S.“ ikimokyklinio ugdymo grupę, M. M. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Ieškovės šeima skyriui yra žinoma. Nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki 2022 m. vasario 17 d. šeimai buvo taikoma atvejo vadyba, šiuo metu atvejo vadyba šeimai nėra taikoma, ieškovė yra pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus. Ieškovės butas su visais patogumais, švarus, tvarkingas, jaukus, visi daiktai sudėti savo vietose. Namuose yra visi būtiniausi vaiko poreikius atitinkantys reikmenys ir namų apyvokos daiktai. Sąlygos vaikui gyventi su mama yra sudarytos tinkamos. Ieškovė nedirba, turi neįgalumą, yra registruota Užimtumo tarnyboje. Jos mėnesio pajamos (kartu su vaikų pinigais, neįgalumo pensija, našlaičio pensija) sudaro 753 Eur. Su atsakovu susisiekta telefonu, atsakovas nurodė, kad gyvena kaime, su ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka su vaiko D. P. gyvenamosios vietos nustatymu su mama, bet nesutinka su 150 Eurų išlaikymo dydžiu. Atsakovas nurodo, kad jis gauna mažą pensiją, todėl negali tokio dydžio išlaikymo teikti. Vaiko nuomonė neišklausyta dėl vaiko mažametystės. Akivaizdu, kad šalių sūnus yra sparčiai augantis, o kartu auga ir jo poreikiai, be to, didesnės išlaidos ir didesnė išlaidų našta tenka tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Skyrius neturi pagrindo abejoti ieškovės teiginiais dėl nepilnamečio vaiko D. P. poreikių apimties ir jų užtikrinimo. Atlikus šeimos aplinkos sąlygų tyrimą, nustatyta, kad ieškovė tinkamai rūpinasi savo sūnumi D. P. ir jo poreikiais, todėl Skyrius daro išvadą, kad nepilnamečio vaiko D. P. gyvenamosios vietos nustatymas su mama L. P. ir išlaikymo dydžio po 150 Eurų priteisimas iš V. P. atitinka vaiko interesus.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Genovaitė Eidukienė teismo posėdžio metu palaikė byloje pateiktą išvadą dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš teismui kartu su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, santuokos sudarymo įrašas Nr. 128. (duomenys neskelbtini) ieškovei ir atsakovui gimė sūnus D. P. Santuokos metu ieškovas ir atsakovė privalomo registruoti nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo. Ieškovė, santuokos su atsakovu metu, yra įgijusi kreditorių – UAB „Gelvorasergel“. Ieškovė nedirba, yra neįgali, jai nustatytas nedarbingumas, gauna išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, ir socialines išmokas iš Joniškio rajono savivaldybės. Ieškovė su sūnumis D. P ir M. M gyvena nuomojamame savivaldybės socialiniame būste, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra pensininkas, pragyvenantis iš gaunamos senatvės pensijos, kurios dydis, pasak atsakovo, yra 344 Eur per mėnesį. Šalys maždaug tris metus kartu negyvena, santuokinių ryšių nepalaiko, bendro ūkio nebeveda.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.61 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.63 straipsnyje nustatyta, kad abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės.

Nagrinėjamoje byloje ištyrus įrodymus nustatyta, kad abu sutuoktiniai – tiek ieškovas, tiek atsakovė – yra kalti dėl iširusios santuokos, nutrūkusių šeimos santykių, šeimyninių ryšių, nes abi šalys tinkamai neatliko santuokinių pareigų, nei vienas iš sutuoktinių nedėjo maksimalių pastangų išsaugoti santuoką, nepakankamai rūpinosi šeima. Pažymėtina, kad nors sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis), tačiau atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių, jog santuoka iširimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės neginčijo ir sutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kalatės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, lėmusių santuokos iširimą, pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Nustačius, kad dėl santuokos iširimo egzistuoja abiejų sutuoktinių kaltė, teisinio pagrindo spręsti dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nėra (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę – P., atsakovui – P. Atsakovas prieštaravimų dėl pavardžių nepareiškė. Tokiu atveju teismas sprendžia, jog ginčo dėl pavardžių tarp šalių nėra, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina pavardė – P., atsakovui – P.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu arba kilus ginčui vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalys). Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas paprastai įvertina vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, būdą, užimtumą ir t. t. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir jį ugdant (CK 3.156 straipsnis).

Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko D. P. tėvai. Ieškovė prašo nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nes sūnus gyvena su ja, ji jį augina, prižiūri ir juo rūpinasi. Išvadą byloje teikianti institucija pritaria tam, kad D. P. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, atsakovas tam neprieštarauja. Teismo vertinimu, D. P. yra prisirišęs prie motinos, pas ieškovę jam sudarytos saugios ir tinkamos gyvenimo sąlygos. Atsižvelgiant į tai, ir nesant atsakovo prieštaravimų, nepilnamečio D. P. gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatytina su jo motina L. P.

Ieškovė neprašo nustatyti konkrečios atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos, ginčų dėl bendravimo tvarkos su vaiku nėra. Teismo vertinimu, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškove ir atsižvelgiant į tai, kad ginčo tarp šalių dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nėra, detali bendravimo tvarka nenustatytina, o šalys su vaiku bendraus, auklės ir rūpinsis bendru sutarimu.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Nagrinėjamu atveju ieškovė iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui prašo priteisti kasmėnesines periodines išmokas po 150 Eur. Atsakovas nurodo, kad su tokiu išlaikymo dydžiu nesutinka, nes pragyvena tik iš gaunamos senatvės pensijos, kurios dydis yra apie 344 Eur, iš gaunamos senatvės turi susimokėti būsto nuomos mokestį, mokesčius, be to, prastai mato viena akimi, todėl negali nieko dirbti, kad užsidirbtų papildomai pinigų, be to, jam reikalinga akies operacija.

Spręsdamas dėl vaiko poreikių, teismas konstatuoja, kad ieškovei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 1 punkto pagrindu nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra pripažįstamos kaip visiems žinomos, t. y. kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai, ugdymui ir kt., o nepilnamečiui vaikui augant, lankant ugdymo įstaigą, papildomus užsiėmimus, kiekvieną mėnesį išlaidos, susijusios su mokymusi, ugdymu ir kitais poreikiais, neišvengiamai auga. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs konkretaus būtino išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui, pagal susiformavusią teismų praktiką orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą.

Atsakovas yra pensijinio amžiaus, gauna senatvės pensiją, kurios dydis yra apie 344 Eur per mėnesį, tačiau atsakovas nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad iš gaunamos senatvės pensijos jis turi susimokėti 50 Eur dydžio būsto nuomos mokestį, komunalinius mokesčius, pirkti kurą būsto šildymui, taip pat nepateikia jokių įrodymų apie savo sveikatos būklę (prastą matymą viena akimi, operacijos reikalingumą ir pan.), todėl teismas neturi galimybės įvertinti realios atsakovo turtinės padėties, jo galimybių dirbti darbą, tam, kad galėtų papildomai užsidirbti pinigų. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo pastangas gauti socialines išmokas būsto šildymui, ar pastangas neįgalumui dėl regos sutrikimo gauti.

Remiantis teismų praktika, tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Atsižvelgiant į nustatytas reikšmingas aplinkybes dėl vaiko poreikių, taip pat į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas ir iš atsakovo jo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteistinas kasmėnesinis 150 Eur išlaikymas. Teismas sprendžia, kad tokio dydžio išlaikymas, atsižvelgiant, kad tokia pačia suma prie vaiko išlaikymo prisideda motina bei į valstybės mokamus vaiko pinigus, patenkins būtiniausius vaiko poreikius (CK 3.196 straipsnio 1 dalis, 3.200 straipsnis). Šių lėšų tvarkytoju skirtina ieškovė. Išlaikymas priteistas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnio 1 dalis, 3.208 straipsnis).

CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priteistas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams, o išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą. Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl santuokinio turto padalinimo

Bendro turto padalijimas turi būti išspręstas teismo priimtame procesiniame sprendime dėl santuokos nutraukimo (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Iš byloje pateiktų valstybės įmonės Registrų centro ir valstybės įmonės „Regitra“ informacijos matyti, kad šalys santuokos metu neįgijo nei nekilnojamojo turto, nei privalomo registruoti kilnojamojo turto, todėl santuokinio turto padalinimo klausimas šioje bylos nespręstinas.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad turi asmeninių kreditorinių įsipareigojimų kreditoriui UAB „Gelvorasergel“, prašo šių įsipareigojimų nemodifikuoti ir po santuokos nutraukimo palikti asmeniniais ieškovės įsipareigojimais. Kreditorius UAB „Gelvorasergel“ tokiam ieškovės reikalavimui neprieštaravo, todėl po santuokos nutraukimo, ieškovės įsiskolinimai kreditoriui UAB „Gelvorasergel“, pripažintini jos asmeninėmis prievolėmis.

Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CK 3.66 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, iš atsakovo turi būti išieškomos į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė 2022 m. gruodžio 20 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2022-07439 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, todėl, visiškai patenkinus ieškovės ieškinį, iš atsakovo valstybės naudai priteistina – 110 Eur žyminis mokestis už santuokos nutraukimą dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir 41 Eur žyminis mokestis už išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimą, viso: 151 Eur žyminio mokesčio.

Be to, ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidų suma, pagal 2023 m. gegužės 17 d. pažymą, yra 380,72 Eur, tad ši suma taip pat priteistina iš atsakovo valstybės naudai.

Šioje byloje teismas iš viso patyrė 33,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nurodytos išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259-270 ir 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. 128, tarp ieškovės L. P. (pavardė prieš santuoką – G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti jos santuokinę pavardę „P.“, atsakovui jo pavardę „P.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti, kad atsakovas gali bendrauti su nepilnamečiu vaiku be apribojimų, šalys su vaiku bendraus, jį auklės ir rūpinsis bendru sutarimu.

Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnaus D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2023 m. sausio 6 d., iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui sūnui D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Po santuokos nutraukimo ieškovės L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kreditorinius įsipareigojimus kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvorasergel“, pripažinti ieškovės L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninėmis prievolėmis.

Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 380,72 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt eurų 72 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, įpareigojant jas sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos banko sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor AS banke, LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870, Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 151 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ir 33,20 Eur (trisdešimt tris eurus 20 ct) pašto išlaidų, į valstybės pajamas, sumokant jas į vieną iš aukščiau nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (lėšų gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas – 5662.

Sprendimo kopiją ne vėliau kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.