- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-07
- Bylos Nr.
- e2A-1887-614/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01030-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eglė Surgailienė, Urmila Valiukienė, Asta Jakutytė-Sungailienė
- Atsakovas
- J. Z.
- Ieškovas
- M. K., I. K.
- Advokatai
- Tatjana Kačegarova
- Kategorijos
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Urmilos Valiukienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. K. ir I. K. ieškinį atsakovui J. Z. dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo, turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai M. K. ir I. K. kreipėsi į teismą, prašydami automobilio ,,L. R. R. R.“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbiami), pardavėjo teises ir pareigas perkelti atsakovui J. Z.; nutraukti tarp ieškovo M. K. ir atsakovo J. Z. sudarytą transporto priemonės ,, (duomenys neskelbiami).“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbiami), pirkimo-pardavimo sutartį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą J. Z., jei šis pageidaus, pasiimti savo lėšomis iš ieškovų namų valdos automobilį ,, (duomenys neskelbiami)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbiami), per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; priteisti iš atsakovo J. Z. ieškovams 8 500 Eur, gautų už parduotą automobilį ,, (duomenys neskelbiami).“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbiami), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 1 822,44 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas; atnaujinti praleistą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą su šiuo ieškiniu. Nurodė, kad ieškovas M. K. (toliau – ieškovas) internetiniame portale ,,autoplius.lt“ susirado seniai norėtą įsigyti automobilį ,, (duomenys neskelbiami)“. Skelbime buvo nurodytas pardavėjas vardu J., jo telefono Nr. (duomenys neskelbiami), nurodyta, kad automobilis yra labai tvarkingas, su serviso knygelę, nurodyta jo pradinė kaina – 9 350 Eur. Skelbimo ID-A5181459, skelbimas patalpintas 2016 m. gruodžio 22 d. Susisiekus nurodytu telefono numeriu, pardavėjas prisistatė vardu J., pasakė, kad automobilį galima apžiūrėti (duomenys neskelbiami). 2017 m. sausio 4 d. ieškovui atvykus į Gariūnų automobilių turgų, apžiūrint automobilį, atsakovas paaiškino, kad automobilis yra puikios techninės būklės, kad buvo pirktas tik su kuro siurblio defektu (bėgo dyzelinis kuras), kuris jau pašalintas. Pasak atsakovo, daugiau jokių papildomų investicijų į šį automobilį nereikės. Automobilio pardavimo kaina ir pardavėjo telefono numeris taip pat buvo užrašytas ant A4 formato popieriaus lapo ir įdėtas ant salono panelės po priekiniu stiklu. Pažymėjo, kad visą laiką atsakovas prisistatydavo tik vardu, slėpė savo pavardę, ieškovas jo pavardę sužinojo tik pradėjus ikiteisminį tyrimą, o elektroninio pašto adresą ,, (duomenys neskelbiami)“ ieškovas sužinojo, kuomet apsimetė kitu pirkėju ir per portalą ,,autolplius.lt“ parašė pardavėjui paklausimą, į kurį gavo atsakovo atsakymą. 2017 m. sausio 9 d. ieškovas vėl atvažiavo į (duomenys neskelbiami) automobilių turgų, pasiūlė atsakovui kartu vykti į autoservisą UAB ,,Inchcape Motors“ – ,, (duomenys neskelbiami)“ atstovybėje, patikrinti perkamą transporto priemonę, bet atsakovas atsisakė, pažadėjo, atvaryti automobilį į servisą sutartu laiku savarankiškai. Po kurio laiko atsakovas atvarė automobilį į sutartą servisą, ieškovas pastebėjo, kad automobilis kruopščiai nuplautas iš išorės, išplautas variklio skyrius. Patikros metu automobilio techninė būklė buvo įvertinta 8 balais (dėl kėbulo defektų). Kitą dieną po automobilio patikros autoservise UAB ,,Inchcape Motors“ buvo sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis. Sutarties sudarymo metu, atsakovas paprašė ieškovo pasirašyti vokiečių kalba surašytą šios transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį (kaufvertrag), kad neva 2017 m. sausio 6 d. šis automobilis ieškovo nusipirktas iš bendrovės (duomenys neskelbiami) 218, 40215 (duomenys neskelbiami) už 2 950 Eur. Kadangi ieškovas labai seniai svajojo apie tokį automobilį, negalvodamas nieko bloga, sutiko ir tokią sutartį pasirašė, bet sutarties sudarymą ir atsiskaitymą su atsakovu nufilmavo. Vaizdo įraše, kurį vėliau ieškovas pateikė policijai, užfiksuota kaip atsakovas savo ranka pildo dokumentus, pasakoja, kaip ir kur remontavo automobilį (servise „Autama“, (duomenys neskelbiami) pas P. B., servise „Autura“, (duomenys neskelbiami).), kaip atsakovas paima ir perskaičiuoja pinigus už automobilį, kaip patvirtina, kad gavo 8 500 Eur. Vėliau, kai ieškovas nustatė, kad automobilis buvo parduotas su paslėptais trūkumais, atsakovas jokių dokumentų apie automobilio remontą, kuris neva buvo atliekamas iki jį parduodant ieškovui, nepateikė. 2017 m. sausio 21 d. automobilis VĮ ,,Regitra“ buvo įregistruotas ieškovo sutuoktinės, šioje byloje taip pat esančios ieškove, I. K. vardu, jo valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini) Teigia, jog nusipirkęs automobilį ieškovas praktiškai iš karto pastebėjo, kad jis yra netinkamos kokybės. 2017 m. sausio 18 d. servise UAB „4x4 Service“ keičiant tepalus, filtrus ir galines stabdžių kaladėles buvo rastas paslėptas defektas – uždėta varža ant priekinio kairės pusės stabdžių kaladėlės daviklio, be to nedirbo visos 6 kaitinimo žvakės. Todėl iš karto reikėjo pašalinti šiuos trūkumus. Be to, sugedo automatinė pavarų dėžė. Tada ieškovas su žodine pretenzija kreipėsi į UAB „Inchcape Motors“ kuri prieš perkant automobilį atliko jo patikrą. Ši įmonė pasiūlė po to, kai automobilį remontuojantis servisas nustatys defektus ir suremontuos automobilio greičių dėžę, atvaryti automobilį pakartotinai apžiūrai, kad išaiškinti priežastis, kodėl 2017 m. sausio 9 d. nebuvo pastebėti gedimai. Vėliau, kaip nurodo ieškovai, ši įmonė pateikė paaiškinimą, kodėl pirmos apžiūros metu nenustatė paslėptų defektų: 2017 m. kovo 20 d. buvo pristatytas automobilis pakartotiniam patikrinimui, su prašymu pasigilinti į automatinės greičių dėžės gedimą, kadangi servisas, kuris bandė remontuoti nesugebėjo nustatyti problemos. Pakartotinės patikros metu nustatyta: atsiradę tepalų nuotėkiai iš variklio, ties turbina, variklio dugne ir sujungime tarp variklio ir greičių dėžės. Atsiradę tepalų rasojimai ties sujungimais, oro aušinimo sistemoje ir interkuleriu. Variklio skyriuje jaučiasi kuro kvapas, tačiau kuro nuotėkio vizualiai nesimato. Atlikus kompiuterinę diagnostiką, buvo užfiksuotos greičių dėžės gedimo klaidos (neištrinanti greičių dėžės alyvos temperatūrinio daviklio klaida ir pastoviai besikartojanti penktos pavaros praslydimo klaida). Prieš pirmą patikrą klaidos galėjo būti ištrintos ir tuo momentu nesikartoti. Tepalų nuotekų užfiksuoti pirmą kartą įmonė negalėjo, dėl automobilio paruošimo pardavimui, pardavėjas kruopščiai buvo išplovęs variklio skyrių ir tik eksploatuojant automobilį pasimato vietos, per kur varva tepalas. 2017 m. sausio 25 d. automobilis remontui buvo pristatytas į servisą UAB ,,Maxlita.LT“, kuri specializuojasi automatinių greičių dėžių remontu. Atlikus automobilio diagnostiką, buvo konstatuota, kad greičių dėžėje ,,prabuksuoja“ penkta pavara ir ,,meta“ temperatūros daviklio klaidą (-40C). Be to, apsitepalavusi turbina, interkuleris, bėga kuras iš variklio skyriaus, tepaluota variklio apačia ties variklio ir greičių dėžės jungimu, suplyšusi kardaninio veleno apsauga ir išbėgęs tepalas. Automobilis nuo 2017 m. sausio 25 d. iki 2017 m. balandžio 20 d. buvo remontuojamas UAB ,,Maxlita LT“ servise. UAB ,,Maxlita LT“ servisas pastatė kitą analogišką automatinę pavarų dėžę, ištrynė klaidas, padarė adaptaciją, kad negadinti suremontuotos pavarų dėžės (sudėtos naujos detalės), bet gedimai išliko. Kadangi nustatyti gedimo nepavyko, automobilis buvo nuvarytas į UAB „Sostena“ patikrai. Pagal šios bendrovės rekomendacijas buvo nuspręsta pakeisti automobilio elektrinės dalies kompiuterį. Išimant šį kompiuterį, buvo pastebėta, kad jis mechaniškai pažeistas (buvo ardytas). Kadangi UAB ,,Maxlita.LT“, elektros darbų nevykdo, ji pasiūlė ieškovui sutvarkyti automobilio elektros sistemą, tada bus atgal perstatyta išimta greičių dėžė. Automobilis vėl buvo nuvarytas į UAB ,,Inchcape Motors“ servisą, kur buvo patvirtinti UAB „Maxlita LT“ ir UAB „Sostena“ nustatyti defektai: tepalai prie turbinos, tepaluotas karteris, variklio tepalas tarp variklio ir pavarų dėžės, parasoję vamzdeliai nuo pavarų dėžės, tepaluotas interkuleris, suplyšusi kardano apsauga, drėgnas tepalo aušintuvas, pratestavus automobilį, užfiksuoti pavarų dėžės gedimų kodai: temperatūros daviklis rodo pastoviai 40 laipsnių; 5 pavaros klaida. 2017 m. kovo 21 d. iš UAB ,,Inchcape Motors“ serviso automobilis buvo nuvarytas į UAB „Maxlita LT“ servisą, kuriame toliau buvo ieškoma gedimo pagal UAB „Sostena‘ ir UAB „Inchcape Motors“ servisų rekomendacijas, tai yra elektrinės dalies gedimo: automatinės dėžės valdymo bloko (kompiuterio), laidai, laidų jungtys ir t.t. Nustatyta, kad prieš automobilio testavimą visos klaidos buvo ištrintos. Kaip nurodo ieškovai, išėmus automatinės pavarų dėžės valdymo bloką (kompiuterį) buvo pastebėta, kad jis yra pažeistas mechaniškai (atidarant). Paskambinus atsakovui ir paaiškinus apie nustatytus gedimus, iš jo ieškovas išgirdo, kad jis (atsakovas) nieko bendro su automobiliu neturi, jis jokio automobilio nepirko ir ieškovui nepardavė, o 2017 m. sausio 6 d. neva ieškovui šį automobilį pardavė kažkoks vokietis ir Vokietijoje prieš perkant mašiną reikėjo patikrinti servise, o ne tikrinti po pirkimo Lietuvoje. Nuo 2017 m. sausio mėn. (po automobilio pirkimo – pardavimo) iki 2017 m. balandžio mėn. ieškovas su atsakovu bendravo mobiliuoju telefonu, važiavo pas jį į (duomenys neskelbiami) turgavietę, bet vėliau atsakovas nutraukė bendravimą. Kaip nurodė ankščiau ieškovas, atsakovas slėpdavo savo pavardę. Ieškovas 2017 m. gegužės 16 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbiami) atsakovui parašė pretenziją, prašydamas atsiimti automobilį, grąžinti 8 500 Eur, sumokėtų už šią transporto priemonę bei kompensuoti visas išlaidas, susijusias su automobilio registracija. Atsakovui niekaip nesureagavus į pretenziją, ieškovas ją pakartojo 2017 m. gegužės 25 d. Taip pat rašė trumpąsias žinutes telefonu, bet pastarasis neigė pardavęs automobilį. Siekdamas apginti savo, kaip vartotojo teises, ieškovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisės apsaugos tarnybą su prašymu nutraukti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, grąžinti už prekes sumokėtus pinigus, kompensuoti visas išlaidas, susijusias su automobilio registracija, technine apžiūra, draudimu ir remontu. Bet ieškovui nepateikus atsakovo duomenų (tuo metu ieškovas žinojo tik atsakovo vardą ,,J.“, telefono numerį ir elektroninį paštą), sutarties, kad automobilis buvo pirktas iš atsakovo, Valstybinė vartotojų teisės apsaugos tarnyba atsisakė nagrinėti skundą. Tuomet ieškovas buvo priverstas kreiptis į policiją – 2017 m. rugsėjo 19 d. parašė pareiškimą Lietuvos policijos generaliniam komisarui Linui Pernavui. Iš pradžių buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-1-01-80028-17. Šis nutarimas buvo apskustas. Galiausiai 2018 m. vasario 19 d. ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, bet po ilgo proceso, galutine Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartimi ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-08455-18 (skundas IBPS – V-2627101(315/2019) ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-08455-18 pagal ieškovo skundą buvo nutrauktas (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-08455-18). Ieškovai pažymi, kad yra svarbu, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje atsakovas prisipažino, pardavęs ieškovui automobilį, prisipažino, kad automobilis buvo parduotas už 8 500 Eur, buvo nustatyta, kad šio automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje kaip pardavėjas įvardinta bendrovė ,, (duomenys neskelbiami)“, esanti (duomenys neskelbiami), nors ir buvo registruota nurodytu adresu, bet tai buvo ofšorinė kompanija, realios veiklos nevykdė, sutartyje nurodytas jos telefono numeris priklausė kitai įmonei – baldų parduotuvei, 2016 metais šiai bendrovei vadovavo G. R., (duomenys neskelbiami), kuris policijos duomenimis buvo siejamas su (duomenys neskelbiami) vykdytomis automobilių vagystėmis. 2018 m. kovo 28 d. ši įmonė buvo pašalinta iš Vokietijos Federalinės Respublikos juridinių asmenų registro dėl būtino turto (apyvartinių lėšų) trūkumo. Atsakovas, o ne Vokietijos bendrovė ,, (duomenys neskelbiami)“, 2017 m. sausio 10 d. už 8 500 Eur pardavė ieškovui netinkamos kokybės transporto priemonę – visureigį ,, (duomenys neskelbiami)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbiami). Tai patvirtino pats atsakovas, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tai užfiksuota vaizdo įraše, kuris buvo daromas automobilio pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu. Taip patvirtina aplinkybes, kad atsakovas skelbimą apie automobilio pardavimą interneto portale ,,autoplius.lt“ patalpino 2016 m. gruodžio 22 d., todėl ieškovas negalėjo 2017 m. sausio 6 d. būti Vokietijoje ir ten pirkti automobilį, kuris jau buvo Gariūnų automobilio turguje, tai taip pat patvirtina aplinkybės, kad (duomenys neskelbiami) bendrovė ,, (duomenys neskelbiami)“ buvo ofšorinė kompanija, realios veiklos nevykdė. Todėl pardavėjo teisės ir pareigos pagal automobilio ,, (duomenys neskelbiami)“ pirkimo- pardavimo sutartį perkeltinos atsakovui J. Z.. Ieškovai pažymėjo ir tai, kad Vokietijos bendrovė ,, (duomenys neskelbiami)“ šioje byloje negalima patraukti trečiuoju asmeniu, kadangi ji 2018 m. kovo 28 d. ši įmonė buvo pašalinta iš Vokietijos Federalinės Respublikos juridinių asmenų registro dėl būtino turto (apyvartinių lėšų) trūkumo. Iš prie ieškinio pateiktų duomenų matyti, atsakovas pardavė ieškovui visureigį ,, (duomenys neskelbiami)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbiami) už 8 500 Eur, ir šis automobilis buvo su paslėptais defektais: sugedusia pavarų dėže, mechaniškai pažeistu jos valdymo bloku, netinkama stabdžių sistema (buvo uždėta varža ant priekinio kairės pusės stabdžių kaladėlės daviklio), su neveikiančiomis 6 kaitinimo žvakėmis, taip pat kitais paslėptais trūkumais – bėgo tepalai prie turbinos, per karterio tarpinę, bėgo variklio tepalas tarp variklio ir pavarų dėžės, tepaluotas interkuleris, suplyšusi kardano apsauga, drėgnas tepalo aušintuvas. Kadangi šie trūkumai yra esminis pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimas, ieškovo reikalavimas dėl atsisakymo sutarties turi būti patenkintas ir sutartis nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 6.217 straipsnio 2 dalis). Taip pat turi būti tenkinamas ieškinio reikalavimas taikyti restituciją – iš atsakovo ieškovui priteistina už automobilį sumokėta automobilio kaina – 8 500 Eur, o iš ieškovo atsakovui priteisiamas automobilis ,, (duomenys neskelbiami)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbiami), kurį ieškovas įpareigojamas perduoti atsakovui (CK 6.222 straipsnis). 2017 m. lapkričio 11 d. automobiliui buvo nupirktas naujas akumuliatorius už 115 Eur (MB S. P.“; už automobilio diagnostika UAB “Inchcape Motors“ ieškovas sumokėjo 58,81 Eur; kaip minėta, ieškovas 2017 m. sausio 18 d. servise UAB „4x4 Service“ keitė: variklio alyvą, oro filtrą, galinę stabdžių kaladėlę, 6 pakaitinimo žvakes, salono oro filtrą, kuro filtrą, alyvos filtrą, atliko techninį aptarnavimą, ir už šiuos darbus pagal PVM sąskaita faktūra Serijos XSE Nr.000002679 sumokėjo 390 Eur. Taip pat šiame servise atliko priekinių stabdžių kaladėlių daviklio keitimą, ir už šiuos darbus sumokėjo 23,85 Eur; UAB ,,Sostena“ už automobilio apžiūrą ir defektavimą ieškovas 2017 m. kovo 20 d. sumokėjo 28,28 Eur; UAB ,,Maxlita.LT“ už pavarų dėžės remontą buvo sumokėta 783 Eur; automobilis du kartus buvo apdraustas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu: nuo 2017 m. sausio 20 d. iki 2017 m. vasario 19 d. už 6 Eur ir nuo 2017 m. vasario 26 d. iki 2018 m. vasario 25 d. už 159 Eur; ikiteisminio tyrimo metu už advokatės Tatjanos Kačegarovos paslaugas buvo sumokėta 250 Eur; už baudžiamosios bylos kopijas ieškovas sumokėjo 8,50 Eur . Todėl viso ieškovai patyrė 1 822,44 Eur nuostolių. Pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktą, ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškovas šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių – jis teikė pretenziją atsakovui, kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, 2017 m. rugsėjo 19 d. parašė pareiškimą policijai, 2018 m. vasario 19 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet po ilgo proceso, galutine Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartimi tyrimas buvo nutrauktas. Todėl ieškovai CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių, nes aktyviai siekė apginti savo pažeistas teises kreipdamasis į atsakovą, Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, į policiją (baudžiamojo proceso tvarka), bet šis procesas, prasidėjęs 2017 m. gegužės 15 d. pasibaigė 2019 m. sausio 18 d. Todėl prašo atnaujinti praleistą terminą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašė ieškovų M. K. bei I. K. ieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti; teismui nusprendus, kad nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį arba nusprendus, kad yra pagrindas atnaujinti ieškinio senatį, ieškovių M. K. bei I. K. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovas J. Z. dirba vadybininku UAB „Onte“, adresu (duomenys neskelbiami). Minėta įmonė užsiima automobilių prekyba. 2016 m. atsakovas įsigijo automobilį ,, (duomenys neskelbiami)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbiami) (toliau – automobilis). Kadangi atsakovas automobilį pirko su kuro siurblio defektu, šį defektą dar 2016 m. pašalino (suremontavo), jokių kitų esminių trūkumų ar defektų automobilis neturėjo, automobilis buvo geros būklės. Kadangi automobilis nepatiko atsakovo sutuoktinei, atsakovas nusprendė parduoti minėtą automobilį. 2017 m. sausio mėnesį, su atsakovu telefonu susisiekė ieškovas M. K., kuris domėjosi automobiliu. 2017 m. sausio pirmomis dienomis ieškovai atvyko į Gariūnų turgavietės aikštelę Nr. 318 apžiūrėti automobilio. Nepaisant to, kad automobilis buvo 12 metų senumo ir ieškovui suprantama, kad perka naudotą automobilį, kuris objektyviai negali būti prilygintas naujo automobilio kokybei, ieškovui automobilis labai patiko. Atsakovas taip pat ieškovą informavo, kad automobilis buvo nupirktas su kuro siurblio defektu, kuris jau yra pašalintas. Ieškovas pakartotinai susisiekė su atsakovu ir pageidavo automobilį patikrinti autoservise UAB „Inchcape Motors“ (vienintelis oficialus,,L. R.“ atstovas Lietuvoje). Atsakovas, nieko neslėpdamas ir būdamas sąžiningas sutiko su ieškovo prašymu, todėl 2017 m. sausio 9 d. automobilis buvo patikrintas autoservise UAB „Inchcape Motors“, kuris ne tik užsiima ,,L. R.“ automobiliu prekyba, tačiau yra oficialus atstovas Lietuvoje, specializuojasi ,,L. R.“ diagnostikos ir remonto srityse. Atlikus automobilio diagnostiką autoservise UAB „Inchcape Motors“, nebuvo nustatyta jokiu gedimo klaidu, nei variklio valdymo sistemoje, nei A/T dėžės valdymo sistemoje. Buvo užfiksuoti tik smulkūs kėbulo defektai ir galinių stabdžių indikacijos daviklio informacinė klaida dėl susidėvėjusių kaladėlių, galinės pakabos, kairės pusės, apatinės šarnyrinės įvorės laisvumas. Automobilis įvertintas 8 balais. Nepaisant to, kad automobilio trūkumai, susiję su jo amžiumi (12 metų senumo), ieškovams buvo atskleisti ne tik žodžiu (elementarūs kėbulo pabraižymai ir kiti neesminiai nusidėvėjimo dalykai) prieš perkant automobilį, bei automobilis buvo patikrintas oficialioje ,,L. R.“ atstovybėje, ieškovas nusprendė pirkti automobilį, dėl ko buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis „Kaufertrag“, ant kurios atsakovo parašo nėra. Pagal pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas yra (duomenys neskelbiami) bendrovė „(duomenys neskelbiami)“. R. A. pirkimo kaina buvo 8 500 Eur. Neva pasirodžius automobilio gedimams, už kuriuos neva atsakingas atsakovas, ieškovai inicijavo eilę procesinių veiksmų baudžiamojo proceso tvarka dėl neva atsakovo atliktos nusikalstamos veikos. Vis dėlto 2019 m. sausio 18 Vilniaus apygardos teismo galutine nutartimi (skundas Nr. IBPS-V-2627101(215/2019) ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-08455-18 ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-08455-18 buvo nutrauktas konstatuojant, kad atsakovas nepadarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo. 2019 m. balandžio 2 d. ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo, turtinės žalos atlyginimo. Atsakovo teigimu, ieškinys yra pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą ir nėra pagrindo jį atnaujinti. Ieškovai prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą grindžia tik tuo, kad buvo kreiptasi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnyba, buvo teikiami pareiškimai, skundai policijai, prokuratūrai, inicijuojami ikiteisminiai tyrimai ir kt., todėl neva negalėjo savo pažeistų teisių ginti civilinio proceso tvarka. Pažymėjo, kad tokie teiginiai yra visiškai nepagrįsti. LAT yra išaiškinęs, jog aplinkybės, kad asmuo savo teises bandė ginti kitais būdais, rašydamas įvairius prašymus ir skundus įvairioms institucijoms, taip pat siekdamas dalyvauti kitu asmenų pradėtuose teisminiuose procesuose negali būti pripažintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis. Tai reiškia, kad ieškovų nurodomos priežastys, kad neva pažeistos teisės buvo ginamos kitais gynybos būdais negali sudaryti pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Be to, LAT yra nurodęs, kad tuo atveju, kai asmuo gina savo pažeistas teises kitais būdais ir institucijos paaiškina galimų ginčų sprendimo būdus ir tvarką, tačiau asmuo jomis nesinaudoja, tai traktuotinas kaip neapdairus ir nerūpestingas elgesys, negalintis pateisinti termino kreiptis į teismą praleidimo. Taip pat LAT yra konstatavęs, kad nepasinaudojimas savo teisių gynimo būdais negali būti pateisinamas informacijos ar teisinių žinių stoka ar poreikiu ginti teises ne teismo tvarka. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovams ne kartą buvo išaiškinti gynybos būdai ir tvarka, teisinis pirkimo-pardavimo santykių reguliavimas, kai įsigyjamas netinkamos kokybės daiktas. Pažymėjo, kad iš pačių ieškovų pridėtų dokumentų/įrodymų akivaizdžiai matyti, kad eilę kartų ieškovams buvo išaiškinti gynybos būdai, pirkimo-pardavimo santykių reguliavimas ir net patarta kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, tačiau ieškovai ignoravo institucijų patarimus (nurodymus) ir delsė kreiptis į teismą dėl neva netinkamos kokybės automobilio. Viena vertus, ieškinio senaties terminas prasidėjo dar 2017 m. sausio mėnesį, nes, anot ieškovų, būtent tada sužinojo (arba turėjo sužinoti) apie deklaruojamus automobilio trūkumus, todėl akivaizdu, kad jis praleistas. Kita vertus, net jei būtų galima teigti, kad ieškovai sąžiningai bandė pirmiausia naudoti kitais gynybos būdais, akivaizdu, kad toks nesaikingas ir daugiau nei 2 metus besitęsiantis naudojimasis netinkamais gynybos būdais, kai ne vieną kartą ieškovams išaiškinta, kad būtina kreiptis į teismą su ieškiniu dėl netinkamos kokybės daikto, negali būti pateisinamas. Ieškovas nenurodė ir nepateikė argumentų bei įrodymų, kodėl paraleliai siekiamų baudžiamųjų procesų nebuvo inicijuotas civilinis procesas. Pažymėjo ir tai, kad iš paties ieškovo rengtų skundų (prašymų) policijai, prokuratūrai, teismams matyti, kad ieškovas yra susipažinęs bent jau su bendrosiomis teisės nuostatomis (ieškovas visuose savo raštuose institucijoms remiasi teisės aktų nuostatomis, jas cituoja ir pan.). Kita alternatyva, kad ieškovus konsultavo ar dokumentus rengė asmuo, turintis teisinį išsilavinimą (pavyzdžiui, advokatas). Šiuos atsakovo teiginius patvirtina patys ieškovai, kad ikiteisminiame tyrime juos atstovavo advokatė Tatjana Kačegarova. Tai papildomai patvirtina, kad ieškovui turėjo būti žinoma apie civilinius teisinius gynybos būdus ir bent jau atstovas turėjo informuoti ieškovus. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį ir vien tik šiuo pagrindu atmesti ieškinį kaip nepagrista. Taip pat atsakovas pažymėjo, kad ieškovo prašymas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Atsakovas nurodė, kad pirma, kaip patvirtina civilinėje byloje pačių ieškovų pateikti dokumentai bei ką pripažįsta ir patys ieškovai, automobilis buvo patikrintas oficialioje ,,L. R.“ atstovybėje UAB „Inchcape Motors“, jokie esminiai automobilio trūkumai nebuvo nustatyti, o tie, kurie nustatyti (iš esmės nustatyti tik eksploataciniai trūkumai (pvz., kaladėlių susidėvėjimas), kurie elementarūs dėl automobilio amžiaus ir juos ieškovas žinojo) pirkėjams (ieškovams) nekėlė jokių abejonių. Būtent ši bendrovė (autoservisas) turi ieškovų pirkto automobilio specifinių diagnostikos žinių ir būtent šis autoservisas pasirinktas paties ieškovo. Šie įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad automobilis, atsižvelgiant į jo natūralų nusidėvėjimą, naudojimo laiką, buvo geros būklės, ieškovo pasirinktas autoservisas taip pat nenustatė jokių esminių trūkumų, dėl kurių automobilio nebūtų galima naudoti pagal paskirtį (kaip minėta, nustatyti tik kėbulo pabraižymai, kaladėlių susidėvėjimas, šarnyrinės įvorės laisvumas). Tai reiškia, kad nėra pagrindo teigti, kad buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas (automobilis). Faktą, kad automobilio patikros metu nebuvo nustatyta jokių esminių trūkumų, o automobilis įvertintas 8 balais patvirtina tiek patys ieškovai ieškinyje, tiek trečiojo asmens raštas. Antra, tiek automobilio patikros metu trečiasis asmuo, tiek atsakovas žodžiu informavo ieškovą apie visus automobilio nedidelius defektus, sąlygotus jo amžiaus, 12 metų naudojimo (ieškinyje tą pripažino ir ieškovas). Nepaisant to, ieškovas vis viena sutiko pirkti automobilį. Būtina įvertinti ir tai, kad automobilis neva sugedo būtent tada, kai buvo atsakovo dispozicijoje. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad parduotas netinkamos kokybės daiktas, ar kad ieškovams kažkokie trūkumai buvo nežinomi. Trečia, nesuprantami ieškovų kaltinimai dėl neva egzistavusios atsakovo tyčios parduoti netinkamos kokybės daikto. Priešingai, atsakovas niekada nesislėpė, ieškovas turėjo visus atsakovo kontaktus, buvo apklausiamas kaip įtariamasis baudžiamuosiuose procesuose. Šiuos sąžiningus atsakovo veiksmus, jo elgesį patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiaga. Todėl atsakovui nėra aišku, kodėl ieškovai siekia atsakovą tiek teismui, tiek kitoms institucijoms pristatyti kaip nusikaltėlį. Ketvirta, kadangi automobilio patikros metu nebuvo nustatyti jokie esminiai trūkumai, dėl kurių ieškovai nebūtų sutikę pirkti automobilio, o visi smulkūs trūkumai (pabraižymai, kaladėlės ir kt.) trūkumai ieškovams buvo atskleisti ir žinomi. Taip pat, kad automobilis sugedo, kaip teigia ieškovai, esant ieškovų dispozicijoje, tai reiškia, kad būtent ieškovai netinkamai eksploatavo automobilį. Penkta, visiškai nepagrįstas ieškovų reikalavimas dėl restitucijos taikymo. CK 6.145 straipsnio 1 dalis įtvirtinta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Remiantis CK 6.146 straipsniu, restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Atsakovas pastebėjo, kad šios civilinės bylos ginčo objektas yra transporto priemonė – automobilis, t. y. daiktas, kuris pagal savo pobūdį ir esmę labai greitai prarandą vertę ir nusidėvi. Nagrinėjamu atveju ieškovai prašo visiškos restitucijos, t. y. automobilis grąžintinas atsakovui, o piniginės lėšos, sumokėtos už automobilį, grąžintinos ieškovams. Tokia restitucija objektyviai nėra galima, kadangi nėra galimybės šalių grąžinti į padėtį buvusia iki pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo. Ieškovai daugiau nei 2 metus eksploatavo ir vis dar eksploatuoja automobilį, tai reiškia, kad automobilis šiai dienai yra nuvertėjęs ir nevertas 8 500 Eur. Kitaip tariant, iš ieškovų logikos seka, kad atsakovas turėtų grąžinti ieškovams 8 500 Eur, o ieškovai turėtų grąžinti automobilį, kurio vertė per daugiau nei 2 metus ženkliai nukrito. Tokia neproporcinga situacija yra alogiška, kadangi tuo atveju, jei ieškovai siekia restitucijos, ieškovai privalo atsakovui grąžinti tokio stovio ir tokios vertės automobilį, kuri buvo pirkimo-pardavimo sandorio metu. Tuo tarpu faktą, kad automobilis buvo naudojamas per visą 2,5 metų laikotarpį (kas reiškia atitinkamai jo nuvertėjimą) patvirtina ir ieškinyje nurodyti faktas, kad automobilis buvo draudžiamas privalomuoju draudimu. Vis dėlto, kaip žinia, objektyviai nėra galimybės atsakovui grąžinti tokį automobilį, koks buvo parduotas. Todėl net tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad yra pagrindas atnaujinti ieškinio senatį ir tenkinti ieškinį ar jo dalį, tokia restitucija, kokios prašo ieškovai nėra įmanoma, ji neatitinka minėtų teisės nuostatų ir teismų praktikos. Bet kuriuo atveju, turėtų būti įvertintas automobilio nusidėvėjimas pastaruosius 2,5 metų ir grąžintina suma mažintina, jei būtų nuspręsta taikyti restituciją. Šešta, kaip nurodo atsakovas, nesutiktina ir su ieškovų reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo. Viena vertus, pažymėtina, kad šis reikalavimas apskritai nėra pagrįstas ne tik dėl praleistos ieškinio senaties, tačiau ir todėl, kad aukščiau minėti argumentai patvirtina, kad automobilis buvo geros būklės, jį buvo galima naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį, pirkėjo prašymu jis buvo patikrintas paties pirkėjo pasirinktame servise, kuris nenustatė jokiu esminių trūkumų, o automobilį įvertino 8 balais. Kita vertus, ieškovo reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo, taip pat deklaruojami atlikti automobilio remontai suponuoja tik tai, kad ieškovai nepagrįstai ir nesąžiningai siekia pasipelnyti atsakovo sąskaita, kas nėra suderinama su CK 6.242 straipsniu. Ieškovai kaip nuostolius, priteistinus iš atsakovo, nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu juos atstovavusiai advokatei sumokėtos lėšos taip pat yra nuostoliai. Tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nustatant, kad nėra jokių nusikalstamos veikos požymių atsakovo veiksmuose. Tai, kad ieškovai pasirinko būtent baudžiamosios teisės gynybos būdus, kurie prokurorų ir teismų įsiteisėjusiais sprendimais pripažinti netinkamais šioje situacijoje, nesudaro pagrindo šių išlaidų priteisti civiline tvarka. Ieškovai prisiėmė išlaidų riziką, susijusią su pasirinktu gynybos būdu, todėl šio išlaidos negali būti atlyginamos jas priteisiant iš atsakovo. Tai reikštų ne ką kitą, kaip nesąžiningą ieškovų praturtėjimą atsakovo sąskaita. Analogiškai pasakytina ir apie tokias išlaidas kaip baudžiamosios bylos kopijų darymas ir kt. Dalis ieškovų prašomų priteisti nuostolių yra akivaizdžiai susijusių su einamuoju automobilio remontu ir natūraliu nusidėvėjimu, eksploatacija. Pavyzdžiui, ieškovai nurodo, kad 2017 m. lapkričio 11 d. nupirko naują akumuliatorių. Pastebėtina, kad automobilis buvo ne naujas, jis pirktas 12 metų senumo, o akumuliatorius nupirktas po daugiau nei 10 mėnesių nuo automobilio pirkimo. Normalu, kad per tiek laiko akumuliatorius gali pradėti greičiau sėsti, be to, ieškovas ieškinyje net neįrodinėja, kad automobilis yra netinkamos kokybės, nes parduotas automobilis buvo su blogu akumuliatoriumi. Taip pat pasakytina ir apie kitus įrodymus, dėl automobilio remonto. Pavyzdžiui, ieškovai pateikė ,,4x4“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Serija XSE Nr. 000002679, kurioje nurodyta, kad buvo keičiami filtrai, stabdžių kaladėlės, pakaitinimo žvakės ir pan. Pagal šią sąskaitą, ieškovai sumokėjo 390 Eur. Kaip minėta, viena vertus, tokio pobūdžio remontas privalomas kiekvienam automobiliui, kita vertus, dar prieš perkant automobilį, trečiasis asmuo nustatė, kad susidėvėjusios kaladėlė ir pan., todėl net jei būtų galima laikyti tai trūkumais, tai apie juos ieškovas žinojo ir vis viena nusprendė pirkti automobilį. Pastebėjo, kad automobilis yra 12 metų senumo, todėl naivu tikėtis, kad į transporto priemonės priežiūra nereikės apskritai nieko investuoti. Tuo tarpu dabar ieškovai siekia nepagrįstai ir nesąžiningai pasipelnyti atsakovo sąskaita. Kaip nurodė atsakovas, ieškovas taip pat kaip nuostolius traktuoja ir sumokėtas lėšas už privalomąjį automobilio draudimą. Pažymėjo, kad remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, eksploatuojant automobilį, automobilis privalo būti apdraustas. Kadangi ieškovai naudojo automobilį daugiau nei 2 metus, logiška, kad automobilis privalo būti apdraustas. Piniginės lėšos, sumokėtos už automobilio draudimą niekaip nėra susijusios su automobilio kokybe, priešingai, šias išlaidas ieškovai patirtų nusipirkę bet kurį automobilį, todėl šie nuostoliai taip pat laikytini nepagrįstais. Juo labiau atsižvelgiant į tai, kad automobilio draudimas privalomuoju draudimu patvirtina, kad automobilis ieškovų buvo naudojamas ir eksploatuojamas, kas vėl patvirtina, kad šiai dienai šio automobilio vertė yra ženkliai mažesnė nei pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu. Visuma išdėstytų faktinių aplinkybių ir teisinių motyvų vienareikšmiškai patvirtina, kad net tuo atveju, jeigu būtų pagrindas konstatuoti, kad ieškovai ieškinio senatį praleido dėl svarbių priežasčių ir yra pagrindas jį atnaujinti, ieškinys negali būti tenkinamas, kadangi jis yra nepagrįstas, t. y. automobilis pirkimo-pardavimo sandorio metu atitiko visus kokybės reikalavimus, restitucija yra objektyviai negalima, o prašomi priteisti nuostoliai yra nepagrįsti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimu nusprendė ieškovų ieškinį tenkinti iš dalies: atnaujinti ieškovams M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą 6 (šešių) mėnesių ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą su ieškiniu; automobilio ,, (duomenys neskelbiami)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbiami), pardavėjo teises ir pareigas perkelti atsakovui J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini); nutraukti tarp ieškovo M. K. a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą transporto priemonės ,,L. R. R. R.“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbiami) pirkimo-pardavimo sutartį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), pasiimti savo lėšomis iš ieškovų M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. K., a. k. (duomenys neskelbtini), namų valdos automobilį ,,L. R. R. R.“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbiami), per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; priteisti iš atsakovo J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovams M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 8 500 Eur, gautą sumą už parduotą automobilį ,, (duomenys neskelbiami)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbiami), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 1 563,94 Eur nuostolių, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (10 063,94 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas – 686 Eur išlaidas advokato pagalbai ir 227,36 Eur sumokėto žyminio mokesčio; priteisti iš atsakovo J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), 5,38 Eur valstybei pašto išlaidų.
4. Pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino, teismas nurodė, kad ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Jis skaičiuojamas atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas pareiškė pretenziją dėl parduoto daikto trūkumų. Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas, – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo, laikytina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą. Iš byloje esančių duomenų nustatė, kad ieškovas 2017 m. gegužės 16 d. ir 2017 m. gegužės 25 d. su pretenzija kreipėsi į atsakovą elektroniniu paštu (duomenys neskelbiami) ir nurodė atsakovui pateikti atsakymą į pretenziją iki 2017 m. gegužės 30 d., o nesulaukęs atsakovo atsakymo į pretenziją 2017 m. birželio 16 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių tarnybą, kuri atsisakė priimti ieškovo skundą, motyvuodama 2017 m. birželio 29 d. rašte, kad ieškovas nepateikė sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties su atsakovu, o Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba operatyvinės veiklos nevykdo. Todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į teisėsaugos institucijas. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo atstovo advokato argumentus, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ir, kad jis nepateikė objektyvių priežasčių jam atnaujinti, nes prasidėjus ikiteisminiam tyrimui tiek tyrėjai, tiek prokurorai, tiek pirmos instancijos teismas ieškovui nurodė, jog jis turi kreiptis civilinio proceso tvarka dėl ginčo išsprendimo, o ne baudžiamojo proceso tvarka ginti savo pažeistas teises. Teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovas tuo metu naudojosi jam įstatymo suteiktomis teisėmis skųsti priimtus sprendimus, todėl nesutiko su atsakovo advokato pozicija, kad ieškovas perdėtai naudojosi savo teisių gynyba. Teismas sprendė, kad CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyto šešių mėnesių kreipimosi į teismą su ieškiniu senaties termino eiga prasidėjo nuo 2017 m. gegužės 30 d. (iki kada atsakovas turėjo pateikti atsakymą į pretenziją), nes nuo tada ieškovui tapo žinoma, kad reikalavimų dėl pažeistų jo teisių atsakovas nevykdys.
Atsiliepimas
5. Teismas nustatė, kad 2017 m. sausio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo ir (duomenys neskelbiami) esančios įmonės ,, (duomenys neskelbiami)“. Tiek ieškinyje, tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu šalys nurodė, kad automobilio ,, (duomenys neskelbiami)“ pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta ne tarp minėtų šalių, kaip nurodyta 2017 m. sausio 6 d. sutartyje, o sudaryta 2017 m. sausio 10 d. tarp ieškovo M. K. ir atsakovo J. Z.. Sutarties kaina yra 8 500 Eur, o ne kaip nurodyta 2017 m. sausio 6 d. sutartyje 2 950 Eur. Kadangi dėl minėtų aplinkybių ginčo tarp šalių nėra, teismas sprendė, kad pardavėjo teisės ir pareigos perkeltinos J. Z. iš (duomenys neskelbiami) esačios įmonės ,, (duomenys neskelbiami)“.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas tenkino ieškovų reikalavimą dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo, turtinės žalos atlyginimo. Teismas konstatavo, kad byloje pateikti objektyvūs įrodymai patvirtina automobilio trūkumus, kurie atsirado vos jį įsigijus. Teismo vertinimu, transporto priemonės įmanomumas ją naudoti pats savaime, t. y. galėjimas ja važiuoti, nesudaro pagrindo spręsti dėl transporto priemonės įmanomumo saugiai ją naudoti pagal tikslinę jos paskirtį. Be to, atsakovas, teigdamas, kad transporto priemonė neturėjo trūkumų ir ją buvo galima tinkamai eksploatuoti neatlikus ieškovo nurodytų remonto darbų, nepateikė teismui objektyvių įrodymų, patvirtinančių šias jo nurodytas aplinkybes, kurie paneigtų ieškovo nurodytas aplinkybes dėl transporto priemonės trūkumų. Teismas vertino tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties, t. y. nusipirktas naudotas automobilis tinkamai nevažiavo ir ieškovui teko savo lėšomis taisyti jo gedimus, kadangi atsakovas atlyginti nors dalį išlaidų atsisakė. Teismas sprendė, jog nustatęs, kad nuostoliai susidarė dėl ieškovo pirkto naudoto automobilio kokybės trūkumų, ieškovas įgijo teisę į jo dėl automobilio remonto patirtų išlaidų atlyginimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad ieškovo patirtos išlaidos automobilio remontui buvo pagrįstos ir būtinos, todėl iš atsakovo ieškovui priteisė 1 563,94 Eur nuostolių (CK 6.221 straipsnio 2 dalis, 6.63 straipsnio 2 dalis, 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis).
7. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas – atsisakyti sutarties ir jam grąžinti sumokėtą kainą, o atsakovui grąžinti ginčo automobilį – yra pagrįstas, nes netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Ieškovo įsigytas ginčo automobilis tapo netinkamas naudoti neužilgo nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, ieškovo įgyto naudoto automobilio gedimo priežastis – sugedusi greičių dėžė ir nustatyti kiti trūkumai. Taigi ginčo automobilio, įsigyto už 8 500 Eur, trūkumų pašalinimui ieškovui (arba atsakovui) papildomai kainuotų. Iš bylos medžiagos nustatė, kad ieškovo nupirktas ginčo automobilis iki šiol nėra suremontuotas, dėl ko ieškovas negali juo naudotis pagal paskirtį. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teismas sprendė, kad ieškovas pirkdamas naudotą automobilį tikėjosi, kad jis bus veikiantis ir juo galės naudoti pagal paskirtį. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, todėl ieškovo reikalavimą nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį laikė teisėtu.
8. Patenkinęs ieškovo ieškinį, iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 063,94 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
9. Ieškovų prašymą dalyje dėl 258,50 Eur nuostolių už išlaidas susijusias su ikiteisminių tyrimu, t. y. už advokatės Tatjanos Kačegarovos suteiktas paslaugas, atmetė. Teismas nurodė, kad vadovaujantis CK 6.249 straipsniu, kuriame įtvirtinta bendroji norma, apibrėžianti žalą ir nuostolius, patirtus dėl teisės pažeidimo, nenurodyta, kad žala galėtų būti pripažįstamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos baudžiamojoje byloje. Advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų (šiuo atveju – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012).
Žemesnės instancijos teismas
10. Ieškinį patenkinęs iš dalies (98 proc.), iš atsakovo ieškovo naudai priteisė sumokėto žyminio mokesčio dalį, kuris sudaro 227,36 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir 686 Eur bylinėjimosi išlaidų už patirtas teisines paslaugas. Valstybės naudai iš atsakovo priteisė 5,38 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovas J. Z. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-53-494/2021 ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovų atsakovo patirtas byloinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
11.1. teismas netinkamai taikė ieškinio senates institutą, prieštaravo jau suformuotai kasacinio teismo praktikai. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų. Nagrinėjamu atveju yra pareikštas ieškinys dėl neva netinkamos kokybės daikto (automobilio), Automobilio pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo. Pažymėjo, kad ieškinio senaties termino pradžią reglamentuoja CK 1.127 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Todėl pirmiausia teismas turėjo išsiaiškinti, kada ieškovai galėjo ir turėjo sužinoti apie galimą savo teisių pažeidimą. Šiuo atveju, teismas sprendime pats nustatė, kad ieškovams galutinai paaiškėjo, kad jų teisės pažeistos 2017 m. gegužės 30 d., t. y. beveik 2 metai iki tol, kol ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu. Todėl akivaizdu, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą beveik 2 metus. Tą pripažino ir teismas, tačiau nepagrįstai atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aplinkybės, jog ieškovas savo teises bandė ginti kitais būdais, yra nepripažįstamos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017). Todėl vien tai, kad ieškovai kreipėsi į prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo prieš atsakovą pradėjimo ar kreipėsi ginčą nagrinėti į vartotojų teisių apsaugos tarnybą nesudaro pagrindo atnaujinti ieškovams praleisto termino ieškiniui pareikšti. Kitu atveju, būtų paneigta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, jog tuo atveju, kai asmuo gina savo pažeistas teises kitais būdais ir institucijos paaiškina galimų ginčų sprendimo būdus ir tvarką, tačiau asmuo jomis nesinaudoja, tai traktuotinas kaip neapdairus ir nerūpestingas elgesys, negalintis pateisinti termino kreiptis į teismą praleidimo, taip pat ir nepasinaudojimas savo teisių gynimo būdais negali būti pateisinamas informacijos ar teisinių žinių stoka ar poreikiu ginti teises ne teismo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017). Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovams ne kartą buvo išaiškinti gynybos būdai ir tvarka, teisinis pirkimo-pardavimo santykių reguliavimas, kai įsigyjamas netinkamos kokybės daiktas (Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vilniaus apskrities skyriaus 2017m. b irželio 21 d. rašte Nr. 40- 3974; Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus 2017 m. spalio 4 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą; Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro 2017 m. lapkričio 21 d. nutarime atmesti skundą; Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą; Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus 2018 m. lapkričio 12 d. nutarime atmesti skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartyje; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartyje). Ieškovai nenurodė ir nepateikė argumentu bei įrodymu, kodėl paraleliai siekiamu baudžiamuoju procesu nebuvo inicijuotas civilinis procesas. Ieškovai galėjo kreiptis į visas institucijas ir į teismą vienu metu, ir pastorojo paprašyti sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėtas vienas ar kitas procesas ne teisminiu būdu;
11.2. atsakovui automobilio sutarties pardavėjo teisių ir pareigų perkėlimas sukūrė absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą - į bylą nebuvo įtrauktas asmuo, iš kurio teisės ir pareigos atsakovui buvo perkeltos;
11.3. sprendžiant dėl netinkamos kokybės daikto, svarbu atkreipti dėmesį, kad ieškovai įsigijo 12 metų senumo automobilį. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad visuotinai yra žinoma, kad naujiems automobiliams yra suteikiamos 3-5 metų gamintojo garantijos. Būtent toks (3-5 metų senumo) automobilio eksploatavimo terminas garantuoja, kad automobilis privalo būti techniškai tvarkingas. Perkant 12 metų senumo autotransporto priemonę, kuri yra 3 kartus senesnė nei gamintojo garantuojamas laikotarpis akivaizdu, jog bet kuriuo momentu toks automobilis gali turėti mažesnių ar didesnių defektų. Būtent todėl už automobilį yra mokama daug mažesnė kaina. Teigia, jog teismas selektyviai rinkosi vertinti įrodymus, susijusius su automobilio kokybe. Pardavimo metu automobilis buvo nuvežtas patikrai į UAB „Inchape Motors“, kur buvo įvertintas 8/10 balų. Šio įrodymo teismas nevertino, tačiau vertino ieškovų iš kitų auto servisų pateiktus įrodymus. Teigia, jog būtent automobilio būklės įvertinimas pardavimo metu turi esminės reikšmės. Automobilio būklės patikrinimas atliktas vienintėje oficialiojoje atstovybėje Lietuvoje pagrindžia, kad automobilis pardavimo metu buvo tinkamos (8/10 būklės). Todėl manytina, kad atsakovas tinkamai įrodė, kad automobilio pardavimo metu esminių trūkumų, dėl kurių automobilis negalėtų būti eksploatuojamas pagal jo paskirtį, nebuvo. Sprendime nėra nustatyta, ar pastebėti trūkumai buvo esminiai, kurie neatlikus atitinkamų sutvarkymų, vis tiek neleistų automobilio naudoti pagal paskirtį. Ieškovų prašyta priteisti žala sudaro 18 % automobilio vertės, todėl, vadovaujantis teismų praktika, tokie trūkumai neturi būti laikomi esminiais (Šiaulių apygardos teismas 2021 m. gegužės 5 d. nutartis civilninėje byloje Nr. 2A-267-883/2021). Teismas spręsdamas dėl (esminių) automobilio trūkumų atsiradimo neįvertino, kad šie trūkumai atsirado po automobilio pardavimo, kadangi ieškovai automobiliu naudojosi dar kurį laiką. Pažymėjo, kad atsakovas negali atsakyti už tai, kad 12 metų senumo automobilis po kelių savaičių ar mėnesių turėjo vienų ar kitų trūkumų dėl nenustatytų priežasčių. Ieškovai automobilį eksploatavo bent iki bylos teisme dienos (2 metus). Byloje pateikti įrodymai (pvz. automobilio draudimas) patvirtina, kad automobilis buvo eksploatuojamas, o tokiu atveju neegzistavo esminiai trūkumai (tokie trūkumai, dėl kurių daikto naudoti pagal paskirtį nebūtų įmanoma);
Žemesnės instancijos teismas
11.4. teismas sprendimu nusprendė perkelti atsakovui pardavėjo teises ir pareigas. Šios teisės ir pareigos yra perkeltos tik nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl darytina išvada, kad iki sprendimo ne atsakovas buvo pardavėjas ir ne atsakovas gavo lėšas už automobilį. Todėl vien tai įrodo, kad restitucijos taikymas yra negalimas, kadangi taikomas ne tam asmeniui (ne pardavėjui). Be to, teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas privalo savo lėšomis pasiimti automobilį iš ieškovų. CK 1.80 straipsnio 2 dalis numato, kad tokiu atveju automobilį turi grąžinti ieškovai (kiekviena šalis privalo grąžinti tai, ką yra gavusi). Teismo taikyta restitucija objektyviai nėra galima, kadangi nėra galimybės šalių grąžinti į padėtį iki pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo. Ieškovai daugiau nei 2 metus eksploatavo ir vis dar eksploatuoja automobilį, o tai reiškia, kad automobilis šiai dienai yra nuvertėjęs ir nevertas 8 500 Eur. Iš ieškovų logikos seka, kad atsakovas turėtų grąžinti ieškovams 8 500 Eur, o ieškovai turėtų grąžinti automobilį, kurio vertė per daugiau nei 2 metus ženkliai nukrito. Jei ieškovai siekia restitucijos, privalo atsakovui grąžinti tokio stovio ir tokios vertės automobilį, kuri buvo pirkimo - pardavimo sandorio metu. Faktą, kad automobilis buvo naudojas per visą 2,5 metų laikotarpį (kas reiškia atitinkamai jo nuvertėjimą), patvirtina ir ieškinyje nurodytas faktas, kad automobilis buvo draudžiamas privalomuoju draudimu;
11.5. teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 6.334 straipsnį, kuris numato, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: (i) kad daiktas būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu; (ii) kad būtų sumažinta pirkimo kaina; (iii) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti; (iv) grąžinti sumokėtą kainą (grąžinti daktą). Šiuo gi atveju, teismas pritaikė ne vieną, tačiau 2 teisių gynimo būdus - grąžino daiktą ir lėšas, bei įpareigojo Atsakovą atlyginti išlaidas, kurios buvo patirtos dėl trūkumų šalinimo, o tai nėra galima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Kitą vertus, ieškovų nurodyti nuostoliai yra galimai nesusiję su automobilio trūkumu pašalinimu. Dalį išlaidų ieškovai patyrė ne šalindami automobilio trūkumus, o atlikdami jo einamąjį remontą (priežiūrą) (akumuliatoriaus, filtrų, stabdžių kaladėlių, pakaitinimo žvakių keitimas). Dar prieš perkant automobilį, trečiasis asmuo nustatė, kad susidėvėjusios kaladėlė ir pan., todėl net jei būtų galima laikyti tai trūkumais, tai apie juos ieškovai žinojo ir vis viena nusprendė pirkti automobilį. Automobilis yra 12 metų senumo, todėl naivu tikėtis, kad į transporto priemonės priežiūrą nereikės apskritai nieko investuoti. Tuo tarpu dabar ieškovai siekia nepagrįstai ir nesąžiningai pasipelnyti atsakovo sąskaita. Piniginės lėšos, sumokėtos už automobilio draudimą niekaip nėra susijusios su automobilio kokybe, priešingai, šias išlaidas ieškovai patirtų nusipirkę bet kurį automobilį, todėl šie nuostoliai taip pat laikytini nepagrįstais.
Atsiliepimas
12. Ieškovai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti, Vilniaus regiono apylinkes teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
12.1. Ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį atnaujino. Nuo 2017 m. sausio mėn. (po automobilio pirkimo – pardavimo) iki 2017 m. balandžio mėn. ieškovas su apeliantu bendravo mobiliuoju telefonu, važiavo pas jį į Gariūnų turgavietę, bet vėliau apeliantas nutraukė bendravimą, slėpdavo savo pavardę. Ieškovas apelianto elektroninio pašto adresą ,, (duomenys neskelbiami)“ susižinojo, kuomet apsimetė kitu pirkėju ir per portalą ,,autolplius.lt“ parašė pardavėjui (apeliantui) paklausimą, į kurį gavo apelianto atsakymą (tinklapyje ,,autoplius.lt“ transporto priemonių pardavėjų elektroninių paštų adresai nerodomi, reikia paspausti nuorodą ir per ją išsiūti pranešimą, ir kuomet prdavėjas parašo atsakymą (jei parašo) tada galima pamatyti jo pašto adresą). 2017 m. gegužės 16 d. ieškovas elektroniniu paštu (duomenys neskelbiami) apeliantui parašė pretenziją, prašydamas atsiimti automobilį, grąžinti 8 500 Eur, sumokėtų už šią transporto priemonę bei kompensuoti visas išlaidas. Apeliantas niekaip nesureagavus į pretenziją, ieškovas ją pakartojo 2017 m. gegužės 25 d. Taip pat rašė trumpąsias žinutes telefonu, bet pastarasis neigė pardavęs automobilį. Tada ieškovas 2017 m. birželio 19 d. parašė skundą Valstybinei vartotojų teisių tarnybai, 2017 m. rugsėjo 19 d. parašė pareiškimą policijai, 2018 m. vasario 19 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet po ilgo proceso, galutine Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartimi tyrimas buvo nutrauktas;
12.2. priešingai negu nurodė apeliantas, šioje byloje nėra absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnyje. Rašytiniais įrodymais, šalių (tame tarpe ir apelianto) paaiškinimais buvo nustatyta, kad apeliantas, o ne (duomenys neskelbiami) bendrovė ,, (duomenys neskelbiami)“, 2017-01-10 už 8500 Eur pardavė ieškovui netinkamos kokybės transporto priemonę – visureigį (duomenys neskelbiami), kėbulo Nr. (duomenys neskelbiami). Apeliantas šias aplinkybes patvirtino ne tik teisme, bet ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Interneto portale,,autoplius.lt“ 2016 m. gruodžio 22 d. dienos skelbime, pagal kurį ieškovas susirado ginčo automobilį, taip pat buvo nurodytas pardavėjas – apeliantas. Iš byloje esančių ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbiami) bendrovė ,, (duomenys neskelbiami)“ 2018 m. kovo 28 d. buvo išbraukta iš Vokietijos Federalinės Respublikos juridinių asmenų registro dėl būtino turto (apyvartinių lėšų) trūkumo (ieškinio priedas Nr.25), todėl teismas negalėjo priimti ir nepriėmė sprendimo dėl neįtraukto į bylą asmens teisių, nes toks asmuo nuo 2018 m. kovo 28 d. nebeegzistuoja. Atsikertant į apelianto argumentus, kad neva nėra jokio teisinio reglamentavimo, kaip perkelti vieno ar kito asmens teises, pasakytina, kad teismas šią sprendimo dalį motyvavo (sprendimo 39 punktas), tai atitinka tokio pobūdžio bylų teismų praktika;
12.3. priešingai negu nurodo ieškovas, teismas, byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus vertino laikydamasis CPK 178 straipsniu, įrodinėjimo naštos paskirstymo principu ,,įrodinėja tas, kas teigia“, sprendime nurodęs, kad įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010). Atsikertant į apelianto argumentus, kad neva Šiaulių apygardos teismo sprendime nurodyta, kad trūkumų pašalinimas už 13 proc. automobilio vertės, nesudaro pagrindo teigti, kad tokie trūkumai yra esminiai, kad šioje byloje ieškovų prašyta priteisti žala sudaro 18 proc. automobilio vertės, pasakytina, kad ieškovai į šią žalą neįtraukta sumą, kurią reikėtų priteisti dėl sugadintos greičių dėžės, jos pakeitimo, montavimo (ieškovai prašė taikyti restituciją – grąžinti apeliantui automobilį, su neveikiančia greičių dėžę). Byloje nustatyta, jog automobilis ieškovų praktiškai nebuvo eksploatuojamas: nuo 2017 m. sausio 25 d. iki 2017 m. balandžio 20 d. jis buvo remontuojamas UAB ,,Maxlita LT“ servise, ten buvo pastatyta kita analogiška automatinė greičių dėžė, ištrintos klaidos, padaryta adaptacija, bet gedimai išliko. Nuo to laiko automobilis neeksploatuojamas, tai teismo posėdžio metu patvirtino ieškovas, tai neginčijo ir apeliantas (neveikianti greičių dėžė buvo pastatyta atgal į automobilį). Automobilio draudimo polisas nepatvirtina tarnsporto priemonės eksploatavimo fakto. Ieškovas, nusipirkęs ginčo automobilį, prieš registruojant transporto priemonę, ją turėjo apdrausti TPVCAPD. Be to, pagal viešuosius registrus (UAB ,,Tuvlita“ duomenis), matyti, kad ginčo automobilio techninė apžiūra taip pat pasibaigė 2019 m. sausio 20 d., kaip žinia, techninė apžiūra galioja du metus, po automobilio pirkimo, iki esminių trūkumų nustatytimo, ieškovas 2017 m. sausio 21 d. atliko ginčo automobilio techninę apžiūrą, bet toliau jos neatlikinėjo, kadangi automobilio negalėjo eksploatuoti. Paneigdamas šiuos apelianto argumentus, ieškovas prašo prijungti naują įrodymą – duomenis apie ginčo automobilio techninės apžiūros galiojimą;
12.4. priešingai negu nurodė apeliantas, teismas teisingai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias restitucijos taikymą: sutarties nutraukimas pagal tarptautinės sutarčių teisės favor contractus (sutarties naudai) principą ir jį atspindintį nacionalinį teisinį reguliavimą yra išimtinis teisių gynimo būdas, todėl jo taikymui turi būti konstatuotas pakankamas įstatyminis ir faktinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009). Ar sutarties pažeidimas dėl perduoto daikto neatitikimo kokybės reikalavimams yra esminis, turi būti sprendžiama pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus. Sutartį nutraukus dėl pirkėjo vienašališko atsisakymo, šalys turi grąžinti viena kitai tai, ką yra gavusios pagal bendrąsias restitucijos taisykles (CK 6.222 straipsnis). Apelianto argumentai, kad restitucija negalima, nes automobilis po ketverių metų nuvertėjo, atmestini, sutartį nutraukus dėl pirkėjo vienašališko atsisakymo, šalys turi grąžinti viena kitai tai, ką yra gavusios pagal bendrąsias restitucijos taisykles (CK 6.222 straipsnis), t.y. ieškovas turi grąžinti apeliantui automobilį, o apeliantas – iš ieškovo už šią transporto priemonę gautus pinigus. Be to, sprendžiant iš apeliacinio skundo, apeliantas labiau ginčija tą teismo sprendimo dalį, kurią apeliantas įpareigotas savo lėšomis atsiimti ginčo automobilį iš ieškovų. Bet tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti jokiais teisės aktais. Priešingai, jei ieškovas būtų įpareigotas transporto priemonę grąžinti apeliantui savo lėšomis, jis patirtų dar didesnius nuostolius, susijusius su netinkamos kokybės daikto pardavimu;
Atsiliepimas
12.5. priešingai negu nurodė apeliantas, teismas pagrįstai priteisė ieškovams 1 563,94 Eur nuostolių atlyginimo – bylos rašytiniais įrodymais buvo nustatyta, kokius nuostolius patyrė ieškovas, siekdamas sutvarkyti ginčo automobilį, bet atlikus remontą, pakeitus tam tikras automobilio dalis, dėl paslėpto trūkumo – greičių dėžės defekto, automobilį nebuvo galima eksploatuoti. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas neginčijo faktų, kad automobiliui nupirktas akumuliatorius, pakeisti tepalai, stabdžių kaladėlės, filtrai, pakaitinimo žvakės. Visos šios detalės yra neatsėjamos nuo ginčo automobilio, šie daiktai (detalės) lieka kartu su automobiliu, kuris pritaikius restituciją, atitenka atgal apeliantui. Todėl teismais pagrįstai priteisė visus ieškovo įrodytus nuostolius. Atsikertant į apelianto argumentus dėl priteistos sumos už privalomąjį draudimą, pasakytina, kad kaip minėta aukščiau, automobilis nebuvo eksploatuojamas dėl paslėptų esminių trūkumų, kad šie nuostoliai atsirado dėl neteisėtų apelianto veiksmų, todėl jie atlygintini.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
3. Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
4. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovų reikalavimas dėl praleisto 6 (šešių) mėnesių ieškinio senaties termino kreiptis į teismą su ieškiniu atnaujinimo, automobilio ,, (duomenys neskelbiami)“ pardavėjo teisių ir pareigų perkėlimo atsakovui J. Z., automobilio pirkimo–pradavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo bei iš dalies patenkintas ieškovų reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
5. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad teismas nepagrįstai, nesant rimtų priežasčių, atnaujino ieškinio senaties terminą, taip paneigdamas atsakovo galimybę remtis ieškinio senaties institutu; be jokio teisinio pagrindo perkėlė atsakovui automobilio sutarties pardavėjo teises ir pareigas; į bylą nebuvo įtrauktas asmuo, kurio teisės ir pareigos atsakovui buvo perkeltos; teismas netinkamai ir nepagrįstai aiškino (ne)tinkamos kokybės daikto pardavimo institutą, o nagrinėdamas automobilio būklę, nesivadovavo aktualias įrodymais, tačiau rėmėsi tik selektyviais, ieškinio tenkinimui naudingais įrodymais; teismas nepagrįstai taikė restituciją, o net jeigu restitucija turėtų būti taikoma - tokia restitucija nepagrįsta.
Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo
6. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai taikė ieškinio senaties institutą, prieštaravo jau suformuotai kasacinio teismo praktikai ir nepagrįstai atnaujino beveik 2 metus praleistą ieškinio senaties terminą. Apelianto teigimu, vien tai, kad ieškovai kreipėsi į prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo prieš atsakovą pradėjimo ar dėl ginčo išsprendimo kreipėsi į vartotojų teisių apsaugos tarnybą nesudaro pagrindo atnaujinti ieškovams praleistą terminą ieškiniui pareikšti.
7. Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis).
8. Nagrinėjamoje byloje ieškovai pareiškė reikalavimą, susijusį su parduoto daikto trūkumais ir nuostolių atlyginimu, kuriam taikomas šešių mėnesių senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
9. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012; 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013; kt.).
10. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose neįtvirtintas aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašas; taip pat neįvardyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių buvimo. Kasacinio teisimo praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, šalies elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009; 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012; kt.). Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Be to, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013).
11. Šiuo atveju ieškovai neginčijo, kad praleido ieškinio senaties terminą, tačiau nurodė, jog ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių ir prašė jį atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovų nurodyti motyvai sudaro pagrindą praleistą terminą atnaujinti.
12. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu apeliantas pardavė, o ieškovas įsigijo automobilį ,, (duomenys neskelbiami)“ už 8 500 Eur buvo sudaryta 2017 m. sausio 10 d. Duomenys apie daikto trūkumus sutartyje nebuvo nurodyti. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovų nurodytas aplinkybes, kad automobilio paslėpti trūkumai buvo nustatyti iš karto po automobilio įsigijimo. Ieškovai nustatytus automobilio paslėptus trūkumus bandė ištaisyti. 2017 m. sausio 25 d. automobilis remontui buvo pristatytas į servisą UAB ,,Maxlita.LT“, kuri specializuojasi automatinių greičių dėžių remontu ir čia buvo remontuojamas iki 2017 m. balandžio 20 d. Nepavykus pašalinti paslėptų trūkumų, ieškovai bandė išspręsti ginčą geruoju. 2017 m. gegužės 16 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbiami)ieškovas atsakovui parašė pretenziją, prašydamas atsiimti automobilį ir grąžinti 8 500 Eur, sumokėtų už šią transporto priemonę bei kompensuoti visas išlaidas, susijusias su automobilio registracija. Atsakovui niekaip nesureagavus į pretenziją, ieškovas ją pakartojo 2017 m. gegužės 25 d. Taip pat su atsakovu buvo bandoma susisiekti telefonu. Atsakovui nereaguojant, 2017 m. birželio 16 d. su prašymu kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, o šiai atsisakius skundą nagrinėti, 2017 m. rugsėjo 19 d. parašė pareiškimą policijai, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš byloje esančių įrodymų visumos nėra pagrindo spręsti apie aplaidų, neapdairų, nerūpestingą ir juo labiau nesąžiningą ieškovų elgesį siekiant apginti savo pažeistas teises, todėl, nesant jokių duomenų apie ieškovų nesąžiningumą, nerūpestingumą ar aplaidumą ginant pažeistas teises, nėra pagrindo daryti išvadą, kad šiuo atveju ieškinio senaties termino atnaujinti nėra pagrindo, tuo labiau, kad apeliantas su ieškovais bendradarbiauti vengė.
14. Įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio senatį ir jos atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, dėl ko konstatavęs materialiųjų ieškinio reikalavimų pagrįstumą ir atnaujindamas praleistą ieškinio senaties terminą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl ginčijamas sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl teisių ir pareigų perkėlimo atsakovui ir absoliutaus sprendimo negaliojimo
15. Apelianto teigimu, atsakovui automobilio sutarties pardavėjo teisių ir pareigų perkėlimas sukūrė absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, nes į bylą nebuvo įtrauktas asmuo, iš kurio teisės ir pareigos atsakovui buvo perkeltos.
16. Iš byloje pateiktos 2017 m. sausio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties (vokiečių kalba) matyti, kad ji buvo sudaryta tarp ieškovo ir (duomenys neskelbiami) esančios įmonės ,, (duomenys neskelbiami)“. Rašytiniais įrodymais, šalių (tame tarpe ir apelianto) paaiškinimais buvo nustatyta, kad automobilio ,, (duomenys neskelbiami)“ pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta ne tarp minėtų šalių, kaip nurodyta 2017 m. sausio 6 d. sutartyje, o sudaryta 2017 m. sausio 10 d. tarp ieškovo M. K. ir atsakovo J. Z.. Automobilio kaina yra 8 500 Eur, o ne 2 950 Eur, kaip nurodyta 2017 m. sausio 6 d. sutartyje. Sutartis buvo sudaryta Lietuvoje, o ne Vokietijoje. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai automobilio ,, (duomenys neskelbiami)“ pardavėjo teises ir pareigas perkėlė realiai ieškovams automobilį pardavusiam atsakovui J. Z.. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo atsakovas, ginčijamame sprendime pirmosios instncijos teismas nenurodė, kad pardavėjo teisės ir pareigos perkeliamos nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
17. Iš byloje esančių ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbiami) bendrovė ,, (duomenys neskelbiami)“ 2018 m. kovo 28 d. buvo išbraukta iš Vokietijos Federalinės Respublikos juridinių asmenų registro dėl būtino turto (apyvartinių lėšų) trūkumo (ieškinio priedas Nr.25). Nustačius, kad (duomenys neskelbiami) bendrovė ,, (duomenys neskelbiami)“ nebeegzistuoja, apelianto argumentai dėl jos įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl parduoto automobilio kokybės, pardavėjo atsakomybės
18. Apelianto teigimu, teismas netinkamai ir nepagrįstai aiškino (ne)tinkamos kokybės daikto pardavimo institutą, o nagrinėdamas automobilio būklę, nesivadovavo aktualias įrodymais, tačiau rėmėsi tik selektyviais, ieškinio tenkinimui naudingais įrodymais.
19. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pagrindinė pardavėjo pareiga pagal pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui kokybišką, sutarties reikalavimus atitinkančią prekę (CK 6.327, 6.333 straipsniai). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, jog pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008, 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2019). Kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).
20. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotą naudotą daiktą buvo galima naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018). Toks teisinis reglamentavimas leidžia teismui spręsti, kad vien aplinkybė, jog gedimas išryškėjo po prekės perdavimo, nepaneigia pardavėjo atsakomybės už jos trūkumus.
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. jog daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas (CPK 178 straipsnis). Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, jog šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki automobilio pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
22. Ieškovų teismui pateikti įrodymai, kuriuos ginčijamame sprendime (žr. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimo 41 punktą) išsamiai išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas patvirtina jų nurodytas aplinkybes, kad automobilio ,, (duomenys neskelbiami)“ automatinės pavarų dėžės gedimas įvyko praėjus kelioms dienoms po jo įsigijimo. Iš byloje surinktų dokumentų matyti, kad 2017 m. sausio 25 d. automobilis remontui buvo pristatytas į servisą UAB ,,Maxlita.LT“, kur konstatuoti pavarų dėžės gedimai. Automobilis nuo 2017 m. sausio 25 d. iki 2017 m. balandžio 20 d. buvo remontuojamas UAB ,,Maxlita LT“ servise, tačiau pavarų dėžės sutvarkyti taip ir nepavyko. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad automobilio ,, (duomenys neskelbiami)“ automatinės pavarų dėžės gedimas įvyko praėjus vos kelioms dienoms po jo įsigijimo, dėl ko automobilio nebuvo galimybės naudoti pagal paskirtį, t. y. ieškovai įvykdė jiems tenkančią pareigą įrodyti įsigytos transporto priemonės trūkumus ir kad jie atsirado dėl iki automobilio jiems perdavimo buvusių priežasčių. Tuo tarpu atsakovas jokių įrodymų, jog parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, jog šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki automobilio pardavimo, nepateikė. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, kad parduotas automobilis senas (12 metų) ir natūraliai nusidėvėjęs, tačiau vien tai neleidžia daryti išvados, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu turėjo tikėtis, kad automobilį dėl jo natūralaus nusidėvėjimo pagal paskirtį galės naudoti itin trumpą laiką ir savo rizika pirko automobilį.
23. CK 6.317 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji pardavėjo pareiga: pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus ir jų kokybę; to paties straipsnio 2 dalyje ši pardavėjo pareiga detalizuota, įtvirtinant įstatymo garantiją: pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta, ar ne. Taigi CK 6.317 straipsnyje įtvirtinta garantija pagal įstatymą – esminė pardavėjo pareiga pirkimo–pardavimo santykiuose, galiojanti visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar šalys ją įvardijo sutarties sąlygose. Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį pardavėjas laikomas nepažeidusiu įstatyme nustatytos garantijos pareigų, jeigu perduoti daiktai atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus; pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.
24. Kaip jau buvo minėta, ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje jokie jo trūkumai nebuvo nurodyti, t. y. pardavėjas deklaravo, jog sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų parduodamo daikto trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas apie tuos trūkumus žinodamas arba nebūtų jo visai pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Pardavėjas atsako už minėtus trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po daikto perdavimo dėl pirkėjo ar trečiųjų asmenų kaltės arba dėl nenugalimos jėgos. Taigi, tokios ginčo sutarties sąlygos reiškia, kad ginčo atveju pardavėjas (atsakovas) garantavo, jog parduodamo daikto kokybė atitinka jam keliamus reikalavimus.
25. Teisėjų kolegija, įvertinusi sutarties šalių pateiktus įrodymus pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176 – 224 straipsniai), daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje ieškovai įrodė, kad jų įgyto naudoto automobilio nebuvo galima naudoti pagal paskirtį dėl po automobilio įsigijimo nustatytų paslėptų trūkumų, kad jis neatitiko kokybės reikalavimų ir kad jie negalėjo žinoti apie parduoto naudoto daikto trūkumus. Tuo tarpu atsakovas neįrodė, kad daikto trūkumai atsirado po daikto perdavimo dėl pirkėjo ar trečiųjų asmenų kaltės, ar dėl nenugalimos jėgos, t. y. neįrodė aplinkybių, šalinančių ar mažinančių jo atsakomybę už parduoto naudoto daikto kokybę.
26. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises specialiaisiais CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais ir bendraisiais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019).
27. Nagrinėjamu atveju ieškovai pasirinko reikalauti iš atsakovo (automobilio pardavėjo) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties (CK 6.334 straipsnio 1 dalie 4 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nupirkto daikto kokybės trūkumas (automatinės pavarų dėžės gedimas) yra esminis sutarties pažeidimas, suteikiantis teisę reikalauti ieškovams atsisakyti sutarties, todėl pirkimo–pardavimo sutartį nutraukė. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas nebendradarbiavo su ieškovais, nesutiko atlyginti pirkėjo išlaidas automobilio trūkumams ištaisyti, be to, iš esmės neginčijo, jog automobilio remontas viršytų automobilio vidutinę rinkos vertę, todėl nagrinėjamu atveju nebuvo jokio pagrindo teismui spręsti, kad pirkėjo pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas yra netinkamas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad po kelių dienų nuo daikto perdavimo pirkėjui paaiškėjo automobilio trūkumai, dėl kurių jo iš esmės nebuvo galima naudoti pagal paskirtį. Taigi, pirkėjas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, o tai sudarė pakankamą pagrindą pripažinti sutarties pažeidimą esminiu ir nutraukti sutartį CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu bei taikyti restituciją.
Dėl restitucijos taikymo
28. Apelianto argumentai, kad restitucija negalima, nes automobilis po ketverių metų nuvertėjo, atmestini kaip nepagrįsti.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nutraukus sutartį, jos šalių teisių apsauga užtikrinama taikant restituciją, reglamentuojamą CK 6.222 straipsnyje. Šioje teisės normoje nustatyta, kad tuo atveju, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi, t.y. ieškovai turi grąžinti apeliantui automobilį, o apeliantas – iš ieškovų už šią transporto priemonę gautus pinigus.
30. Kadangi dėl gedimo automobilis savo eiga važiuoti negali, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovą ginčo automobilį iš ieškovų atsiimti savo lėšomis.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovams iš atsakovo priteisė 1 563,94 Eur nuostolių, kuriuos jie patyrė, siekdami suremontuoti ginčo automobilį. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas neginčijo faktų, kad automobiliui buvo nupirktas naujas akumuliatorius, pakeisti tepalai, stabdžių kaladėlės, filtrai, pakaitinimo žvakės, taip pat neginčijo remonto ir pakeistų automobilio detalių kainų. Kadangi automobilis dėl nustatytų gedimų taip ir nebuvo eksploatuojamas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo ir ieškovų patirtas išlaidas už privalomąjį automobilio draudimą.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti atsakovo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis).
33. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisėjų kolegijos vertinimu neturi įtakos ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui paneigti, todėl detaliau šių argumentų teisėjų kolegija neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
35. Ieškovai apeliacinės instancijos teisme patyrė 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurios pagrįstos 2021 m. gegužės 18 d. PVM sąskaita faktūra Serija Nr. 55 ir 2021 m. gegužės 19 d. sąskaitos išrašu. Kadangi išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalaus dydžio, todėl nėra pagrindo jas mažinti. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovo priteistinos 500,00 Eur apeliaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis ieškovams M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur (po 250 Eur kiekvienam) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.