Telšių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. G. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Vyresniosios tyrėjos Jolitos Milčinauskės 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas), G. G. paskirta bauda 560 Eur, už jos padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 489 straipsnio 3 dalyje, kad G. G. nesilaikė smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. (duomenys neskelbtini) skirtų įpareigojimų, pažeidė Apsaugos smurto aplinkoje įstatymo 8 straipsnio 7 dalį. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas.

4. Teismo posėdžio metu pareiškėja G. G. nurodė, kad nuo rugpjūčio pradžios jos nebuvo namuose – ji buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini) rajoną, ten ji dirbo ir gyveno. Smurto nebuvo. V. Ž. yra svetimas asmuo – ne giminaitis. Yra nepageidaujamas asmuo, su kuriuo ji neturi nieko bendro. Buvo momentas, kai ji dalyvavo projekte prie „(duomenys neskelbtini)“. Ji išsituokė su vaikų tėvu, liko viena, priėmė V. Ž.. Su juo „vargsta“ apie 7 metus. Jie ne vieną kartą gyveno atskirai, tai buvo po kelis mėnesius. Yra buvę, kai jo nepriėmė pusę metų. Butas priklauso jai. Ji yra vieniša. Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Tai yra socialinis butas. Jeigu ji sutinka, Ž. gali būti bute. Su V. Ž. bendro ūkio nevedė, jis nėra sugyventinis. Kaltės nepripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkinamas iš dalies.

7. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

8. ANK 590 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi ANK ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.

9. Nutarimu G. G. paskirta nuobauda – 560,00 Eur bauda, už jos padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 489 straipsnio 3 dalyje, kad ji nesilaikė smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. (duomenys neskelbtini) skirtų įpareigojimų. Nutarime nurodyta, kad pažeista Apsaugos smurto aplinkoje įstatymo 8 straipsnio 7 dalis.

10. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jei asmenys, dalyvaujantys vykdant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, užtikrinant apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir teikiant pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, turi duomenų, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, kuriam skirtas apsaugos nuo smurto orderis, nesilaiko nustatytų įpareigojimų, jie apie tai privalo pranešti policijai, nurodydami smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens vardą, pavardę ir duomenis, patvirtinančius, kad šis asmuo nesilaiko apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, nesilaikęs jam nustatytų apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų, atsako ANK nustatyta tvarka.

11. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 15 dienų laikotarpiui nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas: 1) laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas; 2) nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesvarbu, ar smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo gyvena ar negyvena joje kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu; 3) nesiartinti apsaugos nuo smurto orderyje nustatytu atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus; 4) nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir kartu su juo gyvenančiais pilnamečiais asmenimis ir (ar) vaikais.

12. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

13. Skunde akcentuojama, kad neteisingai nustatytos faktinės aplinkybės, iš byloje esančių surinktų duomenų ir faktinių aplinkybių nėra nustatyta, jog pareiškėja atliko veiksmus, kurie nurodyti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo normoje. Nutarimas abstraktus, nėra konkretumo, o svarbiausia nėra nurodyti objektyviosios tariamo pažeidimo pusės požymiai (veikimas ar neveikimas ir kuo tokie veiksmai pasireiškia). Teismo posėdžio metu pareiškėjos G. G. atstovas nurodė, kad priimti du nutarimai tuo pačiu klausimu 3 dienų laikotarpyje. Mano, kad padarytas tęstinis pažeidimas, todėl negalėjo būti surašyti du atskiri nutarimai.

14. Teismų praktikoje pažymėta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942-2016, 2AT-97-942/2017).

15. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderyje (sprendimo dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad G. G. skirti įpareigojimai: laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini); nesilankyti pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini); nesiartinti 100 m. atstumu prie pavojų patiriančio asmens V. Ž.; nebendrauti, neieškoti ryšių su V. Ž..

16. Administracinio nusižengimo protokole (toliau – ir Protokolas) ir Nutarime nurodyta, kad nusižengimo padarymo vieta, data, laikas – (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugpjūčio mėn. 8 d., 08 val. 19 min. Nurodyta pažeidimo esmė - asmuo nesilaikė smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. (duomenys neskelbtini) skirtų įpareigojimų.

17. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad administracinio pažeidimo data ir vieta nurodyta neteisingai.

18. Protokole ir Nutartyje nenurodyta, kokiais G. G. veiksmais (ar neveikimu) padarytas administracinis nusižengimas (iš Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje, ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderyje (sprendimo dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodytų alternatyvų galimam pažeidimui konstatuoti).

19. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja G. G. taip pat nubausta pagal ANK 489 straipsnio 3 dalį 2024 m. spalio 1 d. nutarimu (dėl šio nutarimo pateiktas skundas), 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimu (dėl šio nutarimo pateiktas skundas) (2024 m. rugsėjo 30 d. buvo priimti du nutarimai, o 2024 m. spalio 1 d. priimtas nutarimas dėl analogiško nusižengimo padarymo. Nusižengimai padaryti laikotarpyje nuo 2024 m. liepos 19 d. iki 2024 m. rugpjūčio 11 d.) (elektroninės bylos lapai 28-45).

20. Iš aukščiau nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjai G. G. per laikotarpį nuo 2024 m. liepos 19 d. iki 2024 m. rugpjūčio 11 d. galimai padarius tris vienarūšius pažeidimus, jos veiksmai buvo įvertinti atskirais procesiniais dokumentais, taip sukuriant teisinę situaciją, kuri prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teisminei praktikai, kurioje nedviprasmiškai pasisakoma, kad nepritartina tokiai situacijai, kai tam pačiam asmeniui, per neilgą laikotarpį padariusiam vienarūšius pažeidimus, administracinio nusižengimo bylos yra nagrinėjamos atskirai, nesprendžiant jų sujungimo galimybių, ypatingai tuomet, kai bylos nagrinėjamos panašiu laiku, kadangi kelių procesų inicijavimas suponuoja ir kelių atskirų procesinių sprendimų priėmimą, tuo pačiu kelių nuobaudų paskyrimą. Jeigu tokia teisinė situacija yra nulemta atitinkamų valstybės institucijų veikimo (neveikimo), iškyla piktnaudžiavimo teise pavojus ir tokiu būdu nepagrįstai ir neteisėtai gali būti pasunkinama atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis. Administracinio nusižengimo protokolą surašanti ir nutarimus priimanti institucija turi imtis priemonių tinkamai taikyti teisės normas ir tinkamai surašyti protokolus, kadangi viena esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo funkcijų yra ta, kad juo apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, dėl kurių po to ir priimami nutarimai administracinį nusižengimą padariusio asmens atžvilgiu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-64-689/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-293-468/2022).

21. Pažymėtina, kad ANK 39 straipsnis numato, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad trunkamoji veika yra tada, kai pažeidėjas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra pažeidimo būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą neteisėtą veiksmą. Trunkamasis pažeidimas trunka tol, kol jo nenutraukia pats pažeidėjas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai arba neišnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos privalėjo įvykdyti pažeidėjas. Trunkamojo pažeidimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatyme numatytą veiką. Todėl, esant to paties asmens atžvilgiu keliems analogiškiems nusižengimams, turi būti sprendžiamas klausimas, ar atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nėra tęstiniam (trunkamajam) nusižengimui būdingų požymių ir tai gali padaryti tik bylą inicijavusi institucija, o ne teismas (žr., pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-445-1121/2020, AN2-168-806/2022, AN2-183-468/2022, AN2-184-929/2022, AN2-168-806/2022). Be kita ko, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad administracinio nusižengimo protokolą surašanti institucija turi imtis priemonių tinkamai taikyti teisės normas ir tinkamai surašyti protokolus (spręsti ar nebuvo padaryta viena tęstinė veika), kadangi viena esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo funkcijų yra ta, kad juo apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-50-876/2023).

22. Dėl trunkamojo pobūdžio veikos vertinimo taip pat yra pasisakęs ir Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 12 d. nutartyje Nr. AN2-62-348/2020, kur, nors tai ir nėra susiję su tuo pačiu nusižengimo dalyku, tačiau konstatuota, jog asmuo, vairuodamas transporto priemonę, kuomet buvo padaryti ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyti administraciniai nusižengimai, buvo trunkamosios veikos būsenoje, kadangi veikė vieninga tyčia ir atliko analogiškus veiksmus.

23. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad priimant skundžiamą Nutarimą padaryta procesinių pažeidimų: Protokole ir Nutarime nėra aiškiai suformuluotas kaltinimas, t. y. kaltinime nurodyta, kad asmuo nesilaikė smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. (duomenys neskelbtini) skirtų įpareigojimų, tačiau nenurodyta kokiais konkrečiais veiksmais (ar neveikimu) buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (žr. nutarties 11, 15, 18 punktus). Priimant Nutarimą nebuvo sprendžiamas klausimas, ar atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nėra tęstiniam (trunkamajam) nusižengimui būdingų požymių. Protokole ir Nutarime klaidingai nurodyta administracinio pažeidimo data ir vieta (minėta). Pareiškėja nesutinka su padarytu pažeidimu, nurodo, kad nuo 2024 m. rugpjūčio pradžios nebuvo namuose.

24. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, bei į tai, kad klausimą dėl asmens traukimo administracinėn atsakomybėn sprendžia būtent administracinio nusižengimo protokolą surašanti ir nutarimą priimanti institucija, kuri turi galimybę vertinti G. G. galimai padarytų pažeidimų kvalifikavimą, jų galimą tapatumą ar galimą vieną trunkamąją veiką, subjekto kaltės klausimus ir pan., ir toks nutarimas bet kokiu atveju privalo būti motyvuotas, nustačius, jog nebuvo išsamiai ir visapusiškai ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės (žr. nutarties 23 punktą), Nutarimas naikinamas ir administracinio nusižengimo byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

25. Kadangi byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo bylos tyrimą, dėl kitų skundo argumentų teismas nepasisako.

26. Byloje nepateikti dokumentai, įrodantys patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas nesprendžia ir plačiau dėl to nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 646 straipsnio 1-2 dalimis, teismas

nutaria:

pareiškėjos G. G. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Vyresniosios tyrėjos Jolitos Milčinauskės 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos nuorašo (kopijos) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.