Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Domarkienės ir Aušros Maškevičienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Č. V. ieškinį atsakovei I. J. dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys J. J., A. M., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išvadą teikiančios institucijos biudžetinė įstaiga Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, valstybės įmonė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

30.5. Pažymi, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi ši byla buvo išspręsta ieškovės ir jos pusėje dalyvavusių trečiųjų asmenų naudai, pralaimėjusi šalis – atsakovė turi atlyginti ir trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

32. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieškovės reikalavimą ir įpareigojo atsakovę per 30 dienų atkurti ties atramine siena nukasto žemės grunto (žemės sklypo reljefo) būklę į pradinę padėtį, buvusią iki statybos darbų žemės sklype pradžios, ir leido ieškovei be atsakovės sutikimo laikinai patekti į atsakovės valdomo žemės sklypo dalį ir atlikti pastatytos atraminės sienos apdailos paprastojo remonto darbus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

33. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso Č. V. (ieškovei priklauso 993/2000 dalys žemės sklypo), J. J. (trečiajam asmeniui priklauso 652/2000 dalys žemės sklypo) ir A. M. (trečiajam asmeniui priklauso 355/2000 dalys žemės sklypo) (e. b. I tomas, l. 15–16). Žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tvora su atramine siena pastatyta pagal 2010 m. R. S. G. projektavimo studijos parengtą žemės sklypo ir aplinkos sutvarkymo techninį projektą (e. b. I tomas, l. 27–61).

34. Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrius 2022 m. gegužės 5 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. A32-1724/22 (2.1.15E-BŪS), kuriame nurodė išvadą: tvoros pamatai turi statinio galimos avarinės būklės požymių, nurodytų STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ (vertikalūs arba horizontalūs pamatų poslinkiai, didesni negu 1/50 jų ilgio). Būtina atstatyti tvoros pamatus į vertikalią padėtį, kad būtų užtikrintas esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, STR 2.01.01(1):2005, iki minėtų darbų pradžios apriboti žmonių patekimą prie tvoros teritorijos, kurioje galima tvoros griūtis. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus 2022 m. gegužės 23 d. rašte Nr. A51-71578/22(3.3.2.26E-BŪS) dėl tvoros (atraminės sienutės), adresu (duomenys neskelbtini), būklės nurodyta, kad atraminė sienutė tarnauja gyvenamojo namo žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkų (naudotojų) interesams, tikėtina, buvo įrengta formuojant minėtą žemės sklypą ir gali būti laikoma pagrindinio daikto priklausiniu, žemės sklypo konstruktyvine dalimi. Šiuo raštu savininkė Č. V. buvo įpareigota nedelsiant organizuoti ir atlikti žemės sklypo šlaito atraminės sienutės (pasvirusios dalies) priežiūros ir remonto darbus, atstatyti tvoros atraminę sienutę į vertikalią padėtį, kad būtų užtikrintas esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, STR 2.01.01(l):2005 (e. b. I tomas, l. 62–65).

35. Byloje pateiktas 2010 m. liepos 27 d. notarinis susitarimas tarp S. D. ir Č. V. dėl vielinės tvoros, esančios tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (e. b. I tomas, l. 124). Taip pat byloje pateiktas J. J. ir I. L. 1997 m. rugpjūčio 5 d. pareiškimas Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) seniūnijai, kuriame minėti asmenys sutiko, kad A. M., gyvenanti (duomenys neskelbtini), jai privačios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatytų tvorą ir rekonstruotų gyvenamojo namo dalį pagal paruoštą projektą (e. b. II tomas, l. 28); A. M. ir I. L. 1997 m. rugpjūčio 20 d. pareiškimas Vilniaus miesto Antakalnio seniūnijai, kuriame minėti asmenys sutiko, kad J. J., gyvenanti (duomenys neskelbtini), jai privačios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatytų tvorą ir rekonstruotų gyvenamojo namo dalį pagal paruoštą projektą (e. b. II tomas, l. 29). Taip pat byloje pateikti dujotiekio pertvarkymo ir įrengimo dokumentai (e. b. IV tomas, l. 47–73), pagal kuriuos nustatyta, kad atsakovė 2022 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į „ESO“ su prašymu pagal patvirtiną dujotiekio tinklų planą nutiesti iki sklypo (duomenys neskelbtini) ribos dujotiekio tinklą ir įrengti apskaitą (e. b. I tomas, l. 168, IV tomas, l. 47). Atsakovė 2022 m. gruodžio 7 d. pateikė AB „ESO“ priklausančių dujų energetikos objektų perkėlimo ar rekonstravimo paraišką Nr. 22-10326D (e. b. I tomas, l. 173, IV tomas, l. 48).

36. Remiantis informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 7 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-544-937/2023, priėmė ieškovės I. J. ieškinio atsakovėms J. J. ir A. M. atsisakymą ir bylos dalį atsakovėms J. J. ir A. M. nutraukė; ieškovės I. J. ieškinį, kuriuo ji prašė įpareigoti atsakovę Č. V. nugriauti metalinę tvorą su pamatu (atramine siena), kurios bendras ilgis yra 23,35 m, kuri užfiksuota Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. lapkričio 9 d. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir pavaizduota šio akto 1 priede esančioje kadastro žemėlapio ištraukoje, M 1 : 500, taškais 3-4 ir kuri užima ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį 0,23 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nepadarant žalos šiam sklypui, per trisdešimt dienų nuo teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo ir sutvarkyti statybvietę bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1074-661/2023, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų

37. Apeliantė nurodo, kad ieškinio reikalavimas suformuluotas taip, kad nėra aišku, kokį nukasto žemės grunto (žemės sklypo reljefo) sluoksnį (kokios apimties) reikia grąžinti į pradinę padėtį.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje esančius duomenis, pateiktas fotofiksacijas, filmuotą medžiagą, teismo ekspertizės aktus tiek nagrinėjamoje byloje, tiek pridėtoje civilinėje byloje Nr. e2-544-937/2023, ginčijamo sprendimo motyvus ir šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.

39. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad reljefo pokytis ties atramine siena atsirado būtent po 2022 m. lapkričio mėn. atsakovės atliktų grunto kasimo darbų. 2022 m. lapkričio mėn. apeliantės žemės sklype (duomenys neskelbtini) buvo vykdomi statybos darbai, kurių metu buvo nukastas šalia atraminės sienos esantis gruntas, pakeistas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) reljefas ties bendra sklypo riba su ieškovės valdomu sklypu (duomenys neskelbtini). Ieškovė į bylą pateikė įrodymus, kuriuose užfiksuota, kaip 2022 m. rugsėjo 1 d. atrodė atraminė siena iki grunto nukasimo darbų; 2022 m. lapkričio 23 d. vykdomi grunto kasimo darbai apeliantės žemės sklype (duomenys neskelbtini); 2023 m. sausio 19 d. atraminės sienos būklė po grunto nukasimo (ieškovės 2023 m. sausio 19 d. skundas dėl neteisėtų kaimynų darbų, adresuotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriui, I t., b. l. 66–69). Taip pat grunto ties atramine siena nukasimas užfiksuotas teismo ekspertizės akte, esančiame pridėtoje civilinėje byloje Nr. e2-544-937/2023 (ekspertizės akto 17–19 psl. pateiktos fotonuotraukos Nr. 1–6 kartu su teismo eksperto T. M. aprašymu (I t., 95–97)). Aplinkybės, kad 2022 m. lapkričio mėnesį žemės sklype (duomenys neskelbtini) buvo atliekami grunto kasimo darbai, neneigia ir pati apeliantė, priešingai, pateikė įrodymus, jog tuo metu buvo vykdomi dujotiekio tiesimo darbai.

41. Remiantis bylos duomenimis, matyti, kad apeliantė šalia atraminės sienos po 2022 m. lapkričio mėnesį atliktų grunto kasimo darbų grunto neatkūrė, tokia būklė yra pavojinga, kyla didelė rizika, kad atraminė siena gali būti pažeista, ir tai daro tiesioginę žalą ieškovės statinio kokybei, o ilgalaikėje perspektyvoje gali turėti įtakos ir šio statinio mechaniniam atsparumui. Atsižvelgiant į nustatytą tvoros su atramine sienute faktinę būklę, įvertinus jos padėtį (šlaitas) ir paskirtį – sulaikyti šlaito slinkimą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės atlikti grunto kasimo darbai ties atraminės sienutės padu yra tiesiogiai susiję su ieškovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimu.

42. Nors apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jos atlikti grunto kasimo darbai ties atraminės sienos padu yra tiesiogiai susiję su ieškovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimu, ir teigia, kad šie darbai neturi jokios įtakos ieškovės pastatytai ir iki statybos žemės sklype (duomenys neskelbtini) pradžios jau buvusiai avarinės būklės atraminės sienos techninei būklei, tačiau bylos įrodymai patvirtina priešingai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus 2022 m. gegužės 23 d. rašte Nr. A51-71578/22 (3.3.2.26E-BŪS) yra nurodyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) tvora ir šlaito atraminė sienutė tarnauja konkretiems šio žemės sklypo savininkų interesams ir gali būti laikomos pagrindinio daikto (žemės sklypo) priklausiniais, prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) esanti šlaito atraminė sienutė užtikrina saugų žemės sklypo ir statinių esančių šiame sklype naudojimą, tai yra sulaiko šlaito slinkimą. Apeliantei žeminant reljefą ties bendra žemės sklypų (duomenys neskelbtini) riba ir nukasus gruntą ties atramine siena kyla grėsmė šiam statiniui – iš byloje esančios filmuotos medžiagos ir fotonuotraukų matyti, kad dėl grunto nukasimo atraminė siena nebeturi atramos. Todėl dėl apeliantės veiksmų nukasant šalia atraminės sienos iš savo sklypo esantį žemės gruntą nebeužtikrinamas saugus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir jame esančių statinių, tarp jų ir gyvenamojo namo, naudojimas, kadangi iškilo grėsmė atraminės sienos, kuri sulaiko šlaito slinkimą, nugriuvimui.

43. Apeliantė nurodo, kad eksperto G. P., parengusio 2024 m. balandžio 18 d. ekspertizės aktą, kvalifikacija kelia abejonių dėl jo turimos kompetencijos atsakyti į pirmosios instancijos teismo nutartimi jam iškeltus klausimus. Taip pat apeliantė abejoja atliktos teismo ekspertizės patikimumu.

44. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje pateiktais duomenimis apie eksperto kvalifikaciją ir ginčijamo ekspertizės akto išvadomis, neturi pagrindo pritarti šiems apeliantės argumentams.

45. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. sausio 26 d. pranešimu informavo bylos šalis, kad, atsižvelgiant į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos bei BĮ (duomenys neskelbtini) parko direkcijos pateiktas išvadas, nustatytinas terminas iki 2024 m. vasario 8 d. pateikti poziciją dėl ekspertizės skyrimo byloje. Ieškovė pateikė prašymą paskirti ekspertizę ir ją pavesti atlikti teismo ekspertui G. P., o atsakovė su ekspertizės skyrimu nesutiko, taip pat nesutiko su ieškovės pasiūlyta eksperto kandidatūra, tačiau savo kandidatų ekspertizei atlikti nesiūlė. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 23 d. nutartimi paskyrė byloje žemėtvarkos darbų teismo ekspertizę ir ją pavedė atlikti ekspertui G. P., prieš tai nustatęs, kad šis ekspertas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos patvirtintą teismo ekspertų sąrašą ir turi reikiamą kvalifikaciją ekspertizei atlikti, o jo kompetencija nekelia abejonių. Ekspertizę atlikęs teismo ekspertas turi geodezininko ir matininko kvalifikaciją, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengėjo kvalifikaciją, kurios yra tinkamos byloje skirtai žemėtvarkos darbų teismo ekspertizei atlikti pagal suformuluotus klausimus, t. y. ekspertas galėjo naudodamas geodezinę įrangą apskaičiuoti ir grafiškai pavaizduoti grunto padėtį, buvusią 2017 m. ir esamą po 2022 m. lapkričio mėn. grunto nukasimo.

46. Po ekspertizės atlikimo ir išvadų pateikimo apeliantė jokių pretenzijų nepareiškė ir jokiomis savo teisėmis nei apklausti ekspertizę atlikusį ekspertą, nei prašyti byloje skirti kitą ekspertizę ir pavesti ją atlikti kitam ekspertui nesinaudojo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skirdamas ekspertizę pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 23 d. nutartyje nurodė, kad pačiam ekspertui suteikta teisė pasirinkti, į kokius jam pavestus klausimus atsakyti ar ne (t. y. jeigu ekspertas manys, kad į tam tikrus klausimus jis negali / neturi kompetencijos atsakyti, jis tai turi nurodyti ekspertizės akte) (pirmosios instancijos teismo 2024 m. vasario 23 d. nutarties 20 punktas). Remiantis 2024 m. balandžio 18 d. ekspertizės aktu, matyti, kad į visus pavestus klausimus buvo atsakyta, taip pat papildomai buvo atsakyta ir į teismo nutartyje nesuformuluotus klausimus, kurie tiesiogiai susiję su nagrinėjamos bylos dalyku ir aplinkybėmis (2024 m. balandžio 18 d. ekspertizės akto 19–22 psl. (V t., b. l. 31–34)).

47. Pažymėtina, kad esminis ekspertizės atlikimo tikslas buvo nustatyti, koks žemės paviršiaus reljefas buvo ties bendra ginčo sklypų riba į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pusę iki 2022 metų lapkričio mėnesio ir koks žemės paviršiaus reljefas ties bendra ginčo sklypų riba į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pusę yra šiuo metu, taip pat nustatyti, kokie yra galimi skirtumai tarp minėtų skirtingo laikotarpio žemės paviršiaus reljefų. Byloje atlikta ekspertizė patvirtino ne tik grunto ties žemės sklypų (duomenys neskelbtini) riba nukasimo faktą, bet ir konkretų reljefo pažemėjimą metrais – anksčiau (2017 m. kovo 22 d.) buvęs žemės paviršius ties bendra ginčo sklypų riba į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pusę buvo 0,22–0,64 m aukščiau, negu yra šiuo metu. Pagrindinė nustatyto skirtumo atsiradimo priežastis – nukasant sumažintas žemės paviršiaus aukštis žemės sklype (duomenys neskelbtini) ties bendra ginčo sklypų riba. Ekspertizės akte nurodoma, kad šį faktą patikrinimo metu patvirtino civilinės bylos proceso šalis – apeliantė, nurodydama aplinkybę, kad kasybos darbai buvo reikalingi dujotiekiui įrengti. Ekspertas pažymėjo, jog laikant, kad kasybos darbai buvo atliekami plote iki maždaug 1 metro atstumu nuo ginčo sklypų bendros ribos, nukasto grunto tūris ties bendra ginčo sklypų riba sudarytų apie 6 (kub. m) (2024 m. balandžio 18 d. ekspertizės akto 18 psl., (V t., b. l. 30)).

48. Teismo eksperto G. P. 2024 m. balandžio 18 d. teismo ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad pagal civilinės bylos medžiagą nustatyta, kad žemės paviršiaus reljefas aktualioje dalyje buvo užfiksuotas geodezininko A. Š. 2017 m. kovo 22 d. sudarytame ir atsakingų institucijų suderintame Topografiniame plane, M 1:500, jame, be kita ko, nurodant žemės paviršiaus taškų aukščius (altitudes) Lietuvos aukščių sistemoje LAS07 (toliau – 2017 metų topografinis planas). Remiantis 2017 metų topografiniu planu buvo sudaroma naujų statinių statybos žemės sklype (duomenys neskelbtini) projektinė dokumentacija. Atlikęs analizę ekspertas nustatė, kad 2017 metų topografiniame plane esantys duomenys yra tinkami / pakankami buvusiam žemės paviršiaus reljefui ties bendra ginčo sklypų riba nustatyti / įvertinti, o nagrinėjamas laikotarpis – 2017 metai – taip pat yra aktualus bei tinkamas analizei, kadangi, pagal civilinės bylos medžiagą, statybos leidimas statinių statybai žemės sklype (duomenys neskelbtini) buvo išduotas tik 2020 m. rugpjūčio 10 d., t. y. faktiniai statybos darbai prasidėjo vėliau (2024 m. balandžio 18 d. ekspertizės akto 9 psl., (V t., b. l. 21)).

49. Teismo ekspertas taip pat nurodė, kad patikrinimo metu nustatytas žemės paviršiaus aukščių skirtumas tarp ginčo sklypų ties bendra jų riba siekia apie 2,20 m. Patikrinimo metu atlikus kontrolinius žemės paviršiaus taškų aukščių matavimus ties žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančio pastato kampų sandūromis su žemės paviršiumi ir juos palyginus su 2017 metų topografiniame plane esančia informacija nustatyta, kad žemės paviršiaus aukštis žemės sklype (duomenys neskelbtini) iš esmės yra išlikęs toks pats, koks buvo (2024 m. balandžio 18 d. ekspertizės akto 19 psl., V t., b. l. 31).

50. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020, 32 punktas; 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-421/2024, 87 punktas).

51. Teisėjų kolegija, susipažinusi su visais byloje esančiais įrodymais, pažymi, kad eksperto išvados išplaukia iš atlikto išsamaus bylos medžiagos ir papildomai gautų duomenų analizės, teisės aktų nuostatų bei teminės literatūros analizės, matavimų, grafinio modeliavimo, skaičiavimų, panaudojant specialiąsias geodezijos mokslo žinias, tyrimo. Apeliantė, abejodama atliktos teismo ekspertizės patikimumu, nepateikia argumentų, kuri dalis teismo ekspertizės išvadų prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, aiškiai neidentifikuoja, kokios aplinkybės nulėmė, jos manymu, neteisingą teismo eksperto išvadą. Akcentuodama ekspertizės išvadų netinkamumą apeliantė esminių eksperto išvadų pagrįstumo nepaneigė. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo eksperto išvados neprieštarauja kitiems bylos duomenims, o apeliantė iš esmės nepaneigė ekspertizės metu nustatytų aplinkybių. Todėl, kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo abejoti teismo ekspertizės akto išvadomis.

52. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog atsakovė vykdė grunto nukasimo darbus dujotiekio apsaugos zonoje, kadangi tuo metu dujotiekis dar nebuvo įrengtas. Pažymi, kad ginčo teritorijoje nėra galimybės vykdyti jokių veiksmų, įskaitant ir ieškiniu prašomą papildomo grunto užpildymą bei ieškovės numatomus atlikti atraminės sienos apdailos darbus, nes tai yra draudžiami atlikti statybos darbai.

53. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Pažymėtina, kad apeliantės nurodoma aplinkybė, kad grunto kasimo darbai buvo atliekami statybų procese atliekant prisijungimo prie dujotiekio atnaujinimo darbus, nepanaikina Statybos įstatyme numatyto įpareigojimo statybos sklypą tvarkyti taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Šios sąlygos yra statinių esamos techninės būklės nepabloginimas (6 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Toks įpareigojimas reiškia, kad apeliantė, net ir atlikdama prisijungimo prie dujotiekio atnaujinimo darbus, privalėjo atkurti ties atramine siena nukastą gruntą į buvusią iki nukasimo padėtį.

54. Be to, nors apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad atsakovė vykdė grunto nukasimo darbus dujotiekio apsaugos zonoje, kadangi tuo metu dujotiekis dar nebuvo įrengtas , tačiau bylos nagrinėjimo metu pati apeliantė yra pateikusi teismui papildomus dokumentus, kurie patvirtina, kad jos žemės sklype buvo iškeltas (iškastas ir pašalintas) senas dujotiekis ir jo vietoje įrengtas naujas (atsakovės 2024 m. sausio 22 d. prašymas dėl papildomų dokumentų pateikimo (IV t., b. l. 40)). Taigi apeliantė nurodo prieštaringus ir klaidinančius argumentus, kadangi toje pačioje dujotiekio apsaugos zonoje jau egzistavo senasis dujotiekis, o vykdydama grunto nukasimo darbus ir neatkūrusi grunto į buvusią padėtį, apeliantė, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, pažeidė Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatas, kartu ir ieškovės teises ir teisėtus interesus.

55. Apeliantė taip pat remiasi 2023 m. gruodžio 21 d. BĮ (duomenys neskelbtini) regioninių parkų direkcijos išvada, kurioje nurodyta, kad reljefo dalis, esanti prie ginčo atraminės sienutės, yra jau anksčiau paveikta žmogaus veiklos, t. y. teritorija yra užstatyta (buvo anksčiau kasama įrengiant atraminę sieną) ir reljefo formos nėra natūralios, todėl, Direkcijos manymu, Reglamentų (Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų, patvirtintų LR Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996) 27.2.3 punktas šioms aplinkybėms nėra taikytinas / aktualus. Pasak apeliantės, ši išvada kartu su pateiktu 2023 m. spalio 30 d. UAB „Geoplėtra“ atliktu ieškovės žemės sklypo dalies, kurioje pastatyta tvora ties apeliantės žemės sklypo riba, topografiniu planu patvirtina, jog tvora su atramine siena buvo pastatyta ne tik pažeidžiant R. S. G. Techninį projektą, bet ir nesilaikant imperatyvių reikalavimų, įtvirtintų Reglamentų 27.2.3 p., – išsaugoti esamą reljefą, nes statant tvorą buvęs žemės sklypo reljefas buvo pakeistas. Tai reiškia, kad ne apeliantė, bet pati ieškovė keitė savo žemės sklypo reljefą ir pati yra atsakinga už tai, kad atraminė siena gali būti pažeista ir net gali nugriūti.

56. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios apeliantės nurodomos aplinkybės nėra nagrinėjamos bylos dalykas, be to, dėl jų jau yra pasisakyta pridėtoje civilinėje byloje Nr. e2-544-937/2023. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 27 d. nutartyje nurodyta, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, jog kokia nors kompetentinga valstybės institucija būtų pripažinusi tvoros (atraminės sienelės) neteisėtos statybos faktą. Iš į bylą pateiktų įrodymų galima padaryti priešingą išvadą, t. y. jog pažeidimai nebuvo nustatyti (39 p.); žemės sklype (duomenys neskelbtini) esanti tvora buvo pastatyta teisėtai (t. y. laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų), parengus būtiną projektinę dokumentaciją ir gavus teisės aktuose numatytus pritarimus, jokių ginčų dėl šios tvoros statybos teisėtumo niekada nebuvo (38 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, yra akivaizdu, kad ginčo tvoros su atramine siena atitiktis teisės aktų reikalavimams jau yra konstatuota civilinėje byloje Nr. e2-544-937/2023. Minėtoje byloje apeliantė įrodinėjo, kad tvora, kurią sudaro sutvirtinimo siena su ant jos pastatyta metaline tvora, yra avarinės būklės, yra pavojingai pasvirusi, tvoros konstrukcijos yra besiplečiančios ir kelia pavojų ne tik jos, bet ir kitų asmenų saugumui. Ieškovė, vykdydama savivaldybės įpareigojimą, atliko tvoros su atramine siena tvarkymo darbus ir šio statinio pasvirimas buvo pašalintas. Aplinkybės apie atraminės sienos sutvirtinimą atliekant paprastojo remonto darbus pagal UAB „Pievų takas“ parengtą projektą yra tirtos į bylą pateiktame civilinėje byloje Nr. e2-544-937/2023 esančiame teismo eksperto T. M. 2023 m. sausio 9 d. atliktos ekspertizės akte ir nustatyta, kad ieškovė yra atlikusi tvoros sutvirtinimo darbus pagal UAB „Pievų takas“ projektą. Šiame 2023 m. sausio 9 d. ekspertizės akte taip pat nustatyta, kad dėl atliktų atraminės sienos sustiprinimo darbų yra užtikrintas saugus ieškovei priklausančiame žemės sklype esančių statinių naudojimas.

57. Tačiau, remiantis byloje esančiais duomenimis, matyti, kad, nepaisant ieškovės atliktų atraminės sienos remonto darbų, apeliantei iš savo sklypo pusės nukasus žemės gruntą ir taip pažeminus savo sklypo aukštį, yra sukeliama grėsmė saugiam ieškovės turto naudojimui. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog yra pažeidžiamos ieškovės teisės darant įtaką atraminės sienos stabilumui ir saugumui.

58. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė savo skunde dažnai akcentuoja atraminės sienos buvimo vietos ir jos teisėtumo klausimą ir remiasi iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais rėmėsi reikšdama ieškovei ieškinį dėl atraminės sienos nugriovimo, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas tvoros su atramine siena buvimo vietos ir statybos teisėtumo klausimas. Šios aplinkybės yra išnagrinėtos ir tvoros su atramine siena statybos teisėtumas nustatytas įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose, todėl jos negali būti iš naujo įrodinėjamos (CPK 182 str.).

59. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-544-937/2023, yra įsiteisėjęs ir privalomas (CPK 18 straipsnis), taigi turi res judicata ir prejudicinę galią, įtvirtintą CPK 279 straipsnio 4 dalyje, reiškiančią, kad šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Tai reiškia, kad apeliantė negali kvestionuoti prejudicinių faktų galią turinčių aplinkybių dėl ginčo tvoros su atramine siena atitikties teisės aktų reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, atmestini kaip visiškai nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pati ieškovė keitė savo žemės sklypo reljefą ir pati yra atsakinga už tai, kad atraminė siena gali būti pažeista ir net gali nugriūti, nes yra pastatyta nesilaikant imperatyvių reikalavimų ir kerta bendrą ribą, skiriančią ieškovės ir atsakovės žemės sklypus.

60. Apeliantė taip pat nurodo, kad bylos duomenys parodė, jog ginčo atraminė siena ir tvora yra išimtinai ieškovės nuosavybė ir nepriklauso trečiaisiais asmenimis į bylą įtrauktoms J. J. ir A. M., todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įtraukė jas į bylos nagrinėjimą ir priteisė jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš apeliantės, o ne pačios ieškovės, kurios iniciatyva be jokio pagrindo šie asmenys buvo įtraukti į bylos nagrinėjimą.

61. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Pažymėtina, kad trečiųjų asmenų teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įtvirtinta CPK 47 straipsnio 2 dalyje. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisinį statusą, jų procesines teises ir pareigas bei įtraukimo į bylą procesines taisykles nustato CPK 37 ir 47 straipsniai. Trečiojo asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019). CPK 47 straipsnio 2 dalis nustato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį.

62. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, materialiosioms teisėms ir pareigoms tarp bylos šalių nagrinėjama civilinė byla tiesioginės įtakos neturi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021 išaiškinta, jog tai, kad bylos baigtis turės tik netiesioginę įtaką trečiojo asmens teisinei padėčiai, lemia, kad trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, CPK nesuteikia teisės disponuoti ginčo dalyku. Tačiau trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nors ir nėra tiesioginis ginčo dalyvis, yra suinteresuotas konkrečia bylos baigtimi ir jam procesiniu įstatymu suteikiamos visos procesinės teisės, išskyrus tas, kurios susijusios su galimybe disponuoti ginčo dalyku. Tai trečiajam asmeniui leidžia dalyvauti procese taip, kad jis pats galėtų užtikrinti savo teises ir teisėtus interesus.

63. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias taisykles, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. pagal CPK 93 straipsnį.

64. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje. Materialiojo teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Teisę į byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi ir byloje dalyvaujantys tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnio 2 dalis), tuo atveju, jeigu byloje yra priimamas jiems palankus sprendimas.

65. Pagal CPK 47 straipsnio 5 dalį dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos. Apeliantė jokių prašymų bylos nagrinėjimo metu dėl trečiųjų asmenų pašalinimo iš bylos nereiškė, nors vadovaujantis CPK 47 straipsnio 5 dalimi tokią teisę turėjo.

66. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. J. ir A. M. į bylą trečiaisiais asmenimis buvo įtrauktos po to, kai pirmosios instancijos teismas 2023 m. kovo 14 d. nutartimi nurodė, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų, kaip žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturčių, teisėms arba pareigoms (CPK 47 str. 1 d.). Bylos įrodymai patvirtina, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) esanti tvora su atramine siena yra laikytinos šio žemės sklypo priklausiniais ir tarnauja šio sklypo savininkų interesams, užtikrina saugų sklypo ir jame esančių statinių naudojimą, sulaiko šlaito slinkimą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jau minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-544-937/2023 J. J. ir A. M. buvo įtrauktos į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis pačios apeliantės iniciatyva, nors ginčas taip pat buvo kilęs dėl atraminės sienos, kuri yra išimtinai ieškovės nuosavybė, teisėtumo.

67. Taigi, remiantis bylos duomenimis, matyti, kad tretieji asmenys dalyvavo ieškovės pusėje. Tretieji asmenys ir ieškovė yra žemės sklypo, kuriame pastatyta ginčo atraminė siena, kuriai dėl nukasto grunto sluoksnio iškilo grėsmė nuslinkti, bendraturčiai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliantės argumentai, kad tretieji asmenys nėra suinteresuoti bylos baigtimi, vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.

Dėl procesinės bylos baigties

68. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės, materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį pakeisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

69. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

70. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

71. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Remiantis Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

72. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 28 punktą; 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktą; ir kt.). Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti realumo turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatu ar advokatų kontora (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 26 punktą).

73. Spręsdamas klausimą dėl patirtų išlaidų atitikties pagrįstumo kriterijui pagal CPK 88 straipsnį, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas klausimą dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.). Kartu kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015 ir joje nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 20 punktą).

74. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo parengimą neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

75. 2025 m. sausio 23 d. ieškovės atstovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Šiame prašyme ieškovės atstovas nurodė, jog prašo priteisti 3 025,00 Eur. Kartu su prašymu pateikė išrašytą ir pateiktą apmokėti PVM sąskaitą faktūrą ir mokėjimo nurodymą.

76. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (galiojanti redakcija 2015 m. kovo 20 d.) 8.11 punktą maksimalus užmokestis už atsiliepimą į apeliacinį skundą – 1.3. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsiliepimas į apeliacinį skundą parengtas 2025 m. sausio 16 d., todėl imamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, buvęs 2024 m. III ketvirtį, ir jis sudarė 2 237,90 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, maksimalus užmokestis už atsiliepimą į apeliacinį skundą gali būti 2 909,27 Eur (1,3 x 2 237,90 Eur), tačiau ieškovės teisinės paslaugų išlaidos įvertintos 3 025,00 Eur, t. y. daugiau nei leistina maksimali suma.

77. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė pernelyg daug ir nepagrįstai išlaidavo, todėl ne visos jos patirtos išlaidos turi būti atlyginamos, o neatlygintinos išlaidos laikytinos išlaidavimo nuostoliais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės nurodytos išlaidos viršija Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, priteistos bylinėjimosi išlaidos sumažintinos ir ieškovės pagrįstomis ir realiomis atstovavimo išlaidomis laikytina 2 909,27 Eur suma. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, iš atsakovės I. J. priteistina 2 909,27 Eur ieškovei Č. V. apeliacinės instancijos teisme turėtų teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

78. Tretieji asmenys J. J. ir A. M. pateikė duomenis, jog patyrė po 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Įvertinus trečiųjų asmenų atsiliepimo turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, darytina išvada, kad trečiųjų asmenų prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba, yra pagrįstos ir teisėtos. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, iš atsakovės I. J. priteistina po 250,00 Eur tretiesiems asmenims J. J. ir A. M. apeliacinės instancijos teisme turėtų teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei Č. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 909,27 Eur (du tūkstančius devynis šimtus devynis eurus ir 27 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tretiesiems asmenims J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienai po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.