- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-22
- Bylos Nr.
- e2-540-989/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03557-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Račkauskaitė-Burneikienė
- Ieškovas
- Č. V.
- Atsakovas
- I. J.
- Trečiasis asmuo
- J. J., A. M., Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Advokatai
- Povilas Juzikis, Viktoras Dovidaitis, Algirdas Putna
trečiajam asmeniui J. J. ir jos bei trečiojo asmens A. M. atstovui advokatui Algirdui Putnai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Č. V. ieškinį atsakovei I. J. dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys – J. J., A. M., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išvadą teikiančios institucijos – biudžetinė įstaiga „Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija“, valstybės įmonė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė Č. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį galutinai patikslinusi 2024 m. rugsėjo 9 d., teismo prašė:
a) įpareigoti atsakovę I. J. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atstatyti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ties bendra riba su žemės sklypu, Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esančia atramine siena nukasto žemės grunto (žemės sklypo reljefo) būklę į pradinę padėtį, buvusią iki statybos darbų žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pradžios;
b) leisti ieškovei Č. V. 30 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo dalyje dėl atsakovės įpareigojimo atstatyti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), reljefą į pradinę padėtį, įvykdymo dienos, be atsakovės I. J. sutikimo laikinai patekti į I. J. valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dalį ties bendra šio sklypo riba su gretimu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir atlikti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pastatytos atraminės sienos apdailos paprastojo remonto darbus.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad jai su kitais bendraturčiais (J. J. ir A. M.) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini)). Su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) ribojasi atsakovei nuosavybės teise priklausantis žemė sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini)). Žemės sklype (duomenys neskelbtini) 2010 m. yra pastatyta ieškovei priklausanti tvora su atramine siena pagal R. S. G. projektavimo studijos parengtą Žemės sklypo ir aplinkos sutvarkymo techninį projektą (toliau – Techninis projektas) ir gavus teisės aktuose numatytus pritarimus.
3. Ieškovė pažymėjo, kad tvora su atramine siena žemės sklype (duomenys neskelbtini) buvo statoma neišardžius ant bendros sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribos anksčiau pastatytos vielinės tvoros į vidinę žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pusę palei buvusio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir jame esančių statinių bendrasavininko S. D. (S. D.) pastatytą vielinę tvorą, neperžengiant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos. Ši vielinė tvora žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra fiksuota 2002 m. gruodžio 4 d. šio žemės sklypo plane, būtent pagal šią tvorą nustatyta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) riba tiek su ieškovės sklypu (kur šie sklypai ribojasi), tiek su valstybine žeme (kur atsakovės sklypas ribojasi su valstybine žeme). Pastačius mūro - metalo tvorą žemės sklype (duomenys neskelbtini), toje dalyje buvusi vielinė tvora žemės sklype (duomenys neskelbtini) buvo išardyta. Šias aplinkybes patvirtina tarp ieškovės ir S. D. 2010 m. liepos 27 d. sudarytas notarinis susitarimas.
4. Ieškovė, vykdydama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus (toliau – Skyrius) 2022 m. gegužės 23 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą įpareigojimą nedelsiant organizuoti ir atlikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šlaito atraminės sienutės (pasvirusios dalies) priežiūros ir remonto darbus, atstatyti tvoros atraminę sienutę į vertikalią padėtį, kad būtų užtikrintas esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ STR 2.01.01(l):2005, 2022 m. vasarą atliko atraminės sienos tvarkymo darbus, kurių metu buvo pašalintas statinio pasvyrimas. Taip pat 2022 m. rudenį buvo atlikti atraminės sienos stiprinimo darbai pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą atraminės sienos stiprinimo projektą. Šios aplinkybės apie atraminės sienos stiprinimo darbai yra aprašytos kitoje civilinėje byloje Nr. e2-544-937/2023 atliktame teismo eksperto T. M. 2023 m. sausio 9 d. ekspertizės akte.
Šalies argumentai
5. Ieškovė paaiškino, kad atsakovei žemės sklype (duomenys neskelbtini) pradėjus statybos darbus, pro šalia tvoros ir atraminės sienos esantį tam nepritaikytą keliuką ėmė važinėti sunkiasvorės mašinos, dėl ko išsijudino gruntas ir dalis tvoros išlinko. 2022 m. lapkričio mėn. atsakovės žemės sklype (duomenys neskelbtini) buvo vykdomi statybos darbai, kurių metu buvo nukastas šalia atraminės sienos esantis gruntas, pakeistas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) reljefas ties bendra sklypo riba su ieškovės valdomu sklypu (duomenys neskelbtini). Ieškovė kreipėsi į įvairias institucijas (Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (toliau – Inspekcija), Vilniaus miesto policijos komisariatą), prašydama imtis atitinkamų veiksmų dėl grunto ir reljefo sutvarkymo, tačiau šiai dienai gruntas šalia atraminės sienos nėra atstatytas, tokia būklė yra pavojinga, yra didelė rizika, kad atraminė siena gali būti pažeista ir tai daro tiesioginę žalą ieškovės statinio kokybei, o ilgalaikėje perspektyvoje gali turėti įtakos ir šio statinio mechaniniam atsparumui.
6. Ieškovė nurodė, kad atsakovė, nukasdama šalia atraminės sienos iš savo sklypo esantį žemės gruntą, nesilaikė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 6 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų. Dėl tokių neteisėtų atsakovės veiksmų nebeužtikrinamas saugus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir jame esančių statinių, tame tarpe gyvenamojo namo, naudojimas, kadangi iškilo grėsmė atraminės sienos, kuri sulaiko šlaito slinkimą, nugriuvimui.
7. Ieškovė pažymėjo, kad Skyriaus 2022-05-23 rašte Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, yra nurodyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) tvora ir šlaito atraminė sienutė tarnauja konkretiems žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų interesams, ir gali būti laikomi pagrindinio daikto (žemės sklypo (duomenys neskelbtini)) priklausiniu, prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) esanti šlaito atraminė sienutė užtikrina saugų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir statinių esančių šiame sklype naudojimą, tai yra sulaiko šlaito slinkimą. Taigi atraminė siena tarnauja šlaito slinkimo sulaikymui ir užtikrina techninį saugumą, todėl jai sugriuvus, galimai nuslinktų šlaitas, o su juo ir ieškovės gyvenamasis namas, esantis žemės sklype (duomenys neskelbtini). Be to, atsakovė neleidžia sutvarkyti atraminės sienos (padengti atraminės sienos paviršiaus ploto apdailos sluoksniu) iš savo sklypo pusės, dėl ko ieškovė negali tinkamai prižiūrėti savo turto ir užtikrinti konstrukcijų ilgaamžiškumo.
8. Dėl atraminės sienos tarp šalių buvo kilęs ginčas, kuriame atsakovė Vilniaus miesto apylinkės teismui pareikštu ieškiniu reikalavo tvorą su atramine siena nugriauti. Toje byloje atsakovė įrodinėjo, kad ši tvora su atramine siena stovi jos žemės sklype (duomenys neskelbtini) ir dėl to ji negali naudotis jai priklausančia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalimi. Tačiau civilinės bylos Nr. e2-544-937/2023 nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad tvora su atramine siena žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos nekerta ir nėra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 7 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-544-937/2023, I. J. ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
9. Ieškovė nurodė, kad pateikė matininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. gegužės mėn. ir 2022 m. rugsėjo mėn. parengtus ginčo tvoros su atramine siena, pastatytos ties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendra riba, išpildomąją geodezinę nuotrauką - atstumų matavimo planus, kuriuose užfiksuota, kur tiksliai yra ginčo statinys ir kokie atstumai yra iki bendros žemės sklypų ribos, ir kurie patvirtina, kad visa tvora su atramine siena yra žemės sklype (duomenys neskelbtini). Tą yra užfiksavęs ir pačios atsakovės pasamdytas matininkas Š. P., kurio 2022 m. rugsėjo 5 d. parengtoje situacijos schemoje nurodyta, kad ginčo statinys bendros sklypų ribos nekerta.
10. Ieškovė paaiškino, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) esanti tvora su atramine siena buvo pastatyta pagal Techninį projektą, kuriam pritarimą davė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos įgalioti tarnautojai, o būtent to ir reikėjo pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą. Atliekant projektavimo darbus ir aplinkos sutvarkymo darbus, kur pagal Techninio projekto sprendinius yra numatyta ir tvoros statyba, buvo vadovaujamasi teisiniu reglamentavimu, galiojusiu iki 2010 m. liepos 15 d.
11. Minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-544-937/2023 atsakovė įrodinėjo, kad tvora, kurią sudaro sutvirtinimo siena su ant jos pastatyta metaline tvora, yra avarinės būklės, yra pavojingai pasvirusi, tvoros konstrukcijos yra besiplečiančios ir kelia pavojų ne tik ieškovės, bet ir kitų asmenų saugumui. Ieškovė, vykdydama savivaldybės įpareigojimą, atliko tvoros su atramine siena tvarkymo darbus ir šio statinio pasvyrimas buvo pašalintas. Nepaisant ieškovės atliktų atraminės sienos remonto darbų, atsakovė neteisėtai iš savo sklypo pusės nukasė žemės gruntą, taip ne tik pažemindama savo sklypo aukštį ir sukeldama grėsmę saugiam ieškovės turto naudojimui, bet taip pat ir pakeisdama sklypo reljefą.
12. Ieškovė pažymėjo, kad teritorija, kurioje yra ieškovės ir atsakovės žemės sklypai, yra saugomoje teritorijoje – (duomenys neskelbtini). Šioje teritorijoje veiklą reglamentuoja specialūs saugomose teritorijose veiklą reglamentuojantys įstatymai, saugomų teritorijų nuostatai, saugomų teritorijų planavimo dokumentai ir apsaugos reglamentai. Atsakovė, nukasdama ties atramine siena esantį žemės gruntą ir keisdama savo sklypo reljefą, ne tik pažeidė ieškovės teises, bet taip pat nesilaikė šių veiklą (duomenys neskelbtini) reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Šalies argumentai
13. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė leisti jai be atsakovės sutikimo patekti į atsakovės sklypo dalį ties bendra sklypų riba tikslu atlikti atraminės sienos apdailos darbus. Atsakovei žemės sklype (duomenys neskelbtini) pradėjus statybos darbus, pro šalia tvoros ir atraminės sienos esantį tam nepritaikytą keliuką ėmė važinėti sunkiasvorės mašinos, dėl ko išsijudino gruntas ir dalis tvoros išlinko. Dėl šios priežasties ieškovė, siekdama išvengti dar didesnių nuostolių (pvz. grunto nuslinkimo ir ieškovės namo griūties ir pan.), iš karto pradėjo ant bendros žemės sklypų ribos pastatytos tvoros paprastojo remonto darbus. Kadangi atraminė siena, pastatyta ieškovės žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra pastatyta ties šio sklypo riba su gretimu žemės sklypu (duomenys neskelbtini) kurį valdo atsakovė, atlikti atraminės sienos apdailos darbų iš išorės (t. y. iš sklypo (duomenys neskelbtini) pusės) fiziškai nepatenkant į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) neįmanoma. Ieškovė teigė, kad ji, kaip atraminės sienos savininkė, nepažeisdama įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų gali savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnis). Ieškovė yra atraminės sienos savininkė, o atsakovė trukdo ieškovei tinkamai naudotis ir prižiūrėti jai nuosavybės teise priklausantį turtą. Atsakovės atsisakymas leisti patekti į jos sklypą tikslu atlikti atraminės sienos apdailos remonto darbus pažeidžia ieškovės, kaip atraminės sienos savininkės, teises, nes iš esmės padaro negalimu atraminės sienos iš atsakovės sklypo pusės priežiūros ir remonto darbų atlikimą. Atsakovė neleidžia įgyvendinti ieškovei teisės sutvarkyti ir suremontuoti (nutinkuoti) atraminės sienos ir tai yra ieškovės teisių pažeidimas. Ieškovei pradėjus remonto darbus buvo nuimtas senasis atraminės sienos apdailos sluoksnis. Tam, kad tvoros paprastojo remonto darbai būtų užbaigti, yra būtina išorinę atraminės sienos dalį išlyginti (nutinkuoti) ir nudažyti, kas bendrą estetinį vaizdą tik pagerins, o tokie darbai jokių atsakovės teisių nepažeis, nes šios tvoros dalies vaizdas yra būtent iš atsakovės sklypo pusės. Tačiau ieškovės santykiai su atsakove yra konfliktiški, ką savaime patvirtina ir pats kitos šiame ieškinyje komentuojamos civilinės bylos iškėlimo faktas, atsakovė visiškai nebendradarbiauja ir šių darbų neleidžia atlikti (t. y. neleidžia patekti į savo sklypo dalį tikslu prieiti prie išorinės atraminės sienos dalies), nors tokių darbų atlikimui reikia tik 1-2 darbo dienų. Tokie atsakovės veiksmai neatitinka atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartų, taip pat pažeidžia ieškovės nuosavybės teises – teisę į jai nuosavybės teise priklausančio statinio priežiūrą ir remontą (e. b. I tomas, l. 134-145).
Atsiliepimas
14. Atsakovė I. J. teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovės ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
15. Atsakovė atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovė ieškinio reikalavimus grindžia duomenimis, neva tai, patvirtinančiais atraminės sienos pastatymo ir jos buvimo ties bendra riba su žemės sklypų (duomenys neskelbtini) teisėtumą vienas iš kurių ir esminis yra neįsiteisėjęs 2023 m. kovo 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo spendimas civilinėje byloje Nr. e2-544-937/2023. Būtent šioje civilinėje byloje I. J. ginčijo atraminės sienos pastatymo teisėtumą bei aplinkybę, jog atraminė siena buvo pastatyta nesilaikant tokiems statiniams keliamų statybos reikalavimų, statybos techninių reglamentų reikalavimų bei pastatymo technologijų, ji pastatyta neturint visų reikalingų projektinių dokumentų. Šioje civilinėje byloje I. J. reikalavo nugriauti atraminę sieną. I. J. nesutiko su 2023 m. kovo 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo spendimu civilinėje byloje Nr. e2-544-937/2023 ir įstatymo nustatyta tvarka bei terminais teiks dėl jo apeliacinį skundą. Esant šioms aplinkybėms yra akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismui patenkinus I. J. apeliacinį skundą ir nusprendus patenkinti jos ieškinį dėl atraminės sienos nugriovimo, nebeliks ginčo objekto, o tai reiškia, jog visi ieškovės reikalavimai, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, negalės būti patenkinti, nes išnyks ir ieškovės pareikšto ieškinio materialinio teisinio reikalavimo pagrindas.
16. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė siekia atkurti padėtį iki jos teisės pažeidimo ir prašo atstatyti ties atramine siena nukasto žemės grunto būklę į pradinę padėtį, buvusią iki statybos darbų žemės sklype (duomenys neskelbtini) pradžios. Pati ieškovė nepateikė įrodymų, kurie leistų padaryti išvadą, kokia gi pradinė padėtis, buvo iki statybos darbų žemės sklype (duomenys neskelbtini) pradžios. Statyba žemės sklype (duomenys neskelbtini) prasidėjo 2020 m. rugpjūčio mėnesį, Atsakovei gavus 2020 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Statybos leidimas). Atsakovė pateikė į bylą 2015-2016 m., tai yra iki statybos darbų žemės sklype (duomenys neskelbtini) pradžios, darytas šio žemės sklypo nuotraukas, iš kurių akivaizdžiai matyti, jog šalia tvoros, pastatytos ant atraminės sienelės, yra visiškai lygus žemės sluoksnio paviršius. Analogiškas žemės sluoksnio paviršius yra iš šiuo metu šalia ieškovės atraminės sienos, kuria atsakovė siekia nugriauti teisminiu keliu, likučių.
17. Atsakovė paaiškino, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), grunto kasimo darbai buvo atlikti siekiant įvykdyti šiame žemės sklype statomų statinių prijungimo prie gamtinių dujų tinklų projektą, pagal kurį projektuojamas dujotiekis turi būti tiesiamas žemės sklype (duomenys neskelbtini), ties bendra riba su žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Dujotiekio prijungimo darbus buvo planuojama atlikti iki 2023 m. birželio 6 d. Šiuo metu žemės sklype (duomenys neskelbtini) vyksta gyvenamojo namo ir pagalbinio ūkio paskirties pastato statybos darbai pagal Statybos leidimą. 2020 m. rugpjūčio 25 d. ieškovės sutuoktinio J. V. skundo pagrindu Inspekcija inicijavo civilinės bylos iškėlimą Vilniaus miesto apylinkės teisme dėl Statybos leidimo panaikinimo, kurioje, patenkinus šios institucijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nuo 2021 m. gegužės 27 d. daugiau kaip metams buvo sustabdytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimo galiojimas ir uždraudimo jo pagrindu vykdyti statybos darbus, adresu (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-991-981/2022 Inspekcijos ieškinys buvo atmestas ir Statybos leidimas buvo paliktas galioti. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo ir jam įsiteisėjus statybos darbai buvo atnaujinti.
18. Atsakovė nurodė, kad, ieškovės nuomone, atraminė siena tarnauja šlaito slinkimo sulaikymui ir užtikrina techninį saugumą, todėl jai sugriuvus, galimai nuslinktų šlaitas, o su juo ir ieškovės gyvenamasis namas, esantis žemės sklype (duomenys neskelbtini). Šį teiginį ieškovė grindžia 2023 m. sausio 9 d. eksperto T. M. ekspertizės aktu ir jame esančia 3.2 punkto išvada. Tačiau šioje išvadoje nėra jokios nuorodos į ieškovės minimą atsakovės žemės sklype (duomenys neskelbtini), ties atraminės sienos riba esanti gruntą ir jo išsaugojimo reikalingumą atraminės sienos būklės palaikymui. Šioje išvadoje nėra minimas ir koks minimalus šio grunto sluoksnis reikalingas užtikrinant atraminės sienos funkcijoms atlikti. Priešingai, remiantis ieškovės pateikto eksperto išvada, galima tvirtinti, jog jokios grėsmės atraminės sienos nugriovimui neturi grunto žemės sklype (duomenys neskelbtini) nukasimas, nes jeigu atraminės sienutės sustiprinimo darbai yra atlikti, vadovaujantis atraminės sienutės sustiprinimo projekte numatytais sprendiniais, atraminės siena yra sustiprinta ir negali nugriūti. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir 2023 m. kovo 20 d. padarytos foto nuotraukos, iš kurių matyti jog pačios ieškovės iškastas gruntas po jos atliktų darbų šalia atraminės sienos, neturi jokios įtakos atraminės sienos būklei.
19. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė aiškina, jog dėl susiklosčiusių konfliktiškų santykių tarp bylos šalių, atsakovė neleidžia sutvarkyti atraminės sienos (padengti atraminės sienos paviršiaus ploto apdailos sluoksniu) iš savo sklypo pusės, dėl ko ieškovė negali tinkamai prižiūrėti savo turto ir užtikrinti konstrukcijų ilgaamžiškumo. Tokie ieškovės teiginiai taip pat nėra pagrįsti. Atsakovė, siekdama taikiai, išvengiant teisminio proceso, dar 2021 m. balandžio 16 d. išsiuntė visoms, įskaitant ieškovę, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendrasavininkėms pretenziją, kuria paragino nugriauti pavojingai pasvirusią tvorą su atraminę sienele, kurių konstrukcijos yra besiplečiančios. Tai, kad atraminė siena kartu su ant jos pastatyta tvora buvo pavojingai pasvirusi jau 2015 m. ir su kiekvienais metais grėsmė jai nugriūti tik augo, patvirtina kartu su šiuo atsiliepimu teikiamos nuotraukos. Šios nuotraukos paneigia ir ieškovės tvirtinimą, jog atraminės siena su ant jos stovėjusia tvora išlinko dėl to, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) pradėjusi statybos darbus, pro šalia tvoros ir atraminės sienos esantį tam nepritaikytą keliuką ėmė važinėti sunkiasvorės mašinos. Tvoros su atramine siena pavojingas pasvirimas ir išlenkimas atsirado ženkliai anksčiau negu prasidėjo statybos darbai žemės sklype (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
21. Su ieškiniu dėl tvoros su atramine siena nugriovimo į Vilniaus miesto apylinkės teismą atsakovė kreipėsi 2022 m. vasario 15 d. nesulaukusi jokios reakcijos į 2021 m. balandžio 16 d. pretenziją iš ieškovės. Dėl to buvo pradėta civilinėje byloje Nr. e2-544-937/2023. Prasidėjus teisminiam procesui ieškovė atliko įvairius tvoros ir atraminės sienos, ant kurios ji buvo pastatyta, ardymo darbus - iš pradžių buvo nukelta metalinė tvoros dalis, po to buvo išardytos mūrinės kolonos bei iškastas žemės gruntas, dėl to atraminė sienele liko fiziškai pažeista, dalis jos buvo nuardyta, todėl likusios sutvirtinimo sienos eksploatavimas ir toliau kėlė grėsmę ieškovės ir kitų asmenų saugumui, ir jos būklė neatitiko ir atsakovės pateikto Techninio projekto reikalavimų. Visus šiuos darbus ieškovė atliko be jokių kliūčių patekdama į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir jai nebuvo reikalingas joks atsakovės leidimas tą daryti (e. b. I tomas, l. 178-183).
Atsiliepimas
22. Atsakovė teismui pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų pateikimo, kuriame nurodė, kad naujai teikiamas topografinis planas parodo, jog tvora su atramine siena, buvo pastatyta ne tik pažeidžiant R. S. G. projektavimo studijos parengtą žemės sklypo ir aplinkos sutvarkymo techninį projektą, bet ir nesilaikant imperatyvių reikalavimų išsaugoti esamą reljefą, nes statant tvorą, buvęs žemės sklypo reljefas buvo pakeistas. Kaip matyti iš teikiamo 2023 m. spalio 30 d. topografinio plano, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalies prie tvoros aukštis šiuo metu kai kur yra apie 162 m, kai 2005 m. birželio 16 d. jis, kai kuriose vietose, buvo net apie 158 m. Akivaizdu, kad ne atsakovė, bet pati ieškovė keitė savo žemės sklypo reljefą ir, nesilaikydama elementarių statybinių bei techninio projekto reikalavimų, pastatė tvorą su atramine sienute ties bendra riba su atsakovės žemės sklypu ir tokiu būdu dėl pačios ieškovės kaltės tvoros su atraminės sienutės būklė pasidarė pavojinga, ir tik dėl ieškovės kaltės yra rizika, kad atraminė siena gali būti pažeista. Atsižvelgiant į tai, kad viso atsakovės žemės sklypo reljefas nei iki nei po statybų pradžios nebuvo keičiamas, galima tvirtinti, jog ieškovės reikalavimas atstatyti atsakovės žemės sklype, ties bendra riba su ieškovės žemės sklypu, esančia atramine siena nukasto žemės grunto (žemės sklypo reljefo) būklę į pradinę padėtį, buvusią iki statybos darbų žemės sklype, pradžios yra nepagrįstas ir turi būti atmestas (e. b. II tomas, l. 109-110).
23. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovės ieškinio tenkinimo klausimą spręsti atsižvelgiant į šiame atsiliepime išdėstytas aplinkybes, šio ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei Lietuvos teismų suformuotą praktiką.
24. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Skyrius gavęs Inspekcijos 2021 m. gruodžio 3 d. raštą Nr. 2D-20811 (reg. Nr. A50-36352/21) „Atsakymas į pranešimą dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo buvo persiųstas advokato Viktoro Dovidaičio 2021 m. spalio 28 d. pranešimas, kuriuo prašoma spręsti pranešime iškeltus klausimus dėl tvoros ant atraminės sienutės, galimai pavojingai pasvirusios ir keliančios grėsmę kaimyninio sklypo savininkams, jų turtui ir į sklypą atvažiuojančioms transporto priemonėms ir atvykstantiems žmonėms, 2022 m. gegužės 5 d. apžiūrėjo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) juosiančią tvorą ir surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje patikrinimo aktą Nr. A32-1724/22(2.1.15E-BŪS). Atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, Skyrius įpareigojo visus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkus (raštais Nr. A51-71578/22(3.3.2.26E-BŪS), Nr. A51-71579/22(3.3.2.26E-BŪS), Nr. A51-71577/22(3.3.2.26E-BŪS) nedelsiant organizuoti ir atlikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šlaito atraminės sienutės (pasvirusios dalies) priežiūros ir remonto darbus, atstatyti tvoros atraminę sienutę į vertikalią padėtį, kad būtų užtikrintas esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ STR 2.01.01(l):2005.
25. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad atraminė sienutė tarnauja gyvenamojo namo savininkų (naudotojų) interesams, tikėtina buvo įrengta formuojant žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir gali būti laikoma pagrindinio daikto priklausiniu, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) konstruktyvine dalimi. Nekilnojamojo turto registre neregistruota žemės sklypo (duomenys neskelbtini) atskirų dalių naudojimosi tvarka.
26. Trečiasis asmuo paaiškino, kad priklausinio savybė tarnauti pagrindiniam daiktui nulemia šio antraeilio daikto likimą – priklausinys seka paskui pagrindinį daiktą (CK 4.14 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas daiktas, kuris tarnauja konkrečių pastatų savininkų, naudotojų interesams, gali būti laikomas pagrindinio daikto priklausiniu ir yra savininkų naudojamas, organizuoti ir atlikti tokio naudojamo neregistruoto statinio, šiuo atveju – tvoros ir atraminės sienutės priežiūros ir remonto darbus, pareigą juos apmokėti, turi pagrindinio daikto savininkai (naudotojai). Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) tvora ir šlaito atraminė sienutė – Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti daiktai, suformuotame žemės sklype (duomenys neskelbtini), tarnauja konkretiems žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų interesams, ir gali būti laikomi pagrindinio daikto (žemės sklypo (duomenys neskelbtini)) priklausiniu, prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) esanti šlaito atraminė sienutė užtikrina saugų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir statinių esančių šiame sklype naudojimą, tai yra sulaiko šlaito slinkimą. Atsižvelgiant į tai, kad minėta atraminė sienutė pagrindinio daikto (žemės sklypo (duomenys neskelbtini)) savininkų naudojama, organizuoti ir atlikti naudojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šlaito atraminės sienutės priežiūros ir remonto darbus, pareigą už juos apmokėti turėtų pagrindinio daikto (žemės sklypo (duomenys neskelbtini)) savininkai.
27. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovė 2022 m. birželio 29 d. raštu Nr. A50-25269/22 ir 2022 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. A50-33178/22 informavo Skyrių apie reikalavimų vykdymą. Skyrius gavęs ieškovės 2023 m. vasario 20 d. raštą Nr. A50-6467/23, kuriame informuojama apie vykdomos statybos darbus žemės sklype (duomenys neskelbtini), atsakė ieškovei 2023 m. kovo 20 d. Skyriaus raštu Nr. A51-49459/23(3.3.2.26E-BŪS). Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad būtent ieškovė yra atsakinga už atraminės sienutės būklę ir jos priežiūrą, tačiau pagal 2023 m. vasario 20 d. rašte Nr. A50-6467/23 dėstomas aplinkybes yra matoma, kad ieškovė laikosi pozicijos, jog „<...> (duomenys neskelbtini) sklypo savininkai savo veiksmais gadina (pažeidė) atraminės Sienutės konstrukcijas ar kitaip pažeidžia Pareiškėjos teisėtus interesus“, todėl ieškovei buvo pasiūlyta įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jos teisė arba įstatymų saugomas interesas. Be to, trečiasis asmuo 2023 m. kovo 20 d. raštą Nr. A51-49459/23(3.3.2.26E-BŪS) nukreipė ir Inspekcijai bei paprašė išnagrinėti ieškovės skundo dalį dėl galimai neteisėtų statybos darbų žemės sklype (duomenys neskelbtini) ir apie priimtą sprendimą informuoti ieškovę ir Skyrių, tačiau Inspekcija 2023 m. balandžio 4 d. raštu Nr. A50-12737/23 skundą persiuntė nagrinėti Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai.
28. Tretieji asmenys J. J. ir A. M. teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovės ieškinį patenkini; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
29. Tretieji asmenys atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2004 metų birželio 8 d. A. Š. individuali įmonė parengė ieškovės ir trečiųjų asmenų sklypo planą (toliau - 2004 m. žemės planas). A. M. ir J. J. naudojasi tik 2004 m. žemės plane pažymėta sklypo dalimi C1-4, kurios plotas yra 1 178 kv. m. Šia sklypo dalimi, o būtent 171 kv. m., naudojasi ir ieškovė, atitinkamai A. M. - 355 kv. m. ir J. J. - 652 kv. m. Tokia tvarka egzistavo ne tik nuo 2004 m., tačiau ji egzistavo ir iki 2004 m. žemės plano parengimo.
30. Tretieji asmenys paaiškino, kad 1997 m. sklypo bendrasavininkai (tuo laiku jais buvo A. M. ir J. J. bei I. L., iš kurio vėliau sklypo dalį įsigijo Č. V.) davė vienas kitam sutikimą statyti tvorą tose trečiųjų asmenų sklypo dalyse, kurias faktiškai naudojo, tai yra tokias, kokios vėliau buvo nurodytos 2004 m. žemės sklypo plane. Trečiųjų asmenų A. M. ir J. J. žinioje yra joms duoti sutikimai. Atitinkamas sutikimas buvo išduotas ir I. L..
31. Tretieji asmenys pažymėjo, kad atsakovei žemės sklype (duomenys neskelbtini) pradėjus statybos darbus, pro šalia tvoros ir atraminės sienos esantį tam nepritaikytą keliuką ėmė važinėti sunkiasvorės mašinos, dėl ko išsijudino gruntas ir dalis tvoros išlinko. Dėl šios priežasties ieškovė, siekdama išvengti dar didesnių nuostolių, pradėjo ant bendros žemės sklypų ribos pastatytos tvoros paprastojo remonto darbus. Atraminė siena, pastatyta ieškovės žemės sklype (duomenys neskelbtini), tuo tarpu atsakovė, neteisėtai, iš savo sklypo pusės nukasė žemės gruntą, taip ne tik pažemindama savo sklypo aukštį ir sukeldama grėsmę saugiam ieškovės turto naudojimui, bet taip pat ir pakeisdama sklypo reljefą.
32. Tretieji asmenys nurodė, kad ieškovė yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir jame esančios tvoros ir atraminės sienos, taip pat jame esančio gyvenamojo namo, savininkė, kurios teisės dėl atsakovės veiksmų buvo pažeistos. Atsakovė trukdo ieškovei tinkamai naudotis ir prižiūrėti jai nuosavybės teise priklausantį turtą. Atsakovės atsisakymas leisti patekti į jos sklypą tikslu atlikti atraminės sienos apdailos remonto darbus pažeidžia ieškovės, kaip atraminės sienos savininkės, teises, nes iš esmės padaro negalimu atraminės sienos iš atsakovės sklypo pusės priežiūros ir remonto darbų atlikimą. Atsakovė neleidžia įgyvendinti ieškovei teisės sutvarkyti ir suremontuoti (nutinkuoti) atraminės sienos ir tai yra ieškovės teisių pažeidimas. Atsakovė, nukasdama šalia atraminės sienos iš savo sklypo esantį žemės gruntą, šių reikalavimų nesilaikė. Dėl tokių neteisėtų atsakovės veiksmų nebeužtikrinamas saugus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir jame esančių statinių, tame tarpe gyvenamojo namo, naudojimas, kadangi iškilo grėsmė atraminės sienos, kuri sulaiko šlaito slinkimą, nugriuvimui (e. b. II tomas, l. 23-26).
33. Išvadą teikianti institucija biudžetinė įstaiga (toliau – BĮ) „Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija“ (toliau – Direkcija) teismui pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad jos darbuotojams, įstatymais ar kitais teisės aktais, nėra nustatytas viešojo administravimo įgaliojimas teikti administracines paslaugas bei vykdyti ūkio subjekto veiklos patikrinimą, pradėti administracines procedūras ar priimti jose sprendimus. Nagrinėjamoje civilinėje byloje Direkcijai jokie reikalavimai nėra pareikšti, todėl institucija pateikė bendrą informaciją, susijusią su Direkcijos administruojamomis saugomomis teritorijomis ir teisme nagrinėjamu ginču.
Žemesnės instancijos teismas
34. Išvadą teikianti institucija paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 512 „Dėl Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“ žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) rekreacinio funkcinio prioriteto teritorijoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. D1-341 patvirtintu Pavilnių regioninio parko tvarkymo planu žemės sklypai patenka į kitos (gyvenamosios ir visuomeninės paskirties) apsauginių teritorijų miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatytoje sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAi) kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Tvarkymo plane pagal Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus (toliau – Reglamentai), patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996, nustatytos kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupės ir kraštovaizdžio tvarkymo zonos, kurios nurodo šios teritorijos apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimus. Reglamentų 27.2.3 punktas nurodo, kad sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje (GAi) saugomas natūralus reljefo raiškumas ir pobūdis. Iš teismo pranešimo pateiktos (pridedamos) medžiagos darytina išvada, kad reljefo dalis, esanti prie ginčo atraminės sienutės yra jau anksčiau paveikta žmogaus veiklos, t y. teritorija yra užstatyta (buvo anksčiau kasama įrengiant atraminę sieną) ir reljefo formos nėra natūralios, todėl mano, kad Reglamentų 27.2.3 punktas šiomis aplinkybėmis nėra taikytinas/aktualus. Ar yra nukastas žemės gruntas ir taip pažemintas buvęs žemės sklypo (duomenys neskelbtini) reljefas ties bendra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) riba, Direkcija atsakyti negali. Mano, kad į tokį klausimą atsakyti reikia specialių žinių ir technologijų, todėl teisme galėtų būti nagrinėjama galimybė paskirti ekspertizę (e. b. IV tomas, l. 12-13)
35. Išvadą teikianti institucija valstybės įmonė (toliau – VĮ) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos teismui pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ar yra nukastas žemės gruntas ir taip pažemintas buvęs žemės sklypo (duomenys neskelbtini) reljefas ties bendra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) riba, Inspekcija atsakyti negali. Nagrinėjant 2020 m. lapkričio 11 d. gautą skundą (Inspekcijoje reg. Nr. 3D-3275), 2022 m. gegužės 3 d. gautą pranešimą (Inspekcijoje reg. Nr. 1D-9211) buvo atliekamas skunde ir pranešime nurodytų statinių statybos teisėtumo patikrinimas. Žemės sklypų reljefo formavimas nebuvo minimas skunde ir pranešime, jis nėra susijęs su statinių statyba ir nėra priskirtas Inspekcijos kompetencijai. Pažymėjo, kad statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 papunktyje nustatyta, kad didžiausias sklypo reljefo nuolydis – ne didesnis kaip 12 proc. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).
Žemesnės instancijos teismas
36. Teismo posėdžio metu ieškovė Č. V. ir jos atstovas advokatas Povilas Juzikis palaikė patikslintus ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
37. Teismo posėdžio metu atsakovė I. J. ir jos atstovas advokatas Viktoras Dovidaitis palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus, prašė ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
38. Teismo posėdžio metu trečiųjų asmenų atstovas advokatas Algirdas Putna sutiko su ieškiniu, prašė jį tenkinti. Trečiasis asmuo J. J. taip pat sutiko su ieškiniu ir prašė jį tenkinti.
39. Liudytojas D. S. teismo posėdžio metu teikė paaiškinimus dėl į bylą pateikto parengto plano, kuriuo jis lygino grunto padėtį 2005 m. su esama padėtimi. Liudytojas paaiškino, kad vėlesnių toponuotraukų jis nevertino.
40. Išvadą teikianti institucija BĮ „Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija“ teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdį informuota tinkamai (e. b. IV tomas, l. 33-34), prašė bylą nagrinėti išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant (e. b. IV tomas, l. 26).
41. Išvadą teikianti institucija VĮ Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdį informuotas tinkamai (e. b. IV tomas, l. 31-32), prašė bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant (e. b. II tomas, l. 57).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai
Dėl įpareigojimo atstatyti žemės sklypo reljefą
42. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso Č. V. (ieškovei priklauso 993/2000 dalis žemės sklypo), J. J. (trečiajam asmeniui priklauso 652/2000 dalis žemės sklypo) ir A. M. (trečiajam asmeniui priklauso 355/2000 dalis žemės sklypo) (e. b. I tomas, l. 15-16).
43. Ieškovei taip pat priklauso žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. I tomas, l. 17-26).
44. Žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tvora su atramine siena pastatyta pagal 2010 m. R. S. G. projektavimo studijos parengtą žemės sklypo ir aplinkos sutvarkymo techninį projektą (e. b. I tomas, l. 27-61).
45. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrius 2022 m. gegužės 5 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. A32-1724/22(2.1.15E-BŪS), kuriame nurodė išvadą: tvoros pamatai turi statinio galimos avarinės būklės požymių, nurodytų STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ (vertikalūs arba horizontalūs pamatų poslinkiai, didesni negu 1/50 jų ilgio). Būtina atstatyti tvoros pamatus į vertikalią padėtį, kad būtų užtikrintas esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ STR 2.01.01(1):2005. Iki minėtų darbų pradžios apriboti žmonių pateikimą prie tvoros teritorijos, kurioje galima tvoros griūtis.
46. Byloje pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus 2022 m. gegužės 23 d. raštas Nr. A51-71578/22(3.3.2.26E-BŪS) dėl (duomenys neskelbtini), tvoros (atraminės sienutės) būklės, kuriame nurodyta, kad atraminė sienutė tarnauja gyvenamojo namo žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkų (naudotojų) interesams, tikėtina buvo įrengta formuojant minėtą žemės sklypą ir gali būti laikoma pagrindinio daikto priklausiniu, žemės sklypo konstruktyvine dalimi. Šiuo raštu savininkė Č. V. buvo įpareigota nedelsiant organizuoti ir atlikti Žemės sklypo šlaito atraminės sienutės (pasvirusios dalies) priežiūros ir remonto darbus, atstatyti tvoros atraminę sienutę į vertikalią padėtį, kad būtų užtikrintas esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ STR 2.01.01(l):2005 (e. b. I tomas, l. 62-65).
47. 2023 m. sausio 19 d. ieškovė kreipėsi į Skyrių su skundu dėl neteisėtų kaimynų darbų (e. b. I tomas, l. 66-69), kuriuo prašė priimti atitinkamus veiksmus dėl jos kaimynų, kurie gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kad sutvarkytų gruntą kaip buvo kuo greičiau, kadangi kiekvieną dieną gruntas byrės tik daugiau, taip sumažinant riziką atraminės sienos nugriuvimui, kad sutvarkytų reljefą taip, kaip buvo ir, kad leistų sutvarkyti atraminę sienelę ir iš savo sklypo pusės.
48. 2023 m. vasario 15 d. ieškovė kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos su skundu dėl neteisėtų kaimynų statybos (e. b. I tomas, l. 70), kuriame nurodė, kad I. J. savavališkai su Bobcat įrangos pagalba nukasinėja gruntą nuo atraminės sienelės pamatų taip sukeldama grėsmę jai sugriūti. Atlikinėdama tokius statybos darbus pažeidinėja ieškovės teises (kur pagal STR ji neturi teisės taip daryti). I. J. sukėlė grėsmę ieškovės pastatui (atraminei sienelei, kuri laiko visą sklypo gruntą). Šiuo metu atraminė sienelė praktiškai neturi jokio pagrindo, kadangi viskas yra nukasinėta ir, jeigu sienelė nugrius, gali nugriūti ir namas. Sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), kur pagal teisės aktus kategoriškai yra draudžiama keisti reljefą. Ieškovė prašė sustabdyti statybos darbus ir surašyti nurodymą, atkurti reljefą į pradinę padėtį.
49. 2023 m. vasario 17 d. ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto policijos komisariato Vilniaus m. 1 PK su prašymu (e. b. I tomas, l. 71-75) pradėti baudžiamąją bylą ir traukti baudžiamojon atsakomybėn atsakovę I. J., kuri gyvena adresu (duomenys neskelbtini), už vagystę, neteisėtą pateikimą į nuosavą teritoriją ir niokojimą svetimo asmens turto, kur šiuo metu gresia nugriuvimas atraminės sienelės.
50. Byloje pateikti: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. gegužės mėn. atstumų matavimo planas (e. b. I tomas, l. 76); UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugsėjo mėn. atstumų matavimo planas (e. b. I tomas, l. 77); Matininko Š. P. 2022 m. rugsėjo 5 d. situacijos schema (e. b. I tomas, l. 78); žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) planas (2002 m.) (e. b. I tomas, l. 125-126); 2004 m. birželio 8 d. A. Š. individualios įmonės žemės sklypo planas (e. b. II tomas, l. 27-28); 2023 m. spalio 30 d. topografinis planas (e. b. II tomas, l. 111, IV tomas, l. 25); UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. sausio 30 d. topografinė nuotrauka (e. b. II tomas, l. 123-125).
51. Ieškovė 2022 m. birželio 29 d. raštu (Skyriuje užregistruota 2022 m. rugsėjo 1 d. Nr. A50-33178/22 ir 2022 m. birželio 30 d. Nr. A50-25269/22) informavo Skyrių, kad atsakovė iš (duomenys neskelbtini) pradėjo nelegalias statybas ir nepasirūpino tinkamu įvažiavimu į sklypą. Ten važinėjančios sunkiasvorės mašinos išjudino ieškovės tvoros pamatus, ji pradėjo svyruoti. Pažymėjo, kad tvoros ir atraminės sienelės darbai jau greit turi pasibaigti. Tvora su sienele niekuomet nekėlė jokio pavojaus kitiems. Pastatyta ieškovės žemės sklypo teritorijoje – ji remontuojama, užtikrintas mechaninis atsparumas ir stabilumas, sutvirtinta atramine sienele.
52. Skyrius 2023 m. kovo 20 d. raštą Nr. A51-49459/23(3.3.2.26E-BŪS) nukreipė Inspekcijai bei paprašė išnagrinėti ieškovės skundo dalį dėl galimai neteisėtų statybos darbų žemės sklype (duomenys neskelbtini) ir apie priimtą sprendimą informuoti ieškovę ir Skyrių (e. b. III tomas, l. 194-195), tačiau Inspekcija 2023 m. balandžio 4 d. raštu Nr. A50-12737/23 skundą persiuntė nagrinėti Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai (e. b. III tomas, l. 196-199).
53. Byloje pateiktas 2010 m. liepos 27 d. notarinis susitarimas tarp S. D. ir Č. V. dėl vielinės tvoros, esančios tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (e. b. I tomas, l. 124).
54. Taip pat byloje pateikta J. J. ir I. L. 1997 m. rugpjūčio 5 d. pareiškimas Vilniaus miesto Antakalnio seniūnijai, kuriame minėti asmenys sutiko, kad A. M., gyvenanti (duomenys neskelbtini), jai privačios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatytų tvorą ir rekonstruotų gyvenamojo namo dalį pagal paruoštą projektą (e. b. II tomas, l. 28); A. M. ir I. L. 1997 m. rugpjūčio 20 d. pareiškimas Vilniaus miesto Antakalnio seniūnijai, kuriame minėti asmenys sutiko, kad J. J., gyvenanti (duomenys neskelbtini), jai privačios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatytų tvorą ir rekonstruotų gyvenamojo namo dalį pagal paruoštą projektą (e. b. II tomas, l. 29).
55. Taip pat byloje pateikti dujotiekio pertvarkymo ir įrengimo dokumentai (e. b. IV tomas, l. 47-73), pagal kuriuos nustatyta, kad atsakovė 2022 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į ESO su prašymu pagal patvirtiną dujotiekio tinklų planą sklype (duomenys neskelbtini) privesti prie sklypo ribos dujotiekio tinklą ir įrengti apskaitą (e. b. I tomas, l. 168, IV tomas, l. 47). Atsakovė 2022 m. gruodžio 7 d. pateikė AB „ESO“ priklausančių dujų energetikos objektų perkėlimo ar rekonstravimo paraišką Nr. 22-10326D (e. b. I tomas, l. 173, IV tomas, l. 48). AB „ESO“ 2022 m. gruodžio 16 d. parengė prisijungimo sąlygas Nr. 22-10326D, kurios galioja iki 2024 m. gruodžio 16 d. (objekto adresas žemės sklypas (duomenys neskelbtini)) (e. b. I tomas, l. 174-177, IV tomas, l. 49-52).
56. Byloje pateiktos 2015-2016 m., 2023 m. kovo 20 d. atraminės sienos nuotraukos (e. b. I tomas, l. 184-188).
57. Taip pat ieškovė pateikė atraminės sienos nuotraukas, kuriomis įrodinėja savo teisių pažeidimą (e. b. II tomas, l. 73-83).
58. Ieškovė teismui pateikė nuotraukas apie tvoros ir atraminės sienelės būklę 2023 m. lapkričio 30 d. (e. b. IV tomas, l. 2-6).
59. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 7 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-544-937/2023, priėmė ieškovės I. J. ieškinio atsakovėms J. J. ir A. M. atsisakymą ir bylos dalį atsakovėms J. J. ir A. M. nutraukė; ieškovės I. J. ieškinį, kuriuo ji prašė įpareigoti atsakovę Č. V. nugriauti metalinę tvorą su pamatu (atramine siena), kurios bendras ilgis yra 23,35 m, kuri užfiksuota Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. lapkričio 9 d. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-724-(14.49.81.) ir pavaizduota šio akto priede Nr. 1 esančioje kadastro žemėlapio ištraukoje M 1 : 500 taškais 3-4 ir kuri užima ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį 0,23 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nepadarant žalos šiam sklypui, per trisdešimt dienų nuo teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo ir sutvarkyti statybvietę bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1074-661/2023, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimą paliko nepakeistą.
60. Be to, iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-991-981/2022 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį, kuriuo ieškovė teismo prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statytojai I. J. išduotą 2020 m. rugpjūčio 10 d. leidimą Nr. LSNS-01-200810-00952; 2) įpareigoti atsakovę I. J. per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti statinius taip, kad jie atitiktų teisės aktų reikalavimus, ir teritorijų planavimo dokumentus; 3) per teismo nustatytą terminą atsakovei I. J. neatlikus 2 punkte nurodytų veiksmų, įpareigoti ją, per 3 (tris) mėnesius kaltų asmenų – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos, MB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis, pašalinti statybos, kuriai buvo išduotas 2020 m. rugpjūčio 10 d. leidimas Nr. LSNS-01-200810-00952, padarinius – nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę; 4) teismo sprendime nustatyti, kad atsakovei I. J. per 3 mėnesius neįvykdžius 3 punkte numatyto įpareigojimo ir nepašalinus statybos padarinių, šiuos padarinius turi teisę pašalinti ieškovė, atsakovės I. J. lėšomis. Teismas nustatė (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-991-981/2022, ieškinys buvo atmestas. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2022 m. birželio 23 d.
61. Aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas).
62. Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Pagal šiuose straipsniuose nustatytą teisinį reglamentavimą, būdas, kuris turėtų būti taikomas, ginant pažeistas savininko teises, priklauso nuo to, kaip pasireiškia daikto savininko teisių pažeidimas. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, turėtų būti reiškiamas ieškinys dėl nuosavybės teisės pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, pašalinimo – negatorinis ieškinys (lot. actio negatoria).
63. Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį įtvirtinta CK 4.98 straipsnyje. Pagal šiame straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
64. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Taigi, negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-7-378/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-403/2024).
65. Ieškovė reiškė negatorinį ieškinį, prašydama priimti sprendimą, kurį įvykdžius būtų atkurta iki jos subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusi padėtis – atstatytas gruntas į buvusią padėtį. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad ji yra su atsakovės sklypu besiribojančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ir jame esančios tvoros su atramine siena savininkė. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 22 d. rašte Nr. A51-71578/22(3.3.2.26E-BŪS) konstatuota, kad ieškovės valdomame žemės sklype esanti tvora su atramine sienute nors nėra Nekilnojamojo turto registre registruoti objektai, yra laikytini žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) priklausiniais ir tarnauja žemės sklypo savininkų (taigi, ieškovės) interesams.
66. Tvoros su atramine sienute statybos teisėtumas ir ginčo tvoros su atramine siena buvimas ieškovei priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini) yra konstatuotas ir išnagrinėtoje bei prijungtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-7890-937/2022 ir CPK 182 straipsnio 2 punkto pagrindu pripažintina neįrodinėta aplinkybe.
67. Taigi ieškovė įrodė, kad ji yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir jame esančios tvoros su atramine siena savininkė. Savo teisių pažeidimą ieškovė grindė tuo, kad atsakovei nukasus ir pažeminus reljefą ties bendra ieškovės ir atsakovės valdomų žemės sklypų riba kyla grėsmė tvorai ir jos atraminei sienai, t. y. ieškovės statiniui.
68. Atsakovės teigimu, ieškovė nagrinėjamu atveju neįrodė, kad jos teisės šiuo atveju yra pažeistos. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo atsakovės argumentu. Pažymėtina, kad ginčo tvoros avarinę būklę ir poreikį ją stiprinti patvirtina ne vienas byloje esantis įrodymas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrius 2022 m. gegužės 5 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. A32-1724/22(2.1.15E-BŪS), kuriame padarė išvadą, kad tvoros pamatai turi statinio galimos avarinės būklės požymių, nurodytų STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ (vertikalūs arba horizontalūs pamatų poslinkiai, didesni negu 1/50 jų ilgio). Būtina atstatyti tvoros pamatus į vertikalią padėtį, kad būtų užtikrintas esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ STR 2.01.01(1):2005. Iki minėtų darbų pradžios apriboti žmonių pateikimą prie tvoros teritorijos, kurioje galima tvoros griūtis.
69. Byloje pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus 2022 m. gegužės 23 d. raštas Nr. A51-71578/22(3.3.2.26E-BŪS) dėl (duomenys neskelbtini), tvoros (atraminės sienutės) būklės, kuriame nurodyta, kad atraminė sienutė tarnauja gyvenamojo namo žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkų (naudotojų) interesams, tikėtina buvo įrengta formuojant minėtą žemės sklypą ir gali būti laikoma pagrindinio daikto priklausiniu, žemės sklypo konstruktyvine dalimi. Šiuo raštu savininkė Č. V. buvo įpareigota nedelsiant organizuoti ir atlikti Žemės sklypo šlaito atraminės sienutės (pasvirusios dalies) priežiūros ir remonto darbus, atstatyti tvoros atraminę sienutę į vertikalią padėtį, kad būtų užtikrintas esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ STR 2.01.01(l):2005 (e. b. I tomas, l. 62-65).
70. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus 2022 m. gegužės 23 d. rašte Nr. A51-71578/22(3.3.2.26E-BŪS) taip pat nurodoma, kad atraminė siena sulaiko šlaito slinkimą ir užtikrina žemiau esančio atsakovės žemės sklypo apsaugą. Šios aplinkybės konstatuotos ir prijungtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-7890-937/2022. Taigi atsakovei žeminant reljefą ties bendra ginčo šalių valdomų žemės sklypų riba, t. y. ties atramine sienute, darytina išvada, kad kyla pavojus atraminei sienai kartu su tvora. Į bylą pateikta filmuota medžiaga kartu su fotonuotraukomis patvirtina, kad nukasus gruntą šiuo metu atraminė sienutė pati nebeturi atramos.
71. Ginčo nekilo dėl to, kad ieškovė, vykdydama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 23 d. rašte nurodytus reikalavimus, 2022 m. rudenį atliko atraminės sienos tvirtinimo darbus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą atraminės sienos stiprinimo projektą. Šios aplinkybės taip pat konstatuotos prijungtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-7890-937/2022 teismo eksperto T. M. 2023 m. sausio 9 d. ekspertizės akte. Šiuo ekspertizės aktu taip pat konstatuota, kad ieškovės Č. V. atliktais atraminės sienos sustiprinimo darbais pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektą yra užtikrintas saugus atsakovės I. J. priklausančiame esančių statinių naudojimas.
72. Nežiūrint ieškovės atliktų atraminės sienos sutvirtinimo darbų, atsakovė nukasė gruntą ties atramine siena, taip pakeisdama reljefą ties atramine siena ir bendra ginčo šalių valdomų žemės sklypų riba.
73. Grunto ne tik nukasimo faktas, tačiau ir konkretus reljefo pažemėjimas metrais (0,22-0,64 m reljefo pažemėjimas) teis bendra ginčo šalių valdomų žemės sklypų riba yra konstatuotas šioje byloje pateiktu teismo eksperto G. P. 2024 m. balandžio 18 d. teismo ekspertizės aktu (IV tomas, b. l. 138). Teismo ekspertas G. P. detaliai įvertino buvusį žemės sklypo reljefą pagal anksčiau darytas topografines nuotraukas (Ekspertizės akto 2.1.4. dalis), taip pat fiksavo esamą, t. y. po grunto nukasimo esantį žemės sklypo paviršiaus reljefą (Ekspertizės akto 2.1.5 dalis) ir pateikė grafiškai pavaizduotą žemės sklypo reljefo pokytį, patvirtinantį, kad anksčiau (2017 m. kovo 22 d. duomenimis) buvęs žemės sklypo paviršiaus reljefas ties bendra ginčo šalių valdomų žemės sklypų riba į atsakovės žemės sklypo pusę 0,22-0,64 m žemesnis. Pagrindinė nustatyto skirtumo atsiradimo priežastis – žemės paviršiaus aukščio žemės sklype, (duomenys neskelbtini), ties bendra ginčo šalių valdomų žemės sklypų riba, nukasimas.
74. Nors tik baigiamojoje kalboje atsakovė nurodė dvejones dėl teismo eksperto kvalifikacijos, visgi teismas sprendžia, kad geodezininko ir matininko kvalifikaciją turintis ekspertas G. P. galėjo naudodamas geodezinę įrangą apskaičiuoti ir grafiškai pavaizduoti buvusią grunto padėtį 2017 m. ir esamą po 2022 m. lapkričio mėn. nukasimo.
75. Ginčo byloje nekilo dėl to, kad grunto nukasimo darbus atliko/organizavo atsakovė 2022 m. lapkričio mėn., tačiau atsakovės teigimu, nurodytos apimties grunto pažemėjimas buvo galimas atliekant statybos darbus jos valdomame žemės sklype. Nors atsakovei 2020 m. rugpjūčio mėn. buvo išduotas statybos leidimas, kuriuo patvirtinto Vienbučio gyvenamojo namo ir pagalbinio ūkio pastato (duomenys neskelbtini), statybos projekto 3.1 dalyje buvo numatyta, kad galimas nežymus reljefo pokytis, visgi eksperto nustatyto reljefo pažemėjimo 0,22-0,64 m ribose teismas negali pripažinti kaip nežymaus ypač vertinant tą aplinkybę, kad į žemės paviršių remiasi atraminė sienutė, sulaikanti šlaitą nuo slinkimo.
76. Taigi vertintina, kad ieškovė įrodė grunto nukasimo faktą, todėl yra pagrindas įpareigoti atsakovę atstatyti gruntą į buvusią padėtį. Teismo sprendimo vykdymas šiuo atveju atsakovei yra pakankamai aiškus, nes pradinė žemės sklypo reljefo padėtis šiuo atveju yra laikytina pagal teismo eksperto G. P. 2024 m. balandžio 18 d. teismo ekspertizės akte pateiktą grafinį pavaizdavimą ir jame nurodytas koordinates: teismo ekspertizės akte yra nurodytos koordinatės buvusio reljefo ir esamo (t. y. nukasto). Todėl atsakovei vykdant teismo sprendimą yra žinoma pagal nurodytą teismo ekspertizės aktą atstatytina grunto padėtis (koordinatės).
77. Pažymėtina, kad teismas nesivadovauja 2024 m. sausio 10 d. liudytojo D. S. teiktais paaiškinimais, kuriais atsakovė siekė įrodyti faktą, kad gruntas nėra nužemėjęs, nes šiuos liudytojo teiginius paneigė byloje atlikta teismo ekspertizė, taip pat liudytojo apklausos metu paaiškėjo, kad reljefo faktinį palyginimą jis atliko naudodamas 2005 m. duomenis (2005 m. toponuotrauką), nors bylos duomenys patvirtina, kad toponuotraukos buvo darytos ir vėliau (pvz., 2014 m., 2017 m., e. b. II t., l. 124, III t. 81 l.), vadinasi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo liudytojo D. S. atliktas reljefo palyginimas negali būti tikslus, turint duomenis, kad keičiantis faktinei situacijai ginčo sklypų riboje buvo atliekamos ir tai patvirtinančios naujesnės toponuotraukos.
78. Grunto nukasimo faktas ties atramine siena yra fiksuotas taip pat byloje surinktais ir kitais įrodymais: prijungtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-7890-937/2022 buvo paskirta teismo ekspertizė (e. b. I tomas, l. 79). Atliekant ekspertizę, teismo ekspertas 2022 m. gruodžio 12 d. apžiūrėjo tvoros atraminę sieną ir konstatavo, kad atraminė sienutė iš atsakovės I. J. žemės sklypo pusės yra dalinai arba vietomis per visą sienutės aukštį mechaniškai (rankiniu būdu) nudaužyta, kai kuriose vietose tinkas likęs, nukastas gruntas ties atraminės sienutės padu (Ekspertizės akto fotonuotraukos Nr. 3-6 kartu su teismo eksperto T. M. aprašymu). Grunto nukasimo faktas yra fiksuotas ir foto nuotraukomis (e. b. I tomas, l. 72-77): ieškovė pateikė 2022 m. rugsėjo 1 d. fotonuotrauka, patvirtinančias, kaip tuo metu atrodė gruntas ties atramine siena ir vėliau 2022 m. lapkričio 23 d. fotonuotraukas bei filmuotą medžiagą, patvirtinančią, kad atsakovės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo vykdomi grunto kasimo darbai ties atramine siena, t. y. ties bendra ieškovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovės nuosavybės teisėmis valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
79. Nors atsakovė teigė, kad nėra žinoma pradinė padėtis, į kurią turėtų būti atstatytas gruntas, visgi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad paskutiniai toponuotrauka fiksuoti duomenys buvo nustatyti 2017 m. (e. b. III tomas, l. 81 l), todėl būtent pagal šiuos duomenis ekspertas nustatė ir pažymėjo pradinę padėtį, į kurią atsakovė turi atstyti grunto padėtį. Duomenų, kad po 2017 m. yra kitęs grunto lygis ginčo teritorijoje ties atramine sienute ir kad 2017 m. duomenys nėra tikslūs ar patikimi byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
80. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, atmestini atsakovės argumentai, kad nėra žinoma iki 2022 m. lapkričio mėn. buvusi reljefo padėtis: byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad paskutinis reljefo fiksavimas buvo atliktas 2017 m. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuo 2017 m. iki 2022 m. lapkričio mėn., kai atsakovė atliko/organizavo grunto nukasimo darbus ties bendra ginčo šalių valdomų žemės sklypų riba, šioje teritorijoje, t. y. ties atramine siena, būtų vėliau toponuotraukomis fiksuota reljefo padėtis ar buvę atlikti tokie grunto kasimo darbai, kurie tiesiogiai būtų darę įtaką reljefo pokyčiams ir konkrečiai kokiems pokyčiams ties atramine siena. Nors atsakovė teigė, kad vienbučio gyvenamojo namo ir pagalbinio ūkio pastato statybos darbus ji atliko anksčiau nei 2022 m. lapkričio mėn. (statybos leidimas išduotas 2020 m. rugpjūčio mėn.), visgi duomenų, kad atlikdama vienbučio gyvenamojo namo ir pagalbinio ūkio pastato statybos darbus atsakovė būtų keitusi reljefą ginčo teritorijoje, kuri yra kiek nutolusi nuo statinių vietos, byloje nėra. Todėl byloje surinktų duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad reljefo pokytis, fiksuotas Ekspertizės akte nagrinėjamoje civilinėje byloje, įvyko būtent dėl atsakovės 2022 m. lapkričio mėn. atliktų/organizuotų žemės grunto kasimo darbų.
81. Atsižvelgiant į nustatytą tvoros su atramine sienute faktinę būklę, įvertinus jos padėtį (šlaitas) ir paskirtį – sulaikyti šlaito slinkimą, spręstina, kad atsakovės atlikti grunto kasimo darbai ties atraminės sienutės padu yra tiesiogiai susiję su ieškovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimu.
82. Nors atsakovė teigė, kad grunto kasimo darbai buvo atliekami statybų procese atliekant prisijungimo prie dujotiekio atnaujinimo darbus, visgi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalis įpareigoja atsakovę statybos sklypą tvarkyti taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Šios sąlygos inter alia yra statinių esamos techninės būklės nepabloginimas. Taigi nors atsakovė ir atliko prisijungimo prie dujotiekio atnaujinimo darbus ir, kaip teigė atsakovė, tuo tikslu nukasė gruntą ties atramine siena, visgi ji privalėjo atstatyti grunto padėtį į buvusią iki nukasimo (Lietuvos Respublikos įstatymo 6 straipsnio 4 dalis). Atmestini atsakovės argumentai ir dėl to, kad ji negalėtų įvykdyti teismo sprendimo, įpareigojančio ją atstatyti reljefą į buvusią padėtį, nes teisės aktai draudžia atlikti kasinėjimo darbus dujotiekio apsaugos zonoje. Visgi bylos duomenys patvirtina, kad toje pačioje dujotiekio apsaugos zonoje atsakovė ir vykdė grunto nukasimo darbus bei, minėta, privalėjo padėtį atstatyti į buvusią iki nukasimo. Taigi aplinkybė, kad atsakovė vykdydama grunto kasimo darbus dujotiekio apsaugos zonoje neatstatė grunto į buvusią padėtį, sąlygoja Lietuvos Respublikos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies pažeidimą, o būtent ieškovės kaip teisėtos tvoros su atramine siena savininkės teises bei teisėtus interesus.
83. Jau minėta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus 2022 m. gegužės 23 d. rašte Nr. A51-71578/22(3.3.2.26E-BŪS) konstatuota, kad atraminė siena tarnauja šlaito slinkimo sulaikymui ir užtikrina jos techninį saugumą, todėl atsakovė nukasdama 0,22-0,64 m gruntą greta atraminės sienos sukėlė pavojų šlaito nuslinkimui, nes gruntas yra nukastas ties atraminės sienos padu (Ekspertizės akto, pateikto į prijungtą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-7890-937/2022 fotonuotraukos Nr. 3-6 kartu su teismo eksperto T. M. aprašymu).
84. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovė pagrindė negatorinio ieškinio taikymo pagrindus: įrodė, kad yra žemės sklypo ir tvoros su atramine siena savininkė bei pagrindė aplinkybę, kad atsakovei nukasus gruntą ties atraminės sienos, skirtos šlaito sulaikymui, padu yra pažeidžiamos jos teisės darant įtaką atraminės sienos stabilumui ir saugumui. Todėl ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę atstyti grunto padėtį į buvusią yra tenkinamas visa apimti.
Dėl leidimo atlikti atraminės sienos apdailos darbus
85. Jau minėta, kad byloje pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 23 d. raštas Nr. A51-71578/22(3.3.2.26E-BŪS) dėl (duomenys neskelbtini), tvoros (atraminės sienutės) būklės, kuriuo ieškovė Č. V. buvo įpareigota nedelsiant organizuoti ir atlikti Žemės sklypo šlaito atraminės sienutės (pasvirusios dalies) priežiūros ir remonto darbus, atstatyti tvoros atraminę sienutę į vertikalią padėtį, kad būtų užtikrintas esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ STR 2.01.01(l):2005.
86. Nustatyta, kad atraminė sienutė iš atsakovės I. J. žemės sklypo pusės yra dalinai arba vietomis per visą sienutės aukštį mechaniškai (rankiniu būdu) nudaužyta, kai kuriose vietose tinkas likęs (2024 m. sausio 9 d. Ekspertizės akto, atlikto nagrinėjamoje byloje, fotonuotraukos Nr. 3-6 kartu su teismo eksperto T. M. aprašymu).
87. Ekspertizės akte, pateiktame prijungtoje civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. e2-7890-937/2022, teismo ekspertas T. M. rekomendavo iš atsakovės J. J. žemės sklypo pusės matomą atraminės sienutės paviršiaus plotą padengti apdailos sluoksniu (tinku ar pan.), siekiant užtikrinti konstrukcijos ilgaamžiškumą.
88. Nustatyta, kad ieškovė yra atlikusi tvoros sutvirtinimo darbus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektą (prijungtos civilinės bylos Nr. e2-7890-937/2022 DOK-197878). Kad tvoros apdailos darbai nėra atlikti patvirtina byloje esanti tiek filmuota medžiaga, tiek ir nuotraukos. Tam, kad tvoros paprastojo remonto darbai būtų užbaigti, yra būtina išorinę atraminės sienos dalį išlyginti (nutinkuoti) ir nudažyti.
89. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė nesudaro sąlygų ieškovei patekti į jos žemės sklypą, siekiant atlikti atraminės sienos paprastojo remonto darbus.
90. Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina faktą, jog ginčo tvora su atramine sienute visa apimtimi patenka į ieškovės Č. V. žemės sklypą, tiksliau, yra ant ieškovės valdomo žemės sklypo pačios ribos, tačiau jos neperžengia ir nepatenka į atsakovės valdomą žemės sklypą. Šios aplinkybės yra nustatytos prijungtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-7890-937/2022. Todėl siekiant atlikti atraminės sienos paprastojo remonto darbus ieškovei yra būtina patekti į atsakovės valdomą žemės sklypą, kitų galimybių pabaigti atraminės sienos remonto darbus nėra objektyvių galimybių.
91. Atsakovės atsisakymas leisti patekti ieškovei į atsakovės valdomą sklypą ieškovei siekiant atlikti atraminės sienos paprastojo remonto darbus pažeidžia ieškovės kaip atraminės sienos savininkės teises ir teisėtus interesus, nes iš esmės padaro neįmanomus atlikti atraminės sienos iš atsakovės sklypo pusės priežiūros ir remonto darbus. Taigi atsakovei neleidžiant įgyvendinti ieškovės nuosavybės teisių į atraminę sieną, t. y. sutvarkyti ir suremontuoti (nutinkuoti) atraminės sienos tai yra pripažintina ieškovės teisių pažeidimu.
92. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovė, vykdydama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodymus dėl atraminės sienos remonto ir sutvirtinimo darbų, turi ne tik teisę, bet ir pareigą vykdyti jai priklausančio statinio remonto ir priežiūros darbus tam, kad būtų įgyvendinti Savivaldybės administracijos įpareigojimai ir užtikrintas statinio konstrukcijų ilgaamžiškumas, būtų užtikrinti statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimai, o statinio savybės atitiktų teisės aktuose nustatytus esminius statinių reikalavimus. Teismas sprendžia, kad tokie darbai atsakovės teisių nepažeis, atsakovė ir neįrodė, kad nurodytais darbais jos teisės būtų pažeistos. Priešingai, apdailos darbų atlikimas kaip tik pagerins tvoros dalį būtent iš atsakovės žemės sklypo pusės, o tai, kad atraminės sienos stiprinimas atitinka ieškovės interesus yra konstatuota ir išnagrinėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-7890-937/2022 (žr. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 27 d. nutarties 48 punktą).
93. Įvertinęs aplinkybes, kad šalių santykiai yra konfliktiški, teisme spręstas ne vienas teisminis ginčas, teismas sprendžia, kad yra būtinas teismo leidimas ieškovei patekti į atsakovės žemės sklypą konkrečiu tikslu – pabaigti atlikti tvoros su atramine siena remonto darbus, o būtent – apdailos darbus.
94. Teismas sprendžia, kad ieškovės prašomas 30 dienų terminas nuo žemės sklypo reljefo atstatymo į pradinę padėtį nurodytiems darbams atlikti yra protingas, įvertinus galimas įvairias oro sąlygas. Be to, ieškovė prašo patekimo būtent į tą atsakovės žemės sklypo dalį, kuris ribojasi su ieškovės valdomu žemės sklypu ties atramine siena. Todėl toks patekimas į atsakovės žemės sklypo dalį konkrečiu tikslu yra vertinamas kaip protingas ir proporcingas bei nepažeidžiantis atsakovės teisių ir teisėtų interesų.
95. Be to, paprastojo remonto darbai yra išvardinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. 622 „Dėl statybos techninio reglamento „STR 1.01.08:2002“ „Statinio statybos rūšys“ 12 punkte, nustatant, kad statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti VI ir VII skyriuose, tarp jų statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (jų tarpe – laiptų aikštelių, laiptatakių, nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms) įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas (12.1. punktas); sąramų laikančiose sienose stiprinimas, keitimas jų nesilpninant; pavienių elementų (rąstų, gegnių, plytų ir pan.) laikančiose konstrukcijose pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų (12.2. punktas); fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas (12.4. punktas); angų, reikalingų statinio inžinerinių sistemų įrengimui iškirtimas skersai laikančiąsias atitvaras, kai bet kuris angos matmuo ne didesnis už atitvaros storį (12.5. punktas); nišų laikančiose atitvarose iškirtimas, kai nišos gylis neviršija pusės atitvaros storio, o kiti nišos matmenys ne didesni kaip dvigubas atitvaros storis (12.6. punktas); angų atitvarose užtaisymas, buvusių laikinai užtaisytų angų atvėrimas (12.7.); pastatų ar jų dalių apšiltinimas (12.8. punktas), balkonų, lodžijų įstiklinimas, fasado elementų pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų (12.9.), architektūros detalių pakeitimas (12.10. punktas); statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas (12.11. punktas); kiti statybos darbai (jų tarpe apdailos darbai), atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų (12.12. punktas).
96. Ieškovė, kaip atraminės sienos savininkė, nepažeisdama įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų gali savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnis). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės neliečiamumas ir apsauga inter alia reiškia, jog savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės; turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją (Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 20 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad nekilnojamojo daikto savininkas, įgyvendindamas turimos nuosavybės sukuriamas teises, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos, turi teisę daryti turimam daiktui fizinį poveikį – jį remontuoti, rekonstruoti, pakeisti jo paskirtį, taip pat nugriauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2014).
97. Posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad atraminei sienai atlikti yra reikalingi sienos padengimo tinku darbai ir nudažymas, kas patenka į paprastojo remonto sampratą, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuosavybės teisių negali įgyvendinti nepatekdama į atsakovės valdomo žemės sklypo dalį ties atramine siena, ir šis ieškovės reikalavimas yra tenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
98. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
99. Ieškinį patenkinus, sprendžiamas klausimas dėl ieškovės Č. V. prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
100. Ieškovė pateikė teismui jos bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus: 2783,00 Eur už ieškinio parengimą, 968,00 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje, 484 Eur už užklausimo teismo ekspertui parengimą ir prašymo teismui dėl ekspertizės skyrimo parengimą, 1452,00 Eur už pasirengimą 2023 m. lapkričio 6 d., 2024 m. sausio 10 d., 224 m. sausio 24 d. teismo posėdžiams ir atstovavimą juose 1452,00. Taigi ieškovė iš viso patyrė 5687 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
101. Vadovaujantis Rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintomis civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio rekomendacijomis, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą (2.1. punktas), teisinių paslaugų kompleksiškumą (2.2. punktas), specialių žinių reikalingumą, šalių procesinį elgesį (2.8. punktas).
102. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje buvo skirta teismo ekspertizė, dalyvauja dvi išvadą teikiančios institucijos, apklaustas liudytojas, taip pat į teismo posėdžių trukmę, byloje spręstus klausimus, ieškovės teiktus procesinius ir kitus dokumentu bei įrodymus, taip pat sąžiningą ieškovės elgesį procese, sprendžia, kad ieškovės patirtos išlaidos yra visa apimtimi priteistinos iš atsakovės (CPK 93, 98 straipsniai).
103. Byloje taip pat buvo patirtos 3000 Eur teismo ekspertizės išlaidos, šias teismo ekspertizės išlaidas apmokėjo ieškovė, taigi šios išlaidos pripažintinos ieškovės patirtomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu), ir yra priteistinos iš atsakovės (CPK 93, 98 straipsniai).
104. Byloje iš viso patirta 26,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).
105. Trečiasis asmuo J. J. pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad ji patyrė 700 Eur išlaidas atsiliepimo rengimui ir 300 Eur bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą bei susipažinimą su papildomais procesiniais dokumentais. Taip pat trečiasis A. M. pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad ji patyrė 700 Eur išlaidas atsiliepimo rengimui ir 300 Eur bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą bei susipažinimą su papildomais procesiniais dokumentais. Atsižvelgiant į tai, kad tretieji asmenys sutiko su ieškiniu, ieškinį patenkinus, šios išlaidos priteisiamos iš atsakovės, įvertinus, kad jų dydis neviršija Rekomendacijomis nustatytų dydžių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 279 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės Č. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl pažeistų teisių gynimo patenkinti ir įpareigoti atsakovę I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atstatyti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ties bendra riba su žemės sklypu, Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esančia atramine siena nukasto žemės grunto (žemės sklypo reljefo) būklę į pradinę padėtį, buvusią iki statybos darbų žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pradžios.
Nustatytai ieškovei Č. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 30 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo dalyje dėl atsakovės I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) įpareigojimo atstatyti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), reljefą į pradinę padėtį, įvykdymo dienos be atsakovės I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) sutikimo laikinai patekti į I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dalį ties bendra šio sklypo riba su gretimu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir atlikti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pastatytos atraminės sienos apdailos paprastojo remonto darbus.
Priteisti ieškovei Č. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 8687 Eur (aštuonis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt septynis Eur) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti trečiajam asmeniui J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur (vieną tūkstantį Eur) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti trečiajam asmeniui A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur (vieną tūkstantį Eur) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti iš atsakovės I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 26,56 Eur (dvidešimt šešis eurus 56 ct) bylinėjimosi išlaidų (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.