Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Rūtos Petkuvienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. J. ir atsakovės Č. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. J. patikslintą ieškinį atsakovei Č. V. dėl pažeistos nuosavybės teisės gynimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, J. J., A. M., išvadą teikianti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

13. Šioje byloje yra pateikti ieškovės ir atsakovės apeliaciniai skundai, todėl teismas atskirai pasisakys dėl kiekvieno iš jų.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

Dėl statinių buvimo vietos

14. Ieškovė ieškinyje įrodinėjo, kad ji dėl atsakovės neteisėtai pastatytos tvoros negali naudotis jai priklausančia žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini)), dalimi ir taip yra pažeidžiamos jos, kaip savininkės, teisės.

15. Skundžiamu teismo sprendimu buvo nustatyta, kad ginčo tvora nepatenka į ieškovės žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir šio sklypo bei atsakovei su trečiaisiais asmenimis priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini)), ribos nekerta, teismas taip pat konstatavo, kad nėra nustatyta, jog ji kelia pavojų saugumui.

17. Kaip minėta, ieškovė teigė, kad dalis ginčo tvoros patenka į jos sklypą. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, tokius ieškovės teiginius pagrįstai atmetė, nes nustatė, kad ginčo tvora į ieškovės žemės sklypą (duomenys neskelbtini) nepatenka.

18. Į bylą buvo pateikta matininko UAB „Geo Group“ 2022 m. rugsėjo mėnesį parengta ginčo tvoros, pastatytos ties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendra riba, išpildomoji geodezinė nuotrauka – atstumų matavimo planas, kuriame užfiksuota, kur tiksliai yra ginčo tvora ir kokie atstumai yra iki bendros žemės sklypų ribos, ir kuris patvirtina, kad visa ginčo tvora su atramine siena yra atsakovės žemės sklype.

19. Pažymėtina, kad tą patį yra užfiksavęs net ir pačios ieškovės pasamdytas matininkas Š. P., kurio 2022 m. rugsėjo 5 d. parengtoje situacijos schemoje nurodyta, kad esantys sutvirtinimo sienos elementai bendros sklypų ribos nekerta.

20. Taigi, darytina išvada, kad ginčo tvora (t. y. tiek kiek jos šiuo metu yra likę) nepatenka į ieškovės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), todėl naudojimasis ieškovės sklypu nėra apribotas.

Dėl statinių atitikimo teisės aktų reikalavimams

22. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ginčo tvora buvo pastatyta 2010 metais pagal R. S. G. projektavimo studijos parengtą Žemės sklypo ir aplinkos sutvarkymo techninį projektą (toliau – ir Techninis projektas). Pažymėtina, kad ginčo tvora žemės sklype (duomenys neskelbtini) buvo statoma neišardžius vielinės tvoros į vidinę žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pusę, t. y. palei paties tuomečio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendrasavininko S. D. pastatytą vielinę tvorą, taigi žemės sklypo (duomenys neskelbtini) riba peržengta nebuvo.

23. S. D. pastatyta vielinė tvora žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra fiksuota 2002 m. gruodžio 4 d. šio žemės sklypo plane, būtent pagal šią tvorą nustatyta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) riba tiek su atsakovės sklypu (kur šie sklypai ribojasi), tiek su valstybei priklausančia žeme (kur ieškovės sklypas ribojasi su valstybine žeme).

24. Kaip minėta, vielinė tvora buvo pastatyta buvusio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendrasavininko S. D.. Pastačius mūro – metalo tvorą žemės sklype (duomenys neskelbtini), toje dalyje buvusi vielinė tvora žemės sklype (duomenys neskelbtini) buvo išardyta.

25. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateiktas (atsakovės atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 5) atsakovės ir S. D. 2010 m. liepos 27 d. notarinis susitarimas, kuriuo šalys susitarė, kad 2002 m. gruodžio 4 d. žemės sklypo plane pažymėta ir S. D. priklausanti tvora tarp sklypo ribų gali būti nugriaunama. T. y. šiame susitarime yra nurodyta, kad tvora priklauso S. D.; šio susitarimo 1 punkte nurodyta, kad pastatyta tvora tarp sklypo ribų gali būti nugriauta abiem šalims susitarus; šio susitarimo 6 punkte nurodyta, jog Šalys pareiškia, kad viena kitai pretenzijų neturi ir ateityje neturės.

27. Teismas su tokia atsakovės pozicija sutinka, nes pagal „Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23-1 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 28-1 straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu“ 24 straipsnio 3 dalį, iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos procedūros baigiamos vykdyti pagal šių procedūrų vykdymo pradžios metu galiojusius teisės aktus, jeigu statytojas (užsakovas) nepageidauja, kad šios procedūros būtų vykdomos pagal teisės aktus, galiojančius po šio įstatymo įsigaliojimo.

28. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ (redakcijos, galiojusios iki 2010 m. liepos 15 d.) 2.1. punkte nustatyta, kad statybos leidimas vykdyti naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, statinio remontą, statinio griovimą bei nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkymo statybos darbus yra privalomas, išskyrus nesudėtingus (tarp jų – laikinus) statinius.

29. Pagal minėto reglamento 42 punktą saugomoje teritorijoje statyti, rekonstruoti ar remontuoti nesudėtingą statinį [9.5], [9.25] statybos leidimas neprivalomas, tačiau būtina turėti savivaldybės administracijos tarnautojo, įgalioto nustatyti statinio architektūros ir statybos, sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, ir regiono aplinkos apsaugos departamento įgalioto valstybės tarnautojo patikrintą supaprastintą projektą su jų raštišku pritarimu. Šiomis nuostatomis taip pat privaloma vadovautis atliekant saugomose teritorijose esančių statinių paprastąjį remontą, jeigu keičiama statinių išorės išvaizda [9.32].

30. Tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12 punkte buvo numatyta, kad: nesudėtingiems statiniams rengiamas supaprastintas statinio projektas [4.14], kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, ir valstybinio parko, valstybinio rezervato ar biosferos rezervato direkcijos įgaliotas atstovas – statant valstybiniuose parkuose, valstybiniuose rezervatuose ar biosferos rezervate.

31. Atsakovės pateikti įrodymai (į atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą įkeltos techninių projektų kopijos) patvirtina ieškovės teiginius, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) esanti tvora buvo pastatyta pagal Techninį projektą, kuriam pritarimą davė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos įgalioti tarnautojai, kaip buvo būtina pagal pacituotą tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą.

32. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 2 lentelės „Inžineriniai statiniai“ (redakcija galiojusi nuo 2010-01-17 iki 2010-07-29) 12, 13 p. nurodyta, kad jei atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos, būtina gauti kaimyninio sklypo savininko rašytinį sutikimą. Neturint tokio sutikimo, atraminę sienutę galima statyti savo sklype nemažesniu kaip 1 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos – sklypo ritinėje (tarp 45° ir 135°) ir vakarinėje (tarp 225° ir 315°) pusėse (2 p.). Taigi, ieškovės teigimu, atsakovė, neturėdama visų tuo metu buvusių žemės sklypo (duomenys neskelbtini) tuo savininkų sutikimo negalėjo statyti tokio aukščio tvoros ir atraminės sienutės ant šio ir Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, o neturėdama toki sutikimo galėjo šiuos statinius statyti tik vieno metro atstumu nuo sklypo ribos.

33. Nors ir sutiktina su ieškovės teiginiais dėl tuo metu galiojusio teisinio reglamentavimo (STR 1.01.07:2002 2 lentelės reikalavimai), tačiau dėl (duomenys neskelbtini)sklypo bendrasavininkų sutikimų davimo aplinkybių davimo yra būtina atsižvelgti į tvoros statybos metu buvusią situaciją.

34. Kaip minėta atsakovė su S. D. 2010 m. liepos 27 d. pasirašė notarinį susitarimą, kuriuo šalys susitarė, kad S. D. priklausanti vielinė tvora tarp ginčo gali būti nugriauta, be to, šio susitarimo 6 punkte nurodyta, kad šalys neturi ir neturės viena kitai jokių pretenzijų. Atkreiptinas dėmesys, kad Techniniame projekte institucijų pritarimai duoti 2010 m. rugpjūčio mėn. Iš šių aplinkybių darytina išvada, jog labai tikėtina, jog atsakovės ir S. D. susitarimas 2010 m. liepos mėn. buvo sudarytas derinant atsakovės planuojamos statyti tvoros projektą, t. y. S. D. iš esmės neprieštaravo, jog atsakovė būtent toje vietoje statytų būtent tokios konstrukcijos (įskaitant ir atraminę sienutę) ir išmatavimų tvorą.

35. Taigi, tuo metu ginčo dėl statinių statybos prie sklypų ribos tarp sklypų savininkų nebuvo, niekas, įskaitant ieškovę, per teisės aktuose nustatytus terminus atsakovei jokių pretenzijų nėra pareiškę.

36. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad ieškovė pateiktu ieškiniu tokio reikalavimo – pripažinti atraminės sienos statybas neteisėtomis pagal CK 4.103 str. net nėra pareiškusi.

37. Ieškovė, įrodinėdama tvoros neteisėtumą, savo procesiniuose dokumentuose vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ ir Statybos įstatymo nuostatomis, kurios tvoros statybų metu negaliojo, todėl šiam ginčui neaktualios ir netaikytinos.

38. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad priešingai nei teigia ieškovė, žemės sklype (duomenys neskelbtini) esanti tvora buvo pastatyta teisėtai (t. y. laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų), parengus būtiną projektinę dokumentaciją ir gavus teisės aktuose numatytus pritarimus, jokių ginčų dėl šios tvoros statybos teisėtumo niekada nebuvo.

39. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ieškovė į bylą nėra pateikusi įrodymų, jog kokia nors kompetentinga valstybės institucija būtų pripažinus tvoros (atraminės sienelės) neteisėtos statybos faktą. Iš į bylą pateiktų įrodymų galima padaryti priešingą išvadą, t. y., jog pažeidimai nebuvo nustatyti.

40. Ieškovė 2020 m. lapkričio 11 d. skundu dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų galimai savavališkai pastatytų tvorų ir atraminės sienelės statybos teisėtumo kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (toliau ir – VTPSI). VTPSI 2023 m. sausio 27 d. rašte Nr. 2D-1606 „Dėl Jūsų skundo (I. J. dėl (duomenys neskelbtini), Vilnius)“ nurodė, kad ieškovės skundo nagrinėjimas buvo nutrauktas. Taigi, neteisėtų statybų faktas konstatuotas nebuvo.

41. Kaip matyti iš pateiktų procesinių dokumentų, ieškovė siekia, kad atsakovė išardytų ne tik tvorą, bet ir atraminę sienelę. Be to, ieškovė nurodo, kad atsakovė nuolat vykdė tvoros ir atraminės sienos ardymo darbus, nors ieškovė nėra davusi tam sutikimo ir ji nežino, ar šiems darbams atlikti atsakovė turi reikalingus leidimus. Tokie ieškovės teiginiai ir veiksmai prieštarauja vieni kitiems, nes ieškovė tuo pačiu metu ir reikalauja, kad atsakovė išardytų tvorą bei atraminę sienelę, ir tuo pačiu metu teigia, kad, galbūt, atsakovė neturi tam leidimo (t. y. atlieka galimai neteisėtus veiksmus).

42. Teismas įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus: nuotraukas, ekspertizės išvadas, valstybės institucijų dokumentus, sprendžia, kad pagal dabartinę situaciją atraminės sienelės (tokia, kokia ji yra šiuo metu) išardymas ne tik, kad neužtikrintų, bet netgi pakenktų ieškovės interesams.

43. Atsakovė į bylą yra pateikusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus 2022 m. gegužės 23 d. raštą Nr. A51-71578/22(3.3.2.26E-BŪS) „Dėl (duomenys neskelbtini), Vilnius, tvoros (atraminės sienutės) būklės“ (toliau - Raštas), kuriame nurodyta, kad prie ginčo Žemės sklypo esanti šlaito atraminė sienutė užtikrina saugų Žemės sklypo ir statinių esančių šiame sklype naudojimą, tai yra sulaiko šlaito slinkimą.

44. Raštu atsakovė buvo įpareigota nedelsiant organizuoti ir atlikti Žemės sklypo šlaito atraminės sienutės (pasvirusios dalies) priežiūros ir remonto darbus, atstatyti tvoros atraminę sienutę į vertikalią padėtį, kad būtų užtikrintas esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ STR 2.01.01(l):2005.

45. Taigi iš šio Rašto matyti, kad 1) atraminė sienutė sulaiko šlaito slinkimą – užtikrina žemiau esančio ieškovės žemės sklypo apsaugą, t. y. atitinka ieškovės interesus; 2) atsakovė yra įpareigota sienutę sutvirtinti, o ne nugriauti.

46. Byloje pagal Ieškovės prašymą buvo paskirta teismo ekspertizė, kurią atliko teismo ekspertas T. M..

47. 2023 m. sausio 12 d. ekspertizės akto (toliau – Ekspertizės aktas) galutinėje išvadoje nurodyta, kad jeigu, atraminės sienutės sustiprinimo darbai yra atlikti, vadovaujantis atraminės sienutės sustiprinimo projekte numatytais sprendiniais (UAB „Pievų takas”), t. y. nuardyta atraminė sienutė per naujai įrengtą rostverką (0,70 x 0,25 m) apjungta su kas du metrus naujai įrengtais gręžtiniais g /b poliais (gylis – 4,0 m, diametras – 0,30 m), konstatuotina, kad atsižvelgiant į faktinį atstumą (2,95 – 3,0 m) nuo atraminės sienutės iki gyvenamojo namo bei iki naujai įrengtų gręžtinių g /b polių, dalį grunto apkrovos galimo poveikio perimtų naujai įrengti gręžtiniai g / b poliai, todėl, iš Ieškovo žemės sklypo pusės matomai atraminės sienutės zonai, tektų ženkliai mažesnis galimas grunto apkrovos poveikis, nei buvo iki tol, tokiu būdu, yra užtikrintas saugus Ieškovui priklausančiame žemės sklype, esančių statinių panaudojimas. Priešingu atveju, atraminę sienutę reikėtų stiprinti, vadovaujantis, atraminės sienutės stiprinimo projektiniais sprendiniais (UAB „Pievų takas”).

48. Taigi, iš šios ekspertizės išvados taip pat seka, kad būtent atraminės sienelės stiprinimas, o ne jos nugriovimas geriausiai atitiktų ieškovės interesus.

49. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra jokio pagrindo įpareigoti atsakovę nugriauti likusią statinio dalį – atraminę sienelę, nes tai tik pakenktų ieškovės interesams. Taigi, ieškinys buvo atmestas pagrįstai.

Dėl iš ieškovės priteistų bylinėjimosi išlaidų

50. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad tretieji asmenys – žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendrasavininkės ir byloje dalyvauja atsakovės pusėje, neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų patenkinimą, kadangi būtent dėl atsakovės ir trečiųjų asmenų nesąžiningų veiksmų, ieškovei iškilo poreikis kreiptis į teismą su ieškiniu.

51. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais ieškovės teiginiais nesutinka. Šioje nutartyje jau buvo konstatuota, kad, nenustačius neteisėtų atsakovės veiksmų, ieškinys buvo atmestas pagrįstai. Kadangi ieškinys buvo atmestas, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė ar jos pusėje dalyvavę tretieji asmenys būtų elgęsi nesąžiningai.

52. Bylinėjimosi išlaidas patiria ne tik proceso dalyviai pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, bet ir tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų. Pagal CPK 47 str. 2 d. tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas. Be to, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nepripažinimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, neatitiktų trečiųjų asmenų instituto paskirties, t. y. tam, kad būtų sudarytos sąlygos nurodytiems asmenims savarankiškai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę spręsti civilines bylas operatyviai ir ekonomiškai.

53. Taigi, šioje byloje dalyvavę tretieji asmenys, kaip ir atsakovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi atlyginimą. Kadangi, ši byla buvo išspręsta atsakovės ir jos pusėje dalyvavusių trečiųjų asmenų naudai ir ieškovės nenaudai, pralaimėjusi šalis – ieškovė turi atlyginti ir trečiųjų asmenų (dalyvavusių atsakovės pusėje) bylinėjimosi išlaidas.

54. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš ieškovės tretiesiems asmenims priteisė po 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Todėl ši teismo sprendimo dalis taip pat paliekama nepakeista.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

55. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo priteisti visas jos pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jas sumažino. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovės teiginiais nesutinka.

56. Teisės doktrinoje teigiama, jog CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklės pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“, kai išlaidų paskirstymas nustatomas pagal bylos proceso rezultatą – laimėjimą ar pralaimėjimą. Tokiu atveju išlaidos „seka paskui įvykį“ (angl. cost follow the event). Taisyklė „pralaimėjęs moka“, atsižvelgiant į teisinės praktikos pasiektą lygį, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo standartų taikymo mastus, neturėtų būti absoliutinama. Pralaimėjusi bylą šalis, kuri tiek materialiųjų, tiek procesinių ginčo santykių atžvilgiu elgėsi apdairiai ir rūpestingai, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, t. y. jeigu jos negalima pripažinti kalta dėl bylą laimėjusios šalies išlaidų, neturėtų būti įpareigojama atlyginti bylą laimėjusios šalies išlaidų (CK 1.1 straipsnio 2 dalis, 6.248 straipsnis) (Simaitis, R. Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese. Vilnius: Registrų centras, p. 309–310, 317, 328).

57. Taigi, bylinėjimosi išlaidos yra paskirstomos (priteisiamos) atsižvelgus į daugelį veiksnių: bylos apimtį, joje nagrinėjamų teisinių klausimų sudėtingumą, šalių elgesį proceso metu (bendradarbiavimą su teismu ir tarpusavyje, ekonomiškumo, proceso koncentracijos principų laikymąsi, pastangas susitarti taikiai ir kt.). Teismas spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taip pat turi vadovautis protingumo bei teisingumo principais (CK 1.5 str.).

58. Šiuo atveju byloje nebuvo sprendžiami nauji, retai pasitaikantys ar itin sudėtingi teisiniai klausimai. Teismų praktika tokio pobūdžio bylose yra pakankamai išplėtota. Nors šalys į bylą teikė nemažai procesinių dokumentų, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovės naudai priteista bylinėjimosi išlaidų suma (3 200 Eur) yra pakankama laiko sąnaudoms, patirtoms besiruošiant šiai bylai, kompensuoti, t. y. atlyginti už advokato suteiktas paslaugas. Atsižvelgus į bylos apimtį ir joje spręstus teisinius klausimus, didesnės sumos priteisimas šiuo atveju neatitiktų protingumo ir teisingumo principų.

59. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš ieškovės atsakovei priteisė 3 200 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas ir didinti šios sumos nėra pagrindo, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylos baigties

60. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti nei ieškovės, nei atsakovės apeliacinių skundų ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

61. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

62. Šioje byloje buvo pateikti du apeliaciniai skundai: ieškovė apeliaciniu skundu skundė sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jos ieškinys ir sprendimo dalį, kuria buvo trečiųjų asmenų naudai priteistos bylinėjimosi išlaidas; atsakovė apeliaciniu skundu skundė sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas atmetė abu apeliacinius skundus, todėl ieškovė ir atsakovė turi teisę tik į tų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurias jos patyrė dėl atsiliepimų į apeliacinius skundus rengimo. Kadangi sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų tretiesiems asmenims priteisimo taip pat buvo palikta nepakeista, tretiesiems asmenims taip pat turi būti atlygintos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą.

63. Ieškovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą surašymą ji patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šią sumą teismas pripažįsta pagrįsta, todėl iš atsakovės priteisia ieškovei.

64. Atsakovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą rengimą ji patyrė 3267 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė, kad ši byla teisiniu požiūriu nėra itin sudėtinga, todėl sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovei priteisė 3200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad atsakovę apeliacinės instancijos teisme atstovavo tas pats atstovas, kaip ir pirmosios instancijos teisme, todėl bylos medžiaga ir sprendžiami teisiniai klausimai jam buvo žinomi, t. y. pasirengimas bylai nebuvo ypač sudėtingas. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamas teisingumo ir protingumo principais atsakovei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą mažina iki 2000 Eur.

65. Tretieji asmenys pateikė įrodymus, kad jie už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą surašymą patyrė 250 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šią sumą teismas pripažįsta pagrįsta, todėl iš ieškovės priteisia tretiesiems asmenims.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės I. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei Č. V.(a. k. (duomenys neskelbtini) 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės I. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. J., (a. k. (duomenys neskelbtini) 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės Č. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei I. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.