Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-106-926/2026

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-03-31
Bylos Nr.: 1A-106-926/2026
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aušra Vingilė, Algirdas Giedraitis, Odeta Gruodienė
Nuteistasis: D. R.
Nukentėjusysis: D. B.
Civilinis ieškovas: Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, D. B.
Advokatai: Raimonda Lazauskienė, Brigita Jagintavičienė

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-106-926/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19392-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.1; 1.1.8.1.1; 1.2.4.4.1; 2.1.7.5; 2.1.14.2; 2.1.15.1.2; 2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.5.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Ievai Juzvikienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Petraitytei,nuteistajam D. R., jo gynėjai advokatei Raimondai Lazauskienei,nukentėjusiojo D. B. atstovei advokatei Brigitai Jagintavičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. R. (toliau – nuteistasis) gynėjos advokatės Raimondos Lazauskienės (toliau – nuteistojo gynėja) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų per 6 (šešis) mėnesius, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip 10 (dešimt) valandų, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, D. R. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 (šešių) mėnesių baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą, jį skaičiuojant nuo pradėjimo vykdyti bausmę dienos.

Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Kauno teritorinės ligonių kasos teisių perėmėja) civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir iš D. R. priteista 154,55 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt keturi eurai 55 centai) turtinės žalos atlyginimo civilinės ieškovės naudai.

Civilinio ieškovo D. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš D. R. priteista 54,29 Eur (penkiasdešimt keturi eurai 29 centai) turtinės žalos ir 2 500 Eur (du tūkstančiai penki šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo bei 2 850 Eur (du tūkstančiai aštuoni šimtai penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, viso 5 404,29 Eur (penki tūkstančiai keturi šimtai keturi eurai 29 centai) civilinio ieškovo naudai. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

D. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti galioti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu D. R. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2024 m. gegužės 18 d., apie 11.50 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, prie laiptinės, tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam D. B. į dešinę veido pusę, nuo ko pastarasis nukrito ant žemės, po smūgio nukritusiam ir ant pilvo gulinčiam D. B. įrėmė kelį į kaklą ir jį spaudė, bei mažiausiai du kartus sudavė rankomis į pečius, tuo padarydamas jam poodines kraujosruvas dešiniame skruoste, kairės ausies kaušelyje, dešiniame žaste, pereinantį į kairį dilbį, dešiniame kelyje, odos nubrozdinimus viršugalvyje, kairiame kelyje, poodines kraujosruvas ir nubrozdinimus alkūnėse, dešinio skruostikaulio lanko skeveldrinį įspaustinį lūžį, ir tokiais veiksmais sukėlė D. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

2. Nuteistojo gynėja pateiktu apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – D. R. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį išteisinti.

2.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nekėlė kritinių klausimų dėl nukentėjusiojo parodymų patikimumo, jų suderinamumo su vaizdo įrašu, pirminiais policijos pareigūnų fiksuotais duomenimis ir nuteistajam nustatytu sveikatos sutrikdymu, taip pat visiškai nesvarstė, ar pats nukentėjusysis savo veiksmais galėjo inicijuoti konfliktą ir pirmasis panaudoti fizinį smurtą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukentėjusiojo versiją laikė prioritetiškai teisinga, o gynybos pateiktus argumentus ir alternatyvią įvykio eigą faktiškai eliminavo iš įrodymų vertinimo proceso.

2.2. Skunde pabrėžiama, kad dėl to paties įvykio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate buvo atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 284 straipsnį, kuriame D. B. buvo pripažintas įtariamuoju pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, konstatavus, kad 2024 m. gegužės 18 d., apie 11.42 val., (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), konflikto metu jis panaudojo fizinį smurtą prieš D. R., pastarajam padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį D. R. atžvilgiu, visiškai nevertino šiame ikiteisminiame tyrime surinktų duomenų, jų neanalizavo ir nepalygino su nukentėjusiojo parodymais nagrinėjamoje byloje, nors šie duomenys yra tiesiogiai reikšmingi, sprendžiant dėl konflikto iniciatoriaus, pirmojo smūgio šaltinio ir realaus kėsinimosi buvimo BK 28 straipsnio prasme.

2.3. Nuteistojo gynėjos vertinimu, esant dviem konkuruojančioms, atskiruose ikiteisminio tyrimuose fiksuotoms, įvykio versijoms, pirmosios instancijos teismas buvo įpareigotas pašalinti visas esmines abejones dėl konflikto iniciatoriaus ir pirmojo smūgio šaltinio, gretindamas ir tarpusavyje lygindamas abiejuose ikiteisminiuose tyrimuose surinktus duomenis, juos vertindamas ne izoliuotai, o kaip tarpusavyje susijusią ir vienas kitą papildančią įrodymų visumą, o to nepadaręs ir nepateikęs jokio motyvuoto paaiškinimo dėl šių duomenų tarpusavio prieštaravimų, pirmosios instancijos teismas faktiškai ignoravo reikšmingą dalį įrodymų ir visas kilusias bei objektyviai egzistuojančias abejones nepagrįstai išsprendė nuteistojo nenaudai, taip grubiai pažeisdamas in dubio pro reo principo nuostatas.

2.4. Skunde nurodoma, kad nuteistasis nuosekliai teigė, jog konfliktą išprovokavo nukentėjusysis ir kad fizinį smurtą pirmasis panaudojo būtent nukentėjusysis, ką patvirtina ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys bei specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria D. R. buvo nustatytas poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose sužalojimas, padarytas kietu buku daiktu vienu ar daugiau trauminių poveikių. Taip pat teigiama, jog specialisto užduotyje buvo nurodyta, kad 2024 m. gegužės 18 d., apie 11.43 val., (duomenys neskelbtini), konflikto metu nepažįstamas vyras dešinės rankos kumščiu smogė D. R. į veidą, sukeldamas jam fizinį skausmą, o specialistas padarė išvadą, kad nustatyti sužalojimai atsirado nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis bei atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nuteistojo gynėjos vertinimu, šie duomenys paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog neva nebuvo jokio kėsinimosi į nuteistojo sveikatą, bei patvirtina, kad fizinis smurtas prieš nuteistąjį buvo panaudotas. Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas minėtos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) apskritai nevertino, nuosprendyje dėl jo nepasisakė ir nepateikė jokių motyvų, kodėl objektyviai nustatytas nuteistojo sveikatos sutrikdymas nėra reikšmingas, sprendžiant dėl realaus ir tiesioginio kėsinimosi buvimo BK 28 straipsnio prasme.

2.5. Skunde teigiama, kad faktą, jog būtent nukentėjusysis buvo agresyviai nusiteikęs D. R. atžvilgiu ir pirmasis panaudojo fizinį smurtą, patvirtina nuteistojo pateiktas vaizdo įrašas, kuris pirmosios instancijos teismo buvo įvertintas netinkamai, nes prioritetą teismas teikė nukentėjusiojo nurodytai įvykio versijai, tačiau jos nesugretino ir neįvertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais – nuteistajam nustatytu sveikatos sutrikdymu, specialisto išvada, pirminiais policijos pareigūnų fiksuotais duomenimis ir nukentėjusiojo parodymų prieštaringumu, kas lėmė tai, jog nukentėjusiojo įvykio versija buvo priimta kaip teisinga ir patikima, nors įrodymų visumos analizė sudaro pagrindą ją vertinti kaip nepatikimą ir atmestiną.

2.6. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad byloje esantis vaizdo įrašas 2024 m. gegužės 21 d. kitų objektų apžiūros protokole aprašytas netiksliai ir fragmentiškai. Taip pat nurodoma, kad iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, jog D. B. buvo neblaivus, judėjo nestabiliai, sunkiai išlaikė pusiausvyrą ir žvilgsnį, vartojo necenzūrinius žodžius bei demonstravo agresyvų elgesį nuteistojo atžvilgiu. Taip pat matyti, kad D. B. aktyviu ir agresyviu veiksmu kaire ranka griebia už D. R. rankoje laikomo telefono, siekdamas jį atimti, o tuo pačiu metu jo dešinė ranka yra aiškioje parengtyje smūgiuoti, kas visiškai atitinka nuoseklius ir nuo pat pradžių D. R. duotus parodymus, jog D. B., kaire ranka griebęs už telefono, dešinės rankos kumščiu smogė jam į kairę veido pusę, ką patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini).

2.7. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybės, kurią nuosekliai teigė nuteistasis, t. y. kad po nukentėjusiojo suduoto smūgio į veidą telefonas iš jo rankų neiškrito, tačiau nuo smūgio ant šaligatvio nukrito nuteistojo akiniai ir iš jų iškrito stikliukas, ką patvirtina ir liudytojo E. Ž. 2024 m. liepos 12 d. parodymai, kad atvykęs į įvykio vietą matė ant žolės gulėjusius nuteistajam priklausančius akinius, kad nuteistasis įsidėjo iškritusį stikliuką atgal į rėmelį. Skunde taip pat nurodoma, jog byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistojo akiniai būtų nukritę dėl paties nuteistojo judesių ar kritimo, todėl akinių nukritimas ir stikliuko iškritimas laikytinas tiesiogine smūgio į veidą pasekme, kas papildomai patvirtina, jog pirmasis fizinį smurtą panaudojo būtent nukentėjusysis D. B. ir šios aplinkybės visiškai atitinka specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą nuteistojo sužalojimo pobūdį – poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, atsiradusią nuo kieto buko daikto poveikio.

2.8. Skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistasis pats paneigė smūgio faktą, nurodydamas, kad „smūgis ne visai gavosi“ ir „jis apsigynė“, nes bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis paskambino Bendrajam pagalbos centrui konkrečiai nurodydamas, kad kieme įvyko muštynės, nurodydamas, kad jis užpuoliką susilaikė, be to, faktines aplinkybes, jog nukentėjusysis nuteistajam smūgiavo, nuteistasis patvirtino atvykusiems policijos pareigūnams, ką patvirtina ir tyrėjos M. R. 2024 m. gegužės 18 d. tarnybinis pranešimas. Skunde taip pat nurodoma, kad minėtame tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog pats D. B. policijos pareigūnams nurodė, kad D. R. pradėjus jį filmuoti, jis tapo agresyvus ir bandė jam trenkti, ko pirmosios instancijos teismas nevertino. Skunde pažymima, kad esant bent minimalioms, pagrįstoms ir nepašalintoms abejonėms dėl smūgio fakto ir konflikto iniciatoriaus, jos pagal nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principus privalėjo būti aiškinamos nuteistojo naudai, tačiau pirmosios instancijos teismas šių imperatyvių baudžiamojo proceso principų nepaisė.

2.9. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog nuteistasis nepatyrė sužalojimų, nepagrįstai rėmėsi policijos pareigūnų M. R. ir E. Ž. parodymais, jog jie nematė nuteistajam padarytų akivaizdžių sužalojimų, kadangi pareigūnai nėra medicinos specialistai ir negali konstatuoti ar paneigti poodinių, vizualiai iš karto nepastebimų sužalojimų, ypač esančių akies voko srityje. Skunde teigiama, kad nuteistajam padarytų sužalojimų mastą patvirtina specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nuteistajam nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, o toks sužalojimas, pagal savo pobūdį gali išryškėti ne iš karto ir nebūti akivaizdus pirminės apžiūros metu. Nuteistojo gynėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas nepateikė jokio motyvuoto paaiškinimo, kodėl medicininė specialisto išvada laikytina mažiau patikima nei policijos pareigūnų subjektyvus vizualinis vertinimas, tokiu būdu sistemingai pažeisdamas savo pareigą motyvuoti apkaltinamąjį nuosprendį ir objektyviai įvertinti įrodymų visumą.

2.10. Skunde taip pat nurodoma, jog byloje ištirti įrodymai (nukentėjusiojo bei jo sutuoktinės parodymai) patvirtina, kad nukentėjusysis D. B. dar iki įvykio turėjo aiškų motyvą ir tikslą kontaktuoti su D. R. – jis jautė asmeninę nuoskaudą dėl nuteistojo pateikto pranešimo policijai apie pažeidimą, kurio pagrindu nukentėjusiajam buvo paskirta administracinė nuobauda. Taip pat nurodoma, jog byloje nustatyta, kad dar iki įvykio nukentėjusysis aktyviai ieškojo D. R. socialiniame tinkle „Facebook“, peržiūrėjo jo asmens duomenis, nuotraukas ir būtent tokiu būdu jį atpažino kieme, kas paneigia bet kokią teismo formuotą versiją apie atsitiktinį asmenų susitikimą. Skunde teigiama, kad nukentėjusiojo atvykimas prie konkrečios laiptinės, tiesioginis kreipimasis į nuteistąjį vardu („ar tu R.?“), akivaizdi neblaivumo būsena (2,06 prom.) ir ankstesnis konfliktinis kontekstas leidžia daryti vienareikšmę išvadą, jog būtent D. B. sąmoningai inicijavo konfliktą tikslu atkeršyti nuteistajam už dėl nuteistojo pateiktą pranešimą policijai, kurio pagrindu nukentėjusiajam buvo paskirta administracinė nuobauda.

2.11. Skunde pabrėžiama, kad 2024 m. liepos 23 d. apklausos metu D. B. patvirtino, jog konfliktas prasidėjo nuo to momento, kuomet jis priėjo prie D. R. ir jam pasakė „gaidy rūpinkis savo kiemu, o ne svetimais“, nurodė, kad jis buvo nusiteikęs agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius, kad pats prisikabino, norėjo nelikti skolingas ir rašyti pareiškimą, tai pat nurodė, norintis susisiekti su D. ir pasikalbėti, tačiau neturi jo kontaktų ir duomenų, kad civilinio ieškinio nereikš, kad jokių pretenzijų D. R. neturi, nenori iš jo jokių atsiprašymų, finansiškai nenukentėjo. Skundo autoriaus vertinimu, pirmosios instancijos teismas, ignoruodamas šiuos nukentėjusiojo pripažinimus ir visumą kitų objektyvių bylos duomenų, iš esmės neteisingai nustatė konflikto pradžią bei tolimesnę eigą, dėl ko padarė klaidingas išvadas dėl nuteistojo veiksmų pobūdžio, neteisėtai atmetė būtinosios ginties taikymo galimybę.

2.12. Skunde nurodoma, kad byloje nustatyta, jog prie nuteistojo pirmiausia priėjo neblaivus, jam nepažįstamas asmuo, kuris pradėjo žodinę konfrontaciją įžeidžiančiais ir necenzūriniais žodžiais, nukentėjusysis buvo agresyviai nusiteikęs, svirduliuojantis, stipriai neblaivus ir neprognozuojamo elgesio, todėl nuteistojo sprendimas išsitraukti telefoną ir pradėti filmuoti objektyviai laikytinas ne provokacija, o racionaliu ir teisėtu elgesiu, siekiant užfiksuoti galimai pavojingą situaciją ir toks elgesys jokiu būdu nesukūrė ir negalėjo sukurti jokio teisėto pagrindo nukentėjusiajam pereiti prie agresyvių veiksmų bei negali būti laikomas pagrindu pateisinti nukentėjusiojo smurtinius veiksmus ar paneigti nuteistojo gynybinę versiją, jog jis nuo nukentėjusiojo tik gynėsi.

2.13. Skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistojo elgesys buvo provokuojantis konfliktą vien dėl to, jog vaizdo įraše matyti, kad nuteistasis kelis kartus prašė nukentėjusiojo pakartoti jam išsakytus grasinimus, nes nuteistasis tokį prašymą reiškė tik siekdamas užfiksuoti jau prieš tai realiai įvykusius ir jo atžvilgiu išsakytus nukentėjusiojo agresyvius bei grasinamo pobūdžio pasisakymus, apie kuriuos nukentėjusysis vėliau bandė kalbėti kitaip.

2.14. Skunde teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje nėra nurodyta, kurie konkrečiai nuteistojo parodymų aspektai laikytini nenuosekliais, kokiose proceso stadijose jie prieštaravo vieni kitiems ir kokiais konkrečiais įrodymais tokie tariami prieštaravimai yra paneigiami bei pabrėžiama, kad dėl esminių konflikto aplinkybių nuteistojo parodymai buvo nuoseklūs, neprieštaravo nei tarpusavyje nei kitai bylos medžiagai. Teigiama, kad nuteistasis viso proceso metu nurodė, jog siekdamas suvaldyti konfliktinę situaciją, nuteistasis įjungė telefoną ir pradėjo fiksuoti konfliktą, nes manė, kad tokiu būdu nukentėjusysis nurims, tačiau nukentėjusysis agresyviai nusiteikęs bandė išmušti nuteistojo telefoną bei užsimojęs smogė nuteistajam kumščiu į veidą ir tik po šio įvykusio fizinio smurto nuteistasis, gindamasis nuo pavojingo kėsinimosi, panaudojo minimalios apimties savigynos veiksmus – pargriovė nukentėjusįjį ant žemės ir jį sulaikė, siekdamas nutraukti smurtą ir užkirsti kelią jo tęsimui.

2.15. Skunde aptariamas nukentėjusiojo parodymų prieštaringumą, o būtent: nukentėjusysis iš karto po įvykio policijos pareigūnams pripažino, kad nuteistajam pradėjus filmuoti, jis tapo agresyvus ir bandė trenkti, tačiau vėlesnėse apklausose šią aplinkybę neigė, teigdamas, jog jokio bandymo smūgiuoti nebuvo, nors kryptingo smūgio veiksmą patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame matyti, jog nukentėjusysis kaire ranka griebia nuteistajam už telefono, o dešine ranka užsimoja smūgiuoti; iš pradžių nukentėjusysis prisipažino, jog pats prisikabino prie nuteistojo, ką patvirtino ir nukentėjusiojo sutuoktinė, tačiau vėliau parodymus pakeitė; iš pradžių nukentėjusysis jokių pretenzijų nukentėjusiajam neturėjo, teigė žalos nepatyręs, tačiau vėliau šią savo poziciją pakeitė; nukentėjusysis nurodė, kad ketino filmuoti ir todėl esą telefoną laikė kairėje rankoje, kas neva eliminuoja galimybę trenkti, tačiau vaizdo įrašas patvirtina, kad telefono jo rankoje nebuvo, o kairė ranka naudota telefonui atimti; nukentėjusysis tvirtino, kad po smūgio prarado sąmonę, tačiau liudytoja S. J. matė, kad jis muistėsi, kėlė dubenį, bandė atsikelti, pareigūnai atvykę jį rado sąmoningą, bendraujantį ir orientuotą, medicininiuose išrašuose nenustatyta jokių galvos smegenų sukrėtimo ar neurologinių simptomų; apie įremtą kelį į kaklą nukentėjusysis nenurodė nei iškart po įvykio, nei pirminėje apklausoje, pareigūnai šio fakto nefiksavo, o liudytoja S. J. patvirtina, kad nuteistasis sulaikydamas nukentėjusįjį savo kelio į nukentėjusiojo kaklą nerėmė.

2.16. Skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusiojo nurodytą įvykio eigą patvirtina liudytojos S. J. parodymai, nes liudytoja stebėjo įvykį iš viršaus per langą, neturėdama galimybės matyti konflikto pradžios, pirminio fizinio kontakto ir pirmojo smūgio, nes viską matė tik nuo to momento, kai nukentėjusysis jau buvo ant žemės po nuteistojo sulaikymo, be to, pačių liudytojos S. J. parodymų turinys, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, patvirtina ne nukentėjusiojo versiją, o objektyviai patvirtina nuteistojo nurodytą įvykių seką. Taip pat pažymima, jog liudytoja nurodė, kad smūgiai, jei ir buvo suduodami, tai būtent tais momentais, kai nukentėjusysis aktyviai priešinosi ir bandė ištrūkti, kas patvirtina, kad nuteistojo veiksmai buvo reaguojamojo, gynybinio pobūdžio, nukreipti į pavojingo kėsinimosi nutraukimą ir nukentėjusiojo sulaikymą, o ne į jo žalojimą.

2.17. Skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusiojo įvykio versiją patvirtina policijos pareigūnų M. R. ir E. Ž. parodymai bei nukentėjusiojo sutuoktinės V. B. paaiškinimai, kadangi šie asmenys nebuvo konflikto pradžios liudytojai, nematė pirminio fizinio kontakto ir negalėjo objektyviai patvirtinti nei konflikto iniciatoriaus, nei pirmojo smūgio šaltinio, o liudytojos V. B. parodymai apie nukentėjusiojo būseną po įvykio (purvini, žole ištepti drabužiai) yra visiškai suderinami su nuteistojo nurodyta įvykių seka – aktyvus priešinimasis, pargriovimas ir sulaikymas ant žemės.

2.18. Skunde teigiama, kad nei liudytojų parodymai, nei vaizdo įrašas, nei policijos pareigūnų fiksuoti pirminiai duomenys, nei medicininiai dokumentai ir specialisto išvada nepatvirtina, kad D. R. būtų atlikęs kaltinime aprašytus kryptingus ir aktyvius smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu. Nurodoma, kad versiją dėl nukentėjusiojo prarastos sąmonės paneigia liudytojos S. J. parodymai, kad nukentėjusysis, gulėdamas ant žemės, aktyviai judėjo, muistėsi, kėlė dubenį, bandė atsikelti, atvykę policijos pareigūnai taip pat nefiksavo jokių sąmonės netekimo požymių, medicininiuose išrašuose ir specialisto išvadoje nenustatyta jokių galvos smegenų sukrėtimo ar neurologinių simptomų, kurie būtų būdingi tikram sąmonės praradimui, pats nukentėjusysis po įvykio savo kojomis nuvyko į gydymo įstaigą, orientavosi aplinkoje, davė nuoseklius paaiškinimus medikams ir policijai. Taip pat nurodoma, kad nuteistojo tariamai suduotą tyčinį smūgį nepatvirtina nei specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), nei ekspertės Marijos Kolcovaitės parodymai teisiamojo posėdžio metu. Taip pat teigiama, jog minėtoje specialisto išvadoje konstatuota, kad dešinio skruostikaulio lanko skeveldrinis įspaustinis lūžis padarytas kietu buku daiktu, tačiau išvada neapibrėžia veiksmo būdo (smūgis kumščiu, kritimas, kontaktas su kietu paviršiumi ar jėgos pasiskirstymas sulaikymo metu), taip pat nenustatyta jokių minkštųjų audinių pažeidimų, kurie būtų būdingi kryptingam smūgiui į veido sritį (pvz., lūpos, nosies įplyšimai ir kt.), taigi, specialistas nepatvirtino smūgio ranka mechanizmo.

2.19. Skunde nurodoma, kad nukentėjusiajam nustatytos lokalizacijos sužalojimas taip pat gali atsirasti ir sulaikymo metu, kai užpuolikas pargriūva ant žemės, atsiremia veidu į kietą paviršių arba kai sulaikymo momentu jam yra apribojama galvos judėjimo laisvė ir pasikartoja trumpalaikis kontaktinis spaudimas į kietą pagrindą bei teigiama, kad bylos duomenys patvirtina, būtent toks kontaktinis spaudimas į kietą pagrindą realiai vyko – nukentėjusysis priešinosi, bandė kilti, o nuteistasis, jį sulaikydamas, spaudė jį žemyn ir toks sužalojimo mechanizmas visiškai atitinka liudytojos S. J. nurodytas faktines aplinkybes ir yra suderinamas su specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų sužalojimų pobūdžiu

2.20. Skunde teigiama ir kad ekspertės Marijos Kolcovaitės parodymai teisiamojo posėdžio metu nepagrindė pirmosios instancijos teismo išvados apie nuteistojo tariamai suduotą tyčinį smūgį, nes ekspertė nepaneigė galimybės, jog sužalojimas galėjo atsirasti sulaikymo metu, fizinio kontakto su kietu paviršiumi sąlygomis, kuomet nukentėjusysis aktyviai priešinosi ir bandė kilti, o nuteistasis jį laikė prispaustą, be to, ekspertės parodymai nepašalino visų pagrįstų abejonių dėl sužalojimo mechanizmo, o tik pateikė hipotetinį vieno iš galimų variantų vertinimą. Skunde nurodoma, kad esant keliems logiškai galimiems sužalojimo atsiradimo paaiškinimams, kurių nė vienas nebuvo paneigtas, teismas buvo įpareigotas šias abejones vertinti nuteistojo naudai, tačiau šios pareigos neįvykdė.

2.21. Skunde nesutinkama ir su ta aplinkybe, kad nuteistasis ant pilvo gulinčiam nukentėjusiajam įrėmė kelį į kaklą ir jį spaudė bei mažiausiai du kartus sudavė rankomis į pečius, tačiau vėlgi tokie kaltinimai nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais. Nurodoma, kad liudytoja S. J. parodė, kad nuteistasis laikė nukentėjusįjį prispaustą kūno svoriu, siekdamas jį sulaikyti, o ne naudodamas spaudimą kaklo srityje, kad atvykę policijos pareigūnai neužfiksavo jokių kaklo minkštųjų audinių pažeidimų, kad specialisto išvadoje nenustatyta jokių kaklo ar trachėjos srities traumų, kurios neišvengiamai susidarytų spaudimo kelio sąlygomis, kad nėra jokių medicininių duomenų, patvirtinančių kryptingus smūgius į pečių juostos sritį.

2.22. Skunde teigiama, kad pavojingas kėsinimasis kilo išimtinai iš nukentėjusiojo pusės, nes jis, būdamas neblaivus, priėjo prie nuteistojo, vartojo agresyvią, žeminančią ir provokuojančią kalbą, o vėliau griebė nuteistajam už rankoje laikyto telefono ir sudavė smūgį į veido sritį ir šis pirmasis fizinio smurto panaudojimas nuteistojo atžvilgiu yra objektyviai patvirtintas specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), vaizdo įraše užfiksuotais nukentėjusiojo smūgio parengties veiksmais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, patvirtinančiais, kad nukentėjusysis pripažino smogęs nuteistajam, paties nukentėjusiojo parodymais apie konflikto inicijavimą, agresyvų elgesį bei siekį sužaloti nuteistąjį. Skundo autoriaus vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad kėsinimasis buvo realus, akivaizdus ir pavojingas, o ne tariamas ar subjektyviai nuteistojo įsivaizduotas. Taip pat nurodoma, kad nuteistasis į pradėtą pavojingą kėsinimąsi reagavo gynybiniais veiksmais, atitinkančiais būtinosios ginties turinį, be to, nuteistasis nedelsdamas pats iškvietė policijos pareigūnus, laukė jų atvykimo ir po konflikto elgėsi ramiai, nekonfliktiškai bei bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis, kas objektyviai paneigia bet kokį jo ketinimą tyčia sužaloti nukentėjusįjį ar tęsti konfliktą.

2.23. Skunde teigiama, kad byloje ištirti įrodymai nuosekliai patvirtina, kad nuteistasis neperžengė būtinosios ginties ribų ir panaudojo tik tiek fizinės jėgos, kiek objektyviai buvo būtina užpuolikui neutralizuoti ir konflikto baigtis visiškai atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuotus teisėtos būtinosios ginties taikymo kriterijus: kėsinimasis buvo realus ir akivaizdus, nuteistasis nesiekė sužaloti nukentėjusiojo, o jo veiksmai buvo proporcingi ir tiesiogiai susiję su užpuoliko neutralizavimu. Skunde pažymima, kad pripažinus, jog nuteistasis veikė teisėtos būtinosios ginties sąlygomis, civilinė atsakomybė jam apskritai negali kilti, nes būtinoji gintis pašalina veikos neteisėtumą.

2.24. Skunde nurodoma, kad jeigu nebūtų tenkinta apeliacinio skundo dalies dėl išteisinimo, pirmosios instancijos teismo priteistas 2 500 Eur neturtinės žalos dydis yra nepagrįstai didelis, nes nukentėjusysis jokios žalos faktiškai nepatyrė: jam nebuvo nustatytas laikinasis nedarbingumas, nebuvo taikytas ilgalaikis ar specializuotas gydymas, reabilitacija, nepaskirta psichologinė ar psichiatrinė pagalba, specialisto išvadoje nenustatyta jokių ilgalaikių ar liekamųjų reiškinių, nukentėjusysis netrukus po įvykio grįžo prie įprasto gyvenimo ritmo, po įvykio daugiau nesikreipė į gydymo įstaigas, nepatyrė realių socialinių ar profesinių apribojimų. Taip pat akcentuojama ir tai, kad nukentėjusysis, apklausiamas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, jog pats išprovokavo konfliktą, pretenzijų nuteistajam neturi, žalos nepatyrė, civilinio ieškinio reikšti nenorėjo, o byloje nustatyta, kad nukentėjusysis pats inicijavo konfliktą, buvo neblaivus ir pirmasis panaudojo fizinį smurtą ir toks nukentėjusiojo elgesys laikytinas esmine aplinkybe, kuri, pagal teismų praktiką, mažina arba apskritai eliminuoja neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumą, nes asmuo, savo veiksmais sukėlęs konfliktą, turi prisiimti galimų neigiamų pasekmių riziką. Skunde taip pat nurodoma, kad neatmetus nukentėjusiojo civilinio ieškinio, neturtinės žalos dydis turėtų būti sumažintas iki simbolinės 200 Eur sumos, kuri pilnai užtikrintų atlyginimą nukentėjusiojo patirtai žalai, būtų proporcinga, neleistų nukentėjusiajam nepagrįstai pasipelnyti ir užtikrintų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų įgyvendinimą.

Atsiliepimas

3. Nukentėjusiojo D. B. atstovė advokatė Brigita Jagintavičienė pateiktu atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nuosprendį palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti bei priteisti nukentėjusiojo D. B. naudai iš nuteistojo visas bylinėjimosi išlaidas, papildomai priteisiant apeliacinėje instancijoje patirtas, įskaitant, bet neapsiribojant, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu – 1 500 Eur.

3.1. Atsiliepime nurodoma, kad nukentėjusiojo veiksmai nuteistojo atžvilgiu yra užfiksuoti objektyviu įrodymu – vaizdo įrašu, kuris leidžia daryti išvadą, kad kėsinimosi į nuteistojo sveikatą nebuvo, nukentėjusysis nesmūgiavo nuteistajam, o tik bandė paimti telefoną, kuriuo buvo filmuojamas. Nukentėjusysis paaiškino, kad ėjo pas draugą ir pamatė asmenį, panašų į nuteistąjį, kuris buvo matytas tik „Facebook“ anketoje, žiūrint asmenis, kurie galimai galėjo rašyti skundus dėl namo gyventojų statomų automobilių, siekiant suprasti, kodėl asmuo tokius skundus rašo ir kas tai galėtų būti bei paklausus ir išsitraukus telefoną parodžius administracinio nusižengimo duomenis, nuteistasis pradėjo elgtis agresyviai, provokuojančiai, pradėjo filmuoti nukentėjusįjį, nors aiškiai nukentėjusysis su tuo nesutiko, be to, nuteistasis provokuojančiai nurodė nukentėjusiajam grasinti. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad nuteistasis 2025 m. sausio 31 d. teismo posėdžio metu pats pateikė rašytinius iš anksto apgalvotus ir parengtus paaiškinimus, jis pamatė nepažįstamą žmogų, su juo pasisveikino, pamanęs, kad tai kaimynas, ir tik tuomet nukentėjusysis paklausė, ar jis yra D. R. ir ar jis rašo skundus, kas paneigia nuteistojo versiją, kad nukentėjusysis specialiai jo laukė.

3.2. Atsiliepime nurodoma, kad nors nukentėjusysis įvykio metu nebuvo blaivus, tačiau buvo adekvatus, suvokė situaciją, ką patvirtina vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)“, kuriame užfiksuota, kaip nukentėjusysis atsako į klausimus, kad nukentėjusysis buvo adekvatus ir neagresyvus, taip pat patvirtino policijos pareigūnai – M. R. patvirtino, kad prispaustasis asmuo nebuvo agresyvus, asmuo buvo neblaivus, tačiau su juo buvo galima susikalbėti, jeigu buvo kviesti medikai, tai buvo pagrindas juos kviesti, E. Ž. nurodė, kad sulaikytas asmuo nebuvo agresyvus, patvirtino, kad matė nukentėjusiojo akivaizdžius sužalojimus.

3.3. Atsiliepime pažymima, kad paklausus nuteistojo, dėl ko jam susidarė įspūdis, kad nukentėjusysis galėjo turėti peilį, nuteistasis nurodė, jog jis manė, kad gali būti užpultas su peiliu vien dėl to, kad toks rajonas, kas yra nelogiška ir neįtikima, o aplinkybę, kad nuteistasis nejautė jokios grėsmės ir jokio kėsinimosi į savo sveikata be kita ko patvirtina paties nuteistojo veiksmai įvykio metu, nes jis ne tik kad nesiekė išvengti konflikto, tačiau jį provokavo, filmuojant nukentėjusįjį, nukentėjusiajam bandant pasišalinti, toliau jį sekant ir filmuojant, liepiant grasinti.

3.4. Atsiliepime nurodoma, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus 2024 m. lapkričio 8 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įvertinus visus nuteistojo ikiteisminiame tyrime surinktus įrodymus, įskaitant specialisto išvadą, buvo konstatuota, jog faktinių duomenų, kurie leistų pagrįsti, jog D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., t. y. tyčia naudodamas fizini smurtą padarė D. R. nežymų sveikatos sutrikdymą, nėra, šis nutarimas yra įsiteisėjęs, dėl ko nesivadovauti jo išvadomis (pasekmėmis) nėra teisinio ir/ar faktinio pagrindo. Taip pat nurodoma, kad minėtame ikiteisminiame tyrime pateikta 2024 m. gegužės 20 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepatvirtina fizinio smurto panaudojimo prieš nuteistąjį ir nėra aišku, kokiu būdu ir kada nuteistajam atsirado išvadoje nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, ir juo labiau išvada ir kiti duomenys nepatvirtina, jog toks sužalojimas atsirado dėl nukentėjusiojo veiksmų.

3.5. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad iš liudytojos pareigūnės M. R. 2024 m. rugpjūčio 14 d. apklausos protokolo nustatytina, jog pareigūnė patvirtino, kad atvykusi į įvykio vietą, nors vyras nuteistasis nurodė, kad jam buvo šiek tiek suduota, tačiau ant veido jokių žymių nesimatė, patvirtino, kad vyras prie jų priėjo su akiniais, nors nuteistasis nurodė, kad akiniai nuo smūgio nukrito. Atsiliepime teigiama, kad net ir nustačius, kad nuteistajam buvo nukritę akiniai, kurie nebuvo sudužę, tai nepatvirtina smurto naudojimo jo atžvilgiu, be to, pats nuteistasis atliko eilę aktyvių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, ko pasėkoje akiniai ir galėjo nukristi. Taip pat nurodoma, kad apklausiamas pareigūnas E. Ž. patvirtino, kad jis atvykęs į įvykį pastebėjo, jog ant žolės gulėjo akiniai, kurie, kaip nukentėjusysis nurodė, priklausė jam. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad iš byloje pateikto vaizdo įrašo, kuriuo yra užfiksuotas įvykis, matyti, kad nuteistasis filmuoja nukentėjusįjį ant asfalto dangos ne prie žolės, todėl jei nuteistajam pradėjus filmuoti nukentėjusįjį, šis pasikėsino į nuteistąjį, jam trenkiant į veidą, ko pasėkoje nukrito akiniai, tokiu atveju, akiniai turėjo nukristi ant asfalto dangos, o ne ant žolės, kur akinius nurodė matęs policijos pareigūnas.

3.6. Atsiliepime teigiama, kad nuteistojo pozicija dėl neva jo atžvilgiu naudoto fizinio smurto (kėsinimosi) paneigia ir prijungtoje baudžiamojoje byloje esantis įrašas, kuriame užfiksuota, jog pats nuteistasis nurodė, kad nukentėjusysis smūgiavo ne į veidą, bet į telefoną, dėl ko išsijungė filmavimas, kas visiškai atitinka šioje baudžiamojoje byloje teiktus nuoseklius nukentėjusiojo paaiškinimus, kuriais jis nurodė, kad nesmūgiavo nuteistajam, o tik bandė paimti telefoną, kad jis nebebūtų filmuojamas, ko padaryti nepavyko. Taip pat teigiama, kad nuteistasis nurodė, jog nukentėjusiajam sudavus smūgį nuteistajam, išbiro pastarojo daiktai, tačiau jokie išbirę daiktai nebuvo fiksuoti įvykio vietos apžiūros protokolu, o teismo posėdyje pareigūnės M. R. paklausus, ar tokiu protokolu būtų fiksuoti daiktai, jeigu jie egzistuotų, pareigūnė atsakė, kad jeigu yra išmėtyti daiktai, jie yra užfiksuoti ir būna paimti.

3.7. Atsiliepime pateikiama kasacinio teismo praktika dėl būtinosios ginties instituto taikymo ir nurodoma, kad nebuvo nustatyta nukentėjusiojo kėsinimosi į nuteistąjį būtinosios ginties prasme, ko pasėkoje pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu netaikęs būtinąją gintį reglamentuojančių teisės normų tinkamai taikė ir aiškino įstatymą, juo labiau, kad byloje esantys duomenys ne tik patvirtina, kad nukentėjusysis nebuvo agresyvus ir nekėlė grėsmės nuteistajam, tačiau nuteistasis įvykio metu elgėsi provokuojančiai, tikslu užpildyti dar vieną skundą policijai, kas negali būti pateisinama.

3.8. Atsiliepime nurodoma, kad 2024 m. gegužės 18 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicininiu dokumentų išrašas / siuntimas Nr. (duomenys neskelbtini), greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina nukentėjusiajam padarytą sveikatos sutrikdymą bei pateikiamas minėtų dokumentų turinys. Taip pat nurodoma, kad šiuos duomenis patvirtina ir ekspertės parodymai, kuri priešingai apeliacinio skundo motyvams, nesirėmė, jokiomis bendro pobūdžio prielaidomis, bet analizavo nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, juos smulkiai aptarė ir paaiškino tokių sužalojimų padarymo mechanizmą, nurodant, kad nukentėjusiajam padarytas žandikaulio lūžis gali būti padarytas tik ribotu paviršiaus daiktu, dinamine, tiesiogine jėga, o ne sąveikaujant su žeme, tokiu būdu paneigiant nuteistojo gynybinę poziciją, jog žandikaulis lūžo nukentėjusiojo sąveikoje su žeme.

3.9. Atsiliepime teigiama, kad nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kad nuteistasis, gulint nukentėjusiajam, sudavė jam per pečius, buvo įrėmęs į kaklą kelį, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje apklausta liudytoja S. J., kuri matė dalį įvykio, nurodydama, jog jai susidarė vaizdas, jog nuteistasis gulintį vyrą dusina, neleidžia jam judėti bei nurodė mačiusi, kad dar ranka kelis kartus trenkė į pečius vėliau patikslino, kad kumščiu.

3.10. Atsiliepime teigiama, kad neegzistuoja apeliaciniame skunde nurodomi nukentėjusiojo parodymų prieštaravimai dėl konflikto pradžios, filmavimo telefonu, sąmonės praradimo, sužalojimų mechanizmo, kadangi nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė analogiškus parodymus, atsiliepime dėstomas šių parodymų turinys bei teigiama, kad juos patvirtina vaizdo įrašas, medicininiai dokumentai apie patirtus sužalojimus, ekspertės parodymai, liudytojos S. J. parodymai, o vien tai, kad tokios pačios aplinkybės yra nurodomos M. R. tarnybiniame pranešime, pareigūnei vartojant sąvokas „agresyvus“, „bandė trenkti“, nepaneigia minėtų nuketėjusiojo nurodomų aplinkybių dėl įvykio pradžios, kurios be kita ko yra užfiksuotos įvykio vaizdo įrašu.

3.11. Atsiliepime nurodoma, kad priešingai nei nurodo nuteistasis, pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo tiek nuteistąjį teisinančius, tiek ir jį kaltinančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas ne tik ištyrė visus bylos duomenis, tačiau ir paneigė gynybos keliamas versijas apie kitokius nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmus, jo kėsinimąsi į nuteistąjį būtinosios ginties sąlygų egzistavimo aspektu, tuo tarpu nuteistojo ir jo gynėjos apeliaciniame skunde bylos įrodymai yra analizuojami selektyviai, atskirai kritikuojant įrodymus, kuriais rėmėsi pirmos instancijos teismas.

3.12. Atsiliepime teigiama, kad nukentėjusiajam dėl nuteistojo veiksmų, buvo padarytos ne tik poodinės kraujosruvos, tačiau ir sulaužytas žandikaulis, kas savaime įrodo ir patvirtina, kad nukentėjusysis patyrė didelius fizinius skausmus ne tik užpuolimo metu, jam teko kęsti skausmus viso žandikaulio lūžio gijimo metu, jis negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo, nes buvo apsunkinta valgymo, gėrimo, kalbėjimo funkcijos. Nurodoma, jog aplinkybė, kad nukentėjusysis vėliau nesikreipė į gydymo įstaigas, kadangi žandikaulis nėra gipsuojamas, jo gijimui yra reikalingas laikas, o ne konsultacijos gydymo įstaigoje, taip pat nepaneigia nukentėjusiojo patirto sužalojimo masto, pobūdžio bei patirtų neigiamų išgyvenimų.

3.13. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad su nukentėjusiuoju buvo susisiekęs buvęs nuteistojo advokatas, kuris siūlė susitaikyti, susitarė su advokatu, kad žala bus atlyginta, dėl ko ir buvo nurodyta, kad nukentėjusysis pretenzijų neturi ir žalos nepatyrė, nes jis tikėjo, kad žala bus atlyginta, tačiau po apklausos tolimesni susitaikymo veiksmai nebuvo atlikti ir jokia žala nukentėjusiajam nebuvo atlyginta. Todėl ta aplinkybė, kad nukentėjusysis vienoje iš apklausų nurodė, jog neturi pretenzijų ir nepatyrė žalos, neturi jokios ypatingos reikšmės ir šie duomenys nepaneigia nukentėjusiojo patirtų sužalojimų masto, liekamųjų pasekmių, sužalojimų pobūdžio aplinkybių, kas būtent vertintina, nustatant neturtinės žalos dydį.

3.14. Atsiliepime nurodoma, kad priešingai apeliacinio skundo motyvams, nukentėjusiajam pasireiškė ilgalaikės liekamosios neigiamos pasekmės, nes nepaisant to, kad žandikaulis šiuo metu jau yra sugijęs, tačiau nukentėjusysis iki šiol jaučia skausmus žandikaulio srityje, ypatingai keičiantis orui, dėl ko yra priverstas vartoti medikamentus skausmo malšinimui, kurių iki užpuolimo naudoti nereikėjo. Taip pat nukentėjusysis pirmosios instancijos teisme nurodė, kad lūžus žandikauliui buvo valgymo, gėrimo problemos, visas gijimas turėjo praeiti, kadangi ant tos pusės net negalėjo miegoti, žandikaulis gijo apie pora mėnesių, esant temperatūrų kaitai, jaučia skausmą, kaulas labai reaguoja į šaltį, dėl to kreipėsi į daktarus, po įvykio liko trauma, dar dabar sapnuoja įvykį. Teigiama, kad nukentėjusiajam po sužalojimų likusias pasekmes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausiama liudytoja V. B..

3.15. Atsiliepime teigiama, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, vertintina tai, kad nukentėjusysis buvo užpultas netoliese gyvenančio asmens, nuteistasis sąmoningai smūgiavo nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbų organą – galvos sritį, po ko nukentėjusysis prarado sąmonę, o jam atsipeikėjus, nuteistasis negalinčiam apsiginti nukentėjusiajam daužė per pečius, dusino, įremiant kelį į kaklą ir jį spaudžiant. Atsiliepime nurodoma, kad tokie nuteistojo sąmoningi veiksmai leidžia daryti išvadą apie įvykdytos nusikalstamos veikos didelį pavojingumą, nes smūgiavimas į gyvybiškai svarbius organus, žmogaus dusinimas objektyviai gali lemti ne tik žmogaus sveikatos sutrikdymą, bet ir jo mirtį, o dėl tokių nuteistojo veiksmų nukentėjusysis tiek užpuolimo metu patyrė didelį šoką, tiek šiuo metu patiria didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus.

3.16. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad nukentėjusysis patvirtino, jog po užpuolimo nuteistasis vėl pradėjo rodytis aplink jo namus, grasina, t. y. nuteistasis lankėsi kieme, kur randasi daugiabutis gyvenamasis namas, kuriame gyvena nukentėjusysis, siekė kontakto su nukentėjusiuoju, dėl ko nukentėjusysis nesijaučia saugiai eidamas iš namų bei į juos grįždamas, t. y. juntamas nuolatinis nesaugumo jausmas dėl galimo pakartotinio užpuolimo ir jo sveikatos sutrikdymo. Nurodoma, kad šiuo metu nukentėjusiajam dėl įvykdytos nusikalstamos veikos yra atsiradęs dirglumas ir jautrumas aplinkai, dėl ko dažnai kamuoja sapnai apie įvykusį užpuolimą, ko pasėkoje sutriko nukentėjusiojo miegas.

3.17. Atsiliepime teigiama, kad priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nukentėjusiojo elgesys nesudaro pagrindo neturtinės žalos mažinimui, o pirmosios instancijos teismas tik iš dalies tenkino civilinį ieškinį, tokiu būdu priimant ir taip pakankamai palankų nuosprendį nuteistajam. Taip pat nurodoma, kad apeliaciniame skunde nurodomas neturtinės žalos dydžio mažinimas iki 200 Eur sumos, neatitinka šiuo klausimu formuojamos bei atsiliepime nurodomos teisminės praktikos.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusiojo atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

5. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas, kurio metu buvo pagarsinti rašytiniai bylos duomenys: 2024 m. liepos 23 d. liudytojos V. B. parodymai (1 t., b. l. 72–73), 2024 m. birželio 14 d. liudytojos S. J. apklausos protokolas (1 t., b. l. 135–136), 2024 m. gegužės 21 d. pareiškėjo D. B. pareiškimas, pranešimo apie įvykį protokolas (1 t, b. l. 1–2), pareiškėjo D. B. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas (1 t., b. l. 12–15), 2024 m. birželio 4 d. liudytojo D. B. apklausos protokolas (1 t., b. l. 52–54), 2024 m. spalio 18 d. įtariamojo D. R. apklausos protokolas (2 t., b. l. 49–51), 2024 m. rugpjūčio 22 d. liudytojo D. R. apklausos protokolas iš bylos Nr. 01-1-18781-24 (b. l. 46–48).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. R. gynėjos advokatės Raimondos Lazauskienės apeliacinis skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio, apeliacinio skundo, atsiliepimo bei proceso dalyvių išsakytus argumentus, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, suvaržiusių įstatymo garantuotas nuteistojo teises ar sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį, baudžiamąją bylą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, įtvirtintų BPK 20 straipsnyje, t. y. kad pirmosios instancijos teismas būtų vadovavęsis neleistinais ar nepatikimais įrodymais, juos vertinęs šališkai, ignoravęs kokias nors svarbias ir esmines bylos aplinkybes, būtų padaręs klaidų dėl įrodymų turinio ir pan. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, bylos įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Apkaltinamajame nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalis, teismas išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo D. R. kaltę. Teismas nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus bei bylos nagrinėjimo metu proceso dalyvių keltas versijas. Atlikta bylos įrodymų analizė leidžia spręsti, kad skundžiamo nuosprendžio išvados atitinka bylos aplinkybes ir nustatyti D. R. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti tinkamai. Skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis) ir paskyrė teisingą bausmę, taip pat tinkamai išsprendė civilinių ieškinių klausimą.

Žemesnės instancijos teismas

8. Kaip minėta, nuteistasis D. R. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl to, kad daugiabučio namo kieme, prie laiptinės, tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į dešinę veido pusę, nuo ko pastarasis nukrito ant žemės, po smūgio nukritusiam ir ant pilvo gulinčiam nukentėjusiajam įrėmė kelį į kaklą ir jį spaudė, bei mažiausiai du kartus sudavė rankomis į pečius, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

9. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Kiekvienu atveju svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatant priežastinį ryšį, turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga (be jos ši nebūtų kilusi) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2011, 2K-386/2012, 2K-512/2014, 2K-322-511/2016, 2K-390-1073/2017, 2K-7-74-788/2019, 2K-175-489/2023). Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Pažymėtina, kad priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš nustatytų faktinių aplinkybių nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti – ar yra ryšys tarp kaltininko nustatytos veikos ir padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142-489/2018, 2K-230-495/2024).

10. Nuteistasis savo kaltės nepripažino, teigė, kad jį užpuolė nukentėjusysis, kuris jam iš dešinės rankos sudavė į kairės pusės akies kraštą, smilkinį, o jis, gindamasis, parvertė nukentėjusįjį ant žemės, atsisėdo ant jo ties juosmeniu ir laikė prispaudęs galvą prie žolės. Taip pat teigė nežinantis, iš kur pas nukentėjusįjį atsirado sumušimai, nes jis sudavė tik du kartus iš delno nukentėjusiajam į sėdmenis. Nuteistojo teigimu, nukentėjusysis buvo agresyvus, kol nepradėjo jo filmuoti, nukentėjusysis kėlė grėsmę jo sveikatai ar net gyvybei, nes jis buvo neblaivus, gal turėjo peilį, nors peilio ir nematė, dėl ko nuteistasis veikė būtinosios ginties sąlygomis. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo parodymus baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumoje, apeliaciniame skunde nurodytus argumentus vertina kaip pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti atsakomybės bei gresiančios bausmės, juo labiau, kad šią versiją paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, ką teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas.

11. Šioje dalyje svarbu įvertinti ir paties nuteistojo parodymų nenuoseklumą, kas pirmosios instancijos teismui sudarė pagrįstą pagrindą nuteistojo parodymus vertinti kritiškai. Nuteistasis, apklausiamas 2024 m. rugpjūčio 22 d. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad nukentėjusiajam paklausus, ko jis paveiksluoja automobilius ir telefone parodžius jo duomenis bei pasakius, kad žino, kur jis gyvena, suprato, kad bus konfliktas, kad nukentėjusysis nėra nusiteikęs geranoriškai, todėl pradėjo filmuoti, telefoną laikė dešinėje rankoje. Teigė, kad pradėjus filmuoti, nukentėjusiojo tonas pasikeitė, pasakė jam ateiti į šoną, dėl ko suprato, jog nukentėjusysis nori vyriškai pasikalbėti, kad viskas gali peraugti į muštynes. Nurodė, kad pasakė nukentėjusiajam jam pagrasinti ir nors nukentėjusysis atsakė, kad negrasins, tačiau atsisukęs kaire ranka griebė už telefono ir dešiniu kumščiu smogė į kairę veido pusę, pataikė į skruostikaulį, nuteistajam nukrito akiniai, bet telefono nukentėjusiajam paimti nepavyko, telefoną pavyko išlaikyti rankoje, tik ko gero nuteistasis paspaudė mygtuką ir įrašas nutrūko. Po smūgio griebė nukentėjusiajam už gerklės, pakišo koją ir kaire ranka jį pargriovė ant žolės, veidu į žemę, prispaudė jį ties juosmeniu ir nors nukentėjusysis muistėsi, bet pavyko jį išlaikyti (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 46–48). Tuo tarpu apklausiamas šioje baudžiamojoje byloje 2024 m. spalio 18 d., nuteistasis nurodė, kad nukentėjusysis jo atžvilgiu buvo agresyvus jau nuo pat pradžių, t. y. nukentėjusysis chamiškai, riktelėdamas klausė nuteistojo, ar jis yra Rimkus, kad nuteistasis tuo metu pamatęs, jog nukentėjusysis yra neblaivus, suprato, jog bus įdomu, o tai, kad jis nukentėjusiojo nepažįsta, o pastarasis žinojo jo pavardę, suprato, kad gero nelaukt. Taip pat nurodė, kad nukentėjusiojo kalba buvo agresyvi jau rodant nuteistajam savo telefone duomenis apie administracinį nusižengimą. Nuteistasis teigė, kad būtent pamatęs, kad nukentėjusysis turi protokolą, suprato, kad jis turi blogų ketinimų ir nuteistasis pajuto grėsmę. Taip pat nuteistasis nurodė, kad nukentėjusysis kaire ranka sugriebė už jo rankose laikomo telefono, o dešine smūgiavo į kairės pusės skruostą ir nors pirminės apklausos metu nurodė, kad jam buvo suduota į kairį smilkinį, tačiau tai beveik ta pati vieta (2 t., b. l. 49–51). Taigi, akivaizdu, kad viso proceso metu nuteistasis nebuvo nuoseklus dalyse dėl nuteistojo agresyvumo, nes vienoje apklausoje nurodė, kad nuteistasis tapo agresyvus, nuteistajam pradėjus jį filmuoti, kitoje – kad nukentėjusysis buvo agresyvus nuo pat pradžių, t. y. dar iki pradedant jį filmuoti. Taip pat nurodė skirtingas jam suduoto smūgio vietas – šioje byloje pirminės apklausos metu nurodė, kad jam buvo suduota į kairį smilkinį, papildomos apklausos metu – į kairės pusės skruostą, apklausiamas ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad sudavė į kairės pusės skruostikaulį, tuo tarpu apklausiamas pirmosios instancijos teisme, nuteistasis nurodė, jog jam sudavė į kairės pusės akies kraštą, smilkinį. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis savo manymą, jog nukentėjusysis gali turėti peilį, nurodė tik šioje baudžiamojoje byloje jau vykstant teisminiam procesui pirmosios instancijos teisme. Be to, įvertintina ir tai, kad 2025 m. rugpjūčio 27 d. apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis nurodė, kad atsisako atsakyti dėl savo ankstesnių parodymų, kadangi neatsimena, ką tuo metu rašė, o dabar stengiasi duoti kuo išsamesnius parodymus. Aptartų aplinkybių visuma patvirtina teismo išvadą dėl nuteistojo parodymų nenuoseklumą, kadangi būtent esminėse detalėse (kada nukentėjusysis tapo agresyvus nuteistojo atžvilgiu, nuteistajam suduoto smūgio vieta, manymas dėl nukentėjusiojo turėto peilio) nuteistojo parodymai viso proceso metu skyrėsi, juo labiau, kad ir pats nuteistasis nepaaiškino pirmosios instancijos teisme savo parodymų nenuoseklumo priežasties, deklaratyviai nurodydamas, kad neatsimena, ką nurodė anksčiau.

12. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, jog vertinant nuteistojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Šį manymą sustiprina ir tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimą. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti ar paneigianti asmens kaltę.

13. Nukentėjusysis D. B., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad ėjo susitikti su draugu ir pamatė nuteistąjį, paklausė, ar jis yra D. R., parodė jam savo telefone administracinio nusižengimo protokolą, kuris jam buvo surašytas dėl netinkamo automobilio pastatymo pagal nuteistojo pareiškimą. Nuteistasis, pamatęs protokolą, susinervino, išsitraukė telefoną ir pradėjo filmuoti nukentėjusįjį, sakė, kad šis pamatys, kas jam dabar bus, pradėjo jį provokuoti. Nukentėjusysis kaltinamajam sakė, kad baigtų filmuoti, nueidinėjo, nuteistojo telefono nepasiekė, traukėsi savo telefoną, kad galėtų filmuoti, bet gavo smūgį, nuo kurio „atsijungė“, smūgio nematė, tik jį pajuto mano, kad smūgis buvo į žandikaulį. Nukentėjusiojo teigimu, jis atsipeikėjęs gulėjo ant pilvo nuteistasis jį su ranka smaugė, spaudė su koja prie žemės, pasipylė kruša smūgių. Nukentėjusysis nurodė, jog prašė nuteistojo jį paleisti, sakė, kad jam trūksta oro, bet jis ir toliau laikė jį prispaudęs. Nukentėjusysis bandė rankomis pasitaisyti padėtį, tačiau pasipildavo smūgiai, nors negali pasakyti, kiek tiksliai buvo smūgių, bet jie buvo į nugarą ir pečių sritį iš kumščių. Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad neturėjo ketinimo elgtis agresyviai ir tikrai netrenkė nuteistajam bei patvirtino, kad įvykio dieną buvo vartojęs alkoholio. Analogiškas aplinkybes liudytojas nurodė ir apklausiamas 2024 m. birželio 4 d. ikiteisminio tyrimo metu, šie parodymai buvo pagarsinti apeliacinės instancijos teismo. Nukentėjusysis šioje apklausoje patvirtino, kad ėjau pas draugą, pastebėjo D. R., kurio anketą rado www.facebook.com, paklausė, ar jis čia visus skundžia bei pasakė „gaidy, rūpinkis savo kiemu, o ne svetimais“, po ko nuteistasis pasakė „pamatysi, kas tau už grasinimus“, išsitraukė telefoną ir pradėjo filmuoti. Nukentėjusysis taip pat ėmė jungti kamerą, tikslu filmuoti, bet nespėjo, pajuto smūgį į dešinę veido pusę, nematė, ar smūgį gavo rankos kumščiu ar spyrį koja, nuo smūgio ar spyrio atsijungė, po to pajuto, kad dūsta, nes gulėjo ant pilvo su sulenktomis rankomis ir pakištomis po savimi, galva buvo pasukta į dešinę pusę, o kaklas dešinėje pusėje prispaustas nuteistojo kojos keliu, sakė nuteistajam, kad dūsta, prašė paleisti (1 t., b. l. 52–54). Aptarti tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo parodymai patvirtina, kad nukentėjusysis viso proceso metu esminės aplinkybėse buvo itin nuoseklus ir priešingai skunde pateikiamiems argumentams, jo parodymai visiškai nesiskyrė viso proceso metu. Nors skunde ginčijama nukentėjusiojo nurodoma aplinkybė, jog jis buvo praradęs sąmonę, nurodant, kad liudytoja S. J. patvirtino mačiusi, jog nukentėjusysis prispaustas prie žemės muistėsi, tačiau tai nepaneigia nukentėjusiojo nurodomos aplinkybės apie sąmonės praradimą. Pats nukentėjusysis nurodė, kad būtent po smūgio prarado sąmonę, o būdamas pagriautas ant žemės, sąmonę atgavo, nes pajuto, kad dūsta. Be to, pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiojo parodymus iš esmės patvirtina tiek baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų parodymai, tiek kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga.

14. Pirmosios instancijos teisme taip pat buvo apklausti ir įvykio liudytojai, kurių parodymais pagrįstai buvo grindžiama nuteistojo kaltė. Apklausta liudytoja S. J., kuri tiesiogiai matė įvykį, nurodė, jog per langą matė, kad vienas žmogus guli ant žemės, ant pilvo, kitas buvo ant jo atsisėdęs, apžergęs kojomis, labai stipriai prispaudęs, kartais suduoda smūgius į nugarą ar dar kažkur. Nurodė, jog ant pilvo gulėjęs asmuo muistėsi, o viršuje buvęs asmuo stengėsi jo neišleisti, laikas nuo laiko padaužydavo, bent du kartus sudavė kumščiais ir kad smūgius suduodavo tada, kai gulintis žmogus pasimuistydavo. Liudytojos manymu, asmens, kuris gulėjo prispaustas prie žemės, veidas ir kaklas buvo suspausti ir jam buvo sunku kvėpuoti. Liudytoja S. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, ir jos parodymai buvo pagarsinti apeliacinės instancijos teisme, kad vienas vyras gulėjo ant žemės, veidu į grindinį, o ant vyro pečių, nugaros sėdėjo kitas vyras, jai susidarė vaizdas, kad vyras gulintį vyrą dusina, neleido gulinčiam vyrui judėti, bandant gulinčiam vyrui judėti, matė, kad dar ranka kelis kartus trenkė į pečius, nesuprato kas vykta, jai susidarė vaizdas, kad sėdintis vyras užpuolė gulintį ir gulintį vyrą skriaudžia (1 t., b. l. 135–136). Nors ir sutiktina su skundo argumentu, jog minėta liudytoja nematė įvykio aplinkybių iki tol, kol nukentėjusysis buvo pargriautas ant žemės, tačiau liudytojos parodymai patvirtina nukentėjusiojo parodymus būtent nuo jo pargriovimo ir prispaudimo prie žemės, kas nesudaro pagrindo abejoti ir nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis iki jo pargriovimo, juo labiau, kad nukentėjusiojo nuoseklius parodymus patvirtina kiti baudžiamosios bylos duomenys. Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai M. R. ir E. Ž. – į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, patvirtino, kad jiems atvykus, nukentėjusysis nebuvo agresyvus, matė sužalojimus ant jo galvos, nubrozdinimus ant kūno, asmuo buvo purvinas, matėsi, kad išvoliotas ant žemės, o pas nuteistąjį jokių akivaizdžių sužalojimų nesimatė, šis medikų pagalbos atsisakė. Be to, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas E. Ž. nurodė ir šie jo parodymai buvo pagarsinti pirmosios instancijos teisme, kad nuteistasis įvykio vietoje nurodė, jog nukentėjusysis bandė jam suduoti, smūgis ne visai gavosi, jis apsigynė. Taip pat liudytojas nurodė, jog nors tik atvykus nuteistasis sakė, kad jam sulaužė akinius, kad turi pretenzijų, kad rašys pareiškimą, tačiau priimant pareiškimą, nuteistasis jau nurodė, kad neturi pretenzijų, kad įsidėjo lyg iškritusį stikliuką, kad akiniai nėra sulūžę ar sugadinti (1 t., b. l. 78–81). Nukentėjusiojo sutuoktinė V. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad nukentėjusysis iš penktadienio į šeštadienį niekur nebuvo išėjęs, nebuvo sužalotas, o grįžusi sekmadienį namo pamatė sumušimus ant jo kūno. Nukentėjusysis jai paaiškino, eidamas pas draugą, pamatė žmogų, panašų į D. R., kurį jis žinojo iš „Facebook“, kur jo ieškojo kai iš policijos gavo nuotraukas su jo pavarde, norėjo su nuteistuoju pakalbėti dėl pranešimo apie automobilių parkavimą, teigė, kad nuteistasis jį pradėjo filmuoti, nukentėjusysis irgi norėjo pradėti filmuoti, bet nespėjo išsitraukti telefono, kadangi nuo smūgio „atsijungė“. Liudytoja taip pat nurodė, kad nukentėjusiojo drabužiai po įvykio buvo žali nuo žolės, suplyšę bei kad nukentėjusysis nebūna agresyvus, kai būna išgėręs. Analogiškas aplinkybes liudytoja nurodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, jos parodymai buvo pagarsinti apeliacinės instancijos teisme, šiuose parodymuose liudytoja taip pat teigė, kad nukentėjusysis sakė, kad lyg ir pats supranta, jog pats prisikabino, bet, sakė, kad nesijaučia nieko tokio padaręs, už ką būtų reikėję jį taip sumušti, kadangi pats nukentėjusysis neigė sudavęs smūgius nuteistajam (1 t., b. l. 72–73). Taigi, aptartų liudytojų parodymai iš esmės patvirtina nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kad jis buvo sužalotas būtent nuteistojo neteisėtais veiksmais, be to, liudytoju apklaustas į įvykio vietą atvykęs pareigūnas patvirtino, jog pats nuteistasis iš karto po įvykio tvirtino išvengęs nukentėjusiojo smūgio bei kad jokių pretenzijų nukentėjusiajam neturi. Pažymėtina ir tai, kad byloje nustatyta, jog liudytojai nėra niekaip susiję su nuteistuoju, taip pat tiesiogiai įvykį mačiusi liudytoja S. J. bei liudytojai M. R. ir E. Ž. nėra niekaip susiję ir su nukentėjusiuoju, todėl nenustatyta, kad šioje baudžiamojoje liudytojai būtų siekę nuteistąjį apkalbėti bei duoti melagingus parodymus, juo labiau, kad prieš duodami parodymus, tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai buvo įspėti ir dėl baudžiamosios atsakomybės.

15. Be proceso dalyvių parodymų, nuteistojo kaltę, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, patvirtina ir byloje esantys rašytiniai bei daiktiniais įrodymai. Apeliacinės instancijos teisme buvo pagarsintas nukentėjusiojo pareiškimo turinys, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusysis nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kilo konfliktas, užpuolimas, kurio metu jis buvo „išjungtas“, negali pasakyti, ar koja, ar ranka, buvo suduoti smūgiai, smaugta, stumta, kad matomi viso kūno sumušimai, skruostikaulio, viršutinio žandikaulio lūžis bei nurodė, kad įvykio kaltininkas D. R., kuris iš matymo atpažintas per „Facebook“. (1 t., b. l. 1–2). Taip pat apeliacinės instancijos teisme pagarsinti ir pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys, kad nukentėjusysis nurodė, jog jis ėjo pas draugą ir pamatė D. R., kurį atpažino iš socialinio tinklo, paklausė jo, kodėl fotografuoja ir siunčia policijai neleistinoje vietoje statomus automobilius, nuteistasis iš karto išsitraukė telefoną, ėmė filmuoti ir pasakė, kad dabar pamatys, kas jam bus. Nukentėjusysis taip pat išsitraukė telefoną, tikslu filmuoti, tačiau kol jungė telefono kamerą, nuteistasis jam arba rankos kumščiu ar iš kojos smogė vieną kartą į veido dešinę pusę, po šio smūgio jis prarado sąmonę, kuomet atgavo sąmonę, jis gulėjo ant žemės, ant pilvo, į jo kaklą buvo įremtas nuteistojo kelis. Nukentėjusysis teigė, kad paprašė nuteistojo jį paleisti, kadangi jam trūko oro. Nukentėjusysis teigė, kad jis pats nuteistajam nesmūgiavo, nieko necenzūriško ar įžeidžiančio nuteistojo atžvilgiu nepasakė (1 t., 12–15). Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti rašytiniai įrodymai, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, iš esmės patvirtina nukentėjusiojo parodymų nuoseklumą viso proceso metu. Juo labiau, kaip minėta, ir aukščiau aptartų liudytojų parodymai nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiojo nurodytomis įvykio aplinkybėmis.

16. Taip pat byloje esantis nuteistojo pateiktas vaizdo įrašas, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ bei kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas šio vaizdo įrašo turinys, patvirtina nukentėjusiojo nurodytą aplinkybę, jog būtent nuteistasis provokavo nukentėjusįjį, kadangi užfiksuota, jog nuteistasis sako nukentėjusiajam, kad šis jam pagrasintų. Nors nuteistasis teigia, kad tokiu būdu jis tik norėjo, jog nukentėjusysis pakartotų savo grasinimus, kuriuos išsakė dar iki pradėjimo jį filmuoti, tačiau baudžiamosios bylos duomenimis nenustatyta, jog nukentėjusysis buvo agresyvus nuteistojo atžvilgiu. Juo labiau, kaip minėta, pats nuteistasis nebuvo nuoseklus, nurodydamas, kokiu metu nukentėjusysis jo atžvilgiu ėmė elgtis agresyviai, nes vienos apklausos metu nurodė, kad nukentėjusysis buvo agresyvus iš pat pradžių, tačiau kitos apklausos metu nurodė, kad nukentėjusysis pasidarė agresyvus būtent tuo metu, kai nuteistasis ėmė jį filmuoti. Be to, minėtame įraše užfiksuota, jog nuteistajam pasiūlius nukentėjusiajam grasinti, nukentėjusysis nusisuka nugara nuo jo ir tolsta, o vaizdą fiksuojantis įrenginys juda link nukentėjusiojo, kas tik dar kartą patvirtina nukentėjusiojo nurodytą aplinkybę, jog nuteistasis jį provokavo bei paneigia nuteistojo versiją, jog nukentėjusysis jo atžvilgiu buvo agresyvus, juo labiau, kad neįtikėtina, kad grėsmę jautęs asmuo vietoje to, kad siektų išvengti konflikto ar kviestųsi pagalbą dėl kilusios grėsmės jo atžvilgiu, tiesiog sektų paskui grėsmę keliantį asmenį, jį filmuodamas. Taip pat aptariamuose baudžiamosios bylos įrodymuose užfiksuota, jog nukentėjusysis, atsisukęs į vaizdo kamerą, savo kairę ranką tiesia link vaizdą fiksuojančio įrenginio ir atlieka veiksmą, kurio metu uždengiamas vaizdo fiksavimo ekranas, pasigirsta duslus garsas, kuris sudaro pagrindą teigti, jog nukentėjusysis sudavė į vaizdą fiksuojantį įrenginį (1 t., b. l. 118–120, 122–124). Priešingai nei teigiama skunde, joks nukentėjusiojo smūgis dešine ranka į nuteistąjį vaizdo įraše neužfiksuotas, todėl skundo teiginys, jog nukentėjusysis dešinės rankos kumščiu smogė nuteistajam, nėra patvirtintas aptariamu vaizdo įrašu, kaip kad teigiama apeliaciniame skunde. Be to, prie baudžiamosios bylos pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantis kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas nuteistojo Bendrojo pagalbos centro skambučio skaitmeninis garso įrašas, patvirtina, kad nuteistasis iš karto po įvykio nurodė, jog kieme sulaikė jį užpuolusį asmenį, kuris jam grasino, nuteistasis nurodė, kad jis sumuštas nebuvo, kad apsigynė, panaudojant savigynos veiksmus, jam greitoji medicinos pagalba nereikalinga (1 t., 140–142), kas iš esmės paneigia nuteistojo versiją, jog nukentėjusysis sudavė nuteistajam, dėl ko nuteistasis turėjo gintis nuo nukentėjusiojo. Taip pat byloje esantis kitų objektų apžiūros protokole, kuriuo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrėti į įvykį atvykusių pareigūnų dėvėtų „Body camera“ vaizdo įrašai, užfiksuota, jog nukentėjusysis pareigūnams sako, jog norėjo pakalbėti gražiai, „kalė“ į galvą ir užpuolė, taip pat užfiksuota, jog nuteistasis sako, jog buvo pirmas smūgis ir iškrito telefonas, smūgis buvo į telefoną, buvo panaudoti savigynos veiksmai ir asmuo buvo sulaikytas (1 t., b. l. 144–146), kas ir vėl iš esmės paneigia nuteistojo versiją, kad nukentėjusysis jam sudavė, kadangi pats nuteistasis atvykusiems pareigūnams nurodė, jog smūgis buvo ne į jį, o būtent į telefoną, kas iš esmės atitinka ir aukščiau aptarto vaizdo įrašo, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, turinį.

17. Taigi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, aptarti baudžiamosios bylos duomens patvirtina, kad būtent nuteistasis sužalojo nukentėjusįjį, kad pats nuteistasis į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams pripažino, kad jam suduota nebuvo, kad jis smūgio išvengė, be to, aptarti įrodymai paneigia ir nuteistojo versiją, kad nukentėjusysis jo atžvilgiu buvo agresyvus, dėl ko nuteistasis buvo priverstas gintis, taip pat aptarti įrodymai patvirtina ir nukentėjusiojo bei liudytojų duotus parodymus dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu. Nors skunde ir nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, tačiau teisėjų kolegija nenustatė, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Priešingai, aptarti duomenys patvirtina, kad skundžiamas nuosprendis buvo priimtas, pirmosios instancijos teismui įvertinus ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią bei vientisą loginę grandinę, dėl ko apeliaciniame skunde pateikiamas subjektyvus įrodymų vertinimas nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamo nuosprendžiu neteisėtu bei nepagrįstu.

18. Baudžiamojoje byloje esančioje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad D. B. konstatuota poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, kairės ausies kaušelyje, dešiniame žaste, pereinanti į kairį dilbį, dešiniame kelyje, odos nubrozdinimai viršugalvyje, kairiame kelyje, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai alkūnėse, dešinio skruostikaulio lanko skeveldrinis įspaustinis lūžis, padaryti kietais bukais daiktais, galimai tiriamojo nurodytais laiku bei aplinkybėmis, dėl dešinio skruostikaulio lanko skeveldrinio įspaustinio lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi, specialisto išvada patvirtina tai, kad nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas nuteistojo neteisėtais veiksmais, todėl tarp nuteistojo nusikalstamos veikos, padarytos nukentėjusiojo atžvilgiu ir nukentėjusiojo sužalojimo yra akivaizdus priežastinis ryšys, patvirtintas baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymais visuma. Pažymėtina ir tai, kad rengiant specialisto išvadą, buvo ne tik apžiūrėtas nukentėjusysis, bet ir įvertinti jo medicininiai dokumentai, parengti jo apžiūros metu iš karto po įvykio, be to, nukentėjusiojo apžiūra specialisto, pateikusio išvadą baudžiamojoje byloje, buvo atlikta praėjus dviem dienoms po įvykio.

19. Nors nuteistasis ir jo gynėja nesutinka su teismo išvada, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai atsirado būtent dėl nuteistojo panaudotų smurtinių veiksmų, bei teigiama, kad net ir teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė nepaneigė tos aplinkybės, jog minėti sužalojimai nukentėjusiajam galėjo atsirasti tuo metu, kai nuteistasis jį laikė prispaudęs prie žemės bei nukentėjusiajam tuo metu bandant ištrūkti, tačiau tokie argumentai vertinti kaip deklaratyvūs. Pažymėtina, kad kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, būtent 2025 m. spalio 13 d. teisimajame posėdyje apklausta ekspertė Marija Kolcovaitė visiškai paneigė minėtą nuteistojo ir jo gynėjos versiją. Priešingai nei teigiama skunde, ekspertė nurodė, kad tam, jog atsirastų įspaustinis lūžis, turi būti labai ribotas daiktas, o ribotas daiktas reiškia, kad šie lūžiai gali atsirasti nuo kumščio, pagalio, daiktas turi būti riboto paviršiaus, kurio plotą galima lengvai apskaičiuoti ir mažai tikėtina, kad įspaustinis lūžis gali atsirasti nuo spaudimo prie asfalto, kadangi viskas priklauso nuo jėgos, bet tokio tipo lūžiai daugiausiai būdingi smūgiui. Taip pat ekspertė nurodė, kad odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, kairiame kelyje, poodinės kraujosruvos gana masyvios, todėl jos atsirado ne po muistymosi, o panašu, kad atsirado nuo smūgių. Ekspertės teigimu, mažai tikėtina, kad vien tik kažkiek besimuistant asmuo pasidarytų tokias poodines kraujosruvas, kokios buvo nustatytos nukentėjusiajam, kadangi tam reikia pakankamai jėgos. Taigi, priešingai nei teigiama skunde, ekspertė iš esmės paneigė nuteistojo ir jo gynėjos versiją, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai galėjo atsirasti tuo metu, kai nukentėjusysis gulėjo nuteistojo prispaustas ant žemės ir bandė ištrūkti.

20. Nuteistasis ir jo gynėja ypatingai akcentuoja tą aplinkybę, jog dėl nagrinėjamo įvykio buvo pradėtas ir ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įtarimas dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, padarytos D. R. atžvilgiu, įtarimas buvo pareikštas D. B., bei kad pirmosios instancijos teismas nevertino minėtame ikiteisminiame tyrime nustatytų aplinkybių (D. R. konstatuoto sužalojimo masto ir kt.). Priešingai apeliacinio skundo argumentams, iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, jog pirmosios instancijos aprašė ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantį tarnybinį pranešimą dėl nustatytų aplinkybių (1 t., b. l. 133), kitų objektų apžiūros protokole, kuriuo apžiūrėtas D. R. Bendrojo pagalbos centrui daryto skambučio skaitmeninis garso įrašas (1 t., b. l. 140–142), užfiksuotas aplinkybes, specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad D. R. konstatuota poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, padaryta kietu buku daiktu vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytais laikais bei aplinkybėmis, sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą bei kad sužalojimas yra savo ranka pasiekiamoje lokalizacijoje (1 t., b. l. 148–149), kitų objektų apžiūros protokole, kuriuo apžiūrėti pareigūnų dėvėtų „Body camera“ vaizdo įrašai, užfiksuoti duomenys. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) D. B. atžvilgiu buvo nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs, ką patvirtino pats nuteistasis 2025 m. sausio 31 d. teisiamojo posėdžio metu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) surinktų duomenų nevertino kaip nuteistojo atsakomybę šalinančių aplinkybių.

21. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėja nurodė, kad D. R. veikė būtinosios ginties sąlygomis, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad jokie baudžiamojoje byloje surinkti duomenys nepatvirtina, kad būtent nukentėjusysis kėsinosi į nuteistojo sveikatą, gyvybę ar turtą.

22. BK 28 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Būtinosios ginties teisėtumo sąlygos yra sekančios: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020, 2K-73-495/2022). Sprendžiant, ar buvo pavojingas kėsinimasis, be kita ko, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybes, susijusias su konflikto pobūdžiu, nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykiais, jų elgesiu prieš nusikaltimo padarymą ir anksčiau, konflikto dalyvių jėgų santykį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248-495/2023). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-387/2021). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2018, 2K-73-495/2022). Tik nustačius pirmąsias keturias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas, reikia nustatyti, ar buvo ir penktoji, t. y. kad nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padarytais esant būtinosios ginties situacijai, itin didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinąją gintį padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-73-495/2022, 2K-193-648/2022, 2K-73-654/2024).

23. Nuteistasis būtinosios ginties egzistavimą grindė tuo, jog nukentėjusysis buvo neblaivus bei kad nuteistasis manė, jos nukentėjusysis galėjo turėti peilį. Vis dėlto, pats nuteistasis 2025 m. rugpjūčio 27 d. apklausiamas pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad peilio pas nukentėjusįjį nematė, tik manė, jog jis gali peilį turėti, nes (duomenys neskelbtini) yra ganėtinai nesaugu bei suprato, kad nukentėjusysis yra atėjęs būtent pas jį. Be to, apeliacinės instancijos teisme, atnaujinus įrodymų tyrimą, buvo pagarsinti nuteistojo 2024 m. rugpjūčio 22 d. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) byloje, iš kurių matyti, kad nuteistasis nenurodė, jog manė, kad nukentusysis su savimi turėjo peilį, o manymas dėl galimų tarpusavio muštynių atsirado tik tuo metu, kai pakito nukentėjusiojo balso tonas dėl to, jog nuteistasis ėmė jį filmuoti. Pažymėtina ir tai, jog vaizdo įrašas, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina ir tai, jog nuteistasis jau po nukentėjusiojo balso tono pasikeitimo, filmuodamas, nukentėjusiajam pasako „nu, ponas, pagrasinkit man“, kas nesudaro pagrindo manyti, jog pats nuteistasis jautė akivaizdų ir realų kėsinimąsi į savo sveikatą ar turtą bei patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad būtent nuteistasis nagrinėjamu atveju bandė išprovokuoti agresyvius nukentėjusiojo veiksmus. Juo labiau, kad ir pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai – į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, M. R. ir E. Ž. patvirtino, jog nukentėjusysis, net ir po nuteistojo neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu, nebuvo agresyvus, o ant nuteistojo jokių akivaizdžių sužalojimų nesimatė, jis medikų pagalbos atsisakė.

24. Šių aplinkybių kontekste, įvertinus nukentėjusiajam konstatuotus sužalojimus ir nustatytą nesunkų sveikatos sutrikdymą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog nukentėjusysis kėlė grėsmę nuteistojo sveikatai ar net gyvybei, kad kėsinimasis egzistavo tik nuteistojo vaizduotėje. Taip pat aukščiau aptarta kasacinio teismo praktika patvirtina ir skundžiamo nuosprendžio argumentą, jog jei asmuo nusikalstamą veiką padarė dėl nepagrįsto įtarumo, būtinosios ginties nėra. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju įvykio pavojingumas nebuvo peržengęs tokių ribų, kad nuteistajam būtų kilusi būtinosios ginties situacija, todėl skundo argumentai dėl nuteistojo veikimo, esant būtinosios ginties sąlygomis, atmestini kaip deklaratyvūs.

25. Aptartų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji D. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai nustatyti tinkamai, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai D. R. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės

26. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, asmeniui gali būti skiriamos laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam skirta 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 mėnesius, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip 10 valandų, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Taip pat vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, nuteistajam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 mėnesių baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą.

27. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. R. bausmę, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, kad D. R. praeityje neteistas (2 t., b. l. 15–16), nebaustas administracine tvarka (2 t., b. l. 17), kad nuteistasis priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (2 t., b. l. 7), kad gydėsi, lankėsi (duomenys neskelbtini) kad nuteistajam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (netikslinga) (2 t., b. l. 2–4, 11). Visos aptartos aplinkybės sudarė pagrindą nuteistajam skirti švelniausią sankcijoje numatyta bausmę – laisvės apribojimą, kurios terminas nustatytas gerokai mažesnis už vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis). Be to, nors 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria ir intensyvią priežiūrą, tačiau nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam intensyvi priežiūra nebuvo taikyta, vietoje jos paskiriant tik vieną BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytą įpareigojimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė ir BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri įvertinus nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, gali taisomai veikti nuteistąjį (BK 67 straipsnio 6 dalis).

28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. R. bausmę (parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį bei parinkdamas įpareigojimą ir baudžiamojo poveikio priemonę), BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmės skyrimo taisykles, reikalavimų nepažeidė bei tinkamai vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, todėl skundžiamas nuosprendis dalyje dėl bausmės paliekamas galioti nepakeistas.

Dėl neturtinės žalos

29. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos tenkino iš dalies ir prašomą priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos dydį sumažino iki 2 500 Eur. Apeliaciniu skundu prašoma, neatmetus nukentėjusiojo civilinio ieškinio, neturtinės žalos dydį sumažinti iki simbolinės 200 Eur sumos. Įvertinus tai, jog konstatuota, kad skundžiamu nuosprendžiu D. R. buvo pagrįstai nuteistas dėl nusikalstamos veikos, įvykdytos nukentėjusiojo atžvilgiu, padarymo bei kad prašomas priteisti 200 Eur neturtinės žalos dydis iš esmės prieštarauja teismų praktikai analogiškose bylose, kas teisingai pažymima ir atsiliepime, apeliacinio skundo prašymas šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas.

30. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydį, vadovavosi teismų praktika analogiškose bylose, taip pat įvertino tai, kad nukentėjusiajam neteisėtais, tyčiniais nuteistojo veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kad specialisto išvadoje nukentėjusiajam buvo konstatuoti poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, kairės ausies kaušelyje, dešiniame žaste, pereinanti į kairį dilbį, dešiniame kelyje, odos nubrozdinimai viršugalvyje, kairiame kelyje, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai alkūnėse, dešinio skruostikaulio lanko skeveldrinis įspaustinis lūžis, taip pat įvertino ir nukentėjusiojo nurodytas patirtų sužalojimų pasekmes bei kad byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiojo emocinė pusiausvyra buvo pažeista negrįžtamai, kad dėl patirtų sužalojimų jo fizinė sveikata ar psichinė būklė gali blogėti ateityje ar kad patirti išgyvenimai, fiziniai sužeidimai turės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiui gyvenimui.

31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nustatydamas nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nurodytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. nusikalstamos veikos pasekmes (padarytų sužalojimų pobūdį, patirtus nepatogumus ir išgyvenimus), į žalą padariusio asmens kaltę, be kita ko, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat ir į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Be to, nukentėjusiajam priteista suma neturtinei žalai atlyginti nesiskiria nuo įprastai tokio pobūdžio bylose priteisiamų sumų, nes pagal teismų praktiką, nustatomas neturtinės žalos dydis už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą svyruoja nuo 1 000 Eur iki 4 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-221-648/2016, 2K-21-942/2016, 2K-139-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017, 2K-291-942/2018, 2K-289-693/2019, 2K-105-222/2019, 2K-227-697/2022, 2K-207-628/2023, 2K-85-594/2024, 2K-254-1214/2024). Taigi, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes ir CK 6.250 straipsnio bei BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė, vadovavosi protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais, formuojama teismų praktika ir nustatė individualizuotą atlygintinos neturtinės žalos dydį, kurio keisti apeliacinio skundo argumentais nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

32. Nukentėjusiojo atstovė advokatė Brigita Jagintavičienė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą nukentėjusiojo naudai priteisti 1 800 Eur nukentėjusiojo patirtų išlaidų dėl byloje apeliacinėje instancijoje teiktų advokato paslaugų. Prie prašymo pridėti 2026 m. sausio 5 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2026 m. sausio 5 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), kurie patvirtina, kad nukentėjusiajam už teisinių paslaugų teikimą, parengiant ir pateikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, buvo išrašyta sąskaita 1 500 Eur, kurią apmokėjo nukentėjusiojo sutuoktinė. Taip pat prie prašymo pridėti 2026 m. sausio 20 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2026 m. sausio 20 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), kurie patvirtina, kad nukentėjusiajam už teisinių paslaugų teikimą, atstovaujant apeliacinėje instancijoje, buvo išrašyta 300 Eur sąskaita, kurią apmokėjo nukentėjusiojo sutuoktinė.

33. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pirmiau nurodytos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-431/2012). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-150/2014).

34. Nors apeliacinio skundo pateikimas yra viena iš kaltinamojo savo teisių gynimo formų, kaip ir nukentėjusiojo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, atsiliepimo į apeliacinį skundą teikimas, įvertinus ir tai, kad apeliacinis procesas vyko nuteistojo iniciatyva, apeliacinį skundą sudaro 18 lapų, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtis – 14 lapų, apeliacinis skundas nėra tenkinamas, visgi, kolegijos nuomone, prašymas priteisti apeliaciniame procese patirtas nukentėjusiojo atstovavimo išlaidas negali būti tenkinamas pilnoje apimtyje.

35. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti (toliau – Rekomendacijos) nurodoma, kad už kitų nei Rekomendacijų 10.2–10.9 papunkčiuose nurodyti procesinių dokumentų, kuriuose pareikšti prašymas, reikalavimas, atsikirtimai, paaiškinimai ar kt., parengimą rekomenduojamas maksimalus dydis – 0,4, kuris apskaičiuojamas, taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių) (Rekomendacijų 9 punktas ir 10.10 papunktis). Vidutinis mėnesinis 2025 m. III ketvirčio bruto yra 2427,6 Eur, todėl akivaizdu, kad prašoma priteisti 1 500 Eur suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą gerokai viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalų dydį. Taip pat įvertintina ir tai, kad nukentėjusiojo interesus advokatė Brigita Jagintavičienė atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, rengė nukentėjusiojo vardu civilinį ieškinį, todėl yra gerai susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, dėl ko spręstina, jog intensyvi teisinė pagalba, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, nebuvo teikiama. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašymas dalyje dėl 1 500 Eur priteisimo nukentėjusiojo naudai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą tenkinamas iš dalies, prašomą sumą sumažinant iki 900 Eur.

36. Tuo tarpu prašoma priteisti 300 Eur suma už nukentėjusiojo atstovavimą apeliacinėje instancijoje vykusiuose teismo posėdžiuose teisėjų kolegijai abejonių nekelia. Pažymėtina, kad viena iš nukentėjusiojo asmens dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Nukentėjusiojo atstovė dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose (iš viso įvyko du teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė yra 1 val. 40 min.), buvo aktyvi, pasisakė byloje nagrinėjamais klausimais, dalyvavo baigiamosiose kalbose. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, taip pat į Rekomendacijose nurodytus atlygintinų išlaidų advokato suteiktoms paslaugoms apmokėti dydžius, pagal kuriuos prašoma priteisti 300 Eur suma yra mažesnė už rekomenduojamą maksimalų dydį, taip pat ir į tai, kad išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka apeliacinis skundas yra atmetamas, sprendžia, kad prašomos atlyginti 300 Eur išlaidos už atstovo dalyvavimą apeliacinės instancijos teisme yra adekvataus dydžio ir pagrįstos, todėl šioje dalyje atlygintinos pilna apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo D. R. gynėjos Raimondos Lazauskienės apeliacinį skundą.

Iš nuteistojo D. R. priteisti nukentėjusiajam D. B. 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) išlaidoms už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Algirdas GiedraitisOdeta GruodienėAušra Vingilė