Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Linai Laniauskienei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vėdinimo meistrai“ atstovui advokatui Linui Vidžiui, (duomenys neskelbtini) A. A. A. bei (duomenys neskelbtini) A. A., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TM statyba“ atstovei advokatei Jūratei Galdikienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vėdinimo meistrai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TM statyba“, dėl skolos priteisimo, bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TM statyba“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vėdinimo meistrai“ dėl vienašalių aktų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas

11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas, kaip Užsakovas, ir ieškovas, kaip Rangovas, 2022-05-12 sudarė statybos rangos sutartį Nr. 2022/02 (toliau – ir Sutartis). Šia Sutartimi Rangovas įsipareigojo atlikti gipso montavimo darbus Užsakovo objekte pagal sutartus įkainius, nurodytus Sutarties 2.1 punkte, o užsakovas įsipareigojo priimti ir sumokėti už atliktus darbus Sutarties nustatytomis sąlygomis ir tvarka (Sutarties 1.1., 4.1-4.3 punktai). Sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad Sutarties bendra kaina yra 6 Eur / 1 kv. m plius PVM.

12. Šalių atstovų paaiškinimais ir rašytiniais byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad atsakovei vėluojant atlikti darbus pagal savo prisiimtus įsipareigojimus ir stingant darbo jėgos gipso montavimui, darbų kaina ir kitos sąlygos derintos šalių atsakingų asmenų telefonu, prieš sutartį sudarant, ieškovės atstovų objektas nebuvo apžiūrėtas, Sutarties tekstą parengė ieškovės vadovė. Pažymėtina, kad prie Sutarties nebuvo pridėta nei užsakovo projektinė dokumentacija, nei ieškovo Sąmata ar Komercinis pasiūlymas, nei šalių suderintas darbų atlikimo grafikas, iš kurių būtų aiškūs sutartų darbų apimtys ir terminai,– Sutartyje sutarta tiek, kad ieškovas darbus pradeda vykdyti po Sutarties pasirašymo, o darbų pabaiga įforminama Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktais. Šalių atstovų paaiškinimais ir rašytiniais byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad darbai faktiškai buvo atliekami, atsakovo atsakingiems asmenims nurodant, kurioje vietoje ir kiek sluoksnių gipso reikia sumontuoti ant jau įrengto karkaso. Šalių atstovų paaiškinimais ir rašytiniais byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad sulygtais rangos darbais siekta pageidaujamo rezultato – gipso sumontavimo ant jau padaryto karkaso, jau įrengto karkaso (profilių) didžioji dalis buvo skirta pertvaroms tarp patalpų suformuoti.

13. Šalių atstovų paaiškinimais ir rašytiniais byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pagal Sutartį atlikus dalį darbų Rangovas siekė perduoti pagal Sutartį atliktus rangos darbus parengdamas atliktų darbų aktą už 2022 m. gegužės mėnesį (toliau – Aktas Nr. 1), ir 2022 m. birželio 2 d. el. paštu atsakovei jį pateikė. Akte Nr. 1 nurodyta, kad iš viso gegužės mėnesį sumontuota 947,80 kv.m., t.y. 341,20 kv.m. viengubo gipso pertvaros montavimas iš vienos pusės ir 303,30 kv.m. dvigubo gipso pertvaros montavimą iš vienos pusės (t.y. 606.60 kv. m. (303,30 kv. m. x2)) .

14. Užsakovas 2022 m. birželio 3 d. el. paštu aktą grąžino, nurodydamas, kaip, jo nuomone, turi būti surašytas aktas: t.y. nurodė, kad turi būti aktuojamas pirmas etapas – viengubo gipso montavimas iš vienos pusės 341,20 kv.m. x 2,5 Eur bei dvigubo gipso pertvaros montavimas iš vienos pusės 303,30 kv.m. X 2,5 Eur; vėliau turi būti aktuojamas antras etapas – vatos dėjimas 1 kv.m x 1 Eur, galop – trečias etapas viengubo gipso pertvaros montavimas iš vienos pusės , kurios įkainis vėlgi 1 kv.m už 2,5 Eur ir dvigubo gipso pertvaros montavimas iš vienos pusės už tą patį įkainį (2,5 Eur už 1 kv.m) .

15. Rangovas 2022 m. birželio 7 d. pateikė Pranešimą dėl darbų stabdymo Nr. 2022-07-07/85, prie kurio pridėjo darbų aktus – t.y. Aktą Nr.1 už 2022 m. gegužės mėn. dėl 947,80 kv.m. gipso sumontavimo, ir už 2022 m. birželio mėn.(toliau – ir Aktas Nr.2), – pastarajame Akte Nr.2 nurodė, kad iš viso 2022 m. birželį ieškovės sumontuota 399,10 kv.m., t.y. 126,30 kv.m. viengubo gipso pertvaros montavimas iš vienos pusės ir 136,40 kv.m. dvigubo gipso pertvaros montavimas iš vienos pusės (t.y. 272,80 kv. m.) ir atitinkamai pridėjo 2022-05-31 PVM sąskaitą faktūrą Serija VDM Nr. 1489 , suma – 6881,03 Eur su PVM bei 2022-06-07 PVM sąskaitą faktūrą Serija VDM Nr. 1492, suma – 2897,47 Eur su PVM.

16. Ieškovės prašymu, antstolis R. K. 2022 m. birželio 13 d. sudarė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą dėl atliktų darbų būklės.

17. 2022 m. liepos 1 d. ieškovė pateikė atsakovei pranešimą dėl vienašalio darbų perdavimo ir sutarties nutraukimo.

18. Atsakovė 2022 m. liepos 7 d. raštu Nr. 1 dėl sutarties nutraukimo, sutartinių nuostatų vertinimo ir aktų grąžinimo, pakartojo savo vertinimą, kad rangovė įsipareigojo pilnai įrengti pertvarą, t. y. kad ieškovė įsipareigojo prie jau įrengto karkaso prisukti reikiamą gipso plokščių kiekį ir į vidų sudėti vatą, pakartojo poziciją, kad suderėti darbai nebuvo atlikti pilnai (nes gipso lakštai sumontuoti tik iš vienos karkaso pusės), taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu dėl sustabdytų darbų bus praleisti Sutarties įvykdymo terminai, reikalaus patirtų nuostolių atlyginimo. Kartu su minėtu raštu Rangovo aktai ir sąskaitos už 2022 m. gegužės-birželio mėn. dar kartą buvo grąžinti.

19. Atsakovė pateiktų sąskaitų per Sutartyje nustatytą terminą neapmokėjo.

21. 2022 m. gruodžio 1 d. teisme gautas atsakovės priešieškinis dėl atliktų darbų aktų Akto Nr. 1 ir Nr.2. pripažinimo negaliojančiais.

Dėl ginčo šalių santykių kvalifikavimo kaip statybos rangos ir šalių reikalavimų

22. Nagrinėjamu atveju šalių ginčas kilo iš sutarties, kuria ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis pagal užsakovo užduotį atlikti sulygtus gipso montavimo darbus, pagal suderintą įkainį 6 Eur už 1 kv.m + PVM, nurodytą Sutarties 2.1 punkte, o užsakovas įsipareigojo priimti ir sumokėti už kokybiškai atliktus darbus, vykdymo. Pagal byloje esančius duomenis nėra teisinio pagrindo ginčo šalių teisinius santykius kvalifikuoti kaip vartojimo statybos rangos teisinius santykius (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant šalių ginčą, vadovaujamasi statybos rangos (CK 6.681-6.699 straipsniai), jei jų nėra – bendrosiomis CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus pirmojo skirsnio normomis.

23. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalies nuostatas pagrindinė rangovo pareiga – per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiškinant bendrąją rangos teisinių santykių normą, reglamentuojančią rangos sutarties nutraukimo iki darbų rezultatų perdavimo ir priėmimo teisines pasekmes, nurodyta, jog užsakovas, nutraukęs rangos sutartį, privalo priimti faktiškai atliktus darbus ir už juos sumokėti (CK 6.671 straipsnis). Net ir nutraukus rangos sutartį dėl rangovo kaltės, užsakovas turi pareigą sumokėti už faktiškai atliktus darbus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005; 2007-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti, jog užsakovas vykdytų jo priešpriešinę pareigą – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo-priėmimo aktas. Nuo šiuo aktu fiksuojamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsiranda užsakovo prievolė už darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.662, 6.694 straipsniai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015). Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai – įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai, taip pat fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatą su išlygomis ar be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016; kt.). Pagal CK 6.681 ir 6.694 straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.).

24. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, turi nurodyti atsisakymo priežastis. Jeigu, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jeigu pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-611/2016; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016; kt.). Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (CK 6.694 straipsnio 4 dalis).

25. Pažymėtina, kad kasacinio teismo išaiškinta ir tai, jog pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai jais naudotis ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Taigi perdavimo-priėmimo akto nebuvimas pats savaime neatleidžia užsakovo nuo pareigos atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus, tačiau, spręsdamas dėl rangovo reikalavimo sumokėti už darbus pagrįstumo, tokiais atvejais teismas privalo nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, kurios patvirtintų tinkamą užsakovo informavimą apie darbų baigtį ir kvietimą pasirašyti jų perdavimo aktą, užsakovo atsisakymą tokį aktą pasirašyti ir turėtą realią galimybę pareikšti pretenzijas dėl darbų trūkumo arba faktinį darbų perėmimą ir pradėjimą jais naudotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015).

27. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė tvirtino, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja skolos, remdamasi vienašališko atliktų darbų perdavimo institutu, nes iš ieškovės pateiktų dokumentų neaišku, kokie konkretūs darbai, kokios kokybės ir kokie jų kiekiai yra atlikti ir perduoti atsakovei vienašališkai, atsakovė ginčijo kiekį, nurodytą aktuose, nes faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas objektyviai aplinkybių, kokie darbai ir jų kiekiai objekte buvo atlikti būtent ieškovės, pagrįsti negali, o darbų rezultatas (anot atsakovės,– pertvaros pilnas įrengimas) nebuvo pasiektas, tarpinis rezultatas turėjo kokybės trūkumų. Nurodytais argumentais prašo pripažinti Aktą Nr. 1 ir Nr. negaliojančiais.

28. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (šalių susirašinėjimo el. paštu) matyti, kad atsakovė iki sutarties nutraukimo buvo informuota apie ieškovės poziciją dėl atliktų darbų apimties ir jų neginčijo, tik nurodė, kad Aktas Nr. 1 ir Nr 2 nepriimami ir grąžinami pataisymui pagal atsakovės 2022 m. liepos 7 d. raštą Nr.1. Atsakovė iš esmės nesutiko su ginčijamuose Aktuose nurodytais atliktų darbų kiekiais dėl to, jog, jos vertinimu, šalių buvo sutartas įkainis už 1 kv.m pertvaros pilną įrengimą,– ne vien už gipso lakšto 1 kv.m montavimą.

29. Šioje byloje iš esmės yra kilęs ginčas dėl sutartinių nuostatų aiškinimo – šalys skirtingai interpretuoja sutartines nuostatas dėl Sutarties dalyko, todėl skirtinai aiškina ir nuostatas, kaip turi būti skaičiuojamas atliktų darbų kiekis pagal Sutarties 2.1 punkte nurodytą kainą 6 Eur +PVM už 1 kv.m. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad sutartimi šalys susitarė dėl galutinio norimo rezultato– pertvaros suformavimo– o už kainą (6 Eur už 1 kv.m) su ieškove suderėti tiek gipso montavimo darbai pagal atsakovės poreikius (nurodymus), –vienu arba dviem sluoksniais (taip pat iš vienos jau įrengto karkaso pusės arba iš dviejų, pagal poreikį),– be to, dar įdedant statybinės vatos, atsakovės aiškinimu, suderėta tuos darbus atlikti 3 etapais. Ieškovė tvirtino, kad Sutartimi šalių buvo pasiektas susitarimas tik dėl gipso montavimo ant jau įrengto karkaso, t. y. šalių buvo sutarta tik dėl konkrečių tarpinių darbų (t. y. dėl gipso sukimo), būtinų pertvarai suformuoti, dėl kitų darbų (pvz., vatos dėjimo) apskritai nebuvo tariamasi, o 6 Eur už 1 kv.m bendra kaina pagal Sutartį skaičiuojama už kiekvieno gipso lakšto sumontavimą pagal atsakovės nurodymus,– t. y. esant poreikiui sumontuoti ne viengubą, o dvigubą gipso sluoksnį, atsakovė įsipareigojo už šį darbą taip pat atlyginti.

31. CK 6.193–6.195 straipsniuose reglamentuotos sutarčių aiškinimo taisyklės yra suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje: 1) įstatyme neteikiama pirmenybė pažodiniam sutarties aiškinimui, tačiau tai nereiškia, kad gali būti ignoruojamas sutarties tekstas ir jos sąlygose vartojamų žodžių ar žodžių junginių bendrinė, visuomenėje nusistovėjusi reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Serneta v. UAB „Rivona“ ir UAB „Norfos mažmena“, bylos Nr. 3K-3-116-219/2015); 2) sutarties aiškinimui svarbu ne tik sutarties tekstas, bet ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais sutarties šalių veiksmais, padedančiais nustatyti tikruosius šalių ketinimus sudarant sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010); 3) aplinkybė, kad įstatyme neteikiama pirmenybė pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas gali būti absoliutinamas, ypač tada, kai šalys skirtingai argumentuoja savo tikruosius ketinimus dėl sutarties ar atskiros jos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Peata“ v. UAB „Virginijus ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-36/2014); 4) teismo turi būti nustatoma, kokio tikslo įvykdžius sutartį galėjo pagrįstai tikėtis sutarties šalys, dėl to svarbu įvertinti tai, kaip sutartyje užfiksuotas siekiamas tikslas, šalis tenkinantis rezultatas, taip pat kokio rezultato suteikė pagrindo vienai šaliai tikėtis kontrahentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Stonava“ v. UAB „SKR Invest“, bylos Nr. 3K-3-303/2013).

33. Sutarties sudarymo priežastis paprastai yra ją sudarančių asmenų poreikiai ir interesai, kurie formuoja vidinę sutarties dalyvių valią (ketinimus) ir nulemia jos teisinį tikslą bei poreikį. Teismas, siekdamas siekdamas nustatyti tikrąją šalių valią, apklausė ieškovės vadovę, prokuristą, atsakovo atsakingus asmenis. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad Sutarties sąlygos sąlygos buvo derintos šalių atsakingų asmenų telefonu, prieš sutartį sudarant, ieškovės atstovų objektas nebuvo apžiūrėtas, Sutarties tekstą parengė ieškovės vadovė. Teismo vertinimu, analizuojant šalių paaiškinimų turinį, yra pagrindas teigti, kad Sutarties tekstas buvo siųstas atsakovei susipažinti, prieš pasirašydama Sutartį, atsakovė neteikė ieškovei jokių pastabų dėl Sutarties dalyko ar kitų sąlygų. Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovė yra juridinis asmuo, turintis sutarčių vykdymo ir sudarymo patirties. Bylos duomenimis, atsakovei buvo sudarytos sąlygos atidžiai susipažinti su ieškovės parengtu ir pateiktu pasirašyti Sutarties tekstu, prieš tai Sutarties nuostatos buvo derintos telefonu. Iš to akivaizdu, jog Sutartis buvo pasirašyta ne prisijungimo būdu, o šalims tariantis dėl jos sąlygų ir atsižvelgiant į vienas kito pasiūlymus. Todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovė, pasirašydama Sutartį, buvo nelygiavertėje padėtyje vien todėl, jog jos lakonišką tekstą parengė ieškovė. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas sprendžia, kad nėra jokio pagrindo nukrypti nuo sutarčių laisvės principo ir aiškinti Sutarties sąlygas ieškovės naudai.

34. Akcentuotina, kad iš šalių paaiškino akivaizdu, kad ieškovė įsipareigojo atlikti gipso montavimo darbus ant jau padaryto karkaso,– ši aplinkybė negalėjo būti nežinoma atsakovei sudarant Sutartį. Vertindamas šią faktinę bylos aplinkybę, teismas kritiškai vertina atsakovės poziciją, esą Sutarties formuluotė ,,Sutarties bendra kaina“ reiškia kainą už pilną pertvarų suformavimą, kaip galutinio norimo rezultato, o ne konkrečiai už gipso lakštų montavimą ant jau įrengto iki Sutarties sudarymo karkaso. Pažymėtina, kad prie Sutarties nebuvo pridėta nei užsakovo projektinė dokumentacija, nei ieškovo Sąmata ar Komercinis pasiūlymas, nei šalių suderintas darbų atlikimo grafikas, iš kurių būtų aiškūs sutartų darbų apimtys ir terminai,– Sutartyje sutarta tiek, kad ieškovas darbus pradeda vykdyti po Sutarties pasirašymo, o darbų pabaiga įforminama Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktais. Šalių atstovų paaiškinimais ir rašytiniais byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad darbai faktiškai buvo atliekami, atsakovo atsakingiems asmenims nurodant, kurioje vietoje ir kiek sluoksnių gipso reikia sumontuoti ant jau įrengto karkaso. Teismas pažymi, kad pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalies nuostatas, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Įvertinus byloje surinktų rašytinių įrodymų (be kita ko, pačios atsakovės pateiktų kitų kontrahentų komercinių pasiūlymų, sutarčių nuostatas, taip pat sąmatininko O. A. pateiktą vertinimą), šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų turinį, teismas konstatuoja, kad atsakovė, kaip sąžiningas ir protingas civilinių teisinių santykių subjektas, negalėjo pagrįstai tikėtis, kad pagal jos nurodymus montuojant tiek vienu, tiek dviem sluoksniais ieškovei montuojant gipso lakštus, kaina už atliktą darbą bus ta pati. Atsakovė argumentavo, kad ji yra profesionalė, turi tokio pobūdžio sutarčių sudarymo patirtį ir jai įprastai sudarant sutartis dėl pertvarų montavimo, kaina už darbus nurodoma už pilno pertvaros 1 kv.m įrengimą, kad tą lemia įprastinė darbų atlikimo technologija, kad pertvaros įrenginėjamos etapais (natūralu, jog iš pradžių įrengiamas karkasas, po to montuojamas gipsas iš vienos pertvaros pusės, po to dedama vata, po to iš kitos pertvaros pusės), atsakovė siekė įrodyti, kad Sutarties pasirašymo metu analogiškų darbų kaina rinkoje buvo apie 6 Eur už pilną pertvaros įrengimą ant jau esamo karkaso. Ieškovė, savo ruožtu, teikė duomenis ((duomenys neskelbtini) O. A. pateiktą vertinimą) apie ginčo darbų vertę, paneigiančius ieškovės samprotavimus apie esą neprotingą darbų kainą. Šioje vietoje dėl atsakovės minėtų argumentų, akcentuotina reikšminga aplinkybė, kuri nustatyta šalių atstovų paaiškinimais, – Sutartis buvo sudaryta, pačiai atsakovei vėluojant atlikti darbus pagal savo prisiimtus įsipareigojimus ir stingant darbo jėgos, kas, teismo vertinimu, leidžia daryti tikėtiną išvadą, jog atsakovė sąmoningai prisiėmė įsipareigojimus mokėti būtent tą kainą, kuri nurodytą sutartyje už kiekvieno gipso kartono lakšto kv.m montavimą, o ne už visos pertvaros kv.m įrengimą. Akcentuotina, kad teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad Sutarties sąlyga dėl kainos ieškovei turėjo esminę reikšmę, lėmė apsisprendimą sudaryti Sutartį, iš šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais turinio vykdant Sutartį, akivaizdu, kad ieškovei iš tiesų buvo svarbi sutarties sąlyga dėl dalyko ir kainos. Galop, aiškinant Sutarties 1.1 punkto nuostatą gramatiškai, šalys susitarė tik dėl to, jog ieškovė įsipareigoja atlikti ,,gipso montavimo darbus“, – nei apie galutinį atsakovės siektą rezultatą – būtent, – pertvaros įrengimą, nei apie darbų atlikimo trimis etapais ( montuojant gipsą iš vienos pusės, sudedant vatą, o vėliau montuojant gipsą iš kitos pusės) Sutartyje nė neužsimenama.

35. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406-219/2016; 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.

36. Teismas, vertindamas šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis), sprendžia, kad jais įrodyta, jog šalys susitarė dėl to, kad ieškovė atliks tik gipso lakštų montavimo darbus pagal atsakovės nurodymus, o atsakovė sumokės už atliktus darbus Sutarties 2.1 punkte nurodytą kainą, t.y. 6 Eur už 1 kv.m gipso lakšto montavimo. Tačiau išanalizavęs byloje pateiktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad nėra pakankamai duomenų, iš kurių teismas galėtų daryti pagrįstą išvadą, jog, sudarydamos Sutartį, šalys susitarė dėl pilno pertvarų įrengimo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

37. Teismui pripažinus pagrįsta ieškovės poziciją dėl Sutarties nuostatų aiškinimo, atsakovės priešieškinio reikalavimai, grindžiami aiškinimu, esą ieškovė savavališkai pakeitė darbų apimčių skaičiavimo metodiką bei atitinkamai neteisingai pritaikė darbų įkainius, negali būti tenkinami. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (šalių susirašinėjimo el. paštu) matyti, kad atsakovė iki sutarties nutraukimo buvo informuota apie ieškovės poziciją dėl atliktų darbų apimties ir neginčijonei kokybės, nei faktinės apimties (nesutarimas buvo tik dėl to, ar dvigubo gipso lakšto montavimo vietose turi būti atlyginta už kiekvieną lakšto prisukimą),– atsakovė, grąžinusi ginčijamus aktus, ant jų nurodė tik tiek, kad Aktas Nr. 1 ir Nr 2 ,,nepriimami ir grąžinami pataisymui pagal atsakovės 2022 m. liepos 7 d. raštą Nr.1“,– t.y. dėl to jog, atsakovės vertinimu, šalių buvo sutartas įkainis už 1 kv.m pertvaros pilną įrengimą (trimis etapais), o ne už 1 kv.m gipso lakšto montavimą. Dėl atsakovės atstovei argumentų, esą ieškovė neturėjo pajėgumų atlikti ginčijamuose aktuose nurodytų darbų kiekio, o antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas darbų kiekio neįrodo, nes neaišku, nei kas, nei kiek, nei kur konkrečiai atlikojame fiksuotus darbus, be to, ieškovės darbai buvo atlikti nekokybiškai, šias aplinkybes grindžiant tik 2023 m. liepos 18 d. statybų techninio prižiūrą atlikusių subjektų pastabomis, kad gipso pertvaros įrengtos viršijant leistinus nuokrypius, pažymėtina, kad ieškovė negali būti atsakinga už tokio pobūdžio defektus, nes montavo gipso lakštus ant jau įrengto karkaso, dėl kitų fiksuotų defektų akivaizdu, kad ieškovei dar 2022 m. birželį sustabdžius sutartinių įsipareigojimų vykdymą, ginčo objekte darbus turėjo atlikti kiti subjektai, nes pačios atsakovės aiškinimu, objektas priimtas naudoti ir naudojamas pagal paskirtį. Teismo vertinimu, byloje nėra pakankamai įrodymų, jog už statybų techninės priežiūros tik 2023 m. liepos 18 d. nustatytus defektus atsakinga būtent ieškovė. Akcentuotina ir tai, kad pati atsakovė nesielgė kaip rūpestinga ir atsakinga Sutarties šalis – neužfiksavo faktinės padėties, nenustatė, kokių ir kiek darbų realiai atliko ieškovė, kokia atliktų darbų kokybė net gavusi ieškovės pranešimą dėl Sutarties nutraukimo. Dėl to ieškovei tenka tokio neatsakingo jos pačios elgesio neigiami padariniai – ieškovė suvaržė savo galimybę įrodinėti priešieškinio, nesutikimo su atsakovės reikalavimo pagrindu nurodomas aplinkybes (CPK 12, 178 straipsniai).

38. Taigi teismas konstatuoja, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, jog atsakovė pagrįstai atsisakė pasirašyti ginčijamus Aktą Nr.1 ir Nr. 2, todėl priešieškinio reikalavimai šiuos vienašalius perdavimo aktus pripažinti negaliojančiais atmetami (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Teismas daro išvadą, kad atsakovė (užsakovas) turi pareigą sumokėti ieškovei (rangovui) už faktiškai atliktus darbus, perduotus ieškovės vienašališkai pasirašytais aktais. Ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas prieina prie išvados, kad ieškovė įrodė savo reikalavimo priteisti iš atsakovės atlyginimą už atliktus darbus pagrįstumą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis), todėl šis ieškinio reikalavimas tenkinamas.

39. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė sutartinių įsipareigojimų atsiskaityti su ieškove už atliktus rangos darbus nevykdė, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 8081,40 Eur sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022-08-22) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, taigi pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovei nėra. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės patirtas 7144,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias, ieškovės teigimu, sudaro 182,00 Eur žyminio mokesčio, 1100,00 Eur išlaidos už ieškinio parengimą, 1400,00 Eur – už atsiliepimą į priešieškinį bei likusi suma – už procesinio pobūdžio prašymų, rengimąsi ir dalyvavimą teismo posėdžiuose, advokato pagalbai, kitas būtinąsias išlaidas (antstolio pagalbai bei sąmatininko paslaugoms apmokėti). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo iš atsakovės priteisti patirto atstovavimo išlaidų atlyginimą, patirtos išlaidos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Teismo vertinimu, nurodytos ieškovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti. Esant nurodytam, ieškovės patirtos 7144,00 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

41. Bylos duomenimis, teismas taip pat patyrė 21,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus, o priešieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vėdinimo meistrai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TM statyba“ dėl skolos priteisimo.

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TM statyba“ priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Vėdinimo meistrai“ dėl atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais, atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vėdinimo meistrai“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TM statyba“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8081,40 Eur (aštuonis tūkstančius aštuoniasdešimt vieną eurą 40 ct) skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8081,40 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022-08-22) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 7144,00 Eur (septynis tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TM statyba“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 21,37 Eur (dvidešimt vieną eurą 37 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti atsakovei, kad priteistas į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas: 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.