Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Hikmena“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Indvita“ pareiškimą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrijos „Hikmena“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo – Ž. Š.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 10 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Hikmena“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „Indvita“. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. kovo 5 d.

2. Bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „Hikmena“ nemokumo administratorė prašo pripažinti BUAB „Hikmena“ bankrotą tyčiniu bei nustatyti, kad atsakingas dėl tyčinio bankroto asmuo yra buvęs bendrovės vadovas Ž. Š.

3. Pareiškimas grindžiamas žemiau nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais:

3.1. Nurodė, kad Ž. Š. turėjo perduoti nemokumo administratorei visą BUAB „Hikmena“ (toliau – ir Bendrovė) turtą ir dokumentus, tačiau to nepadarė iki šiol. Maža to, 2025 m. gegužės 29 d. teismo nutartimi Ž. Š. skirta 300 Eur bauda už prievolės perduoti nemokumo administratorei Bendrovės veiklos dokumentus, turtą, duomenis, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją nevykdymą. Minėta nutartis įsiteisėjo, tačiau iki šiol nėra vykdoma. Šiai dienai nėra galimybės nustatyti Bendrovės turto balanso, finansinių duomenų, nėra aišku, kokia buvo Bendrovės veikla, ar Bendrovė turi kokių nors debitorių ar galimai turto, turtinių teisių, kurias realizavus galima būtų patenkinti ar bent iš dalies tenkinti Bendrovės kreditorių reikalavimus.

3.2. Pažymėjo, kad nėra jokių abejonių, kad BUAB „Hikmena“ buhalterinė apskaita buvo vedama aplaidžiai ar net apgaulingai, kadangi be jokių pateisinamų priežasčių buvęs įmonės vadovas neperdavė administratoriui jokių bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų. Ž. Š. akivaizdžiai sąmoningai neperduoda įmonės dokumentų, kad nebūtų nustatyti galimai neteisėti bendrovės sandoriai ir blogas bendrovės valdymas, kurie galimai privedė bendrovę prie nemokumo.

3.3. Ž. Š. nevykdė ir toliau nevykdo teismo pareigų perduoti Bendrovės dokumentus, duomenis, turtą nemokumo administratorei, todėl nėra jokios galimybės patikrinti bendrovės turto balanso, jo duomenų tikrumo ar vykdomos ūkinės veiklos. Toks buvusios įmonės vadovo elgesys yra bandymas sutrukdyti nustatyti ir įvertinti bendrovės nemokumo priežastis, todėl bendrovės bankrotas pripažintinas tyčiniu, o už tokią situaciją yra atsakingas Ž. Š.

4. Suinteresuotas asmuo Ž. Š. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 1 dalį, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

6. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė bendrovės bankrotą prašo pripažinti tyčiniu, remdamasi JANĮ 70 straipsnio 1 dalimi bei šio straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintu tyčinio bankroto požymiu. Nurodė, bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, aktualūs bendrovės dokumentai sąmoningai nėra perduodami administratorei be jokių pateisinamų priežasčių.

7. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

8. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas požymis atitinka anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto (toliau – ir ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą juridinio asmens tyčinio bankroto pagrindą, todėl šiuo atveju tikslinga vadovautis ir teismų praktika, suformuluota aiškinant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymą.

9. Aiškinant apgaulingos ir (ar) netinkamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantį požymį, teismų praktikoje pasisakyta, kad pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės nemokumo administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2022 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1211-407/2022). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi bendrovės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016; 2023 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023).

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 28 punktas).

11. Bylos duomenimis BUAB „Hikmena“ įsteigta 2016 m. gegužės 26 d.

12. LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 10 d. nutartimi UAB „Hikmena“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta MB „Indvita“. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. kovo 5 d. (civilinė byla Nr.eB-1479-562/2025). Teismas 2025 m. vasario 10 d. nutartimi, be kita ko, įpareigojo bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratorei: juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 10 d. nutartyje, nagrinėdamas ieškovės pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei BUAB „Hikmena“, pažymėjo, kad atsakovė nustatytu terminu aktualių finansinės atskaitomybės duomenų nepateikė.

13. Pažymėtina, kad Ž. Š. jokių paaiškinimų, dėl ko nemokumo administratorei neperduodamas įmonės turtas ir dokumentai, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 29 d. nutartimi Ž. Š. paskyrė 300 Eur baudą už prievolės perduoti nemokumo administratorei bendrovės veiklos dokumentus, turtą, duomenis, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją nevykdymą.

14. LITEKO duomenimis teisme 2025 m. gegužės 7 d. gautas ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymas, vadovaujantis JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktais, BUAB „Hikmena“ buvusiam vadovui Ž. Š. apriboti teisę iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu (civilinė byla Nr.eB-1479-562/2025). Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 29 d. nutartimi prašymą tenkino ir apribojo Ž. Š. teisę 2 metams eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

15. JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje nustatytas imperatyvus reikalavimas, kad, iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, o kai bankroto byla iškelta ūkinei bendrijai, – jos tikrieji nariai, kurie vykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.

16. Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį (nuo 2022 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis) bendrovės vadovas yra atsakingas už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus. Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

17. Buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas patvirtina netinkamą, aplaidų buhalterijos tvarkymą, be to, tai neatitinka juridinio asmens vadovui keliamų rūpestingo elgesio reikalavimų, teisės aktuose nustatytų taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 39 punktas).

18. Bylos duomenys patvirtina, kad nors Ž. Š. turėjo pareigą perduoti nemokumo administratorei visus BUAB „Hikmena“ apskaitos dokumentus, tačiau šios pareigos nevykdė ir apskaitos dokumentai nėra perduoti nemokumo administratorei ligi šiol. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai nemokumo administratorė nurodo, kad nesant pateiktų visų buhalterinės apskaitos dokumentų, nėra galimybės nustatyti bendrovės turėto turto ir jo pokyčių.

19. Nagrinėjamu atveju BUAB „Hikmena“ buvusiam vadovui Ž. Š. neperdavus administratoriui įmonės turtui ir dokumentams, nemokumo administratorė neturi galimybės tinkamai ir operatyviai vykdyti bankroto procedūras. Pažymėtina, kad pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti bendrovės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti bendrovės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Būtent dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymas (žr., pvz.,. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2017 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017).

20. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų (finansinės apskaitos dokumentų) ar kitų netiesioginių įrodymų, iš kurių turinio būtų galima visiškai ar iš dalies nustatyti bendrovės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą, nėra privaloma atskirai nustatyti ryšį tarp šių aplinkybių ir bendrovės privedimo prie bankroto arba jau nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo, nes nepakankamas tokių duomenų pateikimas pats savaime lemia išvadą apie sąmoningus bendrovės veiksmus.

21. Apibendrinat nustatytas nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes, kad teismo paskirtai bendrovės nemokumo administratorei suinteresuotas asmuo Ž. Š. be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų, nustatyti duomenys sudaro pagrindą konstatuoti netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui. Atsižvelgiant į tai, BUAB „Hikmena“ bankrotas pripažintinas tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

Dėl kalto asmens nustatymo

22. Pagal JANĮ 70 straipsnio 3 dalį, teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį, kurio veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad bendrovės bankrotas buvo tyčinis ir tai lėmė būtent suinteresuoto asmens – buvusio bendrovės vadovo veiksmai, Ž. Š. laikytinas asmeniu, kurio veiksmai sukėlė tyčinį bankrotą.

23. Vadovaujantis JANĮ 71 straipsnio 4 dalimi, pripažinus bankrotą tyčiniu, įsiteisėjusios nutarties kopija turi būti pateikta prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, teismas

nutaria:

Pripažinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Hikmena“, juridinio asmens kodas 304268874, bankrotą tyčiniu.

Nustatyti, kad asmuo, kurio veiksmai sukėlė tyčinį bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės bankrotą, yra Ž. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo dienos išsiųsti nemokumo administratorei, pavedant jai su šia nutartimi supažindinti įmonės kreditorius, bei suinteresuotus asmenis.

Įsiteisėjus nutarčiai, jos kopiją siųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.