Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-04-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-499-1170/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-04-19
Bylos Nr.
II-499-1170/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00437-2024-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Justyna Žukovska-Pečiulienė
Pažeidėjas
A. K.
Kategorijos
Skundas Nr. II-499-1170/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00437-2024-3Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.15; 21.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. balandžio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė,sekretoriaujant Elžbietai Liubartovič,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam A. K.,nedalyvaujant (duomenys neskelbtini) atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančio ir faktiškai gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl (duomenys neskelbtini) S. M. 2024 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) (toliau – ir Institucija) (duomenys neskelbtini) S. M. 2024 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) A. K. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 431 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o būtent tuo, kad jis, būdamas transporto priemonės – automobilio „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas (valdytojas) nevykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalyje numatytų reikalavimų, t. y. siekiant išsiaiškinti teisės pažeidimą, per institucijos (pareigūno) nurodytą terminą, nenurodė ANK 611 straipsnyje nustatytų duomenų apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu (2022 m. gruodžio 29 d., 12.16 val. nusižengimo tipas – greičio viršijimas) valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę, ja naudojosi ar buvo už ją atsakingas. Administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai (b. l. 5-7).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. skundas dėl Institucijos Nutarimo, kuriuo prašoma Nutarimą panaikinti. Anot skundą padavusio asmens, Institucijos 2023 m. gruodžio 30 d. pranešimo jis negavo. Pirmą kartą apie pranešimą jis sužinojo 2024 m. sausio 4 d., gavę protokolą. Susisiekus su policijos pareigūnais, 2024 m. sausio 10 d. jiems buvo atsiųstas pranešimas nurodyti automobilį vairavusį asmenį, kuris buvo gautas pirmą kartą. Visus duomenis apie asmenį, vairavusį automobilį A. K. pateikė policijos pareigūnams, todėl akivaizdu, kad jis su jais bendradarbiavo ir įvykdė jam tenkančią pareigą, ko pasėkoje jam paskirta bauda yra nepagrįsta (b. l. 2).

Atsiliepimas

Institucija pateikė atsiliepimą, kuriame su administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. skundu nesutiko ir nurodė, kad pastarojo pateikti argumentai yra niekuo nepagrįsti, vertintini kaip gynybinė pozicija ir atmestini. 2022 m. gruodžio 29 d., apie 12.07 val., (duomenys neskelbtini), vairuotojui nedalyvaujant, automatiniu būdu buvo nustatytas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimas. Kadangi pažeidimas užfiksuotas automatiniu būdu, 2023 m. gruodžio 1 d. buvo siunčiamas pranešimas transporto priemonės savininkui ar valdytojui su reikalavimu pateikti duomenis apie tai, kas vairavo automobilį. Pranešimas buvo išsiųstas į UAB „S“ aktyvią pašto dėžutę. Pagal ANK 573 straipsnio 1 dalį, šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), kas šiuo atveju ir buvo atlikta. Todėl nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Institucijos pranešimas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo įteiktas tinkamai, todėl jis, kaip automobilio savininkas ar valdytojas, privalėjo pateikti visą iš jo reikalaujamą informaciją. Kartu Institucija atkreipė dėmesį į tai, kad ANK Institucijai nenumato pareigos kiekvienu atveju tikrinti, ar asmuo, kuriam procesiniai dokumentai išsiųsti vadovaujantis ANK 573 straipsnyje numatyta tvarka, iš tikrųjų gavo jam siųstus procesinius dokumentus ir su jais susipažino (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-507-369/2020).

Institucijos nuomone, A. K. nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, administracinio nusižengimo protokolas – teisėtas, nuobauda paskirta sankcijos ribose, atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta sunkinančių pažeidėjo atsakomybę aplinkybių bei įvertinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę, Institucijos nutarimas – teisėtas ir pagrįstas. Atsiliepimu prašoma skundo netenkinti (b. l. 58-59)

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. parodė, kad straipsnis, pagal kurį jį bandoma nubausti yra už tai, kad direktorius nebendradarbiauja su pareigūnais. G. R. atsiliepime yra konstatuojama, kad jis (A. K.) savo pareigos neatliko, kas yra neteisinga. Iš karto kai gavo raštą, jis informavo vairuotoją. Vairuotojas nesiginčijo ir sumokėjo baudą. Akivaizdu, kad yra netikslumas. Jis (A. K.) neturėjo jokio motyvo kažkur slapstytis. El. paslaugų sistema jo bendrovė naudojasi tik mokesčiams. Šiais dalykais rūpinasi jis kaip vadovas. Jis yra įsitikinęs, peržiūrėjo pašto dėžutę, tuo laiku matė, kad laiško tikrai negavo. Jeigu būtų gavęs laišką, būtų iš karto informavęs, tai ir padarė, kai gavo laišką. Turbūt ateityje dar bus baudžiamas, nes išaiškėjo, kad yra dar tokių laiškų, kurių jis nėra gavęs. Pareigūnė laiškus siunčia jam individualiai. Jis nesiginčija, kad ne pirmą kartą padarė tokį nusižengimą. Jeigu ateina bauda už stovėjimą 15 Eur, jis nesigilina ir iš karto susimoka. Yra skirtumas tarp sumos. Šiuo atveju jis negavo laiku laiško, tai yra pagrindinis dalykas. Jeigu bauda būtų 50 Eur, tuo metu jis jokių skundų nerašytų. Viską ką gauna, jis gauna elektroniniu paštu. Apie E. pristatymą nežino (b. l. 70-71).

Administracinių nusižengimų registro išraše nurodyta, kad 2024 m. sausio 4 d. ir 2024 m. vasario 28 d. pranešimai UAB „S“ buvo siunčiami tos bendrovės elektroninio pašto adresu – (duomenys neskelbtini) (b. l. 11).

Administracinių nusižengimų registro 2024 m. kovo 4 d. išraše nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 1 d. pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) tą pačią dieną – 2023 m. gruodžio 1 d., naudojant E. Pristatymo sistemą, buvo išsiųstas UAB „S“ (b. l. 34).

Lietuvos kelių policijos tarnybos 2023 m. gruodžio 1 d. pranešime Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotame UAB „S“, užfiksuota, kad yra prašoma per penkias darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos nurodyti duomenis asmens, kuris 2022 m. gruodžio 29 d., 12.07 val. viršijo leistiną greitį (duomenys neskelbtini) (b. l. 35).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 431 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą, kai tai padaroma pakartotinai. Minėta ANK normos dispozicija yra blanketinė, todėl siekiant nustatytų kokių reikalavimų nevykdymas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad buvo padarytas SEAKĮ nuostatuose numatytos pareigos pažeidimas. Minėto teisės akto 20 straipsnyje numatyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi sau nuosavybės ar kita teise priklausančia transporto priemone ir už ją atsako (3 dalis); siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi; transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka (4 dalis).

Minėto straipsnio 4 dalyje įtvirtinta pareiga kyla tam tikrai atvejais, t. y. kai transporto priemonės savininko (valdytojo) prašoma nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi jo transporto priemone; toks pareigūno reikalavimas duodamas teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu; transporto priemonės savininkui (valdytojui) nėra objektyvių kliūčių prašomus duomenis pateikti, tai yra jis nebuvo praradęs transporto priemonės prieš savo valią. Atsižvelgiant į paminėtas sąlygas, transporto priemonės savininkui (valdytojui) turi būti aiškiai pasakyta, dėl kokio konkrečiu laiku vykusio daugiau ar mažiau akivaizdaus pažeidimo pareigūnui reikia prašomų duomenų, taip pat turi būti pateikti bent minimaliai tiriamą pažeidimą patvirtinantys įrodymai.

ANK 611 straipsnio 1 dalyje yra konkrečiai įvardyta kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas, t. y. duomenis apie asmenį – asmens vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją – kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Minėta formuluotė suponuoja transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininko pareigą žinoti, kuris konkrečiai asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-2013, 2AT-10-1073/2021 ir kt.)

Tiek ANK 611 straipsnio 1 dalyje, tiek SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas ne tik įtvirtina atitinkamą pareigą transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininkui, bet ir suteikia galimybę išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn už nusižengimą, kurį iš tikro padarė kitas asmuo, neteisėtai ar teisėtai valdęs jam priklausančią transporto priemonę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pripažindamas šį teisinį reguliavimą neprieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pabrėžė minėtų nuostatų svarbą siekiant užtikrinti saugų eismą, apsaugoti jo dalyvius nuo eismo įvykių bei žalingų jų padarinių ir sudaryti teisines prielaidas patraukti atsakomybėn eismo taisykles pažeidusius asmenis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarimas). Vadinasi, SEAKĮ 20 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja situaciją, kai, esant neaiškumų dėl to, kas vairavo automobilį nusižengimo metu, įrodinėjimo naštos dalis tenka ir automobilio savininkui, kuris, siekdamas išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn, privalo pagrįsti, kad jis prarado transporto priemonę prieš savo valią, arba nurodyti asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu teisėtai valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51-788/2020).

Kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie ANK 611 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone (ANK 611 straipsnio 2 dalis).

Šioje administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 29 d., 12.07 val., (duomenys neskelbtini), automobilis „Nissan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną greitį (b. l. 35-37). Atliekant minėtos transporto priemonės patikrinimą, nustatyta, kad minėtos transporto priemonės savininkas – valdytojas yra UAB „S“, todėl (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į bendrovę dėl duomenų apie asmenį, vairavusį bendrovės transporto priemonę, pateikimo (b. l. 35). Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, minėtas 2023 m. gruodžio 1 d. reikalavimas UAB „S“ buvo išsiųstas naudojantis administracinių nusižengimų registro sistema, kuri susieta su E. pristatymo paslauga (b. l. 34). Nustatytu terminu nepateikus reikalaujamų duomenų, buvo pradėta administracinė teisena bendrovės vadovo atžvilgiu. Administracinio nusižengimo tyrimo ir nagrinėjimo metu bendrovės vadovas Institucijai pateikė prašymą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, kadangi jokio reikalavimo bendrovė negavo ir tik 2024 m. sausio 4 d., gavus administracinio nusižengimo protokolą, buvo gauta informaciją apie būtinybę pateikti administracinį nusižengimą padariusio asmens kontaktus (b. l. 21).

Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad A. K. per nustatytą terminą Institucijai nepateikė reikalaujamų duomenų, nėra. Esminis argumentas, dėl kurio administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su jo atžvilgiu priimtu skundžiamu Institucijos Nutarimu, - (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 1 d. rašto dėl jam tenkančios pareigos pateikti duomenis apie transporto priemonės vairuotoją negavimas. Antai, jis jo vadovaujamos bendrovės UAB „S“ elektroninio pašto adresu – (duomenys neskelbtini) negavo jokios informacijos apie būtinybę per penkias darbo dienas nurodyti asmenį, kuris 2022 m. gruodžio 29 d., 12.07 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Nissan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

ANK 573 straipsnis reglamentuoja šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims tvarką. ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Nustatyta ir tai, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Taigi šaukimų ir kitų procesinių dokumentų siuntimas asmeniui per E. pristatymo sistemą yra įstatyme įtvirtinta asmens informavimo priemonė ir tokiu būdu išsiųsti teismo šaukimai ar kiti procesiniai dokumentai laikomi įteiktais tinkamai. Be to neprivaloma asmeniui įteikinėti procesinių dokumentų visais įmanomais būdais ir pakanka, jog bent vienas pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas.

Kaip buvo minėta pirmiau, administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. akcentuotas Lietuvos kelių policijos tarnybos 2023 m. gruodžio 1 d. pranešimas dėl būtinybės nurodyti asmenį, 2022 m. gruodžio 29 d. vairavusį UAB „S“ priklausantį automobilį „Nissan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), minėtai bendrovei buvo pateiktas naudojant E. pristatymo sistemą, nustačius, kad elektroninio pristatymo dėžutė egzistuoja ir yra aktyvi (b. l. 34). Pranešimą siuntusi institucija negavo jokio pranešimo, kad bendrovės naudojama E. pristatymo dėžutė neegzistuoja ar nėra aktyvi, o ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. nurodė, kad elektronine pranešimų pristatymo sistema naudojasi, tačiau tik sprendžiant mokestinius klausimus (b. l. 70-71). Todėl vien tai, kad vėliau Institucija tiek administracinio nusižengimo protokolą, tiek ir pranešimą apie bylos nagrinėjimą, siuntė bendrovės elektroninio pašto adresu, nepaneigia, kad (duomenys neskelbtini), 2023 m. gruodžio 1 d., pateikdama pranešimą per E. pristatymo sistemą, pasirinko netinkamą UAB „S“ informavimo būdą. Priešingai, minėta institucija A. K. akcentuojamą pranešimą įteikė tinkamai ir pagal teisinį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką neturėjo pareigos domėtis ar adresatas jį gavo ir su juo susipažino (administracinio nusižengimo bylos Nr. AN2-182-908/2022, Nr. AN2-337-926/2023, Nr. AN2-74-908/2023, Nr. AN2-153-1036/2023).

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad A. K. šioje byloje aptariamą administracinį nusižengimą padarė ne pirmą kartą, o pakartotinai. Juo labiau, dėl ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų pastarasis buvo baustas daugiau nei du kartus. Nors bylos nagrinėjimo teisme metu, administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K., aptardamas jo ankstesnį baustumą dėl ANK 431 straipsnyje 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, teigė, kad ankstesnių sprendimų neskundė, kadangi jam paskirtos administracinės nuobaudos buvo itin neženklios, tačiau kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro 2024 m. kovo 12 d. išrašo, pridėto prie administracinio nusižengimo bylos, pastarasis nuo 2021 m. spalio 1 d. dėl ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo buvo nubaustas tris kartus ir jam paskirtas administracines nuobaudas, tapačias šioje byloje paskirtai ar didesnes, sumokėdavo. Tai reiškia, kad A. K. ne kartą buvo susidūręs su teisėsaugos institucijų teikiamais pranešimais nurodyti asmenį, vairavusį jo bendrovei priklausančias transporto priemones, žinojo dėl tokios informacijos nepateikimo kilsiančias pasekmes, tačiau laiku į šiuos pranešimus, kaip ir nagrinėjamu atveju, nereagavo. Akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K., būdamas UAB „S“ vadovu, taip pat ne pirmą kartą nagrinėjamu klausimu kontaktavęs su teisėsaugos pareigūnais, privalėjo būti pakankamai atidus ir rūpestingas, o neatlikęs jam tenkančių pareigų, prisiimti riziką už savo veiksmus.

Be visų pirmiau aptartų aplinkybių nepaneigtina, kad A. K. Institucijai 2024 m. vasario 29 d. pateikė informaciją apie 2022 m. gruodžio 29 d., 12.07 val. (duomenys neskelbtini), automobilį „Nissan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavusį asmenį (b. l. 29). Kita vertus, pranešimas apie transporto priemonę konkrečiu laikotarpiu vairavusį asmenį per penkias darbo dienas nėra tiesiog formalus įpareigojimas. Toks įstatymų leidėjo ANK 611 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas terminas yra sąlygojamas būtinybės sudaryti tinkamas sąlygas institucijoms, tiriančioms administracinius nusižengimus, nustatyti visas tiriamam įvykiui reikšmingas aplinkybes, kurios dėl ne laiku pateiktos informacijos gali būti iškraipytos arba visiškai neatskleistos. Akivaizdu, kad susidarius tokiai situacijai, gali būti neteisingai nustatytas įvykio mechanizmas, iš tiesų atsakingas asmuo ar kitos įvykio tyrimui svarbios aplinkybės. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-314-468/2022). Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju A. K. prašomą informaciją pateikė praėjus ne mažiau kaip trims mėnesiams nuo Lietuvos kelių policijos tarnybos siųsto pranešimo ir daugiau nei metams nuo aptariamo įvykio, dėl kurio buvo prašoma pateikti informaciją. Todėl vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė prašomą informaciją, tačiau tai padarė ženkliai praleidęs šios informacijos pateikimo terminą, nepatvirtina jo veiksmų teisėtumo.

Be pirmiau aptartų aplinkybių, svarbu pabrėžti ir tai, jog, nagrinėjamu atveju analizuojant Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, pripažintina, kad šiame procesiniame sprendime neapgrįstai konstatuota A. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – administracinio nusižengimo pakartotinumas. (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

ANK 40 straipsnyje nurodyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.

Pažymėtina, jog minėta aplinkybė jau sudaro A. K. inkriminuoto ir teismo įrodytu pripažinto administracinio nusižengimo sudėtį, todėl papildomas šios aplinkybės, kaip atsakomybę sunkinančios, inkriminavimas yra šalintinas, šioje dalyje tikslinant skundžiamą Nutarimą. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-628/2024). Kartu teismas pabrėžia, kad A. K. inkriminuotos ir jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės pašalinimas nesuteikia pagrindo teismui pripažinti, kad pastarajam Nutarimu paskirta 550 Eur dydžio administracinė nuobauda laikytina per griežta. Įvertinus tai, kad A. K. už analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus yra baudžiamas net ketvirtą kartą, ir daugumoje atvejų jam buvo skiriamos analogiško dydžio baudos, taip pat pastarasis yra baustas ir už kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl laikytina, kad Institucijos paskirtos administracinės nuobaudos dydis yra proporcingas, todėl nekeistinas.

Teismas, apibendrinęs anksčiau nutartyje aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad A. K. Institucijos 2024 m. vasario 28 d. nutarimu buvo pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje, o jam paskirta administracinė nuobauda yra teisinga bei proporcinga, atitinkanti tiek padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, tiek šį nusižengimą padariusio asmens asmenybę (ne kartą baustas dėl analogiškų administracinių nusižengimų padarymo), todėl administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. skundą atmesti.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) S. M. 2024 m. vasario 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pašalinti nutarimo aplinkybę, kad A. K. atsakomybę sunkina tai, kad jis kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas)

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė